Kauno apygardos teismo nutartis

2020-08-06 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. AN2-338-397/2020

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. I-a instancijaNutartis · 2020-06-19Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmai
  2. ApeliacijaNutartis · 2020-08-06Kauno apygardos teismas
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-08-06
Bylos Nr.
AN2-338-397/2020
Teisminio proceso Nr.
4-13-3-00170-2020-3
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
Apeliacinė instancija
Rezultatas
Palikti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti
Teisėjas
Gytis Večerskas (pirm.)
Institucija
Alytau apskrities vyriausiasis policijos komisariatas
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla
Nr. AN2-338-397/2020
Teisminio proceso Nr. 4-13-3-00516-2017-3Procesinio sprendimo kategorija 21.11.10. (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. rugpjūčio 6 d.Kaunas
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Gytis Večerskas,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Institucija) apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų (toliau – Alytaus apylinkės teismas) 2020 m. birželio 19 d. nutarties R. B. (R. B.) administracinio nusižengimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. 2020 m. balandžio 17 d., Alytaus apskrities VPK Kelių policijos skyriaus vyriausiosios tyrėjos N. Z. nutarimu R. B. buvo pripažintas kaltu padaręs nusižengimą numatytą Lietuvos Respublikos Administracinių nusižengimų kodekso (toliau ANK) 420 straipsnio 1 dalyje ir nubaustas 200 eurų bauda su atėmimu teisės vairuoti transporto priemones 4 (keturiems) mėnesiams, už tai, kad 2020 m. kovo 11 d., 18 val. 20 min., (duomenys neskelbtini) lenkė kitą automobilį pėsčiųjų perėjoje.

Šalies argumentai

2. Nesutikdamas su šiuo nutarimu R. B. pateikė dėl jo skundą Alytaus apylinkės teismui prašydamas nutarimą panaikinti ir bylą jo atžvilgiu nutraukti.

Žemesnės instancijos teismas

3. Alytaus apylinkės teismas 2020 m. birželio 19 d. nutartimi R. B. skundą iš dalies patenkino, Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus vyriausiosios tyrėjos N. Z. 2020 m. balandžio 17 d., nutarimą panaikino ir administracinio nusižengimo bylą grąžino Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriui papildomam bylos aplinkybių tyrimui atlikti.

Šalies argumentai

4. Institucija apeliaciniu skundu prašo, Alytaus apylinkės teismo 2020 m. birželio 19 d. nutartį panaikinti ir grąžinti R. B. administracinę bylą nagrinėti teismui arba šią bylą išnagrinėti apygardos teisme.

4.1. Skunde nurodė, jog apylinkės teismas nagrinėdamas R. B. skundą vertino tik tarnybinio automobilio vaizdo registratoriaus užfiksuotą vaizdo įrašą, nors šis įrašas tik patvirtino patį lenkimo faktą, o tai, kad R. B. lenkimo manevrą užbaigė pėsčiųjų perėjoje matė vyriausiasis patrulis V. L.. Skunde pažymima, jog nuo lenkimo vietos pradžios iki pėsčiųjų perėjos yra apie 80 metrų atstumas. Šį atstumą transporto priemonė važiuojanti 50 km/val. greičiu (leistinas mieste važiavimo greitis) nuvažiuoja per 5-6 sekundes, todėl saugiai ir nepažeidžiant KET reikalavimų lenkimo manevrą atlikti nėra galimybės. Tai žinodamas ir matydamas iš priekio atvažiuojančias transporto priemones, vienos iš kurių vairuotojas norėjo atlikti lenkimo manevrą, bet pamatęs policijos tarnybinį automobilį susilaiko ir lenkimo manevrą atlieka su tarnybiniu automobiliu prasilenkęs (tai fiksuota tarnybinio automobilio vaizdo registratoriumi), vyriausias patrulis V. L. atidžiai stebėjo šią situaciją per galinio vaizdo veidrodėlį ir pastebėjęs grubų KET pažeidimą apsisuko ir pasivijęs pažeidėją sustabdė. Kadangi dėl padaryto administracinio nusižengimo sustabdytas R. B. teigė, kad atlikdamas lenkimo manevrą leistino greičio neviršijo ir ištisinės horizontalaus kelio ženklinimo linijos nekirto, jokios pėsčiųjų perėjos nematė, policijos pareigūnas priėmė sprendimą jį supažindinti su esama situacija nuveždamas į pažeidimo vietą.

4.2. Skunde atkreipiamas dėmesys, jog R. B. tiek bylos nagrinėjimo metu, tiek skunde nurodė, kad su tarnybiniu automobiliu jis prasilenkė 120 metrų iki perėjos ir, kad jis lenkimo manevrą užbaigė likus iki perėjos 50 metrų, tačiau tai neatitinka realiai užfiksuotų aplinkybių. Vaizdo registratoriumi užfiksuotame vaizdo įraše aiškiai matosi, kad R. B. atliekant lenkimo manevrą, policijos tarnybinis automobilis yra stabdomas ir įjungus specialiuosius garso ir šviesos signalus saugiai apsisuka intensyvaus eismo gatvėje bei vejasi pažeidėją. Taip pat vaizdo įraše matoma, kad R. B. lenkiama transporto priemonė važiuoja pastoviu greičiu, nerodo jokių posūkio ar stabdymo signalų. Kadangi dėl padaryto KET pažeidimo nekilo jokių abejonių, aplenktos transporto priemonės vairuotojas sustabdytas ir apklaustas nebuvo. Vertinant tai, kad vaizdo įraše matomame lenkimo manevre apie 3 sekundes automobiliai važiuoja priešingose eismo juostose greta vienas kito (50 km/val. greičiu važiuojantis automobilis per sekundę nuvažiuoja apie 14-15 m), akivaizdu, jog R. B. neturėjo galimybės nepažeisdamas KET reikalavimų laiku ir saugiai iki pėsčiųjų perėjos užbaigti pradėtą manevrą. Jo nurodyti atstumai ir aplinkybės vertintinos kaip gynybinė pozicija siekiant išvengti administracinės atsakomybės.

4.3. Skunde taip pat pažymima, kad 80 metrų atkarpoje prieš pėsčiųjų perėją lenkdamas leistinu greičiu važiuojančią transporto priemonę, lenkiančiosios transporto priemonės vairuotojas turi stipriai padidinti ir viršyti leistiną važiavimo greitį, todėl savo veiksmais pažeidžia KET 30 ir 127 punktų reikalavimus, vienu metu ar paeiliui padarydamas kelis grėsmę eismo saugumui keliančius eismo taisyklių pažeidimus (ANK 420 straipsnio 1 dalis), net jeigu ir spėja užbaigti lenkimo manevrą iki pėsčiųjų perėjos. Jeigu tuo metu į pėsčiųjų perėją įžengtų pėsčiasis, praktiškai skaudaus eismo įvykio išvengti galimybių neliktų, nes lengvojo automobilio stabdymo kelias važiuojant 50 km/val. greičiu 27,7/38,0 m esant sausai/šlapiai kelio dangai.

4.4. Institucijos įsitikinimu, teismas, priimdamas nutartį panaikinti Institucijos nutarimą ir grąžinti R. B. administracinio nusižengimo bylą papildymui, pasielgė nepagrįstai ir neteisėtai, nes skunde išdėstytas aplinkybes apylinkės teismas galėjo ir turėjo išsiaiškinti R. B. skundo nagrinėjimo teisme metu.

Atsiliepimas

5. Atsiliepimų į Institucijos apeliacinį skundą nepateikta.

Teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą,

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

6. Institucijos apeliacinis skundas atmestinas.

7. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį, apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. Remiantis ANK 569 straipsnio nuostatomis, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Kaip nustatyta komentuojamo straipsnio 4 dalyje, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas. Šiame kontekste paminėtina ir tai, kad teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas.

8. Kaip nustatyta ANK 567 straipsnio 1 dalyje, pagal šį kodeksą įgaliotas institucijos pareigūnas, atlikdamas administracinio nusižengimo tyrimą, privalo imtis visų priemonių, kad būtų visapusiškai, objektyviai ir kiek įmanoma per trumpesnį laiką ištirtos veikos aplinkybės. Pagal komentuojamo straipsnio 2 dalį, priimant sprendimą administracinio nusižengimo byloje, privaloma nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padaryta turtinė žala ir ar galima administracinio nusižengimo byloje nustatyti jos dydį, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Iš aptarto teisinio reguliavimo seka, kad įgaliotas institucijos pareigūnas, o tuo pačiu ir teismas, tiriantis administracinio nusižengimo padarymo aplinkybes, turi išskirtinę kompetenciją bei pareigą imtis visų įmanomų priemonių, kad byloje būtų surinkta tiek duomenų ir įrodymų, jog būtų galima operatyviai, visapusiškai ir objektyviai ištirti padarytos veikos aplinkybes ir priimti teisingą sprendimą.

9. Aptarto teisinio reguliavimo kontekste įvertinus nagrinėjamos administracinio nusižengimo bylos medžiagą, apeliacinio skundo argumentus bei skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties motyvus, spręstina, kad apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje priėmė teisingą sprendimą, panaikinti Institucijos 2020 m. balandžio 17 d. nutarimą bei grąžinti bylą ją inicijavusiai Institucijai tyrimui atlikti, nes tyrimas dėl R. B. inkriminuojamo administracinio nusižengimo padarymo, buvo atliktas nepilnai, paviršutiniškai, nebuvo išnaudotos visos įrodinėjimo galimybės, o skundžiamas nutarimas buvo priimtas kruopščiai neištyrus visų reikšmingų bylos aplinkybių.

10. Kaip pagrįstai nurodyta ir skundžiamoje teismo nutartyje, su padarytu kelių eismo taisyklių pažeidimu R. B. nesutiko nuo pat pradžių, teigdamas, jog automobilį lenkė nepažeisdamas KET reikalavimų bei nurodydamas, kad jis lenkimo manevrą užbaigė likus iki perėjos 50 metrų. Ši įrodinėtina faktinė aplinkybė, buvo esminė, sprendžiant jo kaltės klausimą, todėl Institucija siekdama pašalinti prieštaravimus, atsiradusius dėl skirtingų R. B. ir policijos pareigūno V. L. paaiškinimų apie administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, turėjo atlikti detalesnį įvykio tyrimą ir surinkti papildomus įrodymus.

11. Nors apeliaciniame Institucijos skunde teigiama, kad apylinkės teismas nagrinėdamas R. B. skundą vertino tik tarnybinio automobilio vaizdo registratoriaus užfiksuotą vaizdo įrašą, kuris tik patvirtino patį lenkimo faktą ir nevertino vyriausiojo patrulio V. L. nurodytų aplinkybių, kad jis matė kaip R. B. lenkimo manevrą užbaigė pėsčiųjų perėjoje, tačiau aukštesniojo teismo vertinimu, vien policijos pareigūno parodymais, nesant kitų svarių ir neginčijamų duomenų, negalima besąlygiškai teigti, kad R. B. padarė jam inkriminuotą administracinį nusižengimą. Byloje nebuvo nustatytos objektyvios aplinkybės, kurios patvirtintų ar paneigtų pačio policijos pareigūno V. L. parodymus, kad kito automobilio lenkimą R. B. užbaigė būtent perėjoje. Kaip teisingai nurodyta skundžiamoje teismo nutartyje, siekiant pilnai išsiaiškinti lenkimo faktą ir su juo susijusias aplinkybes, tikslinga būtų nustatyti automobilio, kurį R. B. lenkė, vairuotoją ir jį apklausti liudytoju, taip pat atlikti atitinkamus matavimus vietoje, kurioje buvo pradėtas lenkimo manevras, koks nuo tos vietos atstumas iki perėjos, nustatyti, koks buvo R. B. automobilio greitis bei per kokį laiką jis galėjo įveikti tą atstumą.

12. ANK numato teisę teismui, nagrinėjančiam administracinio nusižengimo bylą, rinkti įrodymus, todėl teismas iškilusius neaiškumus dėl asmens kaltės, administracinio nusižengimo kvalifikavimo, jo padarymo ar kitų aplinkybių gali šalinti savarankiškai, nagrinėdamas bylą teisme. Tačiau Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2008 m. gegužės 28 d. nutarime „Dėl Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 256 str. 3 d. (2000 m. rugsėjo 19 d. redakcija) atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ pažymėjo, jog teismo (teisėjo) įgaliojimai rinkti įrodymus nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą jokiu būdu nereiškia, jog asmenys, surašantys administracinio teisės pažeidimo protokolą, yra atleidžiami nuo pareigos rinkti įrodymus; <...> teismo (teisėjo) įgaliojimai rinkti įrodymus negali būti interpretuojami kaip reiškiantys, kad administracinio teisės pažeidimo protokolą surašantys asmenys (pareigūnai) gali teismui (ar kitam administracinio teisės pažeidimo byla nagrinėjančiam organui (pareigūnui)) pateikti ne visą, neišsamią ar kitaip nekokybiškai parengtą administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagą; ANK įtvirtintas teisinis reguliavimas, inter alia ANK 563 straipsnis, įpareigoja administracinio nusižengimo protokolą surašančius asmenis „greitai ir objektyviai, visapusiškai ir išsamiai ištirti administracinius nusižengimus“. Taigi akivaizdu, jog administracinio nusižengimo bylos medžiaga turi būti parengta kokybiškai. Šiuo atveju Institucija nebuvo pakankamai aktyvi, nerinko būtinų įrodymų nusižengimo sudėčiai nustatyti, byloje surinktus duomenis vertino neobjektyviai, nepašalino iškilusių abejonių, netyrė visų būtinų nusižengimo sudėties požymių įrodytumui reikšmės turinčių duomenų ir kitų įrodinėtinų aplinkybių. Asmens nekaltumo prezumpciją turi paneigti ne kas nors kitas, o bylą inicijavusi ir protokolą surašiusi institucija, todėl šiuo atveju visa atsakomybė už įrodymų nepateikimą ar abejonių nepanaikinimą tenka ne kam nors kitam, o tik pačiai Institucijai.

13. Įvertinęs byloje esančių įrodymų visumą apygardos teismas mano, kad administracinio nusižengimo protokole ir Institucijos nutarime nurodytos aplinkybės šiuo metu kelia pagrįstas abejones dėl atsakomybėn patraukto R. B. kaltės dėl jam inkriminuoto pažeidimo padarymo, todėl šioje byloje esminę reikšmę įgauna visapusiškas bylai reikšmingų įrodymų surinkimas ir prieštaravimų tarp jų pašalinimas. Procesinis sprendimas negali būti pagrįstas prielaidomis, spėjimais ar nuojauta. Tokiu būdu Institucijos procesinis sprendimas negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu.

14. Remdamasis išdėstytu, apeliacinį skundą nagrinėjantis teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, įvertino byloje esančius įrodymus (ANK 569 straipsnio 4 dalis) ir priėmė teisingą procesinį sprendimą. Pirmosios instancijos teismo nutartis, patikrinus ją neperžengiant apeliacinio skundo ribų, yra teisėta ir pagrįsta, todėl naikinti teismo nutarties apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2020 m. birželio 19 d. nutartį palikti nepakeistą ir Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato apeliacinio skundo netenkinti.

Ši nutartis įsiteisėja paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.

Teisėjas Gytis Večerskas