Klaipėdos apylinkės teismo nutarimas

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Adolfina Simaitienė, sekretoriaujant Jurgitai Jakumaitei, Erikai Liauksminei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui V. T. (V. T.), jo atstovui advokatui Vidmantui Žylei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą, iškeltą pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 126 straipsnio 1 dalį, kurioje administracinėn atsakomybėn traukiamas V. T. (V. T.), a.k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Klaipėdos m., baustas administracine tvarka,

Aprašomoji dalis

nustatė:

administracinio teisės pažeidimo protokolas V. T. (V. T.) surašytas dėl to, kad jis 2014-12-18 13.28 val. Vingio g. 29, Klaipėdos m., vairavo automobilį „Lancia Thiesis“ valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai nustatytas po paklaidos lengvas girtumo laipsnis (1,51 promilės ± 1,7%), tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 126 straipsnio 1 dalyje.

V. T. (V. T.) nepripažino padaręs teisės pažeidimą. Paaiškino, kad automobilis prie parduotuvės aikštelėje stovėjo iš vakaro. Ryte susiruošė, planavo susitikti su draugu, kad draugas jį nuvežtų. Laukė automobilyje, draugas neatvyko. Paskui atvyko pareigūnai, vaikinas ir mergina, pradėjo prašyti dokumentų. Pareigūnai neprisistatė, liepė lipti iš automobilio. Vienas žmogus sėdėjo be uniformos ir kažką rašė. Langas buvo atidarytas, galėjo laisvai kalbėtis. Pareigūnas pasakė, kad reikalinga nustatyti jo tapatybę. Pareigūnai sakė, kad jis kažkur važiavo. Paskui atvyko dar vienas pareigūnas, pradėjo laužti duris, purkšti dujas. Jį ištraukė per langą. Buvo išgėręs vieną alaus, gal dujos papuolė į burną, todėl tokie alkotesterio duomenys. Nežino, kodėl žmogus pranešė tokį pranešimą ir kodėl prie jo pristojo policija. Jis sėdėjo keleivio vietoje, atsidaręs langą, nes rūkė. Pareigūnams pasakė, kad dokumentų neturi, jie liko pas draugą Eriką, gyvenantį Liepų gatvėje, jo pavardės ir adreso nežino. Iš draugo grįžo pėstute, pakeliui užėjo į keletą barų. Ryte atėjo, įsėdo į savo automobilį, nes laukė draugo. N. L. nepažįsta. Prašo administracinę bylą nutraukti, nes automobilio nevairavo.

V. T. (V. T.) gynėjas palaikė jo prašymą ir prašė teismo priimti teisėtą sprendimą. Prieštaravimus traktuoti jo ginamojo naudai. Policijos pareigūnai, liudytojas, nematė, kaip V. T. vairavo automobilį. Dispozicija neatitinka tai pažeidimo dispozicijai pagal kurią buvo surašytas ATP protokolas. Užvesto variklio garso liudytojas N. L. negirdėjo. N. L. neskambino į Bendrąjį pagalbos centrą. S. V. gavo pranešimą. Neatsimena, ar buvo galimybė patikrinti automobilio variklį. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, prašo bylą nutraukti.

2015-02-12 teismo posėdžio metu apklausta liudytoja S. V. paaiškino, kad dirbo su G. A., iš bendrojo pagalbos centro gautas pranešimas, kad Smiltelės gatve, link Vingio nuvažiavo automobilis ir kurio vairuotojas girtas. Atvykus nurodytu adresu, pastebėjo automobilį, kurio atitiko valstybiniai numeriai, bet markė neatitiko. Automobilis stovėjo su užvestu varikliu, o už vairo sėdėjo vyriškis, daugiau automobilyje žmonių nebuvo. Kadangi atitiko automobilio tik valstybiniai numeriai, tai pavažiavo pro šį automobilį į priekį. Tačiau apžiūrėję stovėjimo aikštelę nieko nerado, todėl apsisuko ir grįžo atgal prie nurodyto automobilio, tai užtruko apie minutę laiko. Variklis jau buvo išjungtas, o vyriškis, kuris sėdėjo už vairo, jau sėdėjo keleivio vietoje. Priėjo prie vyriškio automobilyje, keleivių durelių langas buvo atidarytas šiek tiek mažiau nei pusę, vyriškis rūkė. Tuo metu privažiavo pranešėjas, kuris nurodė, kad tas automobilis. Vyriškio paprašė pateikti dokumentus, jis atsisakė pateikti, paprašė išlipti iš automobilio, jis atsisakė, teigė, kad neturi raktų, paklausus kam priklauso automobilis teigė kad jam, nevykdė teisėtų policijos pareigūnų reikalavimų. Į pagalbą buvo išsikviestas kitas ekipažas, bei panaudotos spec. priemonės, jis buvo ištrauktas iš automobilio ir pristatytas į policijos komisariatą. Koks asmuo sėdėjo prie vairo, kai buvo įjungtas automobilio variklis, neįsidėmėjo. Sulaikytasis aiškino, kad jis nevairavo, kad tik sėdi automobilyje, kad neturi rakto, tačiau raktai buvo keleivio pusėje durų vidinėje dėžutėje, kur jis sėdėjo. Kol bendravo, vyriškis alkoholio nevartojo. Jo neblaivumas buvo nustatytas maždaug per valandą laiko. Pareiškėjas yra jos kolega, tarnybiniame automobilyje, vairuotojo vietoje jis parašė pareiškimą. Buvo atvažiavęs su savo automobiliu. Paties fakto, kad vyriškis vairavo, ji nematė. Buvo iškviesta velka transporto priemonei nuvilkti. Sulaikytas vyriškis buvo nušalintas nuo transporto priemonės vairavimo. Savo automobilį iš saugojimo aikštelės pasiimti galėjo sekančią dieną kai išsiblaivė. Tokios taisyklės yra.

2015-02-12 teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas G. A. paaiškino, kad iš bendro pagalbos centro gautas pranešimas, kad Vingio 29 aikštelėje važiuoja įtariamai neblaivus asmuo. Buvo nurodyta automobilio markė, kuri neatitiko ir valstybinis numeris, kuris atitiko aikštelėje stovinčio automobilio. Su kolege, kuri vairavo policijos tarnybinį automobilį, atvažiavo nurodytu adresu, pastebėjo šį automobilį, automobilio variklis buvo įjungtas. Važiavo iki aikštelės apsisukti ir tuo pačiu įsitikinti, kad tai tas pats automobilis su nurodytais valstybiniais numeriais. Kai grįžo į tą pačią vietą, tas pats asmuo sėdėjo jau keleivio sėdynėje, variklis buvo išjungtas, raktelių spynelėje nebuvo. Asmenį, sėdėjusį vairuotojo vietoje įsidėmėjo, nes jo veido bruožai labai panašūs į jo vieną giminaitį, o kai grįžo ten tikrai buvo tas pats asmuo, tik jis sėdėjo keleivio vietoje. Iš automobilio sklido garsi muzika, matėsi, kad sėdi neblaivus asmuo. Mano, kad kol apsisuko, iš automobilio niekas negalėjo išlipti. Pareiškėjas sakė, kad tas asmuo važiavo ir vos nekliudė kito automobilio. Pareiškėjas priėjo prie kolegės ir paaiškino, kad vos į jį neatsitrenkė. Aikštelė buvo pilna automobilių. Pranešėjas nepažįstamas, tik kaip kolega, bet iš pradžių nežinojo, ar jis, ar ne jis skambino. Automobilyje sėdinčio vyriškio buvo paprašyta pateikti dokumentus, bet jis atsisakė. Sakė kad draugas vairavo, kuris išėjo. Kadangi vyriškis nevykdė teisėtų pareigūnų reikalavimų, vartojo necenzūrinius žodžius, buvo panaudotos specialios priemonės – dujos, tazeris ir antrankiai. Į pagalbą iškviestas dar viena ekipažas.

2015-03-09 teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas N. L. paaiškino, kad važiavo savo automobiliu „Peugeot“ Smiltelės gatve, pasuko į Vingio gatvę. Pastebėjo pavojingai manevruojantį automobilį. Minėtas automobilis sustojo prie Rimi parduotuvės. Vairuotojas persėdo į keleivio pusę. Tuo metu jam paskambino, kalbėjo telefonu, pastebėjo, kad privažiavo patrulių ekipažas. Į bendrąjį pagalbos centrą neskambino. Policijos automobilyje parašė pareiškimą, sėdėjo vairuotojo sėdynėje. Su savo automobiliu nuo sulaikytojo buvo sustojęs maždaug už 5 automobilių atstumu. Su pareigūnais buvo priėjęs prie V. T.. Vairuotojas buvo akivaizdžiai neblaivus. Vairuotojas atsisakė pateikti dokumentus. Kodėl vairuotojas persėdo į keleivio pusę, nežino, jo nepažįsta. Patvirtina, kad tikrai matė, jog automobilį vairavo V. T.. Pareigūnai sulaikytąjį ištraukė per automobilio langą, panaudojo spec.priemones.

Motyvuojamoji dalis

Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens padarytas pažeidimas įrodytas administracinio teisės pažeidimo protokolu, policijos pareigūnų tarnybiniais pranešimais, pranešimu dėl nušalinimo nuo transporto priemonių vairavimo, asmens blaivumo patikrinimo rezultatais, nustatytas (1,51 promilės ± 1,7%) promilės girtumas, liudytojų parodymais bei kita bylos medžiaga.

Remiantis nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis konstatuojama, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus. Tokie administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens padaryti veiksmai atitinka administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos ATPK 126 straipsnio 1 dalyje, sudėtį.

ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Tokioje situacijoje, kai apie įvykį iš įvairių šaltinių yra gaunama skirtinga informacija, sprendimas priimamas nustačius, kurie iš duomenų laikytini patikimais, ir kurių patikimumas kelia abejonių.

V. T. (V. T.) nepripažįsta padaręs administracinės teisės pažeidimą, tai yra, kad būdamas neblaivus vairavo transporto priemonę. Jis nurodė, kad automobilyje „Lancia Thiesis“ valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) sėdėjo ir laukė savo draugo, tačiau iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad 2014-12-18 į centrinį pagalbos centrą buvo gautas pranešimas, apie tai, kad aukščiau minėtu automobiliu važiuoja galimai neblaivus asmuo. Pagal šį pranešimą policijos pareigūnai nuvyko į įvykio vietą. Kad V. T. (V. T.) vairavo automobilį neblaivus patvirtino liudytojas N. L., kuris pamatęs įtartinai vairuojantį asmenį atvažiavo paskui jį prie parduotuvės „RIMI“, esančios Vingio 29, Klaipėdoje ir matė, kaip už vairo sėdėjęs vyriškis pastatė automobilį ir persėdo į keleivio vietą, matė, kad išskyrus vairuotoją, automobilyje daugiau asmenų nebuvo. Darytina išvada, kad ne tik N. L. matė įtartinai važiuojantį šį automobilį, bet ir kitas nenustatytas asmuo, kuris apie tai pranešė į bendrąjį pagalbos centrą. N. L. nurodė, kad apie įvykį policijai nepranešė, o tik sustojus prie prekybos centro „RIMI“ ir bekalbant telefonu, pamatė atvažiuojančius pareigūnus, tuomet prie jų priėjo, parodė automobilį, kuriuo galimai važiavo neblaivus asmuo, paaiškino, jog šis automobilis vos nekliudė jo vairuojamo automobilio bei dėl šio įvykio parašė pareiškimą. Pagal V. T. parodymus, jo automobilis „Lancia Thiesis“ valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) prie prekybos centro „RIMI“ stovėjo iš vakaro, o 2014-12-18 jis atėjo, įsėdo į automobilį, jame rūkė ir laukė draugo. Tačiau jo parodymams prieštarauja liudytojo V. L. parodymai, kuris nurodė, kad matė įtartinai važiuojantį minėtą automobilį ir kad paskui jį atsekė iki prekybos centro. Nurodė, kad už vairo matė V. T., kuris sustojęs išlipo iš automobilio ir persėdo į keleivio vietą. N. L. parodymus iš dalies patvirtino ir policijos pareigūnai, kurie pravažiuodami pro automobilį „Lancia Thiesis“ valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) girdėjo užvestą variklį bei matė už vairo sėdintį vyriškį. Liudytojas G. A. nurodė, kad įsidėmėjo vairuotoją pagal jo veido bruožus, kadangi jis panašus į vieną jo giminaitį. Keleivio vietoje sėdėjęs V. T. nepakluso teisėtiems pareigūnų reikalavimams, nevykdė reikalavimo pateikti dokumentus bei išlipti iš automobilio, vartojo necenzūrinius žodžius, toks jo elgesys traktuojamas kaip būdas išvengti atsakomybės už savo neteisėtus veiksmus. Pareigūnų bei liudytojo N. L. parodymai išsamūs, nuoseklūs. Pažymėtina, kad teismas neturi pagrindo abejoti liudytojo N. L. parodymų patikimumu, nes jis V. T. (V. T.) iki įvykio nepažinojo.

V. T. (V. T.) veikoje yra administracinio teisės pažeidimo, numatyto LR ATPK 126 straipsnio 1 dalyje, sudėtis.

Pažeidėjo atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Skirdamas administracinę nuobaudą, teismas atsižvelgia į padaryto pažeidimo pobūdį, į pažeidimo padarymo aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę, į atsakomybę lengvinančių bei sunkinančių aplinkybių nebuvimą (LR ATPK 30 str. 2 d.). Įvertinus visas išdėstytas aplinkybes, taip pat tai, kad jis daug kartų baustas už kelių eismo taisyklių pažeidimus, V. T. (V. T.) skirtina maksimali Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 126 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta nuobauda.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30 straipsniu, 126 straipsnio 1 dalimi, 287 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 302⁴ straipsniu,

nutaria:

V. T. (V. T.), a.k. (duomenys neskelbtini) už administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 126 straipsnio 1 dalyje, padarymą paskirti 434 Eur (keturių šimtų trisdešimt keturių eurų) baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu vieneriems metams ir šešiems mėnesiams.

Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo dienos, o apskundus šį nutarimą - ne vėliau kaip per 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Baudą sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), įmokos kodas 6030. Įmokos mokėjimo kvitą apie sumokėtą baudą būtina pateikti Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biurui.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.