Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų sprendimas

2022-05-10 · Administracinė byla Nr. eI3-3079-583/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. I-a instancijaSprendimas · 2022-05-10Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai
  2. Atskirasis skundasNutartis · 2022-09-21Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai
Dokumentas
Sprendimas
Data
2022-05-10
Bylos Nr.
eI3-3079-583/2022
Teisminio proceso Nr.
3-63-3-00042-2022-7
Bylos rūšis
administracinė byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Skundas (prašymas) atmestas
Teisėjai
Remigijus Arminas (pirm.), Aušrelė Mažrimienė, Eglė Kiaurakytė
Pareiškėjas
G. V.
Atsakovas
Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos
Kategorijos
Administracinė byla Nr. eI3-3079-583/2022Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00042-2022-7Procesinio sprendimo kategorijos: 17.5; 17.6; 55.1.3
REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. gegužės 10 d.Klaipėda

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Remigijaus Armino (kolegijos pirmininkaujantis ir pranešėjas), Eglės Kiaurakytės ir Aušrelės Mažrimienės,

2022 m. balandžio 12 d. teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo G. V. skundą atsakovei Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas G. V. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi su skundu į teismą prašydamas:

1) panaikinti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vakarų Lietuvos statybos valstybinės priežiūros departamento (toliau – ir Departamentas) 2021 m. gruodžio 13 d. sprendimą Nr. 2D-21576 „Dėl jūsų prašymo“ (toliau – ir Sprendimas);

2) konstatuoti, kad Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2017 m. gegužės 18 d. privalomasis nurodymas pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. PNSSP-60-170518-00019 (toliau – ir Nurodymas) yra įvykdytas;

3) priteisti iš atsakovės visas pareiškėjo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Pareiškėjas nurodė, kad Sprendime teigiama, jog Departamento pareigūnės patikrinimo akto išvada apie tai, kad Privalomasis nurodymas yra neįvykdytas yra konstatuota pagrįstai ir nėra pagrindo keisti šios išvados. Pareiškėjo nuomone Sprendimas prieštarauja Privalomajame nurodyme suformuluotiems reikalavimams, 2021 m. spalio 28 d. privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo patikrinimo akte Nr. PNSSA-30-211028-00100 (toliau – ir Aktas) esančioms fotonuotraukoms, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2019 m. kovo 29 d. įsakymu Nr. D1-186 „Dėl Statybos techninio reglamento STR 2.04.01:2018 „Pastatų atitvaros. Sienos stogai, langai ir išorinės įėjimo durys“ patvirtinimo“ patvirtino Statybos techninio reglamento STR 2.04.01:2018 „Pastatų atitvaros. Sienos stogai, langai ir išorinės įėjimo durys“ (toliau – ir Reglamentas) nuostatoms ir teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principams.

Pareiškėjas teigia, kad iš Privalomojo nurodymo turinio akivaizdu, jog juo buvo reikalaujama sužeminti garažų boksų Nr. 1 ir Nr. 2 fasadinę sieną iki greta esančio garažų bokso Nr. 3 šlaitinio stogo lygio. Remiantis Reglamento nuostatomis siena, sąrama, murlotas (mūrtašis) yra atskiri pastato elementai, tad jeigu Privalomuoju nurodymu buvo liepta sužeminti sienas, šis įpareigojimas negali būti taikomas virš garažų bokso Nr. 2 sumontuotos sąramos, nei ant jos sumontuoto betoninio mūrtašio. Tuo tarpu Sprendime nepagrįstai teigiama, jog pareiškėjas privalėjo atlikti savavališkos statybos padarinių (Privalomajame nurodyme nurodytos išorinės sienos su betonine sienos dalimi) pašalinimą – sužeminimą.

Akcentuoja, jog iš Akte esančių fotonuotraukų akivaizdu, kad garažų bokso Nr. 3 šlaitinio stogo aukštis sutampa su garažų bokso Nr. 2 vartų sąramos apatiniu tašku, todėl atsakovė privalėjo konstatuoti, kad savavališkos statybos padariniai yra pašalinti ir Privalomasis nurodymas yra įvykdytas. Pareiškėjas laikosi pozicijos, jog šios aplinkybės įrodo, kad Sprendimas prieštarauja protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principams, todėl jis privalo būti panaikintas.

Atsiliepimas

Atsakovė Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodė, jog nesutinka su jame išdėstytais motyvais, prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Paaiškino, jog 2021 m. lapkričio 15 d. Inspekcijoje buvo gautas pareiškėjo prašymas, kuriame jis nurodė, jog 2021 m. spalio 28 d. buvo atliktas statybvietės (duomenys neskelbtini), Šiauliuose (toliau – ir statybvietė) patikrinimas ir užfiksuotos faktinės aplinkybės, kurios nurodytos Akte. Pareiškėjas prašyme laikėsi pozicijos, kad Akte buvo padaryta nepagrįsta išvada, jog Privalomasis nurodymas nėra įvykdytas, todėl buvo reikalaujama Akte fiksuotas aplinkybes pateikti kompetentingam Inspekcijos specialistui, jog šis galėtu anuliuoti Aktą ir pateikti naują išvadą – Privalomasis nurodymas yra įvykdytas.

Teigia, kad Inspekcija, atsižvelgdama į minėtą prašymą, atliko pakartotinį statybvietės patikrinimo metu nustatytų faktinių aplinkybių vertinimą ir jo metu padarytos išvados buvo surašytos Sprendime. Įvertinus visas aplinkybes nustatyta, kad Departamento pareigūnė tinkamai nustatė, jog statybvietėje statybos darbų mastas nėra pakitęs t. y. nebuvo atlikti jokie savavališkos statybos padarinių šalinimo darbai pagal Privalomąjį nurodymą – neatlikti jokie bokso išorinių laikančiųjų sienų iki šalia esančių boksų šlaitinio stogo lygio sužeminimo darbai.

Atkreipia dėmesį, jog Privalomajame nurodyme pareiškėjui pateiktas nurodymas išardyti savavališkai pastatytas (įrengtas, sumontuotas ir pan.) ar perstatytas statinio dalis ir, jeigu būtina, sutvarkyti statybvietę. Nurodyta demontuoti surenkamų gelžbetonio plokščių denginį virš garažo boksų Nr. 1 ir Nr. 2, sužeminti minėtų boksų išorines laikančiąsias sienas iki šalia esančių boksų šlaitinio stogo lygio ir sutvarkyti statybvietę. Privalomuoju nurodymu asmuo įpareigotas pašalinti savavališkos statybos padarinius išardant savavališkai pastatytas ar perstatytas statinio dalis.

Iš esmės, tai yra reikalavimas pašalinti būtent tai, ką statytojas pastatė ar perstatė savavališkai vykdydamas statybos darbus. Privalomajame nurodyme nėra reikalavimo susieto su kokia nors konkrečia aukščio skaitmenine išraiška. Svarbu atkreipti dėmesį į tą aplinkybę, kad privalomajame nurodyme nurodytas savavališkos statybos padarinių pašalinimo būdas „išardant savavališkai pastatytas ar perstatytas statinio dalis“ rodo, kad savavališkos statybos padariniai gali būti pašalinami tik atliekant statybos (šiuo atveju – ardymo) darbus arba gaunant nustatyta tvarka statybą leidžiantį dokumentą savavališkos statybos padarinių šalinimui juos įteisinant. Išardyti savavališkai pastatytas ar perstatytas statinio dalis neatliekant statybos darbų yra neįmanoma.

Pažymi, jog vienas iš Privalomojo nurodymo turinyje nurodytų reikalavimų, sužeminti išorines boksų Nr. 1 ir Nr. 2 sienas, apima ne tik plytų mūro sienos dalį, bet ir laikančiosios konstrukcijos (betoninio žiedo virš mūro sienos, kurį pareiškėjas vertina kaip mūrlotį), ant kurios buvo padėtos laikančiosios gelžbetoninės plokštės, išardymą. Peržiūrėjus informacinėje sistemoje „Infostatyba“ esančią informaciją, nustatyta, kad garažo boksų Nr. 1 ir Nr. 2 rekonstravimo darbams atlikti iki šiol pareiškėjas nėra parengęs statinio projekto ir gavęs statybą leidžiančio dokumento.

Iš skundo turinio matyti, kad pareiškėjas siekia, jog betoninė laikančiosios konstrukcijos sienos dalis (betoninis žiedas virš mūro sienos) būtų vertinamas kaip mūrlotis (mūrtašis). Atsakovė nesutinka su tokiu vertinimu. Pabrėžia, kad dar 2017 m. gegužės 15 d. atlikus statybos patikrinimą surašytame statybos patikrinimo, nagrinėjant skundą, akte (kontroliniame klausimyne) Nr. SPA-536, kurio pagrindu buvo konstatuota savavališka statyba, pateiktoje fotofiksacijoje aiškiai matyti, kad ant laikančiosios konstrukcijos sienų, kurios sutvirtintos betoniniu žiedu, uždėtos ne stogo konstrukcijos gegnės, o gelžbetoninės perdengimo plokštės. Iš šių aplinkybių akivaizdu, kad po gelžbetoninių plokščių perdengimu buvo ne, kaip nurodo pareiškėjas, stogo konstrukcijos dalis, o betoninė laikančiosios konstrukcijos sienos dalis (betoninis žiedas virš mūro sienos), kuri sutvirtino laikančiąją konstrukciją, kad ši galėtų išlaikyti gelžbetoninių plokščių perdengimo svorį. Šiuo metu pareiškėjas yra demontavęs gelžbetonines perdengimo plokštes, tačiau ši aplinkybė savaime nekeičia betoninės laikančiosios konstrukcijos sienos dalies pobūdžio ir paskirties ir jos vertinti kaip mūrtašio (murločio) nėra jokio pagrindo.

Žemesnės instancijos teismas

Pabrėžė, kad 2022 m. vasario 9 d. Šiaulių apygardos teismo įsiteisėjusioje nutartyje civilinėje byloje Nr. 2S-101-883/2022 nurodyta, kad pareiškėjas, norėdamas įrodyti, kad jis tinkamai įvykdęs privalomajame nurodyme nustatytus reikalavimus, teismui turėjo pateikti naujus įrodymus, kurie pagrįstų jo teiginius dėl išorinių laikančiųjų sienų sužeminimo, o pareiškėjo nurodomi svarstymai dėl sienų aukščių ir deklaratyvūs teiginiai apie tinkamai įvykdytą sienų sužeminimą nepaneigia Akte užfiksuotų akivaizdžių faktų, jog garažo išorinės laikančiosios sienos nesužemintos iki šalia esančių garažo boksų šlaitinio stogo lygio.

Atsakovės nuomone pareiškėjas skunde nepateikė aplinkybių ar argumentų, kurie leistų manyti, kad Sprendimas savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams, kad Inspekcija yra nekompetentingas viešojo administravimo subjektas pareiškėjo skunde nurodytais klausimais ar kad teikiant atsakymą pareiškėjui būtų buvę pažeistos pagrindinės procedūros.

Nurodo, kad Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 22 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad skundą (prašymą) dėl viešojo administravimo subjekto priimto administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) turi teisę paduoti asmenys, taip pat kiti viešojo administravimo subjektai, įskaitant valstybės ir savivaldybių viešojo administravimo tarnautojus, pareigūnus ir įstaigų vadovus, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti. Atsakovė laikosi pozicijos, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjui teisines pasekmes sukėlė Privalomasis nurodymas, o ne Sprendimas, todėl jis neįrodo savo teisės į teisminę gynybą, todėl administracinė byla turi būti nutraukta, o pareiškėjo skundas paliktas nenagrinėtu.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Nagrinėjamoje byloje ginčas tarp proceso šalių kilo dėl Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vakarų Lietuvos statybos valstybinės priežiūros departamento 2021 m. gruodžio 13 d. sprendimo Nr. 2D-21576 „Dėl jūsų prašymo“ teisėtumo ir pagrįstumo.

Iš teismui pateiktų rašytinių dokumentų nustatyta, kad Inspekcija 2017 m. gegužės 18 d. pareiškėjui surašė privalomąjį nurodymą pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. PNSSP-60-170518-00019. Privalomuoju nurodymu pareiškėjas buvo įpareigotas išardyti savavališkai pastatytas (įrengtas, sumontuotas ir pan.) ar perstatytas statinio dalis ir, jeigu būtina, sutvarkyti statybvietę. Demontuoti surenkamų garažų boksų plokščių deginį virš garažų boksų Nr. 1 ir Nr. 2, sužeminti minėtų boksų išorinės laikančiąsias sienas iki šalia esančių boksų šlaitinio stogo lygio ir sutvarkyti statybvietę.

Departamentas, tikrindamas ar pareiškėjas įvykdė Privalomąjį nurodymą, 2021 m. spalio 28 d. statybvietėje atliko patikrinimą. Patikrinimo metu nustatytos aplinkybės buvo surašytos 2021 m. spalio 28 d. privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo patikrinimo akte Nr. PNSSA-30-211028-00100. Akte konstatuojama, kad Privalomasis nurodymas neįvykdytas – nesužemintos savavališkai rekonstruotų garažų boksų Nr. 1 ir Nr. 2 išorinės laikančiosios sienos iki šalia esančių garažų boksų šlaitinio stogo lygio. Pagal informacinės sistemos „Infostatyba“ duomenis statybą leidžiantis dokumentas, rekonstruoti garažo boksus Nr. 1 ir Nr.2 pareiškėjui nėra išduotas.

Pareiškėjas nesutikdamas su Akte pateiktomis išvadomis, 2021 m. lapkričio 14 d. Inspekcijai pateikė prašymą iš naujo įvertinti statybvietėje atlikto patikrinimo metu nustatytas aplinkybes ir priimti naują išvadą, jog Privalomasis nurodymas yra įvykdytas. Pareiškėjas nurodė, jog Departamento pareigūnė patikrinimo metu netinkamai apskaičiavo sienos aukštį, neatsižvelgė į tai, jog garažų boksų Nr. 1 ir Nr. 2 aukštis tik minimaliai skiriasi nuo garažų bokso Nr. 3 aukščio. Taip pat pareiškėjas laikėsi pozicijos, jog Departamento pareigūnė nepagrįstai mūrtašį laikė sienos dalimi, reikalavo tos dalies nevertinti kaip sienos dalies, matuojant sienos aukštį.

Atsakovė išnagrinėjusi minėtą pareiškėjo prašymą priėmė Sprendimą, kuriame konstatavo, kad Akte padarytos išvados yra teisingos ir nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo teigti, kad Privalomasis nurodymas yra įvykdytas. Nurodoma, kad 2021 m. spalio 28 d. patikrinimo metu buvo tikrinama, ar įvykdytas Privalomojo nurodymo reikalavimas išardyti savavališkai pastatytas ar perstatytas statinio dalis, ir jeigu būtina, sutvarkyti statybvietę; demontuoti surenkamų garažų boksų plokščių deginį virš garažų boksų Nr. 1 ir Nr. 2, sužeminti boksų išorinės laikančiąsias sienas iki šalia esančių boksų šlaitinio stogo lygio. Akcentuojama, jog pareigūnei tikrinant faktines aplinkybes vietoje, tinkamai nustatyta, kad statybos darbų mastas nėra pakitęs t. y. nebuvo atlikti jokie savavališkos statybos padarinių šalinimo darbai pagal Privalomąjį nurodymą. Informacinės sistemos „Infostatyba“ duomenimis nustatyta, kad garažo boksų Nr. 1 bei Nr. 2 rekonstravimo darbams atlikti iki šiol pareiškėjas nėra parengęs statinio projekto ir gavęs statybą leidžiančio dokumento.

Įvertinus anksčiau minėtas aplinkybes konstatuotina, kad nagrinėjamoje byloje ginčas tarp proceso šalių kilo dėl aplinkybės ar pareiškėjas yra įvykdęs Privalomajame nurodyme suformuluotus reikalavimus.

Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo (toliau – ir Priežiūros įstatymas) 2 straipsnio 2 dalis numato, kad privalomasis nurodymas – atskiru teritorijų planavimo valstybinę priežiūrą ar statybos valstybinę priežiūrą atliekančios institucijos nustatytos formos administraciniu aktu teikiamas arba šio Įstatymo nustatytais atvejais kitame administraciniame akte įrašytas teritorijų planavimo valstybinę priežiūrą ar statybos valstybinę priežiūrą atliekančios institucijos ar pareigūno įpareigojimas viešojo administravimo subjektui, kitam juridiniam asmeniui ar jo padaliniui, kitai juridinio asmens statuso neturinčiai organizacijai ar jos padaliniui, fiziniam asmeniui per nustatytą terminą pateikti dokumentus, informaciją, pašalinti teritorijų planavimą ar statybą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus, panaikinti ar pakeisti neteisėtai priimtą administracinį sprendimą, atlikti kitus šiame įstatyme nurodytus veiksmus. Privalomojo nurodymo formą ir įteikimo tvarką nustato teritorijų planavimo valstybinę priežiūrą ir statybos valstybinę priežiūrą atliekančios institucijos.

Priežiūros įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad statybos valstybinę priežiūrą atlieka Inspekcija. Statybos valstybinė priežiūra apima: 1) prisijungimo sąlygų ir specialiųjų architektūros reikalavimų, specialiųjų paveldosaugos reikalavimų, specialiųjų saugomos teritorijos tvarkymo ir apsaugos reikalavimų išdavimo terminų laikymosi priežiūrą ir (ar) išduotų prisijungimo sąlygų ir (ar) Specialiųjų reikalavimų teisėtumo tikrinimą; 2) statybą leidžiančių dokumentų teisėtumo tikrinimą; 3) statybos dalyvių veiksmų atitikties statybą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimams tikrinimą; 4) statybos vykdymo teisėtumo tikrinimą; 5) privalomųjų nurodymų pateikti reikalingą informaciją, dokumentus, pašalinti patikrinimų metu nustatytus teisės aktų pažeidimus teikimą; 6) statybos užbaigimo procedūrų atlikimą; 7) šiame įstatyme nurodytų administracinių aktų išdavimą; 8) statomų statinių avarijų tyrimą; 9) asmenų prašymų, skundų ar pranešimų, susijusių su statybos procesu, nagrinėjimą; 10) konsultacijų ir metodinės pagalbos teikimą; 11) kitus prevencinius veiksmus, kuriais siekiama sumažinti pažeidimų skaičių; 12) pritarimų projektiniams pasiūlymams teisėtumo tikrinimą; 13) kitus šiame įstatyme ir kituose teisės aktuose nurodytus su statybos valstybine priežiūra susijusius veiksmus (Priežiūros įstatymo 8 straipsnio 2 dalis).

Vadovaujantis Priežiūros įstatymo 14 straipsnio 1 dalimi Inspekcijos pareigūnas, nustatęs, kad statyba yra savavališka, surašo savavališkos statybos aktą. Aktas įteikiamas pasirašytinai, registruotu laišku arba kitu tinkamu būdu teisės aktų nustatyta tvarka statytojui, o jeigu jo nėra, – vienam iš šių asmenų: 1) statinio ar jo dalies savininkui, valdytojui ar naudotojui; 2) žemės sklypo ar jo dalies, kurioje nustatyta savavališka statyba, savininkui, valdytojui ar naudotojui.

Inspekcijos pareigūnas per 10 darbo dienų nuo savavališkos statybos akto surašymo dienos pateikia šio straipsnio 1 dalyje nurodytam asmeniui privalomąjį nurodymą dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo. Privalomajame nurodyme nurodoma, kad asmuo turi teisę teisės aktų nustatyta tvarka parengti projektinę dokumentaciją ir, sumokėjęs Statybos įstatymo 1 priede nustatytą įmoką už savavališkos statybos įteisinimą, gauti statybą leidžiantį dokumentą, šalinantį savavališkos statybos padarinius, tais atvejais, kai žemės sklype (teritorijoje), kuriame (kurioje) nustatyta savavališka statyba, tokios paskirties naujo statinio statyba yra galima arba tokie šio statinio rekonstravimo, remonto ar griovimo darbai yra galimi pagal galiojančius detaliuosius planus ar žemės valdos projektus (jeigu jie privalomi), taip pat bendruosius planus ar specialiojo teritorijų planavimo dokumentus ir tokia statyba neprieštarauja imperatyviems aplinkos apsaugos, paveldosaugos, saugomų teritorijų apsaugos teisės aktų reikalavimams. Taip pat asmeniui nurodoma vienu iš šių būdų pašalinti savavališkos statybos padarinius: 1) nugriauti statinį ir sutvarkyti statybvietę; 2) išardyti savavališkai pastatytas (įrengtas, sumontuotas ir pan.) ar perstatytas statinio dalis ir, jeigu būtina, sutvarkyti statybvietę; 3) atstatyti (atkurti) nugriautą kultūros paveldo statinį (išardytas jo dalis) ir, jeigu būtina, sutvarkyti statybvietę; 4) atstatyti nugriautą statinį ar išardytas statinio dalis, jeigu dėl statinio nugriovimo ar jo dalių išardymo buvo pažeistas viešasis interesas, ir, jeigu būtina, sutvarkyti statybvietę (Priežiūros įstatymo 14 straipsnio 2 dalis).

Priežiūros įstatymo 14 straipsnio 7 dalis numato, kad jeigu asmuo per nustatytą privalomojo nurodymo įvykdymo terminą šio straipsnio 2 dalyje nurodyto nurodymo neįvykdo arba negauna statybą leidžiančio dokumento, Inspekcija privalomąjį nurodymą perduoda priverstinai vykdyti antstoliui, išskyrus atvejus, kai iškelta byla dėl privalomojo nurodymo teisėtumo arba privalomojo nurodymo įvykdymo termino pratęsimo. Tokiais atvejais privalomasis nurodymas, jeigu buvo skundžiamas jo teisėtumas, perduodamas vykdyti antstoliui po teismo sprendimo nepanaikinti privalomojo nurodymo įsiteisėjimo arba kai sueina teismo nustatyti papildomi privalomojo nurodymo įvykdymo terminai ar įsiteisėja teismo sprendimas dėl privalomojo nurodymo termino nepratęsimo. Šio straipsnio 2 dalyje nurodytas privalomasis nurodymas yra vykdomasis dokumentas, vykdomas Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka (Priežiūros įstatymo 14 straipsnio 8 dalis).

Įvertinus minėtą teisinį reguliavimą darytina išvada, jog Inspekcija yra kompetentinga institucija atlikti statybos valstybinę priežiūrą, tame tarpe ir statytojams surašyti privalomuosius nurodymus pašalinti patikrinimų metu nustatytus teisės aktų pažeidimus. Privalomieji nurodymai yra privalomi vykdyti visiems statytojams, asmenys vienašališkai negali atsisakyti vykdyti privalomajame nurodyme surašytus reikalavimus ar vienašališkai nuspręsti, jog privalomasis nurodymas yra tinkamai įvykdytas.

Remiantis Lietuvos teismų informacinės sistemoje „Liteko“ esančiais duomenimis nustatyta, kad Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių miesto rūmuose buvo išnagrinėta civilinė byla Nr. 2VP-14318-907/2021. Šioje byloje konstatuota, kad pareiškėjas neįvykdė Privalomojo nurodymo per jame nustatytą terminą, todėl atsakovė Privalomąjį nurodymą perdavė priverstiniam vykdymui. Privalomojo nurodymo vykdymo procesą vykdanti antstolė kreipėsi į bendrosios kompetencijos teismą su prašymu skirti pareiškėjui baudą už Privalomojo nurodymo nevykdymą. Antstolė savo reikalavimo pagrįstumą grindė Akte nustatytomis aplinkybėmis. Pareiškėjas grįsdamas savo nesutikimą su antstolės iškeltu reikalavimų nurodė, jog nesutinka su Akte padaryta išvada, kad Privalomasis nurodymas yra neįvykdytas ir pateikė jo poziciją įrodančias aplinkybes, kurios iš esmės yra analogiškos 2021 m. lapkričio 14 d. prašyme ir skunde pateiktiems argumentams.

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių miesto rūmai 2021 m. gruodžio 22 d. nutartyje nurodė, kad bylos duomenys patvirtina, jog Privalomasis nurodymas yra iš dalies įvykdytas, pareiškėjui pašalinus gelžbetonio plokštes, tačiau visi privalomajame nurodyme nurodyti veiksmai nėra atlikti ir skolininko turimų garažo boksų Nr. 1 ir Nr. 2 išorinių laikančiųjų sienų linija nėra sužeminta iki šalia esančių boksų šlaitinio stogo lygio, t. y. vientisos viso pastato linijos. Konstatuojama, kad nėra pagrindo teigti, jog pareiškėjas yra tinkamai įvykdęs Privalomąjį nurodymą, todėl yra pagrindas pripažinti antstolės teiktą aktą pagrįstu ir tenkino jos prašymą dėl baudos pareiškėjui padidinimo už Privalomojo nurodymo nevykdymą.

Šiaulių apygardos teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo atskirąjį skundą dėl minėto Šiaulių apylinkės teismo nutarties panaikinimo, 2022 m. vasario 9 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-101-883/2022 nutarė pareiškėjo atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą ir paliko galioti pirmosios instancijos teismo nutartį. Šiaulių apygardos teismas 2022 m. vasario 9 d. nutartyje pažymėjo, jog pareiškėjo nurodomi svarstymai dėl sienų aukščių ir deklaratyvūs teiginiai apie tinkamai įvykdytą sienų sužeminimą, nepaneigia Akte užfiksuotų akivaizdžių faktų, jog garažo boksų Nr. 1 ir Nr. 2 išorinės laikančiosios sienos nesužemintos iki šalia esančių garažo boksų šlaitinio stogo lygio. Akcentavo, kad byloje nėra duomenų, jog pareiškėjas savalaikiai, apdairiai ir rūpestingai atliko veiksmus, kuriais siekė iki galo įvykdyti Privalomąjį nurodymą. Priešingai, pareiškėjas nagrinėjamu atveju iš esmės buvo pasyvus ir nuo paskutinės baudos už Privalomojo nurodymo nevykdymą jam skyrimo nesiėmė tokių veiksmų, kurie leistų daryti išvadą apie siekiamą Privalomuoju nurodymu nustatyto įpareigojimo įvykdymo.

Atkreiptinas dėmesys, jog ABTĮ 57 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad faktai, nustatyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu vienoje administracinėje ar civilinėje byloje, iš naujo neįrodinėjami nagrinėjant kitas administracines bylas, kuriose dalyvauja tie patys asmenys.

Iš anksčiau nurodytų bendrosios kompetencijos teismų nutarčių turinio akivaizdu, jog civilinėje byloje buvo sprendžiamas klausimas ar Akte padaryta išvada, kad pareiškėjas nėra įvykdęs Privalomojo nurodymo yra pagrįsta. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių miesto rūmai 2021 m. gruodžio 22 d. nutartyje padarė išvada, kad surinkti duomenys įrodo, jog pareiškėjas nėra įvykdęs Privalomajame nurodyme išdėstytų sąlygų. Šiai pozicijai pritarė ir pareiškėjo atskirąjį skundą išnagrinėjęs Šiaulių apygardos teismas. Akivaizdu, kad įsiteisėjusioje civilinėje byloje yra nustatytas faktas, jog pareiškėjas nėra įvykdęs Privalomojo nurodymo, o jo argumentai buvo pripažinti nepagrįstais ir deklaratyviais.

Atsižvelgiant į anksčiau minėtą bei vadovaujantis ABTĮ 57 straipsnio 2 dalimi darytina išvada, kad Akto išvada, jog pareiškėjas nėra įvykdęs Privalomojo nurodymo, yra teisinga, todėl atsakovė Sprendime pagrįstai konstatavo, kad Departamento pareigūnė tikrindama faktines aplinkybes vietoje, tinkamai nustatė, kad statybvietėje nebuvo atlikti jokie savavališkos statybos padarinių pašalinimo darbai pagal Privalomąjį nurodymą.

Žemesnės instancijos teismas

ABTĮ 91 straipsnio 1 dalis numato, jog skundžiamas aktas turi būti panaikintas, jeigu jis yra neteisėtas iš esmės, t. y. savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams, neteisėtas dėl to, kad jį priėmė nekompetentingas administravimo subjektas, ar neteisėtas dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą.

Įvertinus minėtų aplinkybių ir bylos rašytinių įrodymų visumą, nenustačius Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vakarų Lietuvos statybos valstybinės priežiūros departamento 2021 m. gruodžio 13 d. sprendimo Nr. 2D-21576 „Dėl jūsų prašymo“ neteisėtumo pagrindų, pareiškėjo G. V. skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Netenkinus pareiškėjo skundo reikalavimo dėl Sprendimo panaikinimo, nėra teisinio pagrindo tenkinti ir išvestinio skundo reikalavimo dėl konstatavimo, kad Privalomasis nurodymas yra įvykdytas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo

Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas prašo jo naudai iš Inspekcijos priteisti visas jo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

ABTĮ 40 straipsnio 1 dalis numato, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Taigi nuostata „kurios naudai priimtas sprendimas“ reiškia kad bylinėjimosi išlaidos priteisiamos tai šaliai, kuri laimi bylą, t. y. kurios atžvilgiu priimtas teismo baigiamasis aktas yra palankus (patenkinti materialiniai reikalavimai).

Šioje administracinėje byloje konstatuojama, kad pareiškėjo skundo reikalavimai yra nepagrįsti ir jis atmetamas. Akivaizdu, jog ginčas nėra išspręstas pareiškėjo naudai, todėl jam patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimas nepriteistinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40, 84, 86 - 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija,

nusprendžia:

Pareiškėjo G. V. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmus.

Teisėjai Remigijus ArminasEglė KiaurakytėAušrelė Mažrimienė