- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-03-06
- Bylos Nr.
- 1A-129-898/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-39806-2017-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Ernestas Rimšelis, Jurgita Kolyčienė, Stasys Punys
- Nuteistasis
- J. L.
- Advokatai
- Anna Grinevič
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jurgitos Kolyčienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Stasio Punio, Ernesto Rimšelio,
teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal J. L. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 20 d. nuosprendžio, kuriuo J. L. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 7 dalį 75 MGL dydžio bauda, kuri vadovaujantis BK 64¹ sumažinta trečdaliu, J. L. skirta 50 MGL (1 883 Eur) dydžio bauda.
Vadovaujantis BK 68 straipsniu, J. L. uždrausta 2 (dvejus) metus naudotis specialia teise – teise vairuoti transporto priemones.
Vadovaujantis BK 72 straipsniu, nuspręsta išieškoti iš J. L. konfiskuotino automobilio „Opel Zafira“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančią pinigų sumą – 1 900 Eur.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
J. L. nuteistas už tai, kad vairavo kelių transporto priemonę būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, o būtent: 2017 m. rugpjūčio 5 d., apie 21.15 val., Žaliakalnio g., ties pastatu Nr. 43, Vilniuje, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Opel Zafira“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio (kraujyje rasta 2,14 promilių etilo alkoholio).
Apeliacinio skundo argumentai ir prašymai
Apeliaciniu skundu J. L. prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 20 d. nuosprendžio dalį dėl 50 MGL dydžio baudos paskyrimo ir skirti jam laisvės atėmimo bausmę, jos vykdymą atidedant, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu. Išdėstyti 1 900 Eur skolos, priteistos valstybės naudai, mokėjimą 2 (dvejiems) metams.
Šalies argumentai
2.1. Nuteistasis teigia, kad teismo posėdžio metu jis nurodė, jog jo materialinė padėtis yra sunki, dėl to prašė teismo jam neskirti baudos, o skirti laisvės atėmimą su bausmės vykdymo atidėjimu. Nesutinka su teismo motyvu, jog bausmės rūšies parinkimas išskirtinai pagal kaltinamojo pageidavimą nepadėtų pasiekti bausmės tikslų ir nurodo, kad jis neprašė jo nebausti, o prašė skirti pačią griežčiausią bausmę, t. y. laisvės atėmimą su bausmės vykdymo atidėjimu, kadangi kaip minėta, nuteistojo sunki materialinė padėtis, jis negalės išlaikyti mažamečio sūnaus, piniginės baudos paskyrimas apeliantą sužlugdys finansiškai. Pažymi, kad tokios bausmės paskyrimas, priešingai nei nurodo teismas, neiškreiptų bausmės paskirties, neprieštarautų teisingumo principui ir atitiktų teismų praktiką.
2.2. Nuteistojo nuomone, jo atžvilgiu gali būti pritaikytos BK 75 straipsnio nuostatos ir paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas. Nurodo, jog yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Nuteistojo manymu, bauda nėra vienintelė galimybė pasiekti bausmės tikslus. Bausmės tikslai bus pasiekti neskiriant nei piniginės baudos, nei realios laisvės atėmimo bausmės.
2.3. Nuteistasis skunde nurodo, kad yra patyręs sudėtingą galvos operaciją, po kurios jam nustatytas nedarbingumo lygis, dėl ko negali susirasti papildomo darbo, kad galėtų susimokėti jam paskirtą sumą už konfiskuotiną automobilį.
Teismo posėdžio metu nuteistojo gynėja prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai
Apeliacinis skundas atmetamas.
Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Šioje baudžiamojoje byloje neginčijamos J. L. padarytos veikos faktinės aplinkybės, jų kvalifikavimas, tačiau J. L. nesutinka su jam paskirta bausmės rūšimi, vietoje baudos prašo skirti laisvės atėmimo bausmę, jos vykdymą atidedant, taip pat prašo nustatyti atitinkamas BK 72 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo sąlygas – leisti konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą išmokėti per dvejus metus. Taigi, baudžiamoji byla apeliacine tvarka nagrinėjama tik šioje apimtyje.Skirdamas bausmes už padarytas nusikalstamas veikas kaltinamajam teismas privalo vadovautis BK 54 straipsnyje nurodytais bausmės skyrimo pagrindais bei atsižvelgti į BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus bausmės skyrimo tikslus - sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Šių tikslų visuma sudaro vieningą bausmės paskirtį, o teisingumo principo įgyvendinimas užtikrina kaltininkui tokios tinkamai individualizuotos bausmės paskyrimą, kuri geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintos bausmės paskirtį ir būtų adekvati padarytai veikai, tai yra bausmė turi atitikti padarytos veikos pavojingumo pobūdį, laipsnį bei kaltininko asmenybę. Todėl teismas yra įpareigotas nusikaltusiems asmenims skirti tiksliai individualizuotas ir subalansuotas baudžiamąsias priemones. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas J. L. bausmę, šių įstatyminių nuostatų nepažeidė. BK 281 straipsnio 7 dalies sankcijoje numatytos kelios alternatyvios bausmės rūšys – bauda, areštas arba laisvės atėmimas. Parinkdamas J. L. bausmės rūšį pirmosios instancijos teismas įvertino BK 55 straipsnio nuostatas, pagal kurias pirmą kartą teisiamam už nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą asmeniui paprastai skiriama su laisvės atėmimu nesusijusi bausmė, taip pat naujai besiformuojančią BK 281 straipsnio 7 dalies taikymo praktiką, kuomet už tokio pobūdžio veikas anksčiau neteistiems asmenims, įvertinus kitas reikšmingas aplinkybes, paprastai skiriama piniginė bauda. Nors J. L. tiek pirmosios instancijos teisme, tiek apeliaciniame skunde prašo skirti jam griežčiausią bausmės rūšį (laisvės atėmimą), skundžiamame nuosprendyje pagrįstai pažymėta, jog bausmės rūšies parinkimas išskirtinai pagal kaltinamojo pageidavimą nepadėtų pasiekti bausmės tikslų, o paskyrus laisvės atėmimo bausmę ir atidedant jos vykdymą, tokia bausmė iškreiptų bausmės paskirtį, prieštarautų teisingumo principui ir neatitiktų teismų praktikos. Teisėjų kolegija sutinka, jog nagrinėjamu atveju bausmės rūšis – bauda – J. L. buvo parinkta pagrįstai. J. L. neteistas (pirmosios instancijos teisme nurodė, jog buvo teistas 1996 m., tačiau teistumas išnykęs, 49 b. l.), administracine tvarka baustas du kartus (už alkoholinių gėrimų gėrimą viešoje vietoje bei už gatvės perėjimą tam neskirtoje vietoj, 48 b. l.), veikos padarymo metu galiojančių nuobaudų neturėjo, turi darbą ir gauna nuolatines pajamas (72 b. l.). Nurodytos aplinkybės patvirtina, kad J. L. asmenybė vertinama teigiamai. Vadovaujantis BK 55 straipsniu pirmą kartą už nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą teisiamam asmeniui paprastai skiriama su laisvės atėmimu nesusijusi bausmė, jokių motyvų, išskyrus sunkią turtinę padėtį, dėl būtinybės nagrinėjamu atveju skirti griežtesnę bausmės rūšį, tuo labiau, pačią griežčiausią (laisvės atėmimą), apeliantas nenurodo. J. L. gauna nuolatines pajamas, galutinis baudos dydis, sumažinus baudą pagal BK 64¹ straipsnio nuostatas bei įskaičius laikinajame sulaikyme išbūtą laiką teismo buvo nustatytas 45 MGL (1 807,68 Eur bei atsižvelgiant į sunkią J. L. turtinę padėtį baudos sumokėjimo terminas nustatytas ne dviem, o dvylikai mėnesių. Norėdamas sumokėti baudą per nustatytą terminą, kas mėnesį J. L. turėtų mokėti kiek daugiau nei po 150 Eur. Atsižvelgiant į vidutiniškai jo gaunamą darbo užmokestį (800 Eur), tokia suma teismo vertinimu nėra itin didelė. Pastebėtina ir tai, kad pagal BK 47 straipsnio 7 ir 8 dalis: tais atvejais, kai asmuo neturi lėšų sumokėti teismo paskirtą baudą, teismas, vadovaudamasis šio kodekso 65 straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, nuteistojo sutikimu baudą gali pakeisti viešaisiais darbais; tais atvejais kai tą asmuo vengia savu noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti, teismas gali pakeisti baudą areštu. Taigi, ir šių nuostatų kontekste baudos bausmės keitimas laisvės atėmimu yra neteisingas, skubotas ir negalimas. Apibūdindamas savo materialinę padėtį pirmosios instancijos teisme J. L. ją įvardino kaip „žiaurią“, kadangi civilinėje byloje iš jo buvo priteista 7 000 Eur skola už elektros energiją (2017 m. spalio 30 d. teisiamojo posėdžio protokolas, 104 b. l.). Kaip matyti iš informacinės sistemos „Liteko“, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 2 d. sprendimu iš J. L. iš tikrųjų buvo priteista 7 010,38 Eur skola už be apskaitos sunaudotą elektros energiją (civilinė byla Nr. e2-39560-861/2016). Nors šis sprendimas įsiteisėjo tik 2017 m. spalio 17 d. (Vilniaus apygardos teismui atmetus J. L. apeliacinį skundą), nusikalstamos veikos padarymo metu J. L. jau žinojo apie gresiančias finansines problemas ir priteistą iš jo skolą civilinėje byloje, tačiau šios aplinkybės nesustabdė jo nuo automobilio vairavimo išgėrus, už ką nuo 2017 m. sausio 1 d., įsitesėjus atitinkamoms BK pataisoms, buvo numatyta pakankamai griežta atsakomybė. Be to, šios civilinėje byloje iš J. L. priteistos sumos mokėjimas buvo išdėstytas dvejų metų laikotarpiui, kas mėnesį mokant po 150 Eur (Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-39560-861/2016). Apeliaciniu skundu J. L. taip pat prašo išdėstyti 1 900 Eur skolos, priteistos valstybės naudai, mokėjimą dvejiems metams, t. y. nustatyti jam paskirtos, BK 72 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo sąlygas. Teisėjų kolegija pažymi, jog nei BK 72 straipsnis, nei BPK nuostatos dėl įsiteisėjusių nuosprendžių vykdymo (BPK VII dalis) nenumato galimybės išdėstyti iš asmens išieškotos konfiskuotino turto vertės atitinkančios pinigų sumos mokėjimo dalimis tam tikram laikotarpiui, priešingai, vadovaujantis BPK 357 straipsnio 6 dalimi, jeigu nuosprendžiu paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas arba išplėstinis turto konfiskavimas, nuosprendį paskelbęs teismas nuosprendžio nuorašą, konfiskuotino turto dokumentų nuorašus ir vykdomąjį raštą išsiunčia nuosprendžio vykdymo vietos antstoliui ir apie tai raštu praneša teritorinei valstybinei mokesčių inspekcijai, t.y. įsiteisėjęs nuosprendis dėl BK 72 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės perduodamas bausmę vykdančiai institucijai – antstoliui, kuris nuosprendį vykdo vadovaudamasis atitinkamomis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau CPK) nuostatomis (CPK 584 str. 1 d. 2 p.). CPK 624 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, jeigu skolininkas per raginime įvykdyti sprendimą nustatytą terminą teismo sprendimo neįvykdo, antstolis ne vėliau kaip per dešimt dienų nuo tos dienos, kurią pasibaigė terminas įvykdyti sprendimą, pradeda jį vykdyti priverstinai. Vadovaujantis CPK 625 straipsnio 1 dalimi, vykdomąjį dokumentą vykdantis antstolis šio kodekso nustatyta tvarka savo iniciatyva arba vykdymo proceso dalyvių prašymu savo patvarkymu vykdymo veiksmus gali atidėti, vykdomąją bylą sustabdyti ar vykdomąjį dokumentą grąžinti išieškotojui. Taigi, įstatymas numato, jog antstolis gali spręsti dėl vykdymo veiksmų atidėjimo ir vykdomosios bylos sustabdymo, tokiu būdu, J. L., neturėdamas galimybės iš karto sumokėti visos iš jo priteistos konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos, turės galimybę kreiptis į antstolį dėl atitinkamų sprendimų priėmimo, taip pat ir dėl skolos mokėjimo išdėstymo bei grafiko, vykdomojoje byloje.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
J. L. (J. L.) apeliacinį skundą atmesti.