- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-10-02
- Bylos Nr.
- 2S-1849-254/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-09532-2014-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Dalė Burdulienė
- Atsakovas
- R. D.
- Ieškovas
- S. D.
- Kategorijos
- 74.2.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Dalė Burdulienė, rašytinio apeliacinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo R. D. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. birželio 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-13558-924/2014 pagal ieškovės S. D. ieškinį atsakovui R. D. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, išlaikymo vaikui priteisimo bei gyvenamosios vietos nustatymo, išvadą teikianti institucija Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I . Ginčo esmė
Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu (b. l. 3-7) ir prašė nutraukti ieškovės ir atsakovo R. D. santuoką sudarytą 2009-02-28, po santuokos nutraukimo palikti ieškovei santuokinę pavardę (duomenys neskelbtini), atsakovui - (duomenys neskelbtini); nustatyti nepilnamečio sūnaus T. D., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su ieškove; nustatyti, kad po santuokos nutraukimo atsakovas su nepilnamečiu sūnumi bendraus, dalyvaus jo auklėjime maksimaliai, jei nebus pažeidžiami nepilnamečio sūnaus interesai ir nekils grėsmė jo saugumui; priteisti iš atsakovo nepilnamečio sūnaus išlaikymui lėšas po 500 Lt kiekvieną mėnesį periodinėmis išmokomis. Taip pat ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – priteisti iš atsakovo R. D. laikiną išlaikymą nepilnamečiui sūnui T. D. po 500,00 Lt per mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo kreipimosi į teismą dienos iki teismo sprendimo priėmimo. Ieškovė nurodė, jog atsakovas, būdamas jaunas ir darbingas, galėdamas ir privalėdamas, visiškai neprisideda prie sūnaus išlaikymo. Sūnų, padedant tėvams, išlaiko viena ieškovė.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Kauno apylinkės teismas 2014 m. birželio 4 d. nutartimi (b. l. 37-38) ieškovės prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones tenkino iš dalies ir priteisė iš atsakovo T. D., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymo po 400 Lt nuo ieškinio padavimo teismui dienos (2014-05-22) iki teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-13558-924/2014 priėmimo. Teismas sprendė, kad neužtikrinus reikalavimo, bus pažeisti nepilnamečio vaiko interesai, gali būti neužtikrinti minimalūs nepilnamečio vaiko poreikiai maistui, būstui, sveikatai, ugdymui. Tačiau teismas nepriteisė ieškovės prašomos 500 Lt sumos, motyvuojant, tuo, kad byla dar neišnagrinėta ir teismas neturi įrodymų apie atsakovo turtinę padėtį ir turtinius įsipareigojimus. Teismas įvertinęs ieškovės nurodytas aplinkybes, vaiko amžių, taip pat tai, kad įstatymas numato abiejų tėvų pareigą išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, sprendė, kad protingiems keturių metų vaiko poreikiams patenkinti pakankama laikino išlaikymo suma yra 400,00 litų kas mėnesį (įskaitant ir ieškovei tenkančią dalį būtų 800,00 Lt per mėnesį).
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
Patikslintu atskiruoju skundu atsakovas (b. l. 39-41) prašo Kauno apylinkės teismo 2014 m. birželio 4 d. nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo panaikinti ir ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių atmesti kaip nepagrįstą. Apeliantas pažymi, kad su vaiku nuolat bendrauja, intensyviai dalyvauja jo auklėjime. Apelianto teigimu, jis išskirtinai vienas aprūpina sūnų drabužiais, avalyne, apmoka už darželį ir būrelius, t.y., teikia maksimalų išlaikymą savo nepilnamečiui sūnui. Atsakovė nepateikė nei vieno kvito, patvirtinančio, kad per laikotarpį, kai netikėtai išsikraustė, ji išskirtinai viena išlaikė nepilnametį sūnų. Be to, atsakovė nepateikė duomenų apie atsakovo materialinę padėtį, kurie patvirtintų, kad nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas bus apsunkintas.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovė (b. l. 47-49) prašo patikslintą atskirąjį skundą atmesti ir Kauno apylinkės teismo 2014 m. birželio 4 d. nutartį palikti nepakeistą. Ieškovė nurodo, kad šeimos santykiai iširo dėl atsakovo pastovaus fizinio, psichologinio smurto ieškovės atžvilgiu, jo alkoholizmo, visiško nesirūpinimo šeima. Ieškovės teigimu, atsakovas meluoja, kad jis vienas sūnų aprūpina drabužiais, apmoka už darželio ir ten esančių būrelių paslaugas, nes atsakovas visiškai neprisideda prie vaiko išlaikymo, o sūnų visiškai išlaiko tik ieškovė. Šią aplinkybę dar kartą papildomai patvirtina ieškovės apmokėti kvitai, pridėti prie atsiliepimo į patikslintą atskirąjį skundą.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Byloje kilo ginčas dėl teismo nutarties, kuria teismas taikė laikinąją apsaugos priemonę –priteisė iš atsakovo laikiną išlaikymą nepilnamečiam vaikui iki sprendimo byloje priėmimo – teisėtumo ir pagrįstumo.
Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma greičiau užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms pasunkinti ar padaryti neįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Tačiau laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis nesietina vien su būtinybe priverstinai įgyvendinti teismo sprendimo rezoliucinę dalį, bet jos gali būti nukreiptos į laikiną ginčo situacijos teisinį sureguliavimą. Laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose, kuriose sprendžiami tokie socialiai reikšmingi klausimai kaip vaikų gyvenamosios vietos nustatymas, išlaikymo nepilnamečiams vaikams formos pakeitimas ir pan., be kitų tikslų, įtvirtintų CPK 144 straipsnyje, yra siekiama užtikrinti, kad būtų kuo mažiau pažeidžiami prioritetiniais laikomi nepilnamečių vaikų asmeniniai neturtiniai, taip pat turtiniai interesai iki teismo sprendimo priėmimo (CK 3.3 straipsnis). Įstatymų leidėjas numatė galimybę taikyti laikinąją apsaugos priemonę – priteisti laikiną išlaikymą nepilnamečiam vaikui, kol bus išnagrinėta byla (CK 3.65 straipsnio 2 dalies 4 punktas). Laikino išlaikymo paskirtis – užtikrinti minimalius nepilnamečio vaiko poreikius ir sprendžiant laikino išlaikymo priteisimo klausimą, prioritetas yra teikiamas vaiko interesų apsaugai. Pagal CPK 144 – 148 straipsnius teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, neturi teisinio pagrindo išsamiai analizuoti, vertinti byloje šalių pateiktus įrodymus ir nustatyti aplinkybes, kurios yra ieškinio pagrindas, ir kurias įvertinus bus išspręsti ieškinio reikalavimai.
Bylos duomenimis, nustatyta, kad Kauno apylinkės teismas 2014 m. birželio 4 d. nutartimi priteisė iš atsakovo laikiną išlaikymą nepilnamečiui sūnui kas mėnesį mokamą periodinėmis išmokomis po 400 Lt nuo ieškinio padavimo teismui dienos (2014-05-22) iki teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-13558-924/2014 priėmimo. Atsakovas nesutinka su pritaikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis, pažymėdamas, kad jis ir šiuo metu teikia maksimalų išlaikymą savo nepilnamečiui sūnui, o ieškovė nepateikė duomenų, kad netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, būsimo teismo sprendimo nebus galima įvykdyti.
CK 3.3 straipsnyje yra įtvirtinta nuostata, kad šeimos santykių teisinis reglamentavimas Lietuvos Respublikoje grindžiamas prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu. Pareiga išlaikyti savo vaikus yra sudėtinė tėvų valdžios dalis (CK 3.155 straipsnio 1 dalis, 3.156 straipsnis). Tėvų prievolė išlaikyti vaikus yra turtinė asmeninė, todėl jos negalima perleisti kitiems asmenims, taip pat negalima atsisakyti jos vykdyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-101/2010). Pagal CK 3.194 straipsnio 2 dalį, išlaikymas taip pat priteisiamas, jeigu tėvai, nutraukdami santuoką ar pradėdami gyventi skyrium, nesusitarė dėl savo nepilnamečių vaikų išlaikymo. Šiuo atveju, ieškovė ir atsakovas pradėdami gyventi skyriui nesusitarė dėl išlaikymo vaikui teikimo, todėl teismas siekdamas užtikrinti vaiko interesus pagrįstai taikė laikinąją apsaugos priemonę ir priteisė iš atsakovo laikiną išlaikymą nepilnamečiam vaikui.
Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apylinkės teismo padaryta išvada, kad įvertinus vaiko amžių ir tai, kad įstatymas numato abiejų tėvų pareigą išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, penkerių metų vaiko poreikiams pakankama išlaikymo suma yra 400 Lt kas mėnesį iš kiekvieno tėvų. Apeliantas patikslintame atskirajame skunde iš esmės neginčija aplinkybės, kad priteista 400 Lt suma nepilnamečio vaiko išlaikymui yra per didelė, tik jo teigimu, jis tinkamai vykdo savo pareigas ir skiria maksimalų išlaikymą vaikui (perka rūbus, avalynę, apmoka už darželį, būrelius). Apeliacinės instancijos teismo nuomone, atsakovas šioje bylos nagrinėjimo stadijoje nėra pateikęs jokių objektyvių įrodymų apie sūnui teikiamo išlaikymo dydį.
Teismų praktikoje vienu iš galimų kriterijų, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems jo poreikiams patenkinti, yra pripažįstamas minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, nors ir šis kriterijus, kaip matyti iš aktualios teismų praktikos, nėra absoliučiai privalomas ir atlieka tik orientacinio dydžio funkciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004-04-26 nutartis c.b. 3K-3-259/2004; 2009-11-10 nutartis c.b. Nr. 3K-3-495/2009; 2010-02-09 nutartis c.b. Nr. 3K-3-71/2010).
Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo nustatytas laikino išlaikymo dydis po 400 Lt per mėnesį atitinka vieną iš prioritetinių tikslų – užtikrinti vaiko teisių ir interesų apsaugą, jo teisę gauti išlaikymą iš abiejų tėvų nepertraukiamai ir tokio dydžio, jog būtų patenkinti minimalūs vaiko poreikiai (CK 3.3 straipsnio 1 dalis, 3.65 straipsnio 2 dalies 4 punktas).
Pažymėtina ir tai, jog teismas, spręsdamas dėl laikino išlaikymo, neturėjo pareigos išsamiai įvertinti abiejų šalių turtinę padėtį ir pasisakyti dėl visų pateiktų įrodymų vertinimo. Teismų praktikoje yra suformuota taisyklė, kurios nuosekliai laikosi teismai, jog tiksli tėvų turtinė padėtis turi įtakos sprendžiant klausimą dėl nuolatinio išlaikymo dydžio, o ne priteisiant laikiną išlaikymą pasitelkiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo institutą.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
atskirąjį skundą atmesti ir palikti Kauno apylinkės teismo 2014 m. birželio 4 d. nutartį nepakeistą.