- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-01-11
- Bylos Nr.
- eI-3980-386/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 3-63-3-02706-2023-7
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Laimutė Jokubauskaitė
- Pareiškėjas
- UAB Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro
- Atsakovas
- A. K.
2024 m. sausio 11 d. teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo UAB Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro prašymą atsakovui A. K. dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Pareiškėjas UAB Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras (toliau – ir pareiškėjas) prašo priteisti iš atsakovo A. K. (toliau – ir atsakovas) 64,88 Eur dydžio vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, apskaičiuotą laikotarpiu nuo 2020 m. gegužės 1 d. iki 2023 m. rugsėjo 30 d. ir 44,30 Eur dydžio vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, apskaičiuotą laikotarpiu nuo 2018 m. sausio 31 d. iki 2020 m. balandžio 30 d., už ½ turto objekto, adresu (duomenys neskelbtini).
Nurodo, kad pareiškėjas 2023 m. liepos 4 d. paveldėjo ½ buto, adresu (duomenys neskelbtini), po savo tėvo R. K. mirties (duomenys neskelbtini). Atsakovui priklausanti paveldėta turto dalis buvo parduota iš varžytynių (2023-09-25 turto pardavimo iš varžytynių aktas Nr. S-23-5-41871). Atsakovas turi pareigą nuo palikimo atsiradimo dienos iki turto pardavimo iš varžytynių sumokėti pareiškėjui 64,88 Eur dydžio vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nepriemoką. Be to, atsakovas turi atlyginti pareiškėjui 44,30 Eur skolos, kuri susidarė iki tėvo R. K. mirties (duomenys neskelbtini) d. už ½ buto, adresu (duomenys neskelbtini).
Šalies argumentai
Pareiškėjas prašyme nurodo, kad Klaipėdos miesto savivaldybės taryba (toliau – ir Taryba) 2007 m. kovo 29 d. sprendimu Nr. T2-80 nuo 2008 m. liepos 1 d. Klaipėdos mieste įvedė vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą. Taryba 2010 m. lapkričio 25 d. sprendimu Nr. T2-330 patvirtino Klaipėdos miesto savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuostatus (su vėlesniais pakeitimais), kurie galiojo iki 2017 m. birželio 30 d. Taryba 2017 m. birželio 29 d. sprendimu Nr. T2-140 patvirtino naują Klaipėdos miesto savivaldybės vietinės rinkliavos nuostatų (toliau – ir Nuostatai) redakciją (su vėlesniais pakeitimais), kuri įsigaliojo nuo 2017 m. liepos 1 d. ir kuria įtvirtina dvinarė vietinė rinkliava. Nustatytas vietinės rinkliavos administratorius - pareiškėjas.
Pareiškėjas prašyme nurodė, jog prašo bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka.
Gyventojų registro duomenimis atsakovas yra išvykęs į Jungtinę Karalystę, todėl procesiniai dokumentai bei teismo šaukimas atsakovui įteikti viešo paskelbimo būdu, atsiliepimas negautas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Ginčas byloje yra dėl 64,88 Eur dydžio vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, apskaičiuotą laikotarpiu nuo 2020 m. gegužės 1 d. iki 2023 m. rugsėjo 30 d. ir 44,30 Eur dydžio vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, apskaičiuotą laikotarpiu nuo 2018 m. sausio 31 d. iki 2020 m. balandžio 30 d., už ½ turto objekto, adresu (duomenys neskelbtini) priteisimo pareiškėjui iš atsakovo.
Rinkliavų nustatymą, rinkimą ir kontrolę reglamentuoja Rinkliavų įstatymas, kurio 2 straipsnio 3 dalis vietinę rinkliavą apibrėžia kaip savivaldybės tarybos sprendimu nustatytą privalomą įmoką, galiojančią tos savivaldybės teritorijoje. Rinkliavų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 8 punktas nustato, kad savivaldybės taryba turi teisę savivaldybės teritorijoje nustatyti vietines rinkliavas tik už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą. Šio įstatymo 12 straipsnio 1-2 punktai numato, kad savivaldybės taryba savo sprendimu nustato vietinę rinkliavą ir tvirtina vietinės rinkliavos nuostatus.
Klaipėdos miesto savivaldybės taryba 2007 m. kovo 29 d. sprendimu Nr. T2-80 patvirtino Klaipėdos miesto savivaldybės Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuostatus (Nuostatų redakcijos 2008-12-23 Nr. T2-426; 2010-05-06 Nr. T2-114; 2010-11-25 Nr. T2-330; 2011-10-27 Nr. T2-345; 2012-03-29 Nr. T2-86; 2012-07-26 Nr. T2-200; 2012-10-23 Nr. T2-251; 2017 m. birželio 29 d. Nr. T2-140 ) (cituojami aktai skelbiami savivaldybės interneto tinklapyje www.klaipeda.lt ir rinkliavos administratoriaus tinklapyje www.kratc.lt). Pagal Nuostatų reguliavimą, vietinė rinkliava apskaičiuojama pagal vietinės rinkliavos mokėtojui priklausančio ar kitu teisėtu pagrindu valdomo nekilnojamojo turto pagrindinę tikslinę naudojimo paskirtį. Vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą yra įstatymo pagrindu ir savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka į savivaldybės biudžetą. Nuostatuose numatyta, jog pasikeitus vietinės rinkliavos mokėtojui nuo 1 iki 15 mėnesio dienos, vietinė rinkliava skaičiuojama nuo to mėnesio 1 dienos iki paskutinės mėnesio dienos, o pasikeitus vietinės rinkliavos mokėtojui nuo 16 mėnesio dienos iki paskutinės mėnesio dienos - nuo kito mėnesio 1 dienos. Vietinės rinkliavos mažiausias mokestinis laikotarpis yra mėnuo.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2010 m. kovo 29 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A525-471/2010 išaiškino, kad vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą vertintina kaip atliekų turėtojo privaloma įmoka už atliekas, kurios tvarkomos savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistemoje. Tai savo ruožtu leidžia daryti išvadą, kad aptariama vietinė rinkliava ir jos dydis nėra siejama su konkrečios paslaugos suteikimu. Vietinės rinkliavos privalomasis pobūdis (Rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 3 dalis) ir paskirtis lemia, kad rinkliava nėra sutartinio pobūdžio mokėjimas ir ji reglamentuojama viešosios, o ne privatinės teisės normomis. Aptariamos vietinės rinkliavos objektas negali būti laikomas komunaline paslauga (šiukšlių išvežimu) Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.584 straipsnio 1 dalies prasme.
Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo duomenimis atsakovas A. K. po savo tėvo R. K. mirties paveldėjo ½ buto, adresu (duomenys neskelbtini). Šis įrašas galioja nuo 2023 m. liepos 4 d. Atsakovui priklausanti paveldėta turto dalis 2023 m. rugsėjo 25 d. buvo parduota iš varžytynių.
Iš 2023 m. lapkričio 14 d. testamentų registro išrašo matyti, kad palikėjo R. K. palikimą 2023 m. birželio 9 d. priėmė A. K..
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 5.3 straipsnio 1 dalimi, palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas. Nepriklausomai nuo to, kada įpėdinis priėmė palikimą ar kada įforminamas mirusiojo turto perėjimas įpėdiniui, palikimo priėmimo teisiniai padariniai kyla retrospektyviai, t. y. nuo palikimo atsiradimo dienos. Dėl to palikimą priėmusiems įpėdiniams ar paveldimą turtą perėmusiai valstybei tenka pareiga vykdyti tiek iki palikėjo mirties atsiradusias prievoles, t. y. paveldėtus įsipareigojimus, tiek ir po palikėjo mirties atsiradusius įsipareigojimus, susijusius su paveldimu turtu. Prievolės, atsiradusios po palikėjo mirties, nėra palikėjo prievolės - tai yra naujo turto savininko (įpėdinio) prievolės, atsiradusios dėl jo, kaip turto savininko, ir kitų asmenų prievolinių teisinių santykių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-18/2014, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1682-575/2015 ir kt.).
Nagrinėjamu atveju pareiškėjas, kiek tai susiję su ginčo vietinės rinkliavos priteisimu už laikotarpį nuo 2018 m. sausio 31 d. iki 2023 m. rugsėjo 30 d. į teismą kreipėsi kaip mirusiojo palikėjo R. K., kurio turtą ir įsipareigojimus pagal įstatymą paveldėjo įpėdinis, kreditorius. Kreditorių reikalavimų pareiškimo ir tenkinimo tvarką reglamentuojančio Civilinio kodekso 5.63 straipsnio 1 dalis įtvirtina, kad palikėjo kreditoriai turi teisę per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos pareikšti reikalavimus priėmusiems palikimą įpėdiniams, testamento vykdytojui arba palikimo administratoriui arba pareikšti teisme ieškinį dėl paveldimo turto. Teismas gali atnaujinti šioje nuostatoje numatytą terminą, jeigu terminas buvo praleistas dėl svarbių priežasčių ir nuo palikimo atsiradimo dienos nepraėjo daugiau kaip treji metai (Civilinio kodekso 5.63 straipsnio 4 dalis). Pareiga įrodyti, jog yra įvykdytas Civilinio kodekso 5.63 straipsnio 1 dalies reikalavimas pirmiausia tenka kreditoriui.
R. K. palikimas priimtas 2023 m. birželio 9 d., pareiškėjas dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos į teismą kreipėsi 2023 m. lapkričio 23 d. Įvertinus tai, jog reikalavimas dėl vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą įsiskolinimo už laikotarpį nuo 2018 m. sausio 31 d. iki 2023 m. rugsėjo 30 d. atsakovui pareikštas pasibaigus CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytam terminui, pareiškėjas neprašo atnaujinti termino reikalavimui pareikšti, nenurodo termino praleidimo priežasčių, objektyvių termino praleidimo priežasčių teismas taip pat nenustatė, todėl terminas kreditoriaus reikalavimui pareikšti negali būti atnaujinamas. Nurodytos aplinkybės lemia, kad pareiškėjo reikalavimas dėl palikėjo galimai turėtos vietinės rinkliavos priteisimo iš palikimą priėmusio paveldėtojo negali būti tenkinamas.
Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad pareiškėjas prašo priteisti iš atsakovo vietinę rinkliavą už laikotarpį nuo 2018 m. sausio 1 d.
Mokesčių teisiniuose santykiuose senaties terminai, per kuriuos gali būti išieškomi mokesčiai (tarp jų rinkliavos ir kiti privalomi mokėjimai) paprastai yra nustatomi arba konkretaus mokesčio mokėjimo klausimus reglamentuojančiame teisės akte, arba Mokesčių administravimo įstatyme, kuris konkretaus mokesčio mokėjimo klausimus reglamentuojančio teisės akto atžvilgiu yra bendroji teisės norma, t. y., šios teisės normos tarpusavyje sąveikauja, kaip specialioji ir bendroji teisės normos. Rinkliavų įstatyme nuostatų dėl senaties terminų nėra įtvirtinta, todėl šiam klausimui spręsti turi būti vadovaujamasi Mokesčių administravimo įstatymo nuostatomis. Mokesčių administravimo įstatymo (toliau – ir MAĮ) 68 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog tuo atveju, jeigu kitaip nenustatyta atitinkamo mokesčio įstatyme, mokesčių mokėtojas ar mokesčių administratorius mokestį apskaičiuoti arba perskaičiuoti gali ne daugiau kaip už einamuosius ir trejus praėjusius kalendorinius metus, skaičiuojamus atgal nuo tų metų, kada pradedama mokestį apskaičiuoti arba perskaičiuoti, sausio 1 dienos. Pareiškėjas su pareiškimu dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo į teismą kreipėsi 2023 metais, todėl, vadovaujantis nurodytomis nuostatomis, vietinė rinkliava galėjo būti apskaičiuojama už einamuosius (2023 m.) ir už laikotarpį nuo 2020 m. sausio 1 d., todėl vietinės rinkliavos skolos išieškojimui už laikotarpį iki 2018 m. gruodžio 31 d. yra pasibaigęs priverstinio išieškojimo senaties terminas.
Taigi, nurodytų aplinkybių pagrindu pareiškėjo reikalavimas dėl vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą priteisimo iš atsakovo atmestinas kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsnio 5 dalimi, 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,
nusprendžia:
Pareiškėjo UAB Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro prašymą atsakovui A. K. atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinį teismą.