Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų nutartis

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracine tvarka nubausto R. B. (R. B.) skundą dėl Alytaus apskrities VPK Kelių policijos skyriaus vyriausiosios tyrėjos N. Z. 2020 m. balandžio 17 d. jo atžvilgiu priimto nutarimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

2020 m. balandžio 17 d. Alytaus apskrities VPK Kelių policijos skyriaus vyriausiosios tyrėjos N. Z. nutarimu R. B. buvo pripažintas kaltu padaręs nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau ANK) 420 str. 1 d., ir nubaustas 200 eurų bauda su atėmimu teisės vairuoti transporto priemones 4 (keturiems) mėnesiams, už tai, kad 2020 m. kovo 11 d. 18 val. 20 min. (duomenys neskelbtini) lenkė kitą automobilį pėsčiųjų perėjoje.

Institucijos atstovas su skundu nesutinka. Teigia, kad iš filmuotos medžiagos matyti, kad kito automobilio lenkimą R. B. pradėjo prieš pėsčiųjų perėją, o baigė pėsčiųjų perėjoje. Nutarimą, priimtą pažeidėjo atžvilgiu, prašo palikti nepakeistą, o skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

R. B. skundas tenkintinas dalinai: nutarimas naikintinas, o byla grąžintina institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą, tai yra Alytaus apskrities VPK Kelių policijos skyriui.

Su padarytu Kelių eismo taisyklių pažeidimu R. B. nesutiko nuo pat pradžių. Matydama tai, policijos pareigūnė, rašiusi nutarimą ir skyrusi nuobaudą tariamam pažeidėjui, turėjo atlikti detalesnį įvykio tyrimą ir surinkti objektyvius, neginčijamus R. B. kaltę pagrindžiančius įrodymus. Akivaizdu, kad tai padaryta nebuvo, nors pagal ANK 617 str. 1 d., privalu nustatyti visas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Juolab, kad galiojančią konstitucinę nekaltumo prezumpciją privalo paneigti pareigūnas, surašęs protokolą ir inicijavęs administracinio nusižengimo bylos iškėlimą. Asmuo neturi įrodinėti savo nekaltumo.

Duotuoju atveju, susipažinus su byloje esančia filmuota medžiaga (peržiūrėjus ją) matyti, kad pradėdamas lenkimo manevrą R. B. jokių Kelių eismo taisyklių pažeidimų nepadarė. Lenkimą jis pradėjo jo pasirinktu laiku ir leistinoje vietoje, o lenkimo pabaigos momento filmuotoje medžiagoje nematyti. Vaizdą užstoja iš paskos policijos automobilio važiavęs automobilis. Negalima neginčijamai teigti, kad kito automobilio lenkimą R. B. baigė perėjoje. Abejonės vertinamos jo naudai. Siekiant pilnai išsiaiškinti lenkimo faktą ir su juo susijusias aplinkybes, teismo nuomone, tikslinga būtų nustatyti automobilio, kurį R. B. lenkė, vairuotoją ir jį apklausti liudytoju. Jis priekyje savęs turėjo matyti lenkimo pabaigą, tai yra, ar lenkimas buvo baigtas iki perėjos, pačioje perėjoje ar jau už jos. Gal būt šio vairuotojo automobilyje buvo vaizdo registratorius ir jis užfiksavo lenkimo manevro pabaigą. Šito policijos pareigūnai neatliko.

Negalint nustatyti R. B. lenkto automobilio ir jo vairuotojo, teismo nuomone, tikslinga būtų atlikti atitinkamus matavimus vietoje, tai yra kur buvo pradėtas lenkimo manevras, koks nuo tos vietos atstumas iki perėjos, koks buvo R. B. automobilio greitis, per kokį laiką jis galėjo tą atstumą įveikti (dar iki perėjos ar jau už jos) ir pan. Siekiant tai išsiaiškinti, būtina atlikti nemažos apimties papildomą bylos aplinkybių tyrimą (galimai gauti specialisto ar eksperto išvadą) ir tik tada priimti sprendimą bausti vairuotoją ar ne. Šiuo atveju administracinio nusižengimo byloje nutarimą priėmusi pareigūnė to nepadarė.

Esant šioms aplinkybėms, sutiktina su R. B. gynėjo teiginiu, kad R. B. kaltė, šiuo atveju, grindžiama tik spėjimu, kad jis galėjo nespėti iki pėsčiųjų perėjos aplenkti lenkiamo automobilio ir jį lenkė pėsčiųjų perėjoje.

Keistai atrodo ir Kelių policijos pareigūno V. L. veiksmai pasivijus R. B. ir jį sustabdžius užmiestyje. Vairuotojas buvo vežamas į įvykio vietą ir įtikinėjamas, kad jis padarė Kelių eismo taisyklių pažeidimą. Šie Kelių policijos pareigūno veiksmai niekaip neįforminti ir vargu ar yra teisėti. Tai paaiškėjo teisme bylos nagrinėjimo metu.

Teismas daro išvadą, kad byloje nepakankamai (nepilnai) surinkta neabejotinų įrodymų, kurie patvirtintų administracinio nusižengimo nutarime nurodytas aplinkybes, kad R. B., vairuodamas automobilį, lenkė kitą automobilį pėsčiųjų perėjoje.

Atsižvelgiant į išdėstytą, R. B. atžvilgiu priimtas nutarimas naikintinas ir byla grąžintina institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą, tai yra Alytaus apskrities VPK Kelių policijos skyriui (kaip aukščiau nutartyje nurodyta papildomam nemažos apimties bylos aplinkybių tyrimui atlikti).

Prašymas dėl R. B. gynėjo išlaidų priteisimo šioje stadijoje paliktinas nenagrinėtu, kadangi neaiškus R. B. kaltės klausimas (ANK 666 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 str. 1 d. 4 p., teisėjas

nutaria:

Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus vyriausiosios tyrėjos N. Z. 2020 m. balandžio 17 d. nutarimą, kuriuo R. B. (R. B.) pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 420 str. 1 d., ir nubaustas 200 eurų bauda su atėmimu teisės vairuoti transporto priemones 4 (keturiems) mėnesiams, panaikinti.

Administracinio nusižengimo bylą grąžinti Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriui papildomam bylos aplinkybių tyrimui atlikti.

Prašymą dėl advokato išlaidų priteisimo palikti nenagrinėtu.

Nutartis per 20 dienų nuo jos kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per nutartį priėmusį teismą.