Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

Valstybinės Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie SADM atstovei Rimai Bardauskienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės D. M. ieškinį atsakovui N. M. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės ir santuokos nutraukimo pasekmių.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Tėvas N. M. gali bendrauti su nepilnametėmis dukromis kiekvieną savaitgalį, vieną iš savaitgalio dienų, pasiimdamas dukras ne anksčiau kaip šeštadienio 10 val., ir grąžindamas į jų nuolatinę gyvenamąją vietą ne vėliau kaip sekmadienio 16 val., tačiau šalys ne vėliau kaip iki ketvirtadienio vakaro susitaria dėl susitikimo vietos, laiko ir kiekvienu konkrečiu atveju - dėl bendravimo trukmės.Didžiųjų metų švenčių - Šv. Kalėdų ir Šv. Velykų- metu, vieną šventinę dieną dukros praleidžia su tėvu, kitą - su motina. Ne vėliau kaip dvi dienos iki švenčių, šalys susitaria, kurią dieną su dukromis bendrauja vienas, kurią- kitas iš tėvų.Motinos dieną dukros praleidžia su motina, Tėvo dieną - su tėvu.Dukterų gimtadieniai yra švenčiami jų gyvenamojoje vietoje, ar kitoje šalių aptartoje vietoje, skyrium gyvenančiam tėvui nedraudžiama dalyvauti dukrų šventės ir materialiai prisidėti prie šventės organizavimo.Telefonu ir kitomis komunikacijų priemonėmis tėvo ir dukterų bendravimas neribojamas.Jei dėl kažkokių objektyvių priežasčių (liga, ekskursijos ar kiti renginiai), dukros vieną ar kitą savaitgalį negalėtų bendrauti su skyrium gyvenančiu tėvu N. M., bendravimo laikas kompensuojamas kitu laiku.

Priteisti iš atsakovo N. M. materialinį išlaikymą nepilnametėms dukterims A. M. ir G. M. periodinėmis, kas mėnesį mokamomis 150 Eurų dydžio išmokomis kiekvienai, nuo kreipimosi į teismą dienos iki dukterų pilnametystės. Teikiamą išlaikymą uzufrukto teisėmis pavesti valdyti ir tvarkyti dukrų motinai D. M.. Santuokos metu įgytą turtą padalinti sekančiai: automobilį AUDI A6 AVANT, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teisėmis priteisti D. M.. Automobilį RENAULT LAGŪNA, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teisėmis priteisti N. M.. Nutraukus santuoką palikti santuokines pavardes: M. ir M.

Atsakovas N. M. į teismo posėdį neatvyko, atsiliepimo į ieškinį nepateikė, apie posėdį informuotas tinkamai, todėl byla nagrinėjama atsakovui nedalyvaujant.

Valstybinės Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie SADM atstovė Rima Bardauskienė paaiškino, kad nepilnametės dukros gyvena kartu su mama. Joms sudarytos saugios sąlygos gyventi ir mokytis. Įvertinusi ieškovės gyvenimo ir buities sąlygas, atsižvelgdama į motinos gebėjimus tenkinti vaikų poreikius, į mažamečių išreikštą nuomonę, atsakovą siejančius darbo santykius užsienyje, ko pasėkoje jis didelę laiko dalį praleidžia svetur, mano, kad A. ir G. M. gyvenamosios vietos nustatymas su motina atitiktų jų interesus.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Iš teismui pateiktų rašytinių įrodymų matyti, kad ieškovo ir atsakovės santuoka sudaryta. Raseinių rajono savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyriuje (duomenys neskelbtini), įrašo Nr. 192.

Santuokos tikslas yra šeimos santykių, pagrįstų abipuse meile, pagarba, lojalumu ir pasitikėjimu, sukūrimas. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.60 straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatyta, kad sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, nustatytas Civilinio kodekso trečiojoje knygoje, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina. Sutuoktinio pareigos nustatytos CK 3.26–3.30; 3.35–3.36, 3.85, 3.92, 3.10 straipsniuose. Tai lojalumo, tarpusavio pagalbos ir moralinės bei materialiosios paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitos įstatyme nustatytos pareigos. Ieškovė nurodė, kad su atsakovu bendrai negyvena, jau daugiau kaip metus nebendrauja, nėra vienas kitam lojalūs. Ieškovės teigimu, sutuoktinių bendras gyvenimas faktiškai jau yra nutrūkęs, nebėra galimybių rasti bendro intereso, suvienodinti charakterio skirtumus, išsaugoti šeimą nebeįmanoma, todėl gyvenimas santuokoje nebeturi perspektyvų ir yra netikslingas. Ieškovė prašė santuoką nutrauki dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes laikytina, jog šalių santuoka yra iširusi, kadangi sutuoktiniai neketina išsaugoti šeimos bei vesti bendrą ūkį, tuo tarpu duomenų, pagrindžiančių vieno sutuoktinio kaltę, byloje nėra, todėl teismas daro išvadą, jog santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Atsižvelgdamas į bylos rašytinę medžiagą, šalių paaiškinimus, teismas konstatuoja, abu sutuoktiniai nebuvo pakankamai lojalūs vienas kito atžvilgiu, nesiekė abipusės pagarbos, nesistengė išsaugoti šeimos, todėl abu kalti dėl santuokos iširimo, laikytina, kad šalių santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, todėl tuo pagrindu ir nutrauktina (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.27, 3.61, 3.62 straipsniai, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 177, 178, 197, 185, 186 straipsniai).

Santuoką nutraukus ir nesant dėl to ginčo, ieškovei paliktina pavardė – M., atsakovui – M. (CK 3.69 straipsnio 1 dalis).

Dėl šalių tarpusavio išlaikymo

Byloje pripažinus, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nei ieškovė, nei atsakovas neturi teisės į išlaikymą (CK 3.72 straipsnio 4 dalis).

Dėl santuokoje įgyto turto padalijimo

Civilinio kodekso 3.127 straipsnyje nustatyta, jog teismo sprendimu padalijamas turtas, kurį kaip bendrąją jungtinę nuosavybę sutuoktiniai įgijo iki bylos iškėlimo dienos arba iki teismo sprendimo priėmimo dienos. Sutuoktinių lygiateisiškumo principas reiškia, kad sutuoktiniai turi lygias turtines teises; dalijant sutuoktinių turtą preziumuojama, kad sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančio turto dalys yra lygios (CK 3.117 straipsnio 1 dalis); sutuoktinių bendro turto lygių dalių prezumpcija galioja, nesvarbu, kokio dydžio jų pajamos ar koks veiklos pobūdis. Nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo galima nukrypti tik Civilinio kodekso nustatytais atvejais (CK 3.117 straipsnio 2 dalis). Nutraukiant santuoką, sutuoktinių turtas dalijamas natūra, atsižvelgiant į jo vertę ir abiejų sutuoktinių bendro turto dalis, jeigu galima taip padalyti. Jeigu natūra abiem sutuoktiniams turto padalyti negalima, turtas natūra priteisiamas vienam sutuoktiniui, kartu jį įpareigojant kompensuoti antram sutuoktiniui jo dalį pinigais (CK 3.127 str. 3 d.).

Iš teismui pateiktos VĮ „Regitra“ pažymos matyti, jog D. M. vardu registruota transporto priemonė Audi A6 Avant, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), o N. M. vardu registruota transporto priemonė Renault Laguna, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 13). Atsižvelgiant į tai, jog ieškovė prašo santuokos metu įgytą automobilį Audi A6 Avant, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) jai priteisti natūra, o santuokos metu įgytą automobilį Renault Laguna, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) priteisti natūra atsakovui N. M. bei nesant kitų siūlymų dėl turto padalinimo ir nenustačius aplinkybių, kurioms esant galima nukrypti nuo turto lygių dalių principo, ieškovės reikalavimas dėl turto padalinimo tenkintinas. Automobilis Audi A6 Avant, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teisėmis priteistinas D. M.. O automobilis Renault Laguna, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teisėmis priteistinas N. M..

Iš teismui pateiktos VĮ Registrų centras pažymos matyti, kad D. M. ir N. M. nuosavybės teisės į nekilnojamuosius daiktus Lietuvos Respublikoje nėra įregistruotos (b. l. 9).

Dėl įsipareigojimų tretiesiems asmenims

Kreditorių, kuriuos pagal CK 3.126 str. būtina informuoti apie santuokos nutraukimo bylos iškėlimą D. M. ir N. M. neturi.

Dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos nustatymo

Vaikas turi teisę gyventi kartu su tėvais, būti auklėjamas ir aprūpinamas savo tėvų šeimoje, bendrauti su tėvais, nesvarbu, ar tėvai gyvena kartu, ar skyrium, bendrauti su giminaičiais, jei tai nekenkia vaiko interesams (CK 3.161 straipsnio 3 dalis). Ši įstatyme įtvirtinta vaiko teisė į šeimos ryšius yra pamatinė, nes visapusiška ir darni vaiko raida galima tik augant šeimoje, jaučiant meilę ir supratimą (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos preambulė). Vaiko šeima visų pirma yra jo tėvai, nepriklausomai nuo jų tarpusavio santykio kvalifikavimo (sutuoktiniai, buvę sutuoktiniai, partneriai, atskirai gyvenantys asmenys ir pan.). Tėvai turi pirmumo teisę prieš kitus asmenis atlikti savo tėviškąsias pareigas – dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje (CK 3.155 straipsnio 2 dalis, 3.165 straipsnio 1 dalis). Visus klausimus, susijusius su vaikų auklėjimu, sprendžia abu tėvai tarpusavio susitarimu (CK 3.165 straipsnio 3 dalis), nes vaiko saugumui ir ugdymui užtikrinti reikalingas tėvų bendradarbiavimas tarpusavyje ir su vaiku. Būtent todėl tėvai turi siekti spręsti visus su vaiku susijusius klausimus taikiai.

Ieškovė prašė teismo, nustatyti nepilnamečių dukterų A. M. ir G. M., gyvenamąją vietą su ja jos gyvenamojoje vietoje, taip pat nustatyti atsakovo N. M. bendravimo su dukterimis tvarką:

Tėvas N. M. gali bendrauti su nepilnametėmis dukromis kiekvieną savaitgalį, vieną iš savaitgalio dienų, pasiimdamas dukras ne anksčiau kaip šeštadienio 10 vai., ir grąžindamas į jų nuolatinę gyvenamąją vietą ne vėliau kaip sekmadienio 16 vai., tačiau šalys ne vėliau kaip iki ketvirtadienio vakaro susitaria dėl susitikimo vietos, laiko ir kiekvienu konkrečiu atveju - dėl bendravimo trukmės.Didžiųjų metų švenčių - Šv. Kalėdų ir Šv. Velykų- metu, vieną šventinę dieną dukros praleidžia su tėvu, kitą - su motina. Ne vėliau kaip dvi dienos iki švenčių, šalys susitaria, kurią dieną su dukromis bendrauja vienas, kurią- kitas iš tėvų.Motinos dieną dukros praleidžia su motina, Tėvo dieną - su tėvu.Dukterų gimtadieniai yra švenčiami jų gyvenamojoje vietoje, ar kitoje šalių aptartoje vietoje, skyrium gyvenančiam tėvui nedraudžiama dalyvauti dukrų šventės ir materialiai prisidėti prie šventės organizavimo.Telefonu ir kitomis komunikacijų priemonėmis tėvo ir dukterų bendravimas

neribojamas.

Jei dėl kažkokių objektyvių priežasčių (liga, ekskursijos ar kiti renginiai), dukros vieną ar kitą savaitgalį negalėtų bendrauti su skyrium gyvenančiu tėvu N. M., bendravimo laikas kompensuojamas kitu laiku.

Teismas, vertindamas byloje esančius duomenis, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle. Išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (CPK 185 straipsnio 1 dalis). Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Vertindamas konkrečioje byloje surinktus faktinius duomenis, teismas privalo vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais (CPK 3 straipsnio 7 dalis).

Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė su atsakovu kartu negyvena daugiau kaip metus, be to, atsakovas važinėja dirbti į užsienį. Visą šį laiką šalių nepilnametės dukros gyveno ir šiuo metu gyvena motina D. M. (ieškove), jos motinai priklausančiame trijų kambarių name. Dėl šių aplinkybių mergaičių ryšys su motina yra stipresnis, nes tėvą dėl jo darbo užsienyje mato retai. Raseinių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus duomenimis, įvertinus ieškovės gyvenimo ir buities sąlygas, į mažamečių išreikštą nuomonę, mano, kad A. ir G. M. gyvenamosios vietos nustatymas su motina atitiktų nepilnamečių vaikų interesus (b. l. 26-27). Ieškovė yra sudariusi normalias sąlygas dukroms augti ir vystytis. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.169 straipsnio 1 dalyje numatyta, kai tėvas ir motina gyvena skyrium, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų susitarimu. Atsižvelgiant į byloje esančius įrodymus, šalių paaiškinimus, bei į tai, kad tėvas N. M. su ieškovės reikalavimu dukterų gyvenamąją vietą nustatyti su motina, sutinka, teismas daro išvadą, kad nepilnamečių vaikų A. ir G. M. gyvenamosios vietos nustatymas su jo motina (ieškove) atitiktų vaiko interesus.

Ieškovė taip pat prašė teismo, nustatyti atsakovo N. M. bendravimo su dukterimis tvarką.

CK 3.175 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams. CK 3.156 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios, nesvarbu, ar vaikas gimė susituokusiems, ar nesusituokusiems tėvams, jiems santuoką nutraukus, teismui pripažinus ją negaliojančia ar tėvams gyvenant skyrium.

Tėvų, negyvenančių kartu su vaiku, teisė bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant, yra asmeninio pobūdžio tėvų teisė, kurią įgyvendinti galima, kai kitas iš tėvų nekliudo šiam bendravimui, o pats bendravimas yra tiesioginis ir pastovus. Šios teisės įgyvendinimas reiškia ir įstatymu nustatytos tėvų pareigos bendrauti su vaiku bei dalyvauti jį auklėjant įvykdymą. Ši tėvų asmeninė teisė ir pareiga turi būti vykdoma tik vaiko interesais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. spalio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014). Vieno iš tėvų kliudymas skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai bendrauti su vaiku turi būti vertinamas kaip vaiko teisių pažeidimas ir vieno iš tėvų, kuriam kliudoma bendrauti, teisių pažeidimas.

Nagrinėjamu atveju atsakovas nepareiškė prieštaravimų ieškovės siūlomai bendravimo su dukterimis tvarkai, savo bendravimo tvarkos su nepilnametėmis dukromis jis nesiūlė. Taigi, teismo nuomone, ieškovės ieškinio reikalavimai dėl bendravimo su nepilnamečiais vaikais yra pagrįsti, atitinkantys vaiko interesus, prašoma nustatyti bendravimo tvarka vaikui optimali ir geriausia, užtikrinanti stabilią vaiko aplinką, užtikrinanti abiejų tėvų dalyvavimą auklėjant vaiką, nepažeidžianti tėvų lygybės, todėl ieškinys šioje dalyje tenkintinas. Atsakovo N. M. bendravimo tvarka nustatytina, atsižvelgiant į geriausiai vaikų interesus atitinkančią bei vaikų ir tėvo teisių neapribojančią bendravimo tvarką.

Teismas pažymi, kad santykiai dėl bendravimo su vaiku ir auklėjimo tvarkos yra tęstinio pobūdžio, todėl, pasikeitus faktinėms aplinkybėms, tėvo ar motinos bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant būdui ar sąlygoms, kurie neatitiktų vaiko interesų ir pan., kiekvienas iš tėvų turi teisę kreiptis į teismą dėl nustatytos bendravimo su vaiku tvarkos pakeitimo.

Dėl nepilnamečių vaikų išlaikymo

Tėvai privalo materialai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus (CK 3.192 str.). Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams, tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikams vystytis sąlygas (CK 3.192 str. 2 d.). Pažymėtina, kad nustatant proporcingumą tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties vaiko išlaikymo dydis turi atitikti protingus vaiko poreikius ir tėvų turtinę padėtį (CK 3.192 str. 2 d.). Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi atsižvelgti į tai, kad nustatytas išlaikymas būtų pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas, t. y. būtų patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (CK 3.155, 3.165 str.).

Įstatymas neleidžia išlaikymo pareigos perkelti tik vienam iš vaiko tėvų. Be to, ir taip didesnė pareigos dalis išlaikyti vaiką tenka vienam iš tėvų su kuriuo gyvena vaikas, nes gyvenant su vaiku atsiranda nenumatytų išlaidų, reikalingų vystymuisi, auklėjimui, ugdymui ir tėvas ar motina, teikiantis išlaikymą, prie tų išlaidų neprisideda. Šiuo atveju ieškovei tenka didžiausioji dukterų rūpinimosi našta, nes su ja gyvena šalių vaikai. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad dukterų išlaikymui reikalinga suma siekia 300,00 Eur kiekvienai mergaitei per mėnesį. Ieškovė yra dirbanti, gaunantis pastovias pajamas, jos pajamos šiuo metu sudaro apie 900 Eur per mėnesį (b. l. 30-31). Byloje nėra duomenų apie atsakovo N. M. darbovietę ir jo gaunamas pajamas, tačiau atsakovas yra darbingo amžiaus, jokių duomenų apie tai, kad jam būtų apribotas darbingumas, nustatytas neįgalumas byloje nėra, ir tai atsakovo neatleidžia nuo pareigos teikti išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams. Atsižvelgiant į nepilnamečių šalių dukterų amžių, į tai, kad vaikams reikalinga pilnavertė mityba, apranga, avalynė, lavinimas, higienos priemonės ir turi būti tenkinami kiti su nepilnamečio vaiko fiziniu ir dvasiniu lavinimu bei vystymusi susiję poreikiai, teismas sprendžia, kad ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo jų nepilnamečių dukterų išlaikymui po 150,00 Eur per mėnesį, yra pagrįstas, todėl tenkintinas. Iš atsakovo M. materialinį išlaikymą nepilnametėms dukterims A. M., gim. (duomenys neskelbtini), ir G. M., (duomenys neskelbtini), periodinėmis, kas mėnesį mokamomis 150 Eur dydžio išmokomis kiekvienai, nuo 2018-09-01 ir tęsti iki dukterų pilnametystės. Teikiamą išlaikymą uzufrukto teisėmis pavesti valdyti ir tvarkyti motinai D. M..

Sprendimas išlaikymo dalyje vykdytinas skubiai (CPK 282 str. 2 d. 1 p.).

Šalys informuotinos, kad pasikeitus aplinkybėms jos turi teisę kreiptis dėl išlaikymo dydžio pakeitimo (CK 3.201 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Ieškovei D. M. 2018-05-10 sprendimu suteikta antrinė teisinė pagalba, ji 50 procentų atleista nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo (b. l. 7-8).

Ieškovė už ieškinio pareiškimą sumokėjo 65,00 Eur žyminio mokesčio, nuo likusios dalies žyminio mokesčio, tai yra 65,00 Eur, mokėjimo ieškovė yra atleista. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Atsižvelgiant į tai iš atsakovo N. M. ieškovės D. M. naudai priteistina 65,00 Eur žyminio mokesčio.

CPK 96 straipsnio 1 dalis numato, kad bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą. Atsižvelgiant į tai iš atsakovo valstybės naudai priteistina 65,00 Eur žyminio mokesčio. Teismas šioje byloje patyrė 7,98 Eur pašto išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, kurios taip pat priteistinos iš atsakovo N. M. valstybės naudai.

Antrinės teisinės pagalbos išlaidos valstybei priteisiamos pagal CPK nustatytas taisykles. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas valstybei teismas priteisia savo iniciatyva, gavęs duomenis apie valstybės garantuojamą teisinę pagalbą organizuojančios institucijos apskaičiuotas valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas (CPK 99 straipsnio 2 dalis). Byloje pateiktos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos, kurios pagal pateiktą 2018-08-27 pažymą (b. l. 28-29) sudaro 182,00 Eur. Ieškovės reikalavimai patenkinti 100 proc., todėl iš atsakovo valstybės biudžeto naudai priteistina 100 proc. ieškovei suteiktų antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurios sudaro 182,00 Eur (CPK 79 straipsnis, 83 straipsnis, 85 straipsnis, 99 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263-265, 270, straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį patenkinti visiškai.

Nutraukti santuoką, įregistruotą (duomenys neskelbtini) Raseinių rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. 192, tarp N. M., a. k. (duomenys neskelbtini) ir D. (Š.) M., a. k. (duomenys neskelbtini) dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Nepilnamečių dukterų A. M., a. k. (duomenys neskelbtini) ir 2014-06-02 dukters G. M., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą nustatyti su motina D. M., a. k. (duomenys neskelbtini) jos gyvenamojoje vietoje.

Nustatyti sekančią skyrium gyvenančio tėvo N. M., a. k. (duomenys neskelbtini) bendravimo su nepilnametėmis dukterimis tvarką:

Tėvas N. M. gali bendrauti su nepilnametėmis dukromis kiekvieną savaitgalį, vieną iš savaitgalio dienų, pasiimdamas dukras ne anksčiau kaip šeštadienio 10 val., ir grąžindamas į jų nuolatinę gyvenamąją vietą ne vėliau kaip sekmadienio 16 val., tačiau šalys ne vėliau kaip iki ketvirtadienio vakaro susitaria dėl susitikimo vietos, laiko ir kiekvienu konkrečiu atveju - dėl bendravimo trukmės.Didžiųjų metų švenčių - Šv. Kalėdų ir Šv. Velykų metu, vieną šventinę dieną dukros praleidžia su tėvu, kitą - su motina. Ne vėliau kaip dvi dienos iki švenčių, šalys susitaria, kurią dieną su dukromis bendrauja vienas, kurią- kitas iš tėvų.Motinos dieną dukros praleidžia su motina, Tėvo dieną - su tėvu.Dukterų gimtadieniai yra švenčiami jų gyvenamojoje vietoje, ar kitoje šalių aptartoje vietoje, skyrium gyvenančiam tėvui nedraudžiama dalyvauti dukrų šventės ir materialiai prisidėti prie šventės organizavimo.Telefonu ir kitomis komunikacijų priemonėmis tėvo ir dukterų bendravimas

neribojamas.

Jei dėl kažkokių objektyvių priežasčių (liga, ekskursijos ar kiti renginiai), dukros vieną ar kitą savaitgalį negalėtų bendrauti su skyrium gyvenančiu tėvu N. M., bendravimo laikas kompensuojamas kitu laiku.

Priteisti iš Atsakovo N. M., a. k. (duomenys neskelbtini) materialinį išlaikymą nepilnametėms dukterims A. M., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) ir G. M., (duomenys neskelbtini) a. k. (duomenys neskelbtini) periodinėmis, kas mėnesį mokamomis 150 Eurų dydžio išmokomis kiekvienam vaikui, nuo 2018-09-01 ir tęsti iki dukterų pilnametystės.

Teikiamą išlaikymą uzufrukto teisėmis pavesti valdyti ir tvarkyti dukrų motinai D. M., a. k. (duomenys neskelbtini)

Santuokos metu įgytą turtą padalinti sekančiai: automobilį AUDI A6 AVANT, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teisėmis priteisti D. M., a. k. (duomenys neskelbtini) automobilį RENAULT LAGŪNA, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teisėmis priteisti N. M., a. k. (duomenys neskelbtini)

Nutraukus santuoką palikti santuokines pavardes: M. ir M.

Iš atsakovo N. M., a. k. (duomenys neskelbtini) priteisti ieškovės D. M., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai 65,00 Eur (šešiasdešimt penkis eurus, 00 ct) žyminio mokesčio.

Iš atsakovo N. M., a. k. (duomenys neskelbtini) priteisti 65,00 Eur šešiasdešimt penkis eurus, 00 ct) žyminio mokesčio ir 7,98 Eur (septynis eurus, 98 ct) teismo turėtas išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu. Žyminis mokestis bei kitos bylinėjimosi išlaidos turi būti sumokėtos į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitų, įmokos kodas 5660, mokėjimo paskirtis: bylinėjimosi išlaidos.

Iš atsakovo N. M., a. k. (duomenys neskelbtini) priteisti valstybės naudai, 182,00 Eur (vieną šimtą aštuoniasdešimt du eurus 00 ct) antrinės teisinės pagalbos išlaidų (sumokant jas į valstybės biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5630, mokėjimo paskirtis – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą).

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmus.