- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-02-20
- Bylos Nr.
- II-59-271/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-14376-2014-9
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Pareiškėjas
- I. L.
- Nukentėjusysis
- R. S.
- Suinteresuotas asmuo
- G. S.
- Kategorijos
- 45.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
dalyvaujant skundo pareiškėjui I. L., jo atstovui advokatui V.Sviderskiui, nukentėjusiosios R. S. atstovei advokatei N. Ž.,
Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyresniajam specialistui A. G.,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Kauno apskrities VPK Jonavos rajono PK Viešosios policijos skyriaus Kelių policijos poskyrio specialistas R. M. 2014-03-12 surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr.61P-8788631-14 I. L. dėl to, kad jis 2013-11-23, apie 13.33 val., Jonavos r., Gudžionių k. ribose, vairuodamas vadovaujamai bendrovei priklausanti automobilį SAAB 9-3, valstybinis numeris Nr. (duomenys neskelbtini) kuris nebuvo apdraustas įstatymo nustatyta tvarka, nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, prieš keisdamas važiavimo kryptį, t.y., prieš sukdamas į kairę, neįsitikino, kad tai daryti saugu, ko pasėkoje pasukęs į kairę užtvėrė kelią jo automobilį lenkusiai transporto priemonei VW Vento, valstybinis numeris Nr.(duomenys neskelbtini) kurią vairavo G. S., ir su ja susidūrė. Įvykio metu buvo apgadinti abu automobiliai. Tokiais veiksmais jis pažeidė Kelių eismo taisyklių 9 p., 106 p. ir 238 p. reikalavimus ir padarė Lietuvos Respublikos ATPK 123 str. 5 d. ir 127 str. 2 d. numatytus teisės pažeidimus.
Kauno apskrities VPK Jonavos rajono PK Viešosios policijos skyriaus Kelių policijos poskyrio viršininkė D. S. 2014-03-24 nutarimu Nr.61N-9389987-14 už Lietuvos Respublikos ATPK 123 str. 5 d. ir 127 str. 2 d. numatytų teisės pažeidimų padarymą, pritaikius Lietuvos Respublikos ATPK 33 str. nuostatas, I. L. paskyrė galutinę 150 Lt dydžio baudą.
Nukentėjusioji R. S. Kauno apskrities VPK Jonavos rajono PK Viešosios policijos Kelių policijos poskyrio 2014-03-24 priimtą I. L. atžvilgiu nutarimą apskundė Jonavos rajono apylinkės teismui, kuris 2014-07-14 nutartimi šį skundą atmetė.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno apygardos teismas, išnagrinėjęs nukentėjusiosios R. S. apeliacinį skundą, 2014-09-15 nutartimi patenkino jį iš dalies: panaikino Jonavos rajono apylinkės teismo nutartį, administracinio teisės pažeidimo bylą grąžino iš naujo tirti įgaliotai institucijai - Kauno apskrities Jonavos rajono PK Viešosios policijos skyriaus Kelių policijos poskyriui. Apeliacinės instancijos teismas nutartyje nurodė, kad teismo išanalizuotos ir išvardintos bylos aplinkybės leidžia manyti, kad I. L. veiksmai kelyje buvo chuliganiški - lenkiančiam automobiliui be jokios dingsties trukdant jį aplenkti, staigiai keičiant važiavimo kryptį ir užkertant jam kelią bei atsitrenkiant į lenkiantį automobilį - buvo tyčiniai ir sukėlė realų pavojų tiek eismo, tiek savo bei kitų asmenų saugumui. Tai patvirtina ir tokio elgesio pasekmės - abiejų vairuotojų automobiliai buvo apgadinti. Byloje nėra jokių duomenų, kad toks I. L. elgesys buvo išprovokuotas kito vairuotojo, kad jis susidariusioje situacijoje turėjo elgtis dėl teisėtų tikslų, taigi, toks I. L. veikimas susidariusioje situacijoje vertintinas kaip akivaizdžiai neadekvatus, todėl yra pagrindas I. L. veiksmus kvalifikuoti pagal ATPK 124(2) straipsnio 2 dalį (t.1 b.l.26).
2014-09-24 Kauno apskrities VPK Jonavos rajono PK Viešosios policijos skyriaus Kelių policijos poskyrio specialistas R. M. I. L. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr. 61P-878631-14, kuriame nurodė, kad vairuotojas 2013-11-23 apie 13.33 val. Jonavos rajone, Gudžionių kaimo ribose, vairuodamas automobilį, pažeidė KET 9 p., 28 p., 143 p., 238 p. reikalavimus, nesilaikė būtinų atsargumo priemonių, matydamas paskui ta pačia kryptimi artėjantį ir jį lenkiantį automobilį VW Vento, iš chuliganiškų paskatų, keldamas pavojų sau ir kitų žmonių saugumui, tyčia staigiai pasuko vairą į kairę, užtvėrė jo automobilį lenkusiai transporto priemonei kelią, ko pasekoje abu automobiliai susidūrė. Įvykio metu buvo apgadintos abi transporto priemonės. Tokiais veiksmais jis įvykdė administracinius teisės pažeidimus pagal Lietuvos Respublikos ATPK 123 str. 5 d., 127 str. 2 d., 124(2) str. 2 d. (t.1 b.l.19). Byla buvo perduota nagrinėti kitai policijos įstaigai ir 2014-11-11 Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus nutarimu I. L. buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos ATPK 123 str. 5 d., 127 str. 2 d. ir 124(2) str. 2 d. bei, pritaikius Lietuvos Respublikos ATPK 33 str., nubaustas 1800 Lt (521 euro) bauda su atėmimu teisės vairuoti transporto priemones 22 mėnesių terminui.
Skundo pareiškėjas I. L. prašo panaikinti nutarimą kaip nepagrįstą, administracinę bylos teiseną jo atžvilgiu nutraukti. Nurodo, kad ankstesnio 2014-03-24 nutarimo jis neskundė, o jam paskirtą už padarytus pažeidimus baudą sumokėjo. Teismo posėdžio metu jis nurodė, kad G. S. įmonė yra skolinga jo vadovaujamai įmonei apie pusę milijono litų. Noro atsiskaityti jis nerodo, todėl vyksta įvairūs teisminiai procesai. Abu žinojo, kokiais automobiliais jie važinėja. Eismo įvykio dieną jis buvo kaimelyje, kur gyvena G. S., automobiliu SAAB 9-3 pravažiavo šalia namo, kurį ketino pirkti, apžiūrinėjo namą iš fasadinės pusės. Pamatė, kad G. S. stebi jį, pradėjo fotografuoti, todėl išvažiavo. Važiavo namo žvyrkeliu. Maždaug po 6-7 minučių važiavimo (nuo G. S. namo buvo apie 4-5 km) pamatė, jog iš paskos važiuoja sidabrinės spalvos automobilis. Kad tai G. S. automobilis, jis nesuprato. Kelias toje vietoje natūraliai daro kairės pusės vingį, yra nedidelis nuolydis. Jis važiavo nedideliu greičiu, apie 40 km/h. Automobilis iš paskos pasivijo jo automobilį, lenkdamas jį šis automobilis pakirto jam („padarė pjovimą“). Tuo metu jis turėjo galimybę stabdyti ar pasukti į kairę, nes priešingu atveju žvyrkelyje jis nuvažiuotų į kelkraštį. Pasirinko sukti į kairę, dėl ko ir įvyko automobilio kontaktas su jį lenkiančiu automobiliu, po ko jis iš karto nusuko dešiniau, o netrukus jis ir kitas vairuotojas stabdė ir sustojo kairėje kelio pusėje. Supranta, kad spontaniškai pasielgė kvailai, kad yra kaltas dėl eismo įvykio, tačiau tikrai nedarė to tyčia. Tik įvykus įvykiui suprato, kad susidūrė su G. S. vairuojamu automobiliu. Eismo įvykio metu buvo apgadintas jo vairuojamo automobilio vairuotojo pusės priekinis žibintas, bamperio galiukas, kuriuo jis atsitrenkė į automobilio VW Vento bamperį. Mano, jog jei jis būtų pasukęs į dešinę, pasekmės jam būtų buvusios sunkios, nes važiavo jis žvyrkeliu. G. S. toje situacijoje tiesiog išprovokavo jį, o jis pasuko į kairę ir taip pasidavė provokacijai. Automobilis SAAB 9-3 priklauso jo vadovaujamai bendrovei. Tik po eismo įvykio sužinojo, kad nėra privalomojo draudimo. Sutinka su šiuo pažeidimu.
Nukentėjusiosios R. S. atstovė advokatė N. Ž. prašo I. L. skundą atmesti. Nurodo, kad šioje byloje surinktais įrodymais nustatyta, kad I. L. veikė iš chuliganiškų paskatų, todėl jo atžvilgiu priimtas 2014-11-11 nutarimas Nr.10N-19645833-14 yra pagrįstas ir teisėtas. Tokią išvadą patvirtina ne tik G. S. aiškinimai, tačiau ir kita bylos medžiaga: eismo įvykio ir automobilių apžiūros rezultatai, byloje atliktos auto-techninės ekspertizės išvada. Atsiliepime į pateiktą skundą teigiama, kad I. L. ginčija bylos aplinkybes, nustatytas įsiteisėjusia Kauno apygardos teismo nutartimi. Jo skundas grindžiamas nebūtomis aplinkybėmis. Jis prašo panaikinti visą nutarimą, nors neginčija tos dalies, kuria jis nubaustas pagal ATPK 123 str. 5 d. ir 127 str. 2 d. Kauno apygardos teismas 2014-09-15 nutartimi nustatė, kad atsižvelgiant į ekspertizės akte nustatytas aplinkybes ir įvykio vietos schemą yra pagrindas teigti, kad I. L. pažeidė KET (atitinkamos redakcijos) 106 ir 125 p.p. reikalavimus, nes be jokio reikalo blokavo G. S. kelią, kai šis bandė aplenkti I. L.. Byloje, be I. L. parodymų, nėra jokių objektyvių duomenų, kurie patvirtintų, jog jis buvo priverstas išvažiuoti iš savo kelio juostos. Teismas nustatė, kad I. L., staigiai keisdamas važiavimo kryptį, užkirsdamas G. S. vairuojamam automobiliui kelią ir atsitrenkdamas į jį tyčia ir be jokios pateisinamos priežasties trukdė G. S. atlikti lenkimo manevrą, todėl laikė, kad I. L. veiksmai kvalifikuotini tarp kita ko pagal ATPK 124(2) str. 2 d. Nutartis yra įsiteisėjusi, todėl turi res judicata galią. Todėl I. L. argumentai neturi teisinės reikšmės, jo skundas atmestinas. Be to, I. L. skundas grindžiamas nebūtomis faktinėmis aplinkybėmis, tai yra mėginimas tiesiog išvengti atsakomybės už padarytus administracinius teisės pažeidimus, nes jis aiškina, kad G. S., prieš lenkdamas jį, priartėjo dideliu greičiu. Tačiau teismo nutartimi nustatyta, kad G. S. važiavo leistinu, apie 50 km/h greičiu. Tokia išvada padaryta atsižvelgiant į įvykio schemą, Lietuvos teismo ekspertizės centro akto išvadas. Pažymėtina, kad I. L. keičia savo anksčiau duotus ir nutartyje užfiksuotus parodymus, kad jis į G. S. automobilį trenkėsi tariamai gindamasis, t.y. siekdamas išvengti nustūmimo į griovį. Skunde jis jau pripažįsta, kad tai nebuvo gynyba. Naujoji I. L. pozicija prieštarauja įsiteisėjusios teismo nutarties nustatytoms bylos aplinkybėms. G. S. jam jokios grėsmės nekėlė. Be to, nutartyje padaryta išvada, kad I. L. tyčia staigiai pakeitė važiavimo kryptį, pakirto G. S. vairuojamam automobiliui kelią ir atsitrenkė į jį.
Suinteresuotas asmuo G. S. teismo posėdžio metu parodė, kad iki eismo įvykio dienos nežinojo, kokį automobilį vairuoja I. L.. 2013-11-23 buvo prie savo namo, kai pastebėjo, jog prie kaimynų (asocialių žmonių) namo stovi tamsios spalvos automobilis. Vairuotojo nematė. Po kiek laiko šis automobilis pravažiavo Šviesos gatve, kur yra jo namas, apsisuko, sustojo. Suprato, kad yra sekamas, norėjo fotografuoti, tačiau nespėjo. Kad tai buvo I. L. vairuojamas automobilis, jis nesuprato. Po kiek laiko jis susiruošė važiuoti automobiliu VW Vento. Važiavo aplinkkeliu, apie 60 km/h greičiu. Priekyje pamatė važiuojant tamsios spalvos automobilį, kurio greitis buvo mažesnis. Parodė posūkio signalą, pradėjo lenkti šį automobilį, matomumas buvo geras. Susilyginus automobiliams, pastebėjo, kad šalia važiavusi mašina priartėjo prie jo automobilio. Jis pasitraukė, tuomet vairuotojas staigiai pasuko į jo automobilį, pataikė į dešinės pusės dureles, dėl ko jis stabdė, nuvažiavo nuo kelio ir sustojo. Tamsios spalvos automobilis pavažiavo toliau ir taip pat sustojo. Iš to automobilio iššoko vairuotojas, o paaiškėjo, kad tai buvo I. L., pribėgo prie jo, atidarė duris, sugriebė jį už kaklo ir pradėjo tampyti. Mano, kad tą avariją jis sukėlė specialiai, tyčia, kad galėtų jį įbauginti. Gal jis (I. L.) stebėjo, gal laukė kur nors kelyje. Po susidūrimo I. L. pavartojo jo atžvilgiu smurtą, už ką vėliau buvo nuteistas. Nuo 2011 metų su juo (I. L.) vyksta teisminiai ginčai. Jis kreipėsi į teismus dėl šmeižto, sveikatos sutrikdymo, kaip ir dėl šio eismo įvykio. Eismo įvykio metu buvo apgadintas automobilis, remontas kainavo virš 1000 Lt.
Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus atstovas A. G. teismo posėdžio metu nurodė, kad jo manymu 2014-11-11 nutarimas yra pagrįstas. Administracinio teisės pažeidimo byloje yra auto - techninės ekspertizės išvada. KET nepasakyta nieko, kas yra chuliganiškas vairavimas, tokio punkto taisyklėse aplamai nėra. Iš praktikos yra žinoma, kad normali reakcija vairuotojo atsiradus kliūčiai - bėgti nuo jos, šiuo atveju vairuotojas (I. L.) suko vairą į kliūtį, tai nelogiškas veiksmas ir pasakymas. Veiksmas buvo padarytas dėl chuliganiško vairavimo. Iš vairuotojo G. S. pusės staigaus manevro nebuvo, automobiliai kontaktavo slystamai, o ne kirto vienas kitą.
I. L. skundas tenkintinas iš dalies
Kompetentingų valstybės institucijų nustatytame teisiniame reguliavime įtvirtinta, jog eismo dalyviai keliuose ir kitose eismui skirtose vietose turi vadovautis eismo saugumo, atsargumo, pagarbos kitiems eismo dalyviams bei aplinkai principais.
KET III dalies „Bendrosios eismo dalyvių pareigos“ 4 punktas įtvirtina, kad eismo dalyvių elgesys grindžiamas savitarpio pagarba ir atsargumu, o 9 punktas numato, jog eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui.
Motyvuojamoji dalis
Pagal ATPK 284 straipsnio nuostatas, organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išsiaiškinti, ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar šis asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. ATPK 301 straipsnis nustato, jog teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina organo (pareigūno) priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.
Lietuvos Respublikos ATPK 257 str. nustatyta, kad organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš Lietuvos Respublikos ATPK 257 str. taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip materialinės tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi - vidiniu įsitikinimu. Tačiau vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinamas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.
I. L. buvo nubaustas už tai, kad, vairuodamas automobilį SAAB 9-3, valstybinis numeris Nr. (duomenys neskelbtini) matydamas paskui jį artėjantį ir jį lenkiantį automobilį VW Vento, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kurį vairavo G. S., iš chuliganiškų paskatų, staigiai suko vairą į kairę, užtvėrė kelią jį lenkiančiam automobiliui, dėl ko ir įvyko susidūrimas, ko pasėkoje buvo apgadinti abu automobiliai. Ši jo veika buvo kvalifikuota pagal LR ATPK 127 str. 2 d., kaip eismo įvykis nulėmęs R. S. automobilio sugadinimą, remiantis Kelių eismo taisyklių 9 punktu, numatančiu, kad eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti. Be to, kad jis pažeidė KET 28 (transporto priemonių vairuotojai privalo kelyje visada elgtis taip, kad nesukeltų pavojaus kitiems eismo dalyviams ir nesudarytų kliūčių jų eismui) ir 143 (lenkiamos transporto priemonės vairuotojui draudžiama trukdyti aplenkti didinant važiavimo greitį arba kitais veiksmais) punktų reikalavimus.
Dar jis buvo patrauktas atsakomybėn pagal LR ATPK 123 str. 5 d. (transporto priemonės valdytojo privalomojo civilinės atsakomybės draudimo neturėjimas).
Šių pažeidimų faktų (pagal ATPK 127 str. 2 d. ir 123 str. 5 d.) neginčija ir vairuotojas I. L..
Byloje yra kilęs ginčas dėl I. L. veiksmų kvalifikavimo pagal LR ATPK 124(2) str. 2 d..
ATPK 124² straipsnio 2 dalyje numatytas chuliganiškas vairavimas apibrėžiamas kaip Kelių eismo taisyklių pažeidimas dėl chuliganiškų paskatų, keliantis pavojų eismo saugumui, arba savo ar kitų žmonių saugumui. Toks veiksmas padaromas tik tyčia.
Nagrinėjamu atveju teismas, įvertinęs administracinio teisės pažeidimo byloje esančių įrodymų visumą daro išvadą, kad surinkta pakankamai įrodymų, kurie leido policijos įstaigai neabejotinai spręsti, kad 2013 m. lapkričio 23 d. apie 13.30 val. vairuotojas I. L., vairuodamas automobilį SAAB 9-3 Jonavos rajone, žvyrkelyje tarp Jurgeliškių ir Gudžionių kaimų, iš chuliganiškų paskatų, keldamas pavojų sau ir kitų asmenų (šiuo atveju - G. S.), tyčia staigiai pasuko vairą į kairę, taip užtvėrė kelią jo automobilį lenkusiai transporto priemonei, dėl ko įvyko eismo įvykis, abu automobiliai susidūrė ir buvo apgadinti.
Vairuotojas I. L. buvo nubaustas už tai, kad veikė iš chuliganiškų paskatų, keldamas pavojų sau ir kitų asmenų (šiuo atveju G. S.) saugumui, tyčia staigiai pasuko vairą į kairę ir užtvėrė jį lenkiančiam automobiliui kelią, dėl ko automobiliai susidūrė. Šie jo veiksmai buvo kvalifikuoti pagal LR ATPK 124(2) str. 2 d.
Pagal ATPK 124² straipsnio 2 dalį administracinėn atsakomybėn asmuo gali būti patrauktas tada, kai yra šios sąlygos: 1) chuliganiškos paskatos; 2) vairavimas sukėlė pavojų eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui. Taigi, turi būti nustatytos abi nurodytos aplinkybės. Taip pat būtina nustatyti, kad asmuo (vairuotojas) tyčia ir kartu dėl chuliganiškų paskatų kėlė pavojų eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui.
Asmens (vairuotojo) veikos kelyje pasirinkimo būdas, kaip ir kiti objektyvios pusės požymiai, turi esminę reikšmę tinkamai juridinei teisės pažeidimo kvalifikacijai. Taip pat būtina nustatyti kelių eismo taisyklių pažeidimo faktą bei tai, kad pažeidimai kėlė pavojų eismo ar žmonių saugumui.
Tam, kad būtų galima vertinti vairuotojo veiksmus kaip chuliganišką vairavimą, reikia neabejotinai nustatyti, kad, vairuodamas automobilį, asmuo veikė tyčia ir kartu iš chuliganiškų paskatų. Taigi, nepakanka nustatyti, kad vairuotojas pažeidė KET reikalavimus, turi būti įrodytos jo veiksmų chuliganiški motyvai ir paskatos. Chuliganiškos paskatos pasireiškia vairuotojo tyčiniais, aktyviais veiksmais, kuriais šiurkščiai pažeidžiama viešoji tvarka, eismo saugumas, kai vairavimo parodomas aiškus visuomenės negerbimas ir kai nėra konkrečių, aiškių motyvų ir tikslų tokiam elgesiui. Aktyvūs veiksmai - tai automobilio vairavimas, kuomet asmuo tyčia pažeidžia kelių eismo taisykles, dėl ko kyla pavojus eismo saugumui arba savo ir kitų žmonių saugumui. Teismų praktikoje yra gana daug įvairių pavyzdžių, įvairių elgesio variantų, kurie kvalifikuojami, kaip chuliganiškas vairavimas. Neretai tai yra vienu metu ar paeiliui padarant kelis eismo taisyklių pažeidimus, keliančius grėsmę saugumui, taip pat KET pažeidimas, sukėlęs pavojingą situaciją (Vilniaus apygardos teismo administracinė byla Nr. ATP-58-195/2012, Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo byla Nr.N/444-665/2011, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis byloje 2AT-72-2014).
Paties 2013-11-23 eismo įvykio, automobilių susidūrimo ir pasekmių, kaip fakto, aplinkybės įrodytos administracinės teisės pažeidimo byloje esančiais duomenimis, tarp jų eismo įvykio vietos, automobilių apžiūros rezultatais (t.1 b.l. 40-45), policijos pareigūnų N. J. ir S. T. tarnybiniais pranešimais (t.1 b.l. 36-37), Teismo ekspertizės centro ekspertizės 2014-03-03 aktu Nr.11-3446(13) (t.1 b.l. 59-67). Auto-techninės ekspertizės išvada nustatyta, kad pagrindine sąlyga eismo įvykiui kilti buvo vairuotojo I. L. veiksmai, kuomet jis suko automobilį į kairę ir taip užtvėrė kelią jį lenkiančiam automobiliui VW Vento, kurį vairavo G. S. (t.1 b.l.59-67).
Šiame kontekste turi būti atsakyta į pagrindinį klausimą, ar vairuotojas I. L. staigiai pasuko kelyje į automobilį į kairę iš chuliganiškų paskatų, ar jis taip veikė dėl neatsargumo, tiesiog netinkamai įvertinęs situaciją kelyje.
Abu vairuotojai pripažįsta, kad iki eismo įvykio jie buvo pažįstami. I. L. nurodo, kad jie konfliktavo, nes G. S. įmonė negrąžino jo vadovaujamai įmonei teismo priteistos skolos. Iki eismo įvykio abu dalyvavo įvairiuose teisminiuose procesuose. I. L. teigia, kad iki įvyko eismo įvykis, jis nežinojo, kad iš paskos jo automobilio važiuoja ir jį lenkia būtent G. S. vairuojamas automobilis. G. S. savo ruožtu, teigia, kad tą avariją I. L. sukėlė specialiai, tyčia, kad galėtų jį įbauginti. Kad šis stebėjo jį kelyje, laukė. Tokiu būdu, pagal suinteresuotą asmenį G. S., vairuotojas I. L. veikė tyčia. Taip pat byloje surinktais įrodymais nustatyta, kad iki eismo įvykio I. L. automobilis pravažiavo pro G. S. namą kaime. Pastarasis matė jį, norėjo fotografuoti, bet nespėjo. Po kiek laiko žvyrkelyje susidūrė jų automobiliai. Konfliktinę situaciją tarp vairuotojų patvirtina ir pridėti prie bylos medžiagos teismų sprendimai, nuosprendžiai (t.1 b.l.142-187).
I. L. nurodo, kad jam taip ir neaišku, kodėl G. S., kaip paaiškėjo, netrukus po to, kai jie matėsi kaime, pasivijo jo automobilį žvyrkelyje, 4-5 km atstumu nuo savo namo, lenkė ir tokiu būdu provokavo. Savo ruožtu G. S. teigia, kad kaime jis matė tamsios spalvos automobilį, vairuotojo neįžiūrėjo, stebėjo ir norėjo fotografuoti tik todėl, kad automobilis jam kėlė įtarimų. O vėliau žvyrkeliu jis važiavo su reikalais, I. L. galėjo jo tiesiog laukti kelyje. Esant konfliktinei situacijai tarp abiejų asmenų ir galimam abiejų jų suinteresuotumui, teismui taip ir nepavyko tiksliai patvirtinti ar paneigti vieno ir kito keliamų versijų, kodėl jie abu susitiko būtent tam kelyje, ar atpažino vienas kitą. Tačiau, bet kokiu atveju, konfliktinės situacijos buvimas eismo dalyviams, šiuo atveju I. L., neleido elgtis kelyje neteisėtai ir tyčia šiurkščiai pažeidinėti kelių eismo taisyklių reikalavimus.
Vairuotojas I. L. nurodo, kad, kuomet pamatė jį lenkiantį iš kairės pusės sidabrinės spalvos automobilį, turėjo arba stabdyti automobilį, arba pasukti į kairę, nes priešingu atveju jo automobilis būtų nuslydęs nuo kelio. Jeigu jis būtų pasukęs į dešinę žvyrkelyje, pasekmės jam būtų buvusios sunkios. Jo pasirinkimas buvo spontaniškas, tyčios užtverti kelią jį lenkiančiam automobiliui jis neturėjo.
Tačiau byloje surinkta pakankamai įrodymų, kurie neabejotinai paneigia I. L. nurodytą aplinkybę, kad vairuotojo G. S. veiksmai lenkimo metu jam kėlė pavojų. Kaip matyti iš G. S. parodymų, jis parodė posūkio signalą ir pradėjo lenkimo manevrą, kai kitas vairuotojas pasuko link jo, automobiliai susidūrė. Jokiais savo veiksmais vairuotojo I. L. jis neprovokavo. Teismo proceso metu I. L. savo veiksmų taip pat neaiškina kito vairuotojo neleistinais veiksmais kelyje, o tiesiog nurodo, kad „pasielgė spontaniškai, kvailai“. Nustatyta, kad važiuoti jo eismo juosta ir kryptimi vairuotojui I. L. niekas netrukdė, jis pats pripažįsta, kad važiavimo greitis buvo apie 40 km/h, todėl kitam automobiliui atliekant jo lenkimo manevrą, jis turėjo tiesiog važiuoti savo juosta, jis gi suko automobilį į kairę, užtvėrė kelią jį lenkiančiam automobiliui ir po susidūrimo iš karto pasuko į dešinę, atsitraukdamas nuo automobilio VW Vento. Tai matyti iš ekspertizės akto, eismo įvykio vietos apžiūros rezultatų, prie bylos pridėtų nuotraukų (t.1 b.l. 64-66, 40, 84).
Teismo posėdžio metu apklaustas ekspertas V. Š. patvirtino ekspertizės išvadą ir nurodė, kad tikėtina tokia eismo įvykio eiga, kai vairuotojas I. L. staigiai keitė automobilio, SAAB 9-3 važiavimo kryptį į kairę link automobilio VW Vento, kairės pusės priekine dalimi slysdamas kontaktavo su į kairę nusukinėjusio ir stabdžiusio G. S. automobilio VW Vento, dešinės pusės sparnu ir durelėmis. Susidūrimo metu vairuotojas I. L. suko automobilį SAAB 9-32 į dešinę, automobiliams atsiskyrus, pasuko link kelio kairio krašto ir sustabdė automobilį. Ekspertizės išvadoje nurodyta: ...<"Susidūrimo metu vairuotojas I. L. suko automobilį SAAB 9-3 į dešinę, automobiliams atsiskyrus, pasuko link kelio kairio krašto ir sustabdė...> (t.1 b.l.66). Tai paneigia I. L. aiškinimus, jog jis bijojo sukti automobilį į dešinę, nes jam galėjo būti sunkių pasekmių. Tyrimo medžiagoje nėra nustatyta, kokiu atstumu lenkimo pradžios momentu vairuotojas G. S. turėjo objektyvią galimybę matyti kelią, todėl negalima nustatyti, ar techniniu požiūriu lenkimas šiame kelio ruože buvo priimtinas. Pagrindinė sąlyga eismo įvykiui kilti buvo tai, kad I. L. staigiai pasuko automobilį į kairę, taip užtvėrė kelią jo automobilį lenkiančiam G. S. automobiliui VW Vento. Techninių priežasčių keisti judėjimo kryptį gana staigiai, kada vyko lenkimas, nebuvo, eksperto nuomone, buvo SAAB 9-3 vairuotojo tyčios elementas. SAAB 9-3 vairuotojui nebuvo jokių kliūčių ir kitų priežasčių keisti judėjimo kryptį į kairę.
Kaip matyti iš ekspertizės metu padaryto eismo įvykio eigos atkūrimo grafinio atvaizdavimo automobilis VW Vento lenkimo metu važiavo savo eismo juosta, jokios kliūties automobiliui SAAB 9-3 nedarė (t. 1 b.l. 64). Tai paneigia I. L. aiškinimus apie tai, kad kitas vairuotojas jį „pakirto“. Pažymėtina ir tai, kad I. L. nurodė, jog važiuojantį iš paskos sidabrinės spalvos automobilį jis matė dar iki pastarojo bandymo lenkti.
Tokiu būdu, visos išvardintos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad I. L. veiksmai buvo chuliganiški, kadangi jis be jokios dingsties, staigiai pasuko į kairę, užtvėrė kelią jo automobilį lenkiančiam automobiliui, dėl ko pastarojo vairuotojas turėjo stabdyti ir nuvažiavo nuo kelio. Avarijos metu buvo apgadinti abu automobiliai. Todėl vairuotojo I. L. veiksmai 2014-11-11 nutarimu buvo pagrįstai kvalifikuojami pagal Lietuvos Respublikos ATPK 124(2) str. 2 d. (chuliganiškas vairavimas).
Pažymėtina, kad G. S. nurodo į I. L. galimo veikimo motyvus, kurie, pagal jį, siejami su asmeniškumu, t.y. esamu konfliktu. I. L. atstovas advokatas V.Sviderskis nurodo, kad chuliganiškų paskatų esmė - tarp kaltininko ir nukentėjusiojo neturi būti susiklostę jokie asmeniniai santykiai, priešingu atveju veiksmų negalima kvalifikuoti kaip atliktų iš chuliganiškų paskatų.
Chuliganiškos paskatos – tai tam tikros veikos darymo priežastys, kai veika daroma dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimo, kai asmens elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, siekiant priešpastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinantį požiūrį į juos, arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį. Šioje vietoje teismas pažymi, kad teismų praktikoje kvalifikuojant asmens veiksmus kaip chuliganiškus yra pripažįstama, kad asmeninio pobūdžio paskatų buvimas ne visada paneigia veikos priešingumą viešajai tvarkai. Kai asmeniniams santykiams spręsti asmuo pasirenka tokį veikimo būdą, kuriuo akivaizdžiai ir grubiai trikdoma visuomenėje priimta tvarka, demonstruojant akivaizdžią nepagarbą visuomenėje priimtoms elgesio normoms, tokiomis aplinkybėmis padaryta veika atitinka chuliganiško veikimo požymius.
Tokiu būdu ištyręs byloje surinktus įrodymus teismas daro išvadą, kad I. L. administracinėn atsakomybėn pagal LR ATPK 124(2) str. 2 d. patrauktas pagrįstai ir teisėtai. LR ATPK 124 (2) str. 2 d. dispozicija nenumatyta pasekmė – turto sugadinimas. Nors paprastai chuliganišku vairavimu nesiekiama sukelti konkrečių pasekmių – eismo įvykio, šiuo atveju tokios pasekmės atsirado, buvo sukeltas eismo įvykis, kurio metu apgadinta kito asmens transporto priemonė. Todėl I. L. veiksmai pagrįstai buvo kvalifikuojami tiek pagal LR ATPK 124 (2) str. 2 d., tiek pagal LR ATPK 127 str. 2 d., kadangi nei viena iš šių veikų, paimta atskirai, neapima visų I. L. veikos padarinių.
Lietuvos Respublikos ATPK 30 str. nustato, kad nuobauda skiriama norminio akto, numatančio atsakomybę už padarytą teisės pažeidimą, nustatytose ribose, tiksliai laikantis šio kodekso ir kitų aktų dėl administracinių teisės pažeidimų. Turi būti atsižvelgiama į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.
I. L. 2014-11-11 Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus nutarimu pagrįstai patrauktas administracinėn atsakomybėn už tai, kad jis vairavo automobilį neapsidraudęs ir nebūdamas apdraustas privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, pažeidė KET 238 p. reikalavimus ir padarė teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 123 str. 5 d. Nutarimu I. L. už šį pažeidimą paskirta 110 Lt (31 euro) bauda. Ankstesniu 2014-03-24 Jonavos rajono PK Viešosios policijos Kelių policijos poskyrio nutarimu I. L. už šią veiką buvo baustas 100 Lt bauda. Šioje dalyje nutarimo niekas neskundė, todėl I. L. paskirtoji bauda mažintina iki 100 Lt (28 eurų), nes pabloginti atsakomybėn traukiamo asmens padėtį galima tik tuo atveju, jeigu yra institucijos arba nukentėjusiojo (-sios) skundas ( ATPK 302 str. 2d.).
Be to I. L. 2014-11-11 Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus nutarimu patrauktas administracinėn atsakomybėn už tai, kad jis, vairuodamas automobilį SAAB 9-3, nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, pažeidė KET 9 p. ir 28 p. reikalavimus bei tyčia, veikdamas iš chuliganiškų paskatų pasuko vairą į kairę, užtvėrė jo automobilį lenkusiai transporto priemonei kelią, ko pasekoje įvyko susidūrimas. Įvykio metu buvo apgadintos abi transporto priemonės. Tokiais veiksmais jis pažeidė KET 143 punkto (KET redakcija iki 2014-10-11) reikalavimus ir padarė teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d. ir 124(2) str. 2 d. Skundžiamu nutarimu už LR ATPK 127 str. 2 d. numatytą pažeidimą I. L. paskirta 5 mėnesių atėmimo teisės vairuoti transporto priemonės nuobauda, už LR ATPK 124(2) str. 2 d. numatytą pažeidimą skirta 1800 Lt (521 euro) bauda su 22 mėnesių teisės vairuoti transporto priemones atėmimu.
2014-11-11 nutarime kaip vairuotojo I. L. atsakomybę sunkinanti aplinkybė buvo nurodyta, kad jis pažeidimą padarė iš chuliganiškų paskatų (t.1 b.l.110). Teismo vertinimu ši aplinkybė yra A. L. veiką kvalifikuojantis požymis, kuris užtraukia jam atsakomybę pagal LR ATPK 124(2) str. 2 d., todėl jis kaip jo veiką kvalifikuojanti aplinkybė negali būti pripažintas dar ir sunkinančiu jo atsakomybę.
Sunkina A. L. atsakomybę tik tai, kad tos pačios rūšies (LR ATPK X skirsnyje numatytus) pažeidimus jis padarė pakartotinai per vienerius metus, būdamas 2013-07-06 baustas už kitą KET pažeidimą – greičio viršijimą. Todėl nuobaudos, A. L. paskirtos pagal Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d. ir 124(2) str. 2d. mažintinos: pagal LR ATPK 127 str. 2 d. iki 3 mėnesių teisės vairuoti transporto priemones atėmimo, pagal LR ATPK 124(2) str. 2 d. – iki 1200 Lt (347 eurų) dydžio baudos su atėmimu teisės vairuoti transporto priemones 1 (vieneriems) metams.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Nukentėjusiosios R. S. atstovė advokatė N. Ž. prašo priteisti nuketėjusiajai iš I. L. jos patirtas proceso išlaidas – 280,35 eurų teisinei pagalbai apmokėti pagal 2014-12-31 PVM sąskaitą-faktūrą Serija APB Nr.001914 ir Swedbanko pavedimą Nr.47 už atsiliepimo į I. L. skundą parengimą. Išlaidų, turėtų nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą, kompensavimas numatytas LR ATPK 279 str. Šiame straipsnyje yra numatyta, kad nukentėjusiesiems kompensuojamas darbo užmokestis, ne mažesnis už vidutinį, arba sumokama už atitraukimą nuo įprasto užsiėmimo proporcingai laikui, kurį jie sugaišo dėl atvykimo į organą (pas pareigūną), nagrinėjantį administracinio teisės pažeidimo bylą, ir kad kompensuojamos jų turėtos išlaidos dėl atvykimo į organą (pas pareigūną), nagrinėjantį administracinio teisės pažeidimo bylą. Taigi ATPK normos reglamentuoja, kam, kokia tvarka ir kokios išlaidos atlyginamos administracinių teisės pažeidimų bylose. Nukentėjusiojo išlaidos, susijusios su administracinės bylos nagrinėjimu, nėra kompensuojamos. Atsižvelgiant į tai, nukentėjusiosios atstovės prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas netenkintinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 302 str. 1d. 5p., 302² str., 302⁴ str., teismas
NUTARĖ:
I. L. skundą tenkinti iš dalies.
Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus 2014 m. lapkričio 11 nutarimą Nr.10N-19645833-14 pakeisti:
už pažeidimą pagal Lietuvos Respublikos ATPK 124(2) str. 2 d. A. L. paskirtą nuobaudą sumažinti iki 1200 Lt (347 eurų) dydžio baudos su atėmimu teisės vairuoti transporto priemones 1 (vieneriems) metams.už pažeidimą pagal Lietuvos Respublikos ATPK 123 str. 5 d. A. L. paskirtą nuobaudą sumažinti iki 100 Lt (28 eurų) dydžio baudos;už pažeidimą pagal Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d. A. L. paskirtą nuobaudą sumažinti iki 3 mėnesių trukmės teisės vairuoti transporto priemonės atėmimo.
LR ATPK 33 str. pagrindu galutinė nuobauda I. L. nustatytina 1200 Lt (347 eurų) dydžio bauda su atėmimu teisės vairuoti transporto priemones 1 (vieneriems) metams.
Pašalinti iš Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus 2014 m. lapkričio 11 nutarimo Nr.10N-19645833-14 aprašomosios dalies kaip atsakomybę sunkinančią aplinkybę tai, kad pažeidimą jis padarė iš chuliganiškų paskatų.
Kitoje dalyje nutarimą palikti nepakeistą.
Nutartis 20 dienų terminu gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.