- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2015-12-11
- Bylos Nr.
- e2-1501-237/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-36-3-01330-2015-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Danutė Kregždienė
- Atsakovas
- S. R.
- Ieškovas
- UAB DK „PZU Lietuva"
Raseinių rajono apylinkės teismo teisėja Danutė Kregždienė, sekretoriaujant Agnei Ridikaitei,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą ieškovo UAB DK „PZU Lietuva" pareikštą ieškinį atsakovui S. R. dėl žalos subrogacijos tvarka atlyginimo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas prašo priteisti iš atsakovo 993,54 Eur žalos atlyginimo, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 22,00 Eur žyminio mokesčio ir 133,17 Eur už ieškinio parengimą.
Ieškovas ieškinyje nurodo, kad 2014-03-21 UAB DK „PZU Lietuva" draudėjui G. M. išdavė gyventojų turto draudimo liudijimą PZULT 1685549, patvirtinant, kad laikotarpiu nuo 2014-03-21 iki 2015-03-20 buvo apdraustas draudėjo turtas - butas, adresu (duomenys neskelbtini) . 2014-12-08 ieškovo draustas turtas buvo užlietas. Patalpos buvo užlietos iš viršuje esančios buto, adresu (duomenys neskelbtini). Ieškovas 2014-12-08 įvykį pripažino draudiminiu ir draudėjui išmokėjo 993,54 Eur draudimo išmoką. Dėl užliejimo metu padarytos žalos butui Nr. 32 yra atsakingas buto Nr. 35 savininkas - atsakovas S. R.. Dėl kokios priežasties užpylimo atveju teka vanduo iš atsakovo buto, ieškovas neprivalo įrodinėti. Ieškovas išmokėjęs draudimo išmoką įgijo subrogacijos teisę į žalos atlyginimą 993,54 Eur sumai. Ieškovas prašo teismo jo naudai iš atsakovo S. R. priteisti 993,54 Eur žalos atlyginimo, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 22,00 Eur žyminio mokesčio ir 133,17 Eur už ieškinio parengimą.
Atsiliepimas
Atsakovas S. R. ieškinio nepripažino ir atsiliepime nurodė, bei paaiškino, kad ieškovas neįrodė aplinkybės, kad buto užpylimo židinys buvo viršuje esantis jam priklausantis butas. Jo buto, esančio (duomenys neskelbtini), vonioje nebuvo daroma jokia pertvarka, prie sienos buvo priklijuotos kelios atsiklijavusios plytelės, jokie rimtesni remonto darbai nebuvo atliekami. Vanduo į jo pačio butą nepateko ir jo neapliejo. Kad jo bute , neva, trūko kažkoks vamzdis, sužinojo tik gavęs ieškinį. Vanduo turėtų ir toliau bėgti į žemiau esantį butą, nes jis jokių remonto darbų neatliko. Jo butas nebuvo apžiūrėtas, joks aktas nesurašytas, Savivaldybės įmonės „Raseinių butų ūkis“ 2015-02-03 raštas, adresuotas ieškovui, yra niekuo nepagrįstas ir neatitinkantis tikrovės. Ieškovas teismui nėra pateikęs jokių įrodymų, kad buto užpylimo židinys buvo jo bute. Duomenų, kad jis netinkamai naudojosi ir prižiūrėjo savo butą ir dėl to sukėlė nuostolius kitiems asmenims, taip pat nepateikta. Atsakovas nežino iš kur buvo užpiltas žemiau esantis butas, galėjo būti dėl bendrojo naudojimo inžinerinių sistemų gedimo. Dėl šių priežasčių ieškovo UAB DK „PZU Lietuva" ieškinį atsakovas prašo laikyti nepagrįstu ir atmesti.
Ieškinys atmestinas. Iš būsto draudimo liudijimo matyti, kad butas, adresu (duomenys neskelbtini), draustas ieškovo nuo vandens. Iš VĮ Registrų centro pažymos matyti, kad butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso atsakovui S. R.. Iš turto apžiūros akto, pranešimo apie įvykį, turto žalos įvertinimo skaičiuoklės, lokalinės sąmatos, SĮ „Raseinių butų ūkio“ pažymos, nuotraukų matyti, kad draudimo bendrovė nustatė, kad butas, adresu (duomenys neskelbtini), buvo aplietas iš buto, adresu (duomenys neskelbtini), padaryta žala, atsakovas buvo informuotas apie žalos atlyginimą. Iš draudimo išmokos mokėjimo pažymos matyti, kad ieškovas apskaičiavo 993,54 Eur draudimo išmoką, kuri buvo išmokėta 2015-01-09. Iš PVM sąskaitos faktūros ir mokėjimo nurodymo matyti, kad ieškovas už ieškinio parengimą sumokėjo 133,17 Eur sumą.
Ieškovas UAB DK „PZU Lietuva“ su G. M. sudarė Gyventojų turto draudimo sutartį, kuriuo buvo apdraustas butas, esantis (duomenys neskelbtini). Ieškovas gavo pranešimą, kad draudiminės apsaugos galiojimo metu 2014-12-08 butas buvo užlietas, turto apžiūros akte nurodyta, kad į butą Nr. 35 patekti nepavyko, nes nebuvo namuose. Atlikęs žalos administravimo veiksmus, ieškovas draudėjui G. M. išmokėjo 993,54 Eur draudimo išmoką patalpų remonto išlaidoms atlyginti, kurią ir prašo priteisti iš atsakovo.
CK 6.1015 str. 1 d. nustatyta, kad draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtos sumos iš atsakingo už padarytą žalą asmens, jeigu kitaip nenustatyta draudimo sutartyje. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, kurios nustato draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius. Tai reiškia, kad žalos padarymo draudėjo turtui atveju draudikui perėjusi reikalavimo teisė įgyvendinama pagal deliktinę civilinę atsakomybę reglamentuojančias CK šeštosios knygos III dalies XXII skyriaus normas, pagal kurias tam, kad atsirastų civilinės atsakomybės teisiniai santykiai, būtina nustatyti visų atsakomybės sąlygų – neteisėtų veiksmų, žalos, priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos, bei kaltės – buvimą. Kadangi kaltė, kaip civilinės atsakomybės sąlyga, yra preziumuojama, tai reikalavimą dėl žalos atlyginimo pareiškęs asmuo privalo įrodyti likusias civilinės atsakomybės taikymo sąlygas: neteisėtus veiksmus, žalą ir priežastinį ryšį tarp jų (CK 6.246, 2.247, 6.249 straipsniai).
Pažymėtina, kad nagrinėjant bylą dėl žalos, formuojamos praktikos kontekste yra svarbu nustatyti faktines aplinkybes, jog užpylimo židinys yra atsakovui nuosavybės teise priklausančiame ar valdomame bute, ir tokios aplinkybės leidžia kvalifikuoti buto savininko ar valdytojo veiksmus neteisėtais, taikyti civilinę atsakomybę, neįrodinėjant jo kaltės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-06-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-341/2014, 2014-04-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-204/2014, 2012-03-20 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-105/2012 ir kt.).
Atsakovas S. R. teismo posėdžio metu aiškino, kad jam nuosavybės teise priklausančiame bute, draudiminio įvykio metu gyveno jo brolis. Minėtame bute atsakovas neatliko jokių remonto darbų. Atsakovo teigimu, jo butas buvo apžiūrėtas „pravėrus duris ir įkišus galvą“, bute lankėsi ir kaimynas, vandens išsiliejimo požymių niekas nepastebėjo, aktas dėl vandens išsiliejimo surašytas nebuvo. Ieškovas atsakovo kaltę grindžia prielaidomis, jog jis neprivalo nurodyti dėl kokios priežasties užpylimo atveju teka vanduo iš atsakovo buto, jam užtenka įrodyti, kad užpylimo židinys yra viršuje esantis atsakovo butas. Turto apžiūros akte nurodyta, kad į atsakovo butą Nr. 35 patekti nepavyko, nes nebuvo namuose, o SĮ „Raseinių butų ūkio“ pažymose nurodyta, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), aplietas iš viršutinio buto, nes jame pertvarkant vonios patalpas, trūko vandens vamzdis. Byloje nėra pateikta atsakovui priklausančio buto apžiūros aktų, SĮ „Raseinių butų ūkis“, pateikdamas minėtas pažymas nenurodė, kokiais pagrindais remdamasis jis nustatė, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), buvo aplietas iš viršuje esančio atsakovo buto. Be to, vienas iš SĮ „Raseinių butų ūkio“ 2015-02-03 pateiktų dokumentų yra be registracijos numerio, jis neatitinka dokumentui keliamų reikalavimų (CPK 197 str. 2 d.), teismas negali minėto dokumento laikyti oficialiu rašytiniu įrodymu, o kitų nėra pateikta. Atsakovui priklausantis butas po įvykio nebuvo išsamiai apžiūrėtas, duomenų, kad ieškovas ėmėsi kokių nors veiksmų apžiūrėti butą ir nustatyti užliejimo šaltinį, o atsakovas vengė ar trukdė tai padaryti, nepateikta. Taip pat nebuvo tirta užpylimo galimybė iš kitų butų ar kitų šaltinių, ar bendrojo naudojimo inžinierinių sistemų gedimo. Byloje nėra duomenų, kur buvo nustatytas vandens išsiliejimas, kada ir kas pašalino vandens gedimus. Ieškovas nepateikė net ir tikėtinų įrodymų paneigiančių atsakovo argumentus ir savo poziciją grindžia deklaratyvaus pobūdžio teiginiais. Įrodinėjimo našta žalos atlyginimo dėl turto sugadinimo bylose tenka ieškovui, kuris turi pateikti įrodymus, patvirtinančius civilinės atsakomybės sąlygų egzistavimą. Aplinkybė, jog užpylimas įvyko būtent iš atsakovo buto, šiuo atveju nėra akivaizdi ir aiški, ieškovas nepateikė patikimų ir pakankamų įrodymų, patvirtinančių, jog 2014-12-08 atsakovui priklausančiame bute įvyko vandens nutekėjimas, dėl ko buvo užlietas butas, esantis (duomenys neskelbtini).
Esant nurodytoms aplinkybėms, išklausius šalių paaiškinimus, įvertinus byloje surinktus įrodymus, nenustačius atsakovo neteisėtų veiksmų (neveikimo) bei priežastinio ryšio tarp šių veiksmų ir žalos atsiradimo, vadovaujantis teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principais, ieškovo ieškinys atmestinas kaip neįrodytas ir nepagrįstas.
Ieškinį atmetus, ieškovui bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalis), atsakovas bylinėjimosi priteisti neprašo. Teismo turėtos pašto išlaidos nepriteistinos, nes jos yra mažesnės už minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą (LR CPK 88 str., 93 str., 96 str.).
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
ieškovo UAB DK „PZU Lietuva“ ieškinį atmesti.
Sprendimas per 30 d. gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Raseinių rajono apylinkės teismą.