- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-05-22
- Bylos Nr.
- ATP-322-462/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 4-06-3-04653-2014-8
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Remigijus Preikšaitis
- Pažeidėjas
- V. T.
- Advokatai
- Vidmantas Žylė
- Kategorijos
- 39.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Remigijus Preikšaitis, rašytinio proceso tvarka nagrinėdamas administracinėn atsakomybėn patraukto V. T. (V. T.) atstovo advokato Vidmanto Žylės apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. kovo 23 d. nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje,
Aprašomoji dalis
nustatė:
V. T. administracinėn atsakomybėn patrauktas už tai, kad 2014-12-18 13.28 val. Vingio g. 29, Klaipėdos m., vairavo automobilį „Lancia Thiesis“ valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai nustatytas po paklaidos lengvas girtumo laipsnis (1,51 promilės ± 1,7%), tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 126 str. 1 d.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2015 m. kovo 23 d. nutarimu V. T. pripažino kaltu padarius administracinės teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 126 str. 1 d. ir paskyrė 434 eurų (keturių šimtų trisdešimt keturių eurų) baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu vieneriems metams ir šešiems mėnesiams.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu administracinėn atsakomybėn patraukto V. T. atstovas advokatas V. Žylė prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. kovo 23 d. nutarimą ir administracinio teisės pažeidimo bylą V. T. nutraukti.
Apeliaciniame skunde nurodoma, kad mandagų elgesį su policijos pareigūnais įrodo V. T. nufilmuota medžiaga, kurioje matyti, kad V. T. kreipiasi į policijos pareigūnus mandagiai, necenzūrinių žodžių nevartoja, balso tono nekelia kol nepasirodo kitas policijos pareigūnas V. S.. Prieš V. T. buvo panaudota fizinė prievarta ir specialiosios priemonės. Apeliaciniame skunde atkreipiamas dėmesys, kad tą pačią dieną V. T. buvo surašytas ir kitas administracinio teisės pažeidimo protokolas, kuriame nurodoma, kad tuo metu V. T. sugebėjo ir neblaivus vairuoti, t. y. 13.10 val. įvykdęs nedidelį chuliganizmą ir įžeidęs policijos pareigūnų garbę ir orumą, tariamai pasipriešinęs jiems, nevykdęs jų teisėtų reikalavimų, po to 13.28 val. sulaikomas dėl to, kad vairavo neblaivus. Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, kad dalis pareigūnų tarnybinių pranešimų yra identiški ir nepasirašyti. Apeliantas taip pat atkreipia dėmesį, kad liudytojas N. L. yra tariamai padarytą pažeidimą užfiksavusių policijos pareigūnų kolega. Be to, liudytojo N. L. išsakytas teiginys, kad dirbančio automobilio variklio garso jis negalėjo girdėti, neatitinka jo 2014-12-18 pareiškime nurodytai faktinei aplinkybei, kad vairuotojas užgesino transporto priemonės variklį ir persėdo į keleivio pusę. Apelianto nuomone, šio liudytojo parodymai vertintini kritiškai dar ir dėl to, kad jis apie, jo manymu, padarytą Kelių eismo taisyklių pažeidimą policijos telefonu neinformavo. Apeliaciniame skunde daroma išvada, kad atsižvelgiant į nurodytus prieštaravimus ir kitas bylos aplinkybes, kyla pagrįstų abejonių dėl to, ar V. T. išties vairavo ir tai darė būdamas neblaivus, todėl pagal formuojamą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, visos šios iškilusios abejonės vertintinos administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹¹ str. 1 d. numatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą.
Apeliantas skunde nurodo, jog V. T. mandagų elgesį su policijos pareigūnais įrodo nufilmuota medžiaga, kurioje matyti, kad V. T. kreipiasi į policijos pareigūnus mandagiai, necenzūrinių žodžių nevartoja, balso tono nekelia. Kaip matyti, šiais motyvais apeliantas ginčija V. T. patraukimą administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 174 str. Kaip minėta anksčiau, apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą (ATPK 302¹¹ str. 1 d.). Skundžiamu Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. kovo 23 d. nutarimu V. T. buvo skirta administracinė nuobauda, dėl administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 126 str. 1 d. padarymo, todėl dėl minėtų apeliacinio skundo motyvų, apeliacinės instancijos teismas nevertina.
Apeliaciniame skunde teigiama, kad tą pačią dieną V. T. buvo surašytas ir kitas administracinio teisės pažeidimo protokolas, kuriame nurodoma, kad tuo metu V. T. sugebėjo ir neblaivus vairuoti, t. y. 13.10 val. įvykdęs nedidelį chuliganizmą ir įžeidęs policijos pareigūnų garbę ir orumą, tariamai pasipriešinęs jiems, nevykdęs jų teisėtų reikalavimų, po to 13.28 val. sulaikomas dėl to, kad vairavo neblaivus. Apygardos teismas atkreipia dėmesį, kad iš administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagos matyti, jog apelianto minimas administracinio teisės pažeidimo protokolas dėl administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 str., buvo surašytas dėl jo veiksmų policijos pareigūnams aiškinantis galimai padarytą administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 126 str. 1 d. Apygardos teismas sutinka, kad administracinio teisės pažeidimo protokole dėl pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 126 str. 1 d., padarymo (b. l. 3) nurodytas netikslus pažeidimo laikas, kuris galimai atitinka administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymo laiką, tačiau ši aplinkybė savaime nešalina administracinėn atsakomybėn patraukto V. T. administracinės atsakomybės ir nepaneigia paties administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 126 str. 1 d. padarymo fakto.
Apeliantas teisingai nurodo, jog administracinio teisės pažeidimo byloje pateiktas policijos pareigūno G. A. tarnybinis pranešimas yra nepasirašytas (b. l. 4). Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad pareigūnas G. A. kaip liudytojas buvo apklaustas pirmosios instancijos teisme nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą (b. l. 41), kur buvo pasirašytinai įspėtas dėl gresiančios atsakomybės dėl melagingų parodymų davimo ar vengimo duoti parodymus. G. A. teismo posėdyje patvirtino aplinkybes nurodytas tarnybiniame pranešime.
Apygardos teismas nesutinka su apelianto teiginiu, kad, atsižvelgiant į tai, kad liudytojas N. L. galimai yra administracinį teisės pažeidimą užfiksavusių policijos pareigūnų kolega, šio liudytojo parodymai vertintini kritiškai. Apeliaciniame skunde nenurodoma jokių duomenų dėl galimo pareigūnų, užfiksavusių administracinį teisės pažeidimą ar liudytojo N. L. šališkumo administracinėn atsakomybėn patraukto V. T. atžvilgiu. Apeliaciniame skunde taip pat nenurodoma jokio pareigūnų, užfiksavusių administracinį teisės pažeidimą, ir liudytojo N. L. ryšio išskyrus tai, kad N. L. galimai taip pat yra policijos pareigūnas. Liudytojas N. L. pirmosios instancijos teismo posėdžio metu paaiškino, kad dirba policijoje, nagrinėjamo įvykio metu buvo ne tarnybos metu (b l. 53). Remiantis išdėstytomis aplinkybėmis darytina išvada, kad apeliantas nepateikia jokių objektyvių duomenų, leidžiančių liudytojo N. L. parodymus laikyti neobjektyviais ir vertinti kritiškai.
Aplinkybės, jog liudytojas N. L. liudytojo apklausos metu parodė, kad dirbančio automobilio variklio garso jis negirdėjo, kai 2014-12-18 pareiškime nurodė, kad vairuotojas užgesino transporto priemonės variklį ir persėdo į keleivio pusę, savaime nesuponuoja šio liudytojo nenuoseklumo, nes, vadovaujantis protingumo kriterijais, konstatuotina, kad apie automobilio variklio išjungimą galima spręsti ne tik iš variklio darbo sukeliamo garso nutrūkimo, tačiau ir iš kitų aplinkybių.
Remdamasis šiais argumentais, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 284 str. 1 d.), tinkamai pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 257 str.) ir priėmė teisingą procesinį sprendimą. Pirmosios instancijos teismo nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl naikinti teismo nutarimą apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. kovo 23 d. nutarimas paliekamas galioti, o apeliacinis skundas atmestinas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 punktu,
nutaria:
Administracinėn atsakomybėn patraukto V. T. (V. T.) atstovo advokato Vidmanto Žylės apeliacinį skundą atmesti.
Klaipėdos apylinkės teismo 2015 m. kovo 23 d. nutarimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.