- Teismas
- Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-03-07
- Bylos Nr.
- II-25-1109/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 4-69-3-01771-2021-3
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Palikti nutarimą nepakeistą ir skundo nepatenkinti
- Teisėjas
- Jolanta Ramonienė (pirm.)
- Pažeidėjas
- E. I.
- Institucija
- Kauno apskrities VPK Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyrius
- Advokatai
- Nerijus Strazdas
- Kategorijos
- 16.9.6Transporto priemonių vairavimas, kai tai daro neblaivūs arba apsvaigę nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vairuotojai (ANK 422 str.)
- 21.10.4Apylinkės teismo sprendimas byloje dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje (ANK 642 str.)
- 21.11.3Pirmosios instancijos teismo nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje apskundimo terminas ir tvarka (ANK 646 str.)
sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorėms Rūtai Balčiūnaitei, Gabrielei Vaitkevičiūtei, Ievai Čiulčinskaitei,
dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui E. I., jos atstovui advokatui Nerijui Strazdui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens E. I. atstovo advokato Nerijaus Strazdo skundą dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – Institucija) 2021 m. lapkričio 5 d. nutarimo Nr. 20-ANR_N-138952-2021 panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
E. I. 2021 m. spalio 6 d. surašytas administracinio nusižengimo protokolas už tai, kad ji 2021 m. liepos 11 d. apie 15.22 val. (duomenys neskelbtini), perdavė vairuoti transporto priemonę ,,Scoda Octavia“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) savo neblaiviam vyrui T. I., kuriam nustatytas 1,81 promilių girtumas ir tokiais veiksmais E. I. padarė administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 422 straipsnio 1 dalyje (administracinio nusižengimo bylos ROIK 21146155425 medžiagos 4–5 lapai).
Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2021 m. lapkričio 5 d. nutarimu Nr. 20-ANR_N-138952-2021 už ANK 422 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo padarymą E. I. skirta 115 eurų dydžio bauda (administracinio nusižengimo bylos ROIK 21146155425 medžiagos 1–2 lapai).
Šalies argumentai
Skunde E. I. atstovas prašo 2021 m. lapkričio 5 d. nutarimą panaikinti. Nurodo, kad priimant nutarimą nebuvo tinkamai įvertintos faktinės aplinkybės, padaryto pažeidimo pavojingumas, neatsižvelgta į tai, kad nėra nusižengimo objektyviosios ir subjektyviosios pusės požymių. Nors E. I. laisva valia perdavė automobilį vyrui T. I., tačiau nežinojo ir negalėjo žinoti, kad minėta transporto priemonė bus naudojama administracinio nusižengimo darymui. Institucija neatsižvelgė į tai, kad E. I. veikė aktyviai, t. y. prieš važiuojant kalbėjosi su vyru, ir tik įsitikinusi, jog jis bendrauja aiškiai ir rišliai, nuo jo nesklinda alkoholio kvapas, perdavė automobilį jam vairuoti. Jei būtų kilę įtarimų dėl pastarojo neblaivumo, E. I. automobilį būtų vairavusi pati. Objektyviai, be specialios įrangos, ji negalėjo numatyti, jog T. I. yra neblaivus, o perduodama jam transporto priemonę ji daro administracinį nusižengimą, todėl nelogiška ir nepagrįsta Nutarime padaryta išvada, jog E. I. transporto priemonę perdavė žinodama, kad bus daromas administracinis nusižengimas. Šios aplinkybės rodo, kad nebuvo nustatyta E. I. tyčinė kaltės forma. Ji nežinojo ir negalėjo žinoti, jog perduota transporto priemone bus daromas pažeidimas. Neįrodyta, jog E. I. tyčia siekė įvykdyti administracinį nusižengimą ir/ar žinojo, jog jis bus vykdomas, todėl, nesant visų nusižengimo konstatavimui būtinų sąlygų, administracinė nuobauda E. I. paskirta be faktinio pagrindo. Įvertinus visas šias aplinkybes, skundo autoriaus vertinimu, yra pagrindas taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir E. I. neskirti baudos.
Atsiliepimas
Institucija atsiliepime į skundą prašo jo netenkinti ir palikti skundžiamą nutarimą nepakeistą. Nurodo, kad E. I. padarė administracinį nusižengimą, kuris įrodytas administracinio nusižengimo protokolu bei pareigūno tarnybiniu pranešimu. Bylos nagrinėjimo metu įrodinėjant pažeidimo padarymo faktą buvo svarbu nustatyti du veikos faktą patvirtinančius elementus – laisvą valią ir žinojimą. Tai, kad asmuo laisva valia perdavė vairuoti transporto priemonę kitam asmeniui buvo įrodyta E. I. paaiškinimu, kuriuo ji patvirtino, jog pati perdavė, jai įmonės patikėtą, transporto priemonę savo sutuoktiniui. Taip pat laisvą valą patvirtina ir ta aplinkybė, kad E. I. pažeidimo padarymo metu buvo transporto priemonėje. Žinojimą šioje administracinio nusižengimo byloje patvirtina E. I. paaiškinimas, kuriame ji nurodė, jog žinojo, jog jos sutuoktinis dieną prieš pažeidimo padarymą vartojo alkoholį. Pareiškėjos sutuoktiniui pažeidimo padarymo metu buvo nustatytas 1,80 promilių girtumas, kas atitinka vidutinį neblaivumo laipsnį ir už tokį neblaivumą jau yra numatyta baudžiamoji atsakomybė. Tai nebuvo nežymus ar lengvas neblaivumo laipsnis, kurie gali ir neturėti labai akivaizdžių požymių. Tačiau E. I. teiginys, jog ji nepastebėjo jokių požymių, jog jos vyras yra neblaivus, vertintas kritiškai ir pripažintinas tik kaip gynybinė versija. Pareigūnas, priimdamas nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje, visapusiškai, objektyviai ir išsamiai išsiaiškino bylos aplinkybes, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus ir priėmė teisingą procesinį sprendimą. Byloje surinkti ir ištirti įrodymai neabejotinai patvirtina, kad E. I. padarė jai inkriminuotą administracinį nusižengimą, jos veika kvalifikuota teisingai, baudos dydis paskirtas laikantis įstatyme nurodytų taisyklių, ji pagal ANK 422 straipsnio 1 dalį nubausta pagrįstai ir teisėtai.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdyje E. I. parodė, kad savo skundą palaiko. Paaiškino, jog iš vakaro jos sutuoktinis vartojo alkoholį su kaimynais. Ką ir kiek vartojo, ji nežino, namo grįžo apie 24 val. Ryte jis paprašė nuvežti jį į darbą, nes jo savijauta nebuvo labai gera. Ji jį nuvežė į darbą, o po darbo planavo važiuoti aplankyti giminaičius Kėdainių rajone. Nuvažiavusi paimti vyro iš darbo, nematė, kad būtų apsvaigęs – visą dieną dirbo, rišliai kalbėjo, nekilo įtarimų, kad jis negalėtų vairuoti transporto priemonės. Su vyru gyvena 8 metus, gerai jį pažįsta. Vyras kalbėjo rišliai, nejautė jokio kvapo, vairavo tiesiai. Galėjo vairuoti ir ji pati, tačiau vyro giminaičiai yra Kėdainiuose, jis geriau orientuojasi tose vietovėse, todėl nusprendė, jog jis vairuos. Ji yra socialiai atsakinga, neturi tikslo duoti vairuoti automobilį neblaiviam vyrui. Jei būtų kilęs įtarimas, jog jis negali vairuoti, nebūtų rizikavusi tiek savo, tiek vyro sveikata. Be to, automobilis priklauso įmonei, kur ji užima atsakingas pareigas, todėl jai nėra tikslo rizikuoti ir duoti neblaiviam vyrui vairuoti.
E. I. atstovas advokatas Nerijus Strazdas teismo posėdžio metu paaiškino, jog skundą palaiko. Automobilis yra pareiškėjos darbovietės, kurį ji galėtų vėliau įsigyti, todėl nelogiška, jog matydama, kad asmuo negali vairuoti transporto priemonės, leistų ją vairuoti. Nėra kaltės, todėl nėra administracinio nusižengimo sudėties.
Liudytoja A. J. teismo posėdžio metu parodė, kad įvykio dieną dirbo kartu su kolega L. D.. Buvo sustabdytas vyriškis (T. I.), kuris neblaivus vairavo transporto priemonę. Neblaivumą tikrino jos kolega. Iš pradžių patikrino bekontakčiu prietaisu, po to neblaivumas buvo nustatytas normaliu alkotesteriu. Ji surašė neblaivumo nustatymo aktą. Sustabdytas vyriškis atrodė normaliai, neatrodė, kad jis galėtų įpūsti. Priėjus arčiau, nuo vyriškio jautėsi alkoholio kvapas.
Liudytojas L. D. teismo posėdžio metu parodė, kad įvykio dieną dirbo kartu su kolege A. J.. Buvo tikrinamas vairuotojų blaivumas, stabdomos visos transporto priemonės iš eilės. Liudytojas tikrino T. I. neblaivumą iš pradžių bekontakčiu alkotesteriu, po to su alkotesteriu. Alkotesteris parodė daugiau kaip 1,50 promilių. Buvo surašytas neblaivumo nustatymo aktas, veiksmus nurodė atlikti porininkė. Neblaivumo požymis buvo kvapas. Kvapą pajuto, kai priėjo patikrinti neblaivumą alkotesteriu. Mano, kad E. I. galėjo užuosti automobilyje alkoholio kvapą. Vyras teigė, kad vartojo alkoholio iš vakaro, tačiau jokių įtarimų nesukėlė.
Skundas netenkinamas.
Motyvuojamoji dalis
ANK 641 straipsnis nustato, kad teismas, nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina kompetentingo organo nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio teisės pažeidimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos.
Žemesnės instancijos teismas
E. I. administracinė nuobauda paskirta už ANK 422 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo padarymą, tai yra už tai, kad ji 2021 m. liepos 11 d. apie 15.22 val. Kėdainių r., Pilsupių k., perdavė vairuoti transporto priemonę ,,Scoda Octavia“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) savo neblaiviam vyrui T. I., kuriam nustatytas 1,81 promilių girtumas, ir taip padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 422 straipsnio 1 dalyje. Už šį nusižengimą jai paskirta administracinė nuobauda – 115 Eur dydžio bauda.
Pagal ANK 422 straipsnio 1 dalį atsakomybė kyla tam, kas perduoda vairuoti transporto priemonę neblaiviam arba apsvaigusiam nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų asmeniui.
Skunde ginčijamas pažeidimo faktas motyvuojant tuo, kad E. I. nežinojo ir neįtarė, kad jos sutuoktinis yra neblaivus, t. y. jos veiksmuose nėra būtinojo šio nusižengimo subjektyviosios pusės požymio – tyčinės kaltės, todėl, anot skundo argumentų, Institucijos išvados dėl jos kaltės bei padaryto nusižengimo neteisingos. Tačiau teismas, ištyręs ir įvertinęs byloje surinktus įrodymus, konstatuoja, jog Institucija ANK 567 straipsnio ir 569 straipsnio nuostatų vertindama įrodymus nepažeidė, todėl abejoti padarytų išvadų teisingumu teismas neturi pagrindo.
Bylose surinkti ir ištirti įrodymai (administracinio nusižengimo protokolas, neblaivumo patikrinimo aktas, pareiškėjos paaiškinimai bei liudytojų parodymai) patvirtina, kad 2021 m. rugsėjo 11 d., apie 15.22 val. E. I. kartu su savo sutuoktiniu T. I. važiavo automobiliu ,,Scoda Octavia“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ir buvo sustabdyti patikrinimui (duomenys neskelbtini). Patikrinus vairuotojo blaivumą, T. I. buvo nustatytas 1,81 promilių neblaivumas. Už tai jis nuteistas Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2021 m. lapkričio 5 d. nuosprendžiu pagal (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalį. Minėtas automobilis priklauso įmonei, kurioje E. I. dirba, jai buvo patikėtas valdyti.
Žemesnės instancijos teismas
E. I. neneigė, kad laisva valia perdavė darbdavio jai patikėtą automobilį vairuoti savo sutuoktiniui T. I., tačiau teigė, jog ji nežinojo ir net neįtarė, kad jis tuo metu gali būti neblaivus. Šiuos paaiškinimus teismas vertina kritiškai, kaip jos gynybinę versiją, nes juos paneigia iš dalies pačios E. I. paaiškinimai bei liudytojų parodymai, neblaivumo patikrinimo aktas ir kiti rašytiniai įrodymai.
Pažymėtina, jog pareiškėja teismo posėdžio metu patvirtino, kad žinojo, jog sutuoktinis iš vakaro vartojo alkoholį su kaimynais, ryte sutuoktinio būsena neatrodė gera, paprašė jos nuvežti jį į darbą (2022 m. sausio 19 d. teismo posėdžio garso įrašas 20:57 s – 21:32 s). Minėtos aplinkybės patvirtina, kad pareiškėja E. I. ne tik žinojo, kad sutuoktinis vartojo alkoholį iš vakaro, tačiau matė, kad ryte sutuoktinis dar nėra pakankamai išsiblaivęs.
Iš tarnybinio pranešimo 2021 m. rugsėjo 11 d. bei 2021 m. rugsėjo 11 d. neblaivumo nustatymo akto matyti, kad T. I. pirmojo tikrinimo metu buvo nustatytas 1,81 promilių neblaivumas, antrojo – 1,87 promilių neblaivumas, kas reiškia, jog girtumo laipsnis kilo, todėl teismas kritiškai vertina nurodytą aplinkybę, kad alkoholinius gėrimus T. I. vartojo tik iš vakaro. Pažymėtina, kad tiek neblaivumo nustatymo akte nurodyta, tiek patys policijos pareigūnai liudytojai A. J. bei L. D. parodė, kad nors T. I. elgesys nebuvo įtartinas, tačiau nuo E. I. sutuoktinio sklido alkoholio kvapas (2022 m. sausio 19 d. teismo posėdžio garso įrašas 33:20 s – 33:29 s; 2022 m. vasario 23 d. teismo posėdžio garso įrašas 06:12 s – 06:43 s).
Žemesnės instancijos teismas
Iš visų šių aplinkybių (T. I. nustatytas vidutinis girtumas, kuris su laiku tik didėjo, pašalinių juntamas alkoholio kvapas) leidžia daryti išvadą, kad pareiškėja E. I. važiuodama automobiliu su sutuoktiniu negalėjo nejausti nuo jo sklindančio alkoholio kvapo, todėl perleisdama jam vairuoti automobilį turėjo suvokti, kad elgiasi neteisėtai.
Kliniškai įrodyta, kad, esant 0,2 promilės alkoholio kraujyje, šiek tiek sušyla kūnas, atsipalaiduojama, pakinta nuotaika, gali būti sunkiau fiksuojami greitai judantys objektai, gali sumažėti gebėjimas greitai perkelti dėmesį. Kai kraujyje randama 0,5 promilės alkoholio koncentracija – tampama išsiblaškiusiu, sumažėja budrumas, savikontrolė, dominuoja draugiškumo jausmas, gali pablogėti koordinacija, sumažėja gebėjimas greitai reaguoti, pablogėja vairavimo įgūdžiai, sulėtėja atsakas į netikėtas situacijas keliuose. Nagrinėjamu atveju, pareiškėjos sutuoktiniui buvo nustatytas net vidutinis girtumo laipsnis. Kaip pati pareiškėja teigė, sutuoktinį pažįsta, kartu gyvena 8 metus, iš ryto jo savijauta buvo prasta, ji žinojo, kad sutuoktinis iš vakaro vartojo alkoholį, todėl E. I. turėjo pastebėti bei matyti, kad sutuoktinis nėra blaivus. Be to, po alkoholio vartojimo nebuvo praėjusi nei para laiko.
Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, E. I. teiginys, jog ji nepastebėjo jokių požymių, jog jos vyras yra neblaivus, vertinamas kritiškai ir pripažintinas tik kaip gynybinė jos versija.
Apibendrinant aptartus duomenis, konstatuojama, jog byloje nustatyta, kad E. I. perleisdama automobilį vairuoti sutuoktiniui suvokė, kad jis vis dar yra neblaivus, t. y. jos veikoje nustatytas subjektyvusis požymis – kaltė, todėl pagrįsti pripažinta, kad E. I. padarė ANK 422 straipsnio 1 dalyje numatytą nusižengimą, nes ji 2021 m. liepos 11 d. apie 15.22 val. (duomenys neskelbtini), perdavė vairuoti transporto priemonę ,,Scoda Octavia“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) savo neblaiviam vyrui T. I., kuriam nustatytas 1,81 promilių girtumas. E. I. kaltė padarius šį administracinį nusižengimą įrodyta visiškai ir abejonių nekelia.
Pripažinus E. I. kalta, nuobauda – piniginė bauda, jai skirta pagrįstai.
ANK 34 straipsnio, kuriuo nuostatos reglamentuoja administracinės nuobaudos skyrimą, 2 dalyje nustatyta, kad baudos dydis nustatomas pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Kai yra vien atsakomybę lengvinančių aplinkybių, numatytų šio kodekso 35 straipsnyje, ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių aplinkybių, skiriama ne didesnė negu vidurkis, o kai yra vien atsakomybę sunkinančių aplinkybių, numatytų šio kodekso 36 straipsnyje, ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį bloginančių aplinkybių, skiriama ne mažesnė negu vidurkis bauda. Kai yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, taip pat kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių ir bloginančių aplinkybių, bauda skiriama atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą.
E. I. už ANK 422 straipsnio 1 dalyje numatytą nusižengimą skirta piniginė bauda atitinkanti sankcijos vidurkį. Kadangi byloje nenustatyta atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, darytina išvada, kad tokio dydžio bauda E. I. skirta teisingai ir pagrįstai.
Skunde keliamas klausimas dėl ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų, reglamentuojančių švelnesnės nei įstatymas numato nuobaudos skyrimą, taikymo, motyvuojant tuo, kad nenustatyta administracinio nusižengimo sudėtis E. I. veiksmuose. Teismas pažymi, jog tuo atveju, kai asmens veikoje nėra administracinio nusižengimo požymių, asmuo nekaltas dėl padaryto nusižengimo, jis negali būti traukiamas atsakomybėn ir nuobaudos skyrimo klausimas jam net nesvarstomas, jo atžvilgiu byla nutraukiama. ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatos taikomos tuo atveju, kai nusižengimas padarytas, įrodyta, kad asmuo kaltas dėl to pažeidimo, tačiau sankcijoje numatytos nuobaudos skyrimas, pagal konkrečias nusižengimo padarymo aplinkybes, pažeidėjo charakteristiką, būtų akivaizdžiai neteisingas ir neproporcingas padaryto nusižengimo ar pažeidėjo pavojingumui. Be to, teismų praktikoje vadovaujamasi nuostata, jog administracinė nuobauda (administracinio poveikio priemonė) ANK 34 straipsnio 6 dalies pagrindu gali būti švelninama tik esant išskirtinėms aplinkybėms, rodančioms, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant. Tokiomis aplinkybėmis gali būti veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas ir panašiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 7 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. e2AT-33-303/2016, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 30 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-38-303/2016, Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2017 m. lapkričio 28 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-58-697/2017 ir kt.). Nesant tokių ypatingų aplinkybių, mažesnė, nei įstatymo numatyta už konkretaus administracinio nusižengimo padarymą, nuobauda negali būti skiriama.
Nagrinėjamu atveju jokių išimtinių aplinkybių nenustatyta, todėl ir ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatos negali būti taikomos.
Apibendrinant tai, kas aptarta, darytina išvada, kad skundžiamas nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, nuobauda pareiškėjai skirta teisingai, todėl skundas netenkinamas, skundžiamas nutarimas paliekamas galioti nepakeistas (ANK 642 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 4 dalimi, 646 straipsniu,
nutaria:
E. I. atstovo advokato Nerijaus Strazdo skundo netenkinti ir Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2021 m. lapkričio 5 d. nutarimą Nr. 20-ANR_N-13895-2021 palikti nepakeistą.
Pateiktą administracinio nusižengimo bylos ROIK 21146155425 medžiagą grąžinti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriui.
Nutartis per 20 (dvidešimt) kalendorinių dienų nuo nutarties administracinio nusižengimo byloje kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.