Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų sprendimas

2020-02-24 · Administracinė byla Nr. eI1-986-257/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. I-a instancijaSprendimas · 2020-02-24Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmai
  2. ApeliacijaNutartis · 2021-01-27Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmai
Dokumentas
Sprendimas
Data
2020-02-24
Bylos Nr.
eI1-986-257/2020
Teisminio proceso Nr.
3-64-3-02865-2019-9
Bylos rūšis
administracinė byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Skundas (prašymas) atmestas
Teisėjas
Laisvutė Kartanaitė (pirm.)
Pareiškėjas
V. S.
Atsakovas
Lietuvos valstybė, Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių
Trečiasis asmuo
UAB LOBBY BALTIC
Advokatai
Diana Ingrida Vinklerytė
Kategorijos
Administracinė byla Nr. eI1-986-257/2020Teisminio proceso Nr. 3-64-3-02865-2019-9Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; 20.5.1; 55.1.1; (S)
REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. vasario 24 d.Šiauliai
Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų teisėja Laisvutė Kartanaitė,sekretoriaujant Daliai Semaškaitei,dalyvaujant pareiškėjo V. S. atstovei advokatei Dianai Ingridai Vinklerytei,nedalyvaujant pareiškėjui V. S.,

nedalyvaujant atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus, Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, atstovams,

nedalyvaujant trečiojo suinteresuoto asmens uždarosios akcinės bendrovės „Lobby Baltic“ atstovui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. S. skundą ir patikslintą skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Šiaulių tardymo izoliatoriaus, Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas V. S. kreipėsi į Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmus su skundu ir patikslintu skundu, kuriais prašo priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus, Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, 15 000 Eur dydžio neturtinės žalos atlyginimą.

Pareiškėjas V. S. skunde ir patikslintame skunde nurodė, kad atlieka bausmę Šiaulių tardymo izoliatoriuje (toliau – ir ŠTI). 2019 m. sausio 11 d. pateikė skundą ŠTI administracijai, kuriame nurodė, kad uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Lobby Baltic“ neužtikrina reikiamo kiekio pareiškėjo užsakytų maisto produktų. Nurodo, kad ŠTI administracija į pareiškėjo skundą nereagavo, todėl jis pateikė dar tris skundus, į kuriuos ŠTI 2019 m. vasario 8 d. pateikė atsakymą Nr. 17(01-248), kuriame nurodė, kad ne visada tiekėjas gali iš karto pristatyti pageidaujamas prekes, nes jų tuo metu neturi. ŠTI atsakyme taip pat nurodė, kad pareiškėjo keliamus klausimus vertina kaip ginčą dėl vartotojo teisių ir teigė, kad tokių ginčų nenagrinėja. Pareiškėjas nurodė, kad ir po šio atsakymo kreipėsi į ŠTI su skundais dėl netinkamo UAB „Lobby Baltic“ paslaugų teikimo. 2019 m. vasario 25 d. raštu Nr. 17(01-322) ŠTI iš esmės nurodė tuos pačius argumentus kaip ir prieš tai teiktame atsakyme. 2019 m. kovo 7 d. raštu Nr. 17(01-405) ŠTI nurodė, kad UAB „Lobby Baltic“ parduotuvėje prekių asortimentas pakankamai platus, jei nustatoma, kad šios bendrovės parduotuvėje kainos aukštesnės, rekomenduojama jas sumažinti. 2019 m. kovo 14 d. raštu Nr. 17(01-468) ŠTI nurodė, kad pareiškėjui yra suteikta galimybė apsipirkti parduotuvėje du kartus per savaitę. Produktai pareiškėjui nebuvo pateikti, nes jų tiekėjas tuo metu neturėjo. ŠTI taip pat nurodė, kad pareiškėjo grąžinti į parduotuvę agurkai, priešingai nei teigė pareiškėjas, nebuvo supuvę. 2019 m. kovo 15 d. raštu Nr. 17(01-474) ŠTI, atsakydama į pareiškėjo skundą, nurodė, kad dėl prekių įsigijimo būtinas išankstinis užsakymo pateikimas, nes UAB „Lobby Baltic“ turi patikrinti užsakomų prekių leistinumą, o ŠTI buhalterija turi patikrinti, kiek pinigų yra užsakančiojo sąskaitoje. Atsakyme taip pat nurodoma, kad nepatinkančias prekes pareiškėjas turi teisę grąžinti į parduotuvę. Pažymėjo, kad kai kurių prekių kainų palyginti su kitų prekybos centrų kainomis kartais nėra galimybės, nes tokių pačių prekių šalia esančiose parduotuvėse nėra. 2019 m. kovo 19 d. raštu Nr. 17(01-487) ŠTI nurodė, kad pareiškėjo teisė apsipirkti pataisos įstaigos parduotuvėje ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę nebuvo pažeista. 2019 m. balandžio 2 d. raštu Nr. 17(01-574) ŠTI nurodė, kad jokie teisės aktai nenumato, kad UAB „Lobby Baltic“ parduotuvė privalo prekiauti dietiniu maistu. 2019 m. balandžio 5 d. raštu Nr. 17(01-610) ŠTI nurodė, kad pareiškėjui nebuvo pristatyti pašto ženklai, nes jo sąskaitoje tam nepakako lėšų. 2019 m. balandžio 17 d. raštu Nr. 17(01-689) ŠTI nurodė, kad pareiškėjui nebuvo pristatyti po 3 ct pašto ženklai, nes tiekėjas jų laikinai neturėjo. Taip pat nurodė, kad pareiškėjui nepristatyta keletas prekių, nes tiekėjas jų laikinai neturėjo. Parduotuvėje prekiaujama įvairiomis valymo priemonėmis, todėl pareiškėjo skundas dėl šių priemonių trūkumo nepagrįstas. Pareiškėjas nurodo, kad ir kituose ŠTI teiktuose raštuose neigiamas faktas, kad maisto produktais UAB „Lobby Baltic“ prekiaujama pasibaigus nustatytam garantiniam terminui. Pareiškėjas taip pat pateikė skundų Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, tačiau, pareiškėjo nuomone, pastarasis iš esmės jo skundų nenagrinėjo ir atsisakė juos tenkinti formaliais, tais pačiais, kaip ir ŠTI, argumentais. Dėl kalinimo įstaigos parduotuvėje parduodamų maisto produktų kokybės pareiškėjas pateikė skundą Mažeikių valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai, kuri atlikusi tyrimą, 2019 m. balandžio 4 d. raštu Nr. 42V3-(42.5.)-73 pateikė pareiškėjui atsakymą, kuriame nurodė, kad pareiškėjo skundo teiginiai pasitvirtino. 2019 m. balandžio 3 d. Telšių valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba surašė Maisto tvarkymo subjekto dėl vartotojo pranešimo (skundo) patikrinimo aktą Nr. 63GMTS-37, kuriame konstatavo, kad maisto ženklinimo etiketėje klaidingai nurodytas produkto tinkamumo naudoti terminas, tuo pažeidžiant eilę higienos normų reikalavimus. 2019 m. liepos 18 d. Šiaulių valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba patikrino UAB „Lobby Baltic“ parduotuvę ir surašė Maisto tvarkymo subjekto dėl vartotojo pranešimo (skundo) patikrinimo aktą Nr. 57MPĮ-317, kuriame konstatavo, kad dalis karšto rūkymo mėsos gaminių laikoma parduotuvėje aplinkos temperatūroje, laikomi sudėti dėžėse ant prekybinio stalo maišeliai, į kuriuos sudedami užsakyti maisto produktai išnešimui į kameras daugkartinio naudojimo, suplyšę; dalis sufasuotų vienkartiniuose maišeliuose vaisių ir daržovių laikomi sudėti ant grindų. Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija ištyrė pareiškėjo skundą dėl galimo Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos neveikimo ir 2019 m. liepos 25 d. surašė atsakymą Nr. 3IN-624(8.1E), kuriame išdėstė visus UAB „Lobby Baltic“ veiklos neatitikimus norminių aktų reikalavimams. 2019 m. rugsėjo 24 d. raštu Nr. 57S-(57.5.)-773 Šiaulių valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba pareiškėjui pranešė, kad pagal jo skundą buvo atliktas UAB „Lobby Baltic“ parduotuvės patikrinimas, kurio metu rasta prekė, kurios vartojimo terminas pasibaigęs. Nurodė, kad nusiskundimus išdėstė ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai, tačiau šie skundai būdavo nukreipiami arba į kitas institucijas, arba paliekami nenagrinėti. Dėl šios priežasties pareiškėjas atsakovu nurodė ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministeriją. Pareiškėjas mano, kad ŠTI, Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija, atsisakydami ne tik patenkinti, bet ir apskritai nagrinėti pareiškėjo skunduose keliamas problemas, tuo pažeidė pareiškėjo teises į normalias, įstatymo reglamentuotas kalinimo sąlygas, dėl ko pareiškėjas patyrė neigiamų išgyvenimų. Pareiškėjas, turėdamas skandžio problemų ir negalėdamas tinkamai maitintis siūlomu maisto asortimentu, badavo, kankinosi. Pareiškėjas nurodė, kad apsipirkdamas nemato prekių. Norintiems pasinaudoti jiems suteikta galimybe įsigyti prekes vienintelėje įstaigoje veikiančioje parduotuvėje, ŠTI laikomiems asmenims į kameras išdalina prekių, esančių ŠTI parduotuvėje kainoraščius, kuriuose yra nurodoma tik parduotuvėje parduodamų prekių pavadinimai, preliminarios bet netikslios kainos, prekės kainos ir svorio arba vnt. santykis. Akcijos nėra skelbiamos ir nėra taikomos. Užpildžius nustatytos formos prašymą, jame nurodytos prekės atnešamos į kameras, o piniginė suma už jas išskaičiuojama iš asmeninių sąskaitų, kurias administruoja ŠTI. Mano, kad tokia tvarka yra ydinga ir šiurkščiai pažeidžianti pareiškėjo teises dėl netiksliai pateikiamų parduodamų prekių kainų; visos sveriamos prekės yra sveriamos pareiškėjui nematant; nėra galimybės susipažinti su informacija ant pakuotės prieš įsigyjant prekę; nėra galimybės įvertinti prekę vizualiai.

Pareiškėjo atstovė advokatė Diana Ingrida Vinklerytė teismo posėdžio metu nurodė, kad skundas pateiktas dėl to, kad pareiškėjui kalint ŠTI, jo nuomone, buvo pažeistos jo teisės dėl netinkamos kokybės maisto produktų, netinkamų maisto produktų kainų ir dėl to turtinę žalą apskaičiuoti sunku, todėl buvo nuspręsta pasilikti prie neturtinės žalos sąvokos. Tokiais veiksmais ŠTI, t. y. dėl aukštų kainų ir netinkamos maisto kokybės pareiškėjui padaryta neturtinė žala. Pasak pareiškėjo, Kalėjimų departamentas, Teisingumo ministerija bei Šiaulių tardymo izoliatorius privalėjo kontroliuoti trečiąjį suinteresuotą asmenį ir kontroliuoti kainas. Pažymėjo, kad esant monopolistu ir nesant rinkos, kurioje būtų galima konkuruoti, atsiranda pažeidimai, ypač kainų skirtumuose. Pareiškėjo nuomone, tos kontrolės nebuvo ir dėl to jam padaryta neturtinė žala, o atsakovais patrauktas ne trečiasis suinteresuotas asmuo, kuris užaukštino kainas, tačiau institucijos, kurios privalėjo kontroliuoti trečiąjį suinteresuotą asmenį. Atsižvelgiant į tai, kas buvo išdėstyta, pareiškėjo atstovė advokatė Diana Ingrida Vinklerytė nurodė, kad palaiko pareiškėjo skundą ir jame keliamą reikalavimą priteisti 15 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo ir skundą tenkinti pilna apimtimi. Patikslina, kad skunde nenurodė, tačiau neturtinę žalą prašo priteisti iš atsakovės atstovų solidariai.

Atsiliepimas

Lietuvos valstybė, atstovaujama Šiaulių tardymo izoliatoriaus, atsiliepime nurodė, su skundu nesutinka ir prašo atmesti kaip nepagrįstą. Pažymėjo, kad Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių 86 punktas numato, kad tardymo izoliatoriaus direktorius privalo užtikrinti, jog kiekvienas suimtasis galėtų įsigyti maisto produktų, būtiniausių reikmenų ir kitų daiktų parduotuvėje ne rečiau kaip kartą per savaitę. Nuo 2019 m. rugsėjo 4 d. ŠTI direktoriaus įsakymu Nr. 1/01-208 suimtųjų aprūpinimas vaisiais ir daržovėmis organizuojamas du kartus per savaitę. ŠTI su UAB „Lobby Baltic“ 2018 m. spalio 19 d. sudarė Nekilnojamojo turto nuomos parduotuvės suimtiesiems (nuteistiesiems) veiklai sutartį Nr. 47/08-62. Sutarties 4.3.10 punktas įpareigoja UAB „Lobby Baltic“ laikytis teisės aktais nustatytų reikalavimų. Nurodė, kad ŠTI darbuotojas kartą per mėnesį apsilanko šalia įstaigos esančiose parduotuvėse, kurių apyvarta yra panaši kaip ir įstaigoje esančioje parduotuvėje ir palygina jose parduodamų maisto produktų ir būtiniausių reikmenų kainas su tokių pačių prekių kainomis ŠTI parduotuvėje. Apie gautus rezultatus informuojamas ŠTI teritorijoje veikiančios parduotuvės savininkas ir Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos. Jeigu patikrinimo metu nustatoma, kad kažkurių prekių kainos Šiaulių TI teritorijoje veikiančioje parduotuvėje lyginant kainas su kitų tikrintų parduotuvių kainomis didesnės daugiau kaip 10 proc., ŠTI teritorijoje veikiančios parduotuvės savininkas paraginamas sumažinti tų prekių kainas. Atkreipė dėmesį, kad kainos įstaigos parduotuvėje panašios, o kai kurių prekių net mažesnės už šalia esančių parduotuvių kainas. Nurodė, kad 2009 m. liepos 9 d. įsakymu Nr. V-172 patvirtintas Tardymo izoliatorių parduotuvėms privalomas maisto produktų asortimentas ir privalomas būtiniausių reikmenų asortimentas, šiame teisės akte nustatyti reikalavimai ŠTI vykdomi. Nurodė, kad kartą per mėnesį į visas kameras yra išduodamas ŠTI teritorijoje veikiančios parduotuvės prekių kainoraštis su nurodytomis galiojančiomis kainomis, taip pat jis skelbiamas ir Šiaulių tardymo izoliatoriaus internetinėje svetainėje. Atsižvelgiant į tai, kad Šiaulių tardymo izoliatoriuje laikomi asmenys turi specifinį teisinį statusą, o jų asmeninių laisvių suvaržymas tam tikra apimtimi yra neišvengiamas, minėtos priemonės, kurių imasi atsakovas, jog kalintys asmenys būtų supažindinti su parduotuvės asortimentu bei kainomis, vadovaujantis protingumo principu, yra pakankamos. ŠTI pabrėžė, kad Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių 88 punktas draudžia išvesti suimtuosius iš kamerų apsipirkti parduotuvėje. Kiekvienam suimtajam, turinčiam teisę apsipirkti tardymo izoliatoriaus parduotuvėje, išduodamas prašymo blankas, kurį suimtasis užpildo ir atiduoda personalui. Darbuotojas, gavęs prašymą, patikrina tardymo izoliatoriaus Buhalterinės apskaitos skyriuje suimtojo asmeninėje sąskaitoje turimą pinigų sumą. Nupirktos prekės tą pačią dieną įteikiamos suimtajam. Šis pasitikrinęs prekes ir kasos kvitą, jei neturi pretenzijų, pasirašo prašyme, kuris įsegamas į Turto valdymo skyriuje saugoma segtuvą. Pažymėtina tai, kad visi suimtieji (nuteistieji) turi galimybę netinkančių prekių atisakyti ir grąžinti jas atgal į parduotuvę. Asmuo nusprendęs, kad prekė neatitinka jo lūkesčių, ją gali grąžinti. Pažymėjo, kad UAB „Lobby Baltic“ informavo, kad Šiaulių valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba parduotuvę tikrino 2019 m. rugpjūčio 26 d. Tikrinimo metu nustatyta, kad maisto produktų su pasibaigusiais terminais nerasta, maisto pakuotės nepažeistos, vaisiai ir daržovės laikomos plastikinėse dėžėse, kurios pakeltos nuo grindų ant grotelių ar stalų. Visi pieno ir mėsos produktai, vadovaujantis veterinarinės tarnybos nustatyta tvarka iki jų pristatymo suimtiesiems (nuteistiesiems), laikomi įstaigos teritorijoje esančioje parduotuvėje – šaldytuve. Maisto laikymo sąlygos atitinka gamintojo nurodytas laikymo sąlygas. Pažymėjo, kad Šiaulių tardymo izoliatorius, gavęs Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Šiaulių valstybinė maisto ir veterinarijos tarnybos raštą 2019m. rugsėjo 26 d. Nr. 587S-(57.5.)-787 dėl UAB „Lobby Baltic“ parduotuvėje nustatytų pažeidimų, 2019 m. spalio 3 d. kreipėsi į UAB „Lobby Baltic“ direktorių su prašymu užtikrinti, kad Šiaulių tardymo izoliatoriaus teritorijoje veikiančioje parduotuvėje būtų parduodamos kokybiškos ir nepasibaigusio vartoti termino prekės. Taip pat atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas galimai siekia suklaidinti teismą ir nurodo, kad Telšių valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba 2019 m. balandžio 3 d. patikrinimo aktu Nr. 63GMTS-37 pripažino, jog pareiškėjo skundas dėl prekybos pasibaigusio galiojimo gaminiais pasitvirtino. Nurodome, kad minėtu patikrinimo aktu nustatyta, jog ant kiaulienos šašlykų pakuotės buvo klaidingai nurodyta galiojimo termino pabaiga (dėl žmogiškosios spausdinimo klaidos), tačiau svarbu tai, kad pakuotės pradarymo metu galiojimo laikas pasibaigęs nebuvo. Vien formalus nurodymas, kad neteisingai nurodytas galiojimo terminas nereiškia, kad pareiškėjas dėl to patyrė kokią nors žalą.

Lietuvos valstybė, atstovaujama Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, atsiliepime nurodė, kad su pateiktu skundu nesutinka ir prašo atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad pareiškėjas deklaruoja, kad patyrė neturtinę žalą, todėl privalo visas aplinkybes tinkamai įrodyti. Kalėjimų departamento nuomone, pareiškėjas nepateikė jokių duomenų, kurie leistų konstatuoti patirtą neturtinę žalą, kurią būtų galima susieti su asmens teisių pažeidimu CK 6.250 straipsnio prasme. Taip pat pareiškėjas tik subjektyviai pagrindė ir prašomo priteisti turtinės žalos dydį, nepateikė rašytinių įrodymų, kuo grindė prašomos sumos apskaičiavimą, skunde pateikė tik deklaratyvius teiginius, kurie neturi būti laikomi kaip pagrindžiantys turtinį reikalavimą. Paaiškino, kad parduotuvėje pareiškėjas gali įsigyti tik sąraše nurodytus maisto produktus ir kitas prekes. Pažymėjo, kad suimtųjų (nuteistųjų) pateiktus užsakymus formuoja UAB „Lobby Baltic“ darbuotojai. Darbuotojai patikrina, ar užsakomos prekės atitinka Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių priede nurodytoms leidžiamoms įsigyti prekėms ir užsako pageidaujamas prekes. Pažymėjo, jog sąraše yra nurodyta, kad kalintiems asmenims leidžiama įsigyti ne daugiau kaip 2 kg vaisių ir daržovių bei nurodyti kiti apribojimai, o parduotuvėje stengiamasi pateikti kuo įvairesnį prekių asortimentą. Kartais pasitaiko atvejų, kai parduotuvėje laikinai nėra tam tikrų prekių, kurios vėliau yra atvežamos (prekės yra pristatomos pora kartų per savaitę) ir tai nereiškia, jog pareiškėjo teisės yra pažeidžiamos, juo labiau, jog pareiškėjas neįrodo, kokiu būdu ir kaip jos, neva, buvo pažeistos, nes teisės aktai nenumato kalintiems asmenims pasirinkti prekių pagal pageidavimą. Nurodo, kad iš pareiškėjo pridėtų dokumentų matyti, kad Kalėjimų departamentas išsamiai išnagrinėjo pareiškėjo nusiskundimus, jog įstaigos parduotuvėje yra neužtikrinamas reikiamo kiekio produktų pristatymas ar tam tikrai produktai ir nenustatė, jog būtų padaryti pažeidimai, leidžiantys pagrįstai teigti, jog pareiškėjo pretenzijos yra pagrįstos. Nurodė, kad Kalėjimų departamentas ar pataisos įstaiga nėra institucijos, atsakingos už prekių kokybę ar jų vertinimą. Kalėjimų departamentas pažymėjo, kad pareiškėjas neskundžia Kalėjimų departamento pateiktų atsakymų, tačiau dėl parduotuvės veiklos ir ŠTI direktoriaus pateiktų atsakymų, susijusių su parduotuvės veikla, yra kreipęsis į įstaigą. Pareiškėjas į įstaigą vien tik per 2019 m. iš viso yra kreipęsis ir pateikęs 213 skundų, iš kurių 14 skundų dėl veikiančios parduotuvės ŠTI ir ŠTI direktoriaus pateiktų atsakymų susijusių su parduotuvės veikla. Kaip matyti iš pridėtos prie bylos medžiagos, Kalėjimų departamentas surinko ir išsamiai išanalizavo visą su skundais susijusią medžiagą ir pareiškėjo skundai buvo atmesti kaip nepagrįsti ir nebuvo tenkinti dėl nenustatytų pažeidimų, tačiau pareiškėjas ir toliau piktybiškai rašo skundus tuo pačiu klausimu. Kalėjimų departamentas nurodė, kad pareiškėjo piktybiškas nepagrįstų skundų rašymas tiek pataisos įstaigoms, tiek teismams, tiek Kalėjimų departamentui kenkia teisinei sistemai, objektyviai neatitinka sąžiningo elgesio standartų. Kalėjimų departamento nuomone, administracinę bylą nagrinėjantis teisėjas ar teismas turi teisę skirti baudas, jei asmuo piktnaudžiauja administraciniu procesu.

Atsakovė Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija atsiliepime nurodė, kad su pareiškėjo pateiktu skundu nesutinka. Nurodė, kad byloje nėra keliamas klausimas dėl neteisėtų veiksmų (neveikimo). Taip pat byloje nėra keliamas klausimas dėl neteisėtų ar nepagrįstų Teisingumo ministerijos veiksmų (neveikimo), kiek tai susiję su pareiškėjo nurodytai apsipirkimo ypatumais Šiaulių tardymo izoliatoriuje. Todėl tokio pobūdžio byloje Teisingumo ministerija neturėtų būti atsakovė, nes pagal skundo pagrindą ir dalyką atsakovu gali būti tik Šiaulių tardymo izoliatorius.

Trečiasis suinteresuotas asmuo uždaroji akcinė bendrovė „Lobby Baltic“ atsiliepime nurodė, kad su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad 2018 m. spalio 19 d. UAB „Lobby Baltic“ su ŠTI pasirašė Nekilnojamojo turto nuomos parduotuvės suimtiesiems (nuteistiesiems) veiklai sutartį Nr. 47/08-62, pagal kurią viešo konkurso būdu išsinuomojo Šiaulių tardymo izoliatoriuje patalpas parduotuvės veiklai, kuri galiojo iki 2019 m. spalio 24 d. ŠTI vadovaudamasis viešojo pirkimo rezultatais, kurį vykdė Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, 2019 m. spalio 24 d. pasirašė Nuteistųjų (suimtųjų) apiprekinimo paslaugos teikimo sutartį Nr. 47/08-117 su UAB „Lobby Baltic“, kuri galioja iki šiol. Apsiprekinimo sutartyje, kuri yra ir šiuo metu galiojanti, ŠTI įsigijo konkretų būtiniausių prekių krepšelį nuteistiesiems (suimtiesiems) su fiksuotomis kainomis, kurios gali būti peržiūrimos tik Apiprekinimo sutartyje nustatyta tvarka. Pažymėjo, kad Apiprekinimo sutarties 1 priede „Nuteistųjų (suimtųjų) apiprekinimo paslaugos techninė specifika“ yra apibrėžta sutarties vykdymo tvarka, kurios trečiasis asmuo privalo laikytis, nes priešingu atveju ŠTI gali nutraukti sutartį dėl esminio pažeidimo. ŠTI iki šiol trečiajam asmeniui jokių nuobaudų netaikė, todėl mano, kad sutarties sąlygas vykdo tinkamai. Nurodo, kad trečiasis asmuo parduotuvės veiklą vykdė griežtai laikantis Nuomos sutarties sąlygų ir joje nurodytų teisės aktų reikalavimų. Pažymėjo, kad pareiškėjas visuose skunduose nurodo, kad parduotuvėje parduodamų daržovių kokybė neatitinka teisės aktų reikalavimų, tačiau nepateikė jokių konkrečių įrodymų ar faktų. Nurodo, kad šiuos deklaratyvaus pobūdžio teiginius paneigia Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos atlikti tyrimai 2019 m., nes nei viename patikrinimo akte nėra nustatyta, kad būtų nustatytas nekokybiškų daržovių faktas. Paaiškino, kad per visą veiklos laikotarpį parduotuvėje buvo vienintelis atvejis, kai dėl žmogiškos klaidos greitai gendančio produkto etiketėje vietoje 72 valandų galiojimo termino buvo nurodytas 72 parų galiojimas, tačiau produktas nebuvo su pasibaigusiu galiojimo terminu, jis buvo tinkamas vartojimui. Dėl šio atvejo Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba atliko išsamų tyrimą, trečiasis asmuo pareiškėjui taip pat pateikė atsakymą bei pareiškėjui grąžino sumokėtus pinigus už klaidingai paženklintą prekę. Nurodė, kad visos svarstyklės, esančios parduotuvėje, yra sertifikuotos, joms reguliariai atliekamos sertifikavimo procedūros pagal galiojančius teisės aktus. Be to, svarstyklių sertifikato galiojimą tikrina Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba kiekvieno patikrinimo metu.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Pareiškėjas nagrinėjamą administracinį ginčą iškėlė dėl neturtinės žalos atlyginimo, kurią kildina iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus, Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos galimai neteisėtų veiksmų (neveikimo).

Teismas pažymi, kad Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau - ir ABTĮ) 5 straipsnio 1 dalis reglamentuoja, jog kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė ar įstatymų saugomas interesas. Tačiau asmens pažeista teisė teismo gali būti apginta tuo atveju, jei jis konkrečiai įvardija neteisėtus valdžios institucijos veiksmus (neveikimą) ir savo reikalavimą pagrindžia atitinkamais argumentais bei įrodymais. Reiškiant reikalavimą dėl žalos atlyginimo nepakanka deklaratyviai ar abstrakčiai išvardyti galimai neteisėtas veikas, nes turi būti nurodyta, kokiais konkrečiais ir kada būtent atliktais neteisėtais valdžios institucijos veiksmais (neveikimu) buvo pažeistos asmens teisės ar teisėti interesai, kokio teisės akto reikalavimų nevykdė atitinkamas viešojo administravimo subjektas, ar neveikė taip, kaip turėjo veikti pagal atitinkamas teisės normas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. liepos 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-1527/2012).

Atkreiptinas dėmesys, kad pareiškėjas eksplicitiškai skunde nurodo, jog jo nurodomi pažeidimai sietini ne tik su jo paties pažeistomis teisėmis ir interesais dėl Šiaulių tardymo izoliatoriaus veiksmų / neveikimo, bet ir su tuo, jog Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos bei Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija nevykdė pareigos kontroliuoti Šiaulių tardymo izoliatoriaus administracijos veiklą, t. y. neužtikrino tinkamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus kontrolės parduodamų prekių kainos ir kokybės atžvilgiu.

Pažymėtina, jog teisme gali būti ginama tik objektyviai egzistuojanti subjektinė teisė. Asmens subjektinė teisė ar įstatymo saugomas interesas yra visų pirma konkretaus asmens vertybė, ji yra reikšminga, reikalinga, vertinga konkrečiam teisės subjektui.

Teismas konstatuoja, kad vertinant pareiškėjo patirtą neturtinę žalą, atsakovės Lietuvos valstybės atstovai Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija neatliko jokių neteisėtų veiksmų, nepriėmė jokių individualių aktų pareiškėjo atžvilgiu. Nenustačius vienos iš civilinės atsakomybės sąlygų egzistavimo (neteisėtų veiksmų), nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo reikalavimo dėl neturtinės žalos priteisimo, todėl pareiškėjo prašymas dalyje dėl solidariai 15 000,00 Eur neturtinės žalos atlyginimo iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, atmestinas kaip nepagrįstas.

Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 42 straipsnio 1 dalis nustato, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės civilinė atsakomybė dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (CK 6.271 straipsnio 4 dalis). Valstybės civilinė atsakomybė pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį atsiranda esant trims būtinoms sąlygoms: 1) neteisėtiems veiksmams (CK 6.246 straipsnis); 2) priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (CK 6. 247 straipsnis); 3) teisės pažeidimu padarytai žalai (CK 6.249 straipsnis). Neteisėtumo CK 6.271 straipsnio prasme konstatavimui reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo, kiekvienu atveju yra būtina nustatyti kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.

CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais; to paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala atlyginama įstatymų numatytais atvejais. Neturtinė žala nėra bet koks, net menkiausio laipsnio asmeniui padarytas neigiamas poveikis. Jis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius išgyvenimus ar emocijas arba sudaryti kliūtis, kurios nėra sudėtingos ar nesunkiai įveikiamos. Neturtinė žala konstatuojama tada, kai ją darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, kai jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiūriu ir gali būti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2006).

Pareiškėjas skunde ir patikslintame skunde nurodė, kad Šiaulių tardymo izoliatoriuje esančioje parduotuvėje kainos buvo didesnės nei įprastose parduotuvėse, nebuvo taikomos akcijos.

Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2009 m. birželio 1 d. įsakymu Nr. 1R-172 patvirtintų Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių (ginčui aktuali redakcija galiojusi nuo 2018 m. spalio 20 d. iki 2020 m. sausio 22 d.) 86 punkte numatyta, kad tardymo izoliatoriaus direktorius privalo užtikrinti, kad kiekvienas suimtasis galėtų įsigyti maisto produktų, būtiniausių reikmenų ir kitų daiktų parduotuvėse ne rečiau kaip kartą per savaitę. Tardymo izoliatoriaus direktorius privalo užtikrinti, kad tardymo izoliatoriaus parduotuvėje prekių pardavimo kainos neviršytų šių prekių vidutinių kainų, nustatytų parduotuvėse, kurių prekių apyvarta panaši, ir veikiančių toje miesto (rajono) teritorijoje, kurioje veikia tardymo izoliatorius. Tardymo izoliatorių parduotuvėse parduodamų prekių kainų kontrolės taisykles tvirtina Kalėjimų departamento direktorius (87 punktas).

Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2009 m. liepos 9 d. įsakymu Nr. V-172 patvirtintų Laisvės atėmimo vietų parduotuvėse parduodamų maisto produktų ir būtiniausių reikmenų kainų kontrolės taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 3 punkte numatyta, kad laisvės atėmimo vietos įstaigos direktorius ar jo įgaliotas asmuo, sudarydamas patalpų parduotuvei įrengti nuomos sutartį, privalo numatyti sąlygas, kad įstaigos parduotuvėje parduodamų maisto produktų ir būtiniausių reikmenų kainos neviršytų šių prekių vidutinių kainų, nustatytų parduotuvėse, kurių prekių apyvarta yra panaši, ir veikiančių toje miesto (rajono) teritorijoje, kurioje veikia laisvės atėmimo vietos įstaiga. Pagal minėtų taisyklių 5 punktą laisvės atėmimo vietos įstaigos direktorius sudaro komisiją arba paskiria atsakingą asmenį tikrinti įstaigoje veikiančioje parduotuvėje parduodamų prekių kainas. Kainos turi būti tikrinamas ne rečiau kaip kartą per mėnesį ir palyginamos su maisto produktų ir būtiniausių reikmenų kainomis parduotuvėse, kurių prekių apyvarta yra panaši, ir veikia toje miesto (rajono) teritorijoje, kurioje veikia laisvės atėmimo vietos įstaiga (6 punktas). Maisto produktų ir būtiniausių reikmenų kainų tikrinimo rezultatas įforminamas aktu. Nustačius, kad laisvės atėmimo vietos įstaigoje veikiančioje parduotuvėje maisto produktų ir būtiniausių reikmenų kainos yra didesnės kaip 10 procentų negu šių prekių kainos parduotuvėse, kurių prekių apyvarta yra panaši, ir veikia toje miesto (rajono) teritorijoje, kurioje veikia laisvės atėmimo vietos įstaiga, parduotuvės savininkui laisvės atėmimo vietos įstaigos direktorius pateikia raštišką įspėjimą (7 – 8 punktai).

Byloje yra pateikti Šiaulių tardymo izoliatoriaus Ūkio skyriaus atlikti parduotuvėje parduodamų prekių kainų patikrinimo aktai. ŠTI nepateikė parduotuvėje parduodamų prekių kainų patikrinimo aktų už 2019 m. vasario ir 2019 m. liepos mėnesius. Iš pareiškėjo pateiktų skundų matyti, kad dėl parduodamų produktų kainos pareiškėjas į ŠTI bei UAB „Lobby Baltic“ kreipėsi 2019 m. gegužės 2 d., 2019 m. gegužės 20 d., 2019 m. balandžio 22 d., 2019 m. gegužės 27 d. Minėtais laikotarpiais ŠTI atliktų parduotuvėje parduodamų prekių kainų patikrinimo metu nenustatyti Taisyklių 6 – 8 punktų pažeidimai.

Įvertinus išdėstytas aplinkybes, laikytina, kad atsakovė paneigė pareiškėjo nurodytus teiginius dėl didesnių kainų ŠTI parduotuvėje, įrodė, kad tinkamai vykdė Taisyklių reikalavimus dėl prekių kainų kontrolės, todėl laikytina, kad atsakovė nepažeidė Taisyklių reikalavimų užtikrinti, kad ŠTI veikiančioje parduotuvėje parduodamų prekių pardavimo kainos neviršytų šių prekių vidutinių kainų. Byloje nenustatyta duomenų, kad pareiškėjas dėl to galėjo patirti neturtinę žalą.

Pareiškėjas skunde taip pat nurodė, kad nebuvo užtikrintas reikiamas kiekis pareiškėjo užsakytų prekių, prekės neatitiko kokybės, negalėjo perskaityti informacinio lapelio, be to pareiškėjo netenkino parduodamų prekių estetinis vaizdas.

Aukščiau nurodytos Taisyklės nustato laisvės atėmimo vietos įstaigų direktoriams pareigą užtikrinti, kad šiose įstaigose laikomi asmenys ne rečiau kaip kartą per savaitę galėtų įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų bei prižiūrėti šios asmenų teisės įgyvendinimo sąlygas, t. y. kad laisvės atėmimo vietos įstaigoje laikomiems asmenims siūlomas prekių asortimentas atitiktų teisės aktuose nustatytą privalomą maisto produktų ir būtiniausių reikmenų asortimentą bei kad šių prekių kaina būtu ne didesnė negu jų kaina parduotuvėse, kurių prekių apyvarta yra panaši ir kurios veikia toje miesto (rajono) teritorijoje, kurioje veikia laisvės atėmimo vietos įstaiga, o nustačius neatitikimus imtis teisės aktuose nustatytų poveikio priemonių. Pažymėtina, kad privalomo maisto produktų ir būtiniausių reikmenų asortimento užtikrinimas nereiškia laisvės atėmimo vietos įstaigos direktoriaus pareigos garantuoti, kad parduotuvėje nuolat būtų visi parduotuvės kainoraštyje nurodyti produktai ar kažkokie individualiai kalinių pageidaujami produktai (prekės). To daryti dėl galimų pasirinkimų įvairovės nėra nei poreikio, nei galimybės, todėl prekių asortimentuose yra apibrėžtos tik tam tikros maisto produktų bei būtiniausių reikmenų grupės. Tuo tarpu atskirų šių prekių grupių gaminių pasiūlą formuoja parduotuvės savininkas, o laisvės atėmimo vietos įstaigoje laikomi asmenys jiems siūlomas įsigyti prekes gali pasirinkti pagal kainos ir (ar) kitus jų poreikius atitinkančius kriterijus. Atitinkamai nesant konkrečios asmens užakytos prekės, ji gali būti pakeičiama kita tos prekių grupės preke, jeigu užsakymą pateikęs asmuo su tuo sutinka, arba asmuo gali pasinaudoti teise norimas prekes įsigyti kito apsipirkimo metu. Aplinkybė, kad tam tikrais atvejais pareiškėjas negalėjo įsigyti konkrečios kainoraščio prekių grupėje nurodytos prekės, pati savaime nereiškia, jog pareiškėjo teisė apsipirkti buvo pažeista.

Byloje esantys duomenys patvirtinta, kad UAB „Lobby Baltic“ 2019 m. sausio 18 d. raštu Nr. S-20, atsakydama į pareiškėjo 2019 m. sausio 9 d. skundą nurodė, kad jeigu suimtiesiems/nuteistiesiems prekė yra netinkama, netinka kokybė, išvaizda, visada turi teisę tą pačią dieną netinkamą prekę grąžinti, ji bus pakeista arba grąžinti pinigai. Teismas pasikartoja, kad Šiaulių tardymo izoliatorius, turėdamas pareigą užtikrini pareiškėjui galimybę apsipirkti parduotuvėje ne mažiau kaip kartą per savaitę, neturi pareigos užtikrinti šių prekių išvaizdos ar kokybės. Parduotuvės savininkas pateikdamas pareiškėjo prekes turi jas pateikti kokybiškas ar atrodančias estetiškai. Iš esančių duomenų matyti, kad suimtajam/nuteistajam manant, kad prekė yra neišvaizdi ar jos kokybė yra netinkama, turi teisę ją pakeisti arba atgauti pinigus. Minėta teise pareiškėjas yra pasinaudojęs ir tai patvirtinta jo paties į bylą pateikti dokumentai, t. y. 2019 m. sausio 25 d. grąžinimo kvitas, kuriuo pareiškėjui buvo grąžinti 0,56 Eur už galimai netinkamos kokybės agurkus.

Įvertinęs teisės aktų nuostatas ir byloje nustatytas faktines aplinkybes, teismas konstatuoja, jog nėra nustatyta aplinkybių, kurios leistų teigti, kad Šiaulių tardymo izoliatorius neveikė taip, kaip pagal galiojančius teisės aktus privalėjo veikti. Atsižvelgiant į tai, kad nėra nustatyti neteisėti Šiaulių tardymo izoliatoriaus veiksmai, kitų sąlygų, būtinų deliktinei atsakomybei kilti, nustatymas netikslingas. Konstatavus, kad Šiaulių tardymo izoliatoriaus neteisėti veiksmai nenustatyti (nėra atsakomybės pagal CK 6.271 straipsnį pagrindinės sąlygos), nėra teisinio pagrindo tenkinti pareiškėjo skundą ir patikslintą skundą ir priteisti neturtinės žalos atlyginimą.

Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kalėjimų departamento prie Lietuvos teisingumo ministerijos, prašymas skirti baudą pareiškėjui dėl piktnaudžiavimo administraciniu procesu atmetamas kaip nepagrįstas.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 5 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė ar įstatymų saugomas interesas. ABTĮ 83 straipsnio 1 dalies 6 punkte numatyta, kad administracinę bylą nagrinėjantis teisėjas ar teismas turi teisę skirti baudas, jeigu asmuo piktnaudžiauja administraciniu procesu. Piktnaudžiavimu administraciniu procesu administracinis teismas gali pripažinti akivaizdžiai nepagrįsto procesinio dokumento pateikimą, objektyviai nesąžiningą veikimą ar neveikimą, nukreiptą prieš ekonomišką, operatyvų ir teisingą bylos išnagrinėjimą ar išsprendimą. Pareiškėjas, turėdamas įstatyme numatytą teisę, kreipėsi į teismą dėl galimai pažeistų teisių gynimo. Pareiškėjo rašyti skundai Šiaulių tardymo izoliatoriui, Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos ar kitoms institucijoms nėra administracinio proceso dalis, todėl minėtų skundų rašymas institucijoms negali būti pripažintas piktnaudžiavimu administraciniu procesu, už kurį pareiškėjas galėtų būti baudžiamas baudomis.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjo skundas ir patikslintas skundas atmesti kaip nepagrįsti, nėra teisinio pagrindo atlyginti pareiškėjo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Likusius pareiškėjo skundo argumentus teismas laiko pertekliniais ir detaliau neanalizuoja, be to, Europos Žmogaus Teisių Teismo formuojama praktika, kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 16034/90 Van de Hurk v Netherlands, 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 20772/92 Helle v Finland, 1999 m. sausio 21 d. sprendimas byloje Nr. 30544/96 Garcia Ruiz v Spain ir kt.). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo jurisprudencijoje, aiškindamas ABTĮ normas (ABTĮ 13 straipsnio 1 dalį, 20 straipsnį), taip pat ne kartą buvo imperatyviai pažymėjęs, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimą nereiškia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvieną proceso dalyvio argumentą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. gruodžio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P444-196/2008, 2009 m. liepos 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 2009 m. lapkričio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-261/2013).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškėjo V. S. skundą ir patikslintą skundą atmesti.

Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmus.

Teisėja Laisvutė Kartanaitė