Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Erinija Kazlauskienė, veikdama Kauno apygardos teismo vardu (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 62³ straipsnis),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Nusolius“ atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2025 m. lapkričio 7 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Nusolius“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Nuova Capital“ dėl skolos, netesybų ir procesinių palūkanų priteisimo ir atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Nuova Capital“ priešieškinį ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Nusolius“ dėl nuostolių atlyginimo, tretieji asmenys uždaroji akcinė bendrovė „Delago“, Ž. P., P. S..

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu (pareikštas priėmus prieštaravimus dėl pareiškimo išduoti teismo įsakymą), prašydama priteisti ieškovei iš atsakovės 77 004 Eur skolą už atliktus statybos rangos darbus, 3 262,79 Eur delspinigių, 6 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2024 m. rugpjūčio 7 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir patirtas 7 437,20 Eur bylinėjimosi išlaidas.

2. Atsakovė pateikė atsiliepimą į ieškovės, kuriuo prašo ieškovės ieškinį atmesti ir priteisti atsakovei iš ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.

3. Atsakovė pateikė priešieškinį, kuriuo prašo priteisti atsakovei iš ieškovės 55 000 Eur nuostolius, 40 Eur skolos išieškojimo išlaidų, 6 procentų dydžio procesines palūkanas, skaičiuojamas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

4. Ieškovė pateikė atsiliepimą į atsakovės priešieškinį, prašo priešieškinį atmesti ir priteisti ieškovei iš atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.

5. Ieškovė 2025 m. spalio 29 d. pateikė teismui prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti atsakovei priklausančius nekilnojamuosius ir (arba) kilnojamuosius daiktus, jų esant nepakankamai – pinigines lėšas ir (ar) turtines teises, priklausančias skolininkei ir esančias pas skolininkę arba trečiuosius asmenis, už 77 004 Eur sumą. Prašymo pagrindas:

6. Nurodė, kad atsakovės, kaip juridinio asmens, ekonominis gyvybingumas ir finansinė padėtis yra labai bloga, atsakovė pagal Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymą yra nemokus juridinis asmuo, nuolat turi daug kreditorių, kuriems nevykdo savo įsipareigojimų, tačiau nei buvę atsakovės vadovai, nei dabartinis vadovas, nevykdo pareigos pagal Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo 6 straipsnio 2 dalies ir 8 straipsnio 1 ir 2 dalies reikalavimus nedelsiant inicijuoti nemokumo procesą ir imtis veiksmų kreditorių interesams apsaugoti, pateikti įstatymo reikalavimus atitinkantį pranešimą kreditoriams. Pažymi, kad ieškinio suma yra labai didelė ir yra grėsmė teismo sprendimo neįvykdymui. Teigia, kad atsakovė vengia atsiskaityti su kreditoriais, elgiasi nesąžiningai, turi ilgalaikių įsipareigojimų rangovams, neatsiskaito su techniniu prižiūrėtoju, atstovaujančiais advokatais. Pažymi, kad atsakovė dalyvauja eilėje kitų civilinių bylų, todėl jai esant faktiškai nemokiai tai gali lemti papildomą grėsmę, kad galimai ieškovei palankus teismo sprendimas nebuvo vykdomas. Mano, kad atsakovės atstovų procesinis elgesys yra netinkamas, jie šioje civilinėje byloje vilkina bylos nagrinėjimą, siekia nutolinti galimą teismo sprendimo vykdymą.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

7. Kauno apylinkės teismas 2025 m. lapkričio 7 d. nutartimi nutarė netenkinti ieškovės prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Pagrindiniai nutarties motyvai:

8. Nurodė, kad preliminariai įvertinus ieškovės išdėstytas faktines aplinkybes ir jas pagrindžiančius įrodymus, teismo vertinimu, nėra pagrindo spręsti, jog ieškinio reikalavimai akivaizdžiai nepagrįsti ar ieškovė pasirinko neleistiną ir aiškiai neįmanomą savo civilinių teisių gynybos būdą. Papildomai teismas pažymėjo, kad preliminarus ieškinio reikalavimų pagrįstumo įvertinimas nėra ginčo išsprendimas iš esmės, nes ieškinio reikalavimų pagrįstumo klausimas bus galutinai išspręstas tik bylą išnagrinėjus iš esmės, įvertinus abiejų šalių pateiktų įrodymų visumą.

9. Nurodė, kad pareiga įrodyti grėsmę teismo sprendimo neįvykdymui tenka laikinąsias apsaugos priemones taikyti prašančiam asmeniui (šiuo atveju ieškovei). Nagrinėjamu atveju ieškovė nurodė, kad atsakovės finansinė padėtis bloga, ji turi daug kreditorių, kuriems nevykdo įsipareigojimų. Nurodo, kad atsakovės nesąžiningumą pagrindžia ilgalaikiai įsiskolinimai rangovams, neatsiskaitymas su statybos techniniu prižiūrėtoju ir advokatais. Pažymėjo, kad atsakovė ir kitose bylose dalyvauja kaip atsakovė, todėl pasibaigus šią ir kitas civilines bylas gali kilti grėsmė teismo sprendimo nevykdymui. Be to atsakovės nesąžiningumą ieškovė grindžia atstovu elgesiu šioje civilinėje byloje, tai yra bylos vilkinimu.

10. Nurodė, kad ieškovės pateikti duomenys apie nežymiai pablogėjusią atsakovės turtinę padėtį negali būti vertinami, kaip atsakovės nesąžiningas elgesys ar atliekami veiksmai siekiant išvengti ieškovei palankaus teismo sprendimo vykdymo. Ieškovė nepateikė duomenų apie drastiškai pasikeitusią atsakovės turtinę padėtį, taip pat nepateikė duomenų, jog atsakovė atliktų veiksmus, siekdama bloginti savo turtinę padėtį. Teismas pažymėjo, kad ieškovės argumentai, jog atsakovės veiksmai vilkinant procesą gali lemti atsakovės ketinimą perleisti ar apsunkinti turtą, tačiau įrodymų ieškovė nepateikė. Atsižvelgęs į tai, teismas nutarė ieškovės prašymą atmesti.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

11. Atskiruoju skundu ieškovė prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2025 m. lapkričio 7 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės, tai yra taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti atsakovei priklausančius nekilnojamuosius ir (arba) kilnojamuosius daiktus, jų esant nepakankamai – pinigines lėšas ir (ar) turtines teises, priklausančias skolininkei ir esančias pas skolininkę arba trečiuosius asmenis, už 77 004 Eur sumą, pavesti antstoliui surasti ir aprašyti areštuojamą skolininkės turtą, taip pat nustatyti konkrečią lėšų sumą, kuri per vieną kalendorinį mėnesį gali būti panaudota operacijoms atlikti, nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių vykdyti skubiai, nutarties vykdymą pavesti ieškovės pasirinktam antstoliui ieškovės lėšomis. Atskirojo skundo argumentai:

5.1. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė CPK 144 straipsnio 1 dalies ir 185 straipsnio 1 dalies normas, nes neįvertino visų ieškovės prašyme taikyti laikinąsias apsaugos priemones nurodytų atsakovės nesąžiningų veiksmų, grėsmės teismo sprendimo neįvykdymui, neatliko tinkamo įrodymų, pagrindžiančių atsakovės turtinę padėtį, tyrimo ir visapusiško bei objektyvaus vertinimo. Mano, kad atsakovės nesąžiningumą pagrindžia tai, kad nei buvę, nei esami atsakovės vadovai nevykdo pareigos pagal imperatyvias Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo 6 straipsnio 2 dalies ir 8 straipsnio 1 ir 2 dalies nuostatas nedelsiant inicijuoti nemokumo procesą ir imtis veiksmų kreditorių interesams apsaugoti, pateikti įstatymo reikalavimus atitinkantį pranešimą kreditoriams.

5.2. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas visapusiškai ir objektyviai visiškai neįvertino, ir skundžiamoje nutartyje nepasisakė dėl ieškovės prašyme nurodytų atsakovės nesąžiningumą patvirtinančių aplinkybių, kad atsakovė ne tik nuolat vengia atsiskaityti su kreditoriais, elgiasi nesąžiningai siekiant išvengti įsipareigojimų vykdymo, turi ilgalaikių įsiskolinimų rangovams, tačiau neatsiskaitydavo net su savo samdytu statinio statybos techniniu prižiūrėtoju, kuris dėl skolų neapmokant už darbus buvo nutraukęs vykdyti savo įsipareigojimus pagal sutartį, nebevykdė statybos techninės priežiūros, taip pat neatsiskaitydavo su ja atstovaujančiais advokatais. Mano, kad taip pat nebuvo tinkamai įvertinta ir bendrovės turtinė padėtis, „Creditinfo“ duomenys.

5.3. Nurodo, kad atsakovė dalyvauja eilėje kitų civilinių bylų, teigia, kad atsakovei faktiškai esant nemokumo būsenoje jai iškeltos kitos civilinės bylos dėl skolos priteisimo yra akivaizdžios papildomos grėsmės, kad ateityje baigus nagrinėti šią ir kitas civilines bylas teismo sprendimas nebus vykdomas. Skundžiamoje nutartyje teismas visiškai neįvertino ieškovės pateiktų duomenų apie atsakovės turto balansą, pagal kurį ji turi keturias transporto priemones ir apskaityto kito kilnojamojo turto, tačiau nežinant realios jo rinkos vertės ir turint daug kreditinių įsipareigojimų bei teismuose nagrinėjamų civilinių bylų, nepanaikina šioje byloje grėsmės teismo sprendimo nevykdymui. Mano, kad buvo pažeistas CPK 185 straipsnis, teismui sprendžiant klausimą dėl proceso vilkinimo, teismas neįvertino objektyvių faktinių aplinkybių ir tai patvirtinančių įrodymų.

2. Atsakovė pateikė atsiliepimą į ieškovės atskirąjį skundą, juo prašo ieškovės atskirąjį skundą atmesti, Kauno apylinkės teismo 2025 m. lapkričio 7 d. nutartį palikti nepakeistą. Pagrindiniai atsiliepimo argumentai:

6.1. Nurodo, kad atsakovė nėra nemoki, teigia, kad atsakovės veikla yra investicijos į nekilnojamojo turto vystymo projektus, ji vysto projektus ir pardavinėja nekilnojamąjį turtą. Pažymi, kad atsakovės internetiniame puslapyje skelbiama informacija apie parduodamus nekilnojamojo turto objektus. Teigia, kad neturi skolų Valstybinio socialinio draudimo fondui ar Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, kas reiškia, jog atsakovė turi finansines galimybes atsiskaityti su valstybinėmis institucijomis. Nurodo, kad atsakovė nuosavybės teise valdo eilę nekilnojamojo turto objektų, iš kurių, esant reikalui, galėtų būti išieškoma ieškiniu galimai priteista suma.

6.2. Nurodo, kad paskutinės atsakovės finansinės atskaitomybės duomenis atsakovės pardavimo pajamos buvo 4 072 804 Eur, nuosavas kapitalas 2 186 738 Eur, ilgalaikis turtas 2 199 431 Eur, trumpalaikis turtas – 4 455 564 Eur, mokėtinos sumos ir įsipareigojimai – 4 471 598 Eur, todėl atsakovė neatitinka nemokios įmonės statuso. Pažymi, kad ieškovės pateikta „Creditinfo“ ataskaita vertina tik riziką, o ne realią atsakovės finansinę situaciją. Nurodo, kad laikinas vėlavimas atsiskaityti su kreditoriais savaime nėra laikytinas atsakovės nesąžiningumu. Teigia, kad ir ta aplinkybė, jog atsakovė dalyvauja civilinėse bylose savaime nėra laikytina, jog atsakovė yra nesąžininga. Pažymi, kad atsakovė civilinėse bylose dalyvauja ne tik kaip atsakovė, bet kaip ir ieškovė, pareiškianti reikalavimus sumai, didesnei nei 0,5 mln. Eur.

6.3. Nurodo, kad nesutinka su ieškovės argumentais, jog atsakovė vilkiną procesą, mano, kad šios aplinkybės nėra įrodytos. Pažymi, kad laikinas teisinių paslaugų teikimo sustabdymas ir/ar nutraukimas yra atsakovės atstovo teisė, kuria jis gali pasinaudoti dėl įvairių priežasčių, kaip ir teisė pareikšti teismui nušalinimą. Nurodo, kad atsakovės pateiktas prašymas skirti statybos techninę ekspertizę taip pat negali būti laikomas proceso vilkinimu. Mano, kad ieškovė neįrodė, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas, tai yra ieškovė nepateikė jokių įrodymų, kad atsakovė ketino atlikti bent kažkokius nesąžiningus veiksmus, siekdama apsunkinti galimą ieškovei palankaus teismo sprendimo vykdymą.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Atskirasis skundas netenkinamas.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados

Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų ir ginčo esmės

8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

9. CPK 336 straipsnis nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju ieškovės pateiktam atskirajam skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės bylos medžiagos.

Dėl atskirojo skundo argumentų

10. Nagrinėjamu atveju ieškovė nesutikdama su pirmosios instancijos teismo nutartimi, kuria teismas nutarė netenkinti ieškovės prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, nurodo kad teismas pažeidė CPK 144 straipsnio 1 dalies ir 185 straipsnio 1 dalies normas, neįvertino visų ieškovės nurodytų aplinkybių dėl galimos grėsmės teismo sprendimo vykdymui, teigia, kad atsakovės nei buvę, nei esamas vadovas nesikreipia į teismą dėl nemokumo proceso inicijavimo esant prastai finansinei padėčiai, pažymi, kad atsakovė neatsiskaito su kreditoriais, nevykdo įsipareigojimų, dalyvauja kitose civilinėse bylose. Mano, kad taip pat nebuvo tinkamai įvertinta ir bendrovės turtinė padėtis, „Creditinfo“ duomenys, be to, teismas netinkamai įvertino aplinkybes, jog atsakovės atstovai vilkina teismo procesą.

11. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas – tai preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma greičiau užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms apsunkinti ar padaryti nebeįmanomą būsimo teismo sprendimo, priimto toje konkrečioje byloje, įvykdymą, kitaip tariant, eliminuoti galimą jo neįvykdymo riziką. Todėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslingumą lemia galima grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui ir taikytinų laikinųjų apsaugos priemonių proporcingumas siekiamiems tikslams. Vadovaudamasis CPK 144 straipsnio 1 dalimi, teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi tam, kad laikinosios apsaugos priemonės būtų pritaikytos teisėtai, įstatymas numato dvi privalomas sąlygas: pirma, ieškovo reikalavimas turi būti tikėtinai (prima facie) pagrįstas; antra, turi egzistuoti reali grėsmė, kad nesiėmus tokių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti / pasidaryti nebeįmanomas. Nesant bent vienos iš šių sąlygų, nėra pagrindo taikyti tokių apsaugos priemonių. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimas kiekvienoje byloje yra sprendžiamas atsižvelgiant į tos bylos faktines aplinkybes, tai yra, nustatant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų buvimą būtent toje konkrečioje byloje. Atsižvelgiant į tai, kad dėl prima facie sąlygos egzistavimo šiuo atveju ginčo nėra, į tai, kad ieškovė pateikė įrodymus, tikėtinai pagrindžiančius jos reikalavimus, galima daryti išvadą, jog ieškovės ieškinys prima facie yra pagrįstas.

12. Be prima facie sąlygos, kita laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga yra susijusi su grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui nustatymu. CPK nuostatos neįtvirtina jokių pavyzdinių kriterijų sąrašo, kuriais remdamasis teismas galėtų nuspręsti, ar byloje kyla teismo sprendimo neįvykdymo rizika. Šis klausimas gali būti teisingai išspręstas tik išanalizavus konkrečios situacijos faktines aplinkybes. Kiekvienu atveju vertinant aplinkybes, kuriomis šalis įrodinėja grėsmę teismo sprendimo įvykdymui, ir nusprendžiant dėl jų pakankamumo išvadai, jog egzistuoja laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikis, turi būti atsižvelgiama į aplinkybių visumą, nesuteikiant išskirtinės reikšmės tik tam tikroms pavienėms aplinkybėms.

13. Lietuvos apeliacinis teismas praktikoje yra pažymėjęs, kad civilinėje teisėje, išskyrus tiesiogiai įstatymuose aptartas išimtis, galioja asmens sąžiningumo prezumpcija, todėl nesąžiningumo, kaip grėsmę sprendimo įvykdymui patvirtinančios aplinkybės, įrodinėjimo pareiga visada tenka tai šaliai, kuri pareiškia teisme ieškinio reikalavimą ir prašo taikyti kitai ginčo šaliai (ar šalims) disponavimo turtu suvaržymus arba kitus ribojimus (CPK 12, 178 straipsniai), o ne tai šaliai, kuri norėtų tokių padarinių išvengti (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-113-464/2018; 2019 m. vasario 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-218-943/2019; 2020 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-283-464/2020). Negalima reikalauti to, kas neįmanoma (lot. impossibilium nulla obligatio est), todėl kitoks šioje situacijoje įrodinėjimo naštos šalims paskirstymas reikštų, kad atsakovas, aiškiai nežinodamas, ką ieškovas laiko grėsmę jo turtiniams interesams sukeliančiais veiksmais, objektyviai negalėtų pateikti jokių atsikirtimų ir įrodinėti priešingai, o tai nebūtų suderinama su šalių procesinio lygiateisiškumo ir rungimosi principais (CPK 12, 17 straipsniai).

14. Apeliacinės instancijos teismas, preliminariai įvertinęs byloje pateiktus rašytinius įrodymus, šalių paaiškinimus, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad nagrinėjamu atveju nėra pakankamai duomenų nuspręsti, jog atsakovė veikia nesąžiningai ir ar kelią grėsmę ieškovei galbūt palankaus teismo sprendimo įvykdymui. Pirmiausia ieškovė akcentuoja prastą atsakovės turtinę padėtį, mano, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino „Creditinfo“ ataskaitą, aplinkybes, kad atsakovė vėluoja atsiskaityti su kitais kreditoriais, tačiau viena vertus, pažymėtina, kad asmens prasta turtinė padėtis, asmens finansinis nepajėgumas įvykdyti sprendimą ir asmens nenorėjimas ar vengimas jį įvykdyti yra visiškai skirtingos situacijos, ir tik antrosios situacijos atveju prevenciniais tikslais galėtų būti taikomi disponavimo turtu apribojimai. Net ir tuo atveju, jeigu būtų pagrindas konstatuoti prastą atsakovės finansinę padėtį, tai nesuteikia pagrindo pripažinti egzistuojant antrąją laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygą CPK 144 straipsnio 1 dalies prasme, nes tai, kad atsakovės turtinė padėtis yra prasta, nepatvirtina jos nesąžiningo elgesio. Be to, remiantis atsakovės pateiktais duomenimis atsiliepime matyti, kad atsakovės pardavimo pajamos 2024 metais sudarė 4 072 804 Eur, nuosavas kapitalas 2 186 738, Eur, ilgalaikis turtas 2 199 431 Eur, trumpalaikis turtas – 4 455 564 Eur, atsakovė taip pat nurodė, kad neturi pradelstų mokėjimų valstybės biudžetui. Apeliacinės instancijos teismui atlikus paiešką teismų informacinėje sistemoje LITEKO nenustatyta, kad atsakovei būtų inicijuota nemokumo byla. Taigi ieškovės teiginiai apie galimą atsakovės nemokumą yra nepagrįsti, be kita ko pažymint, jog Juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 9 straipsnis taip pat nustato ir paties kreditoriaus teisę inicijuoti nemokumo procesą. Nors ieškovė taip pat pažymi, kad atsakovės buvę vadovai jų valdymo laikotarpiu, taip pat dabartinis vadovas nesikreipia dėl nemokumo bylos iškėlimo, tačiau pažymėtina, kad tokia pareiga pagal JANĮ 4 atsiranda tada, kai yra juridinio asmens nemokumo tikimybė, šiuo atveju preliminariai atsižvelgiant į atsakovės atsiliepime nurodytus bendrovės finansinius rodiklius, į tai, kad LITEKO duomenimis joks kreditorius taip pat nėra inicijavęs atsakovei nemokumo proceso, nėra pagrindo ir išvadai, jog atsakovė, vertinant įrodymus, yra nemoki, o ir be to, net ir konstatavus nemokumo faktą, tai nesudarytų pagrindo spręsti, kad atsakovė yra nesąžininga ir dėl to kyla grėsmė galimai ieškovei palankaus teismo sprendimo vykdymui.

15. Ieškovė taip pat nurodo, kad atsakovė dalyvauja eilėje kitų civilinių bylų, kas taip pat padidina grėsmę galima ieškovei palankaus teismo sprendimo vykdymui, tačiau šiuo aspektu pažymėtina, kad dalyvavimas teisminiuose procesuose savaime nesuponuoja jog toks asmuo yra nesąžiningas. Laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tada, kai yra bent tikėtinų duomenų apie atsakovo galimą nesąžiningumą, jo ketinimus paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą, kitaip jį apsunkinti ar apie kitokį jo elgesį, nesuderinamą su sąžiningo asmens elgesio principu (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-27-407/2016; 2016 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1069-407/2016; 2016 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1092-943/2016; 2017 m. sausio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-96-302/2017).

16. Sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą vertinamas galimas nesąžiningumas kaip siekis pakeisti savo turtinę padėtį (paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti) ir taip apsunkinti galbūt ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymą ateityje. Ta aplinkybė, jog atsakovė galimai nevykdo prisiimtų įsipareigojimų kitiems kreditoriams, galbūt neatsiskaito su statybos techniniu prižiūrėtoju, advokatais, savaime nedaro pagrindo spręsti, kad atsakovė yra nesąžininga, nes byloje nėra duomenų apie neatsiskaitymo priežastis. Kita vertus, byloje nėra jokių duomenų, kurie sudarytų pagrindą manyti, kad atsakovė ketina paslėpti turtą ar imtis kitų veiksmų, kurių pagrindu būtų galima spręsti, kad kyla galima ieškovei palankaus teismo sprendimo neįvykdymo rizika. Šiuo aspektu atmestini ir argumentai, jog atsakovė vilkiną procesą - pažymėtina, jog atsakovei paskirta bauda 2025 m. rugsėjo 26 d. nutartimi buvo panaikinta įvertinus jos procesinį elgesį, o šiuo atveju ieškovės nurodomos aplinkybės, kaip atsakovės pareikštas nušalinimas teismui, atstovo pasirinkimas, yra atsakovės procesinės teisės, be kita ko pažymint ir tai, kad atsakovė prašymą dėl nušalinimo pareiškė tik vieną kartą, taigi šiuo atveju nėra pagrindo išvadai, kad atsakovė atlieka sąmoningus veiksmus siekdama vilkinti teismo procesą. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė proceso teisės normas, įvertino bylai reikšmingas aplinkybes ir priėmė pagrįstą ir teisėtą nutartį, kuria naikinti ir ar pakeisti atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

17. Kiti atskirojo skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ginčo klausimo išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako. Įstatymo nustatyta teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtą teismo sprendimą (nutartį) neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą.

Dėl procesinės bylos baigties

18. Esant nustatytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino ginčui aktualias teisės normas, todėl skundžiama nutartis paliekama neapkeista, o ieškovės atskirasis skundas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties netenkinamas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334–339 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2025 m. lapkričio 7 d. nutartį palikti nepakeistą.