Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. M. skundą atsakovui valstybės įmonei Registrų centrui dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Registrų centro darbuotojai, įrašydami duomenis į NTR, privalėjo atkreipti dėmesį į tai, kad pažymėjime Nr. 178 nurodytas plotas 62 kv. m. skiriasi nuo paveldėjimo pagal testamentą teisės liudijime Nr. 3019, VĮ Registrų centro Vilniaus filialo 2003 m. lapkričio 17 d. pažymėjime ir namų valdos techninės apskaitos byloje nurodyto ploto 55.04 kv. m.

Taip pat turėjo atkreipti dėmesį į tai, kad pažymėjimas Nr. 178, kurio pagrindu A. M. įtrauktas į VĮ Registrų centro Vilniaus filialo 2003 m. lapkričio 17 d. pažymėjimą kaip 1/2 pastato-gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendras naudingas plotas 55,04 kv. m), esančio (duomenys neskelbtini) (toliau – Gyvenamasis namas) bendrasavininkas, išduotas ne A. M., o K. V. vardu, todėl pažymėjimas Nr. 178 teisiniu įtraukimo į registrą pagrindu negalėjo būti.

Registrų centro darbuotojai privalėjo atkreipti dėmesį į tai, kad Švenčionių rajono 2 - ojo notarų biuro notarės V. P. išduotuose paveldėjimo pagal testamentą teisės liudijimuose (reg. Nr. 2357, 2415 ir 3019), kurių pagrindu įregistruotos nuosavybės teisės, A. M. tarp įpėdinių neįrašytas, todėl privalėjo pareikalauti Švenčionių rajono (duomenys neskelbtini) seniūnijos seniūno pažymėjimo apie A. M. priklausantį turtą, o ne remtis pažymėjimu apie K. V. priklausantį turtą, kuriame A. M. paminėtas, tik norint atkreipti dėmesį į pastato specifiką (“dviejų galų” pirkia).

Registrų centro darbuotojai, veikdami profesionaliai, privalėjo pastebėti minėtus prieštaravimus, o, kilus neaiškumui, patikrinti perkeliamus duomenis su namų valdos techninės apskaitos byloje esančio pastato schemomis ir įsitikinti, kad 55.04 kv. m yra tik pusė namo, kad ši namo dalis yra sujungta su kita, A. M. priklausančia, dalimi, kurios plotas yra 64.72 kv. m. Toks veiksmas būtų sudaręs galimybę teisingai traktuoti dviprasmišką pažymėjimo Nr. 178 turinį ir užtikrinti, kad NTR įrašyti duomenys atitiktų dokumentus, kurių pagrindu šie duomenys buvo įrašyti. Atsakovas turėjo nustatyti prieštaravimo tarp perkeliamų duomenų priežastis, o ne mechaniškai perkelti duomenis, ignoruodamas prieštaravimus.

Nesutinka su pareiškėjo argumentu, kad pažymėjime Nr. 178 esantys įrašai (duomenys apie K. V. ir A. M. priklausančias Namo-1 dalis) tuometinės nekilnojamojo turto (statinių) registravimo įstaigos darbuotojų buvo suprasti klaidingai. Pažymi, kad įrašai buvo suprasti taip, kaip ir nurodyti šiame dokumente bei Namo-1 kadastro ir registro dokumentų archyvinėje byloje (inv. Nr. (duomenys neskelbtini)). Tokį vertinimą patvirtina ir vėliau išduoti notaro patvirtinti paveldėjimo teisės liudijimai.

Nurodo, kad paveldėtojas A. V. 3/20 Namo-1 dalis 2014 m. rugsėjo 10 d. dovanojimo sutartimi padovanojo pareiškėjui ir 3/20 dalis E. M.. O. Ž. paveldėtą 1/10 dalį į Namą-1 2018-04-19 paveldėjimo teisės liudijimo pagrindu paveldėjo J. Ž.. Nei pirminis nuosavybės teisės į Namą-1 įgijėjas K. V., nei jo paveldėtojai - A. V., O. Ž. ir V. M. jokių pretenzijų dėl neteisingai įregistruotos ir paveldimos nuosavybės teisės į Namą-1 dalies NTR tvarkytojui niekada nereiškė. Pareiškėjas, nebūdamas pirminiu nuosavybės teisės į Namą-1 įgijėju, nėra asmuo, kurio prašymu galėtų būti keičiami kitų asmenų nuosavybės teisės dalių į Namą-1 duomenys NTR, neginčijant ir nenuginčijus kitų asmenų nuosavybės teisės į Namą-1 patvirtinančių dokumentų (jų dalies).

Pareiškėjo reikalavimo nėra teisinio pagrindo tenkinti, vadovaujantis Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo 33 straipsnio normomis, reglamentuojančiomis netikslių ir klaidingų duomenų taisymą, nes šios normos leidžia ištaisyti tik technines klaidas (NTR įrašytų duomenų neatitikimą tiems dokumentams, kurių pagrindu jie įrašyti), tačiau draudžia taisyti NTR duomenis, jei toks ištaisymas pažeistų asmenų, turinčių daiktines teises į nekilnojamąjį daiktą, kurio duomenys taisomi, teisėtus interesus.

Atkreipia dėmesį, kad NTR tvarkytojo veiklą reglamentuojantys teisės aktai niekada nenumatė ir šiuo metu nenumato NTR tvarkytojo pareigos patikrinti jam pateiktuose dokumentuose nurodytų aplinkybių atitikties faktinėms aplinkybėms.

Teismo posėdyje atsakovo atstovas nedalyvavo. Apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta įstatymų nustatyta tvarka. Gautas prašymas atidėti bylos nagrinėjimą, o šio prašymo netenkinus, bylą nagrinėti atsakovo atstovui nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ginčas byloje kilo dėl Registrų centro Vilniaus filialo ir Registrų centro sprendimų, kuriais buvo atmestas pareiškėjo prašymas NTR ištaisyti duomenis, teisėtumo ir pagrįstumo bei įpareigojimo kadastro tvarkytoją neatlygintinai ištaisyti netikslius ir neteisingus duomenis, o neišsamius papildyti.

Iš byloje pateikto NTR Centrinio duomenų banko išrašo su istorija (2018 m. lapkričio 2 d.) matyti, kad į Gyvenamąjį namą nuosavybės teisės įregistruotos J. Ž. (1/10 pastato pagal 2018 m. balandžio 19 d. paveldėjimo pagal įstatymą liudijimą Nr. 1907), E. M. (3/20 pastato pagal 2014 m. rugsėjo 10 d. dovanojimo sutartį Nr. 2487), R. M. (pareiškėjui) (3/20 pastato pagal 2014 m. rugsėjo 10 d. dovanojimo sutartį Nr. 2487), A. M. (A. M. paveldėtojai) (1/2 pastato pagal 2012 m. vasario 13 d. nuosavybės teisės liudijimą Nr. 324 ir 2012 m. vasario 28 d. paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą Nr. 441) ir V. M. (1/10 pastato pagal 1995 m. gruodžio 7 d. paveldėjimo teisės liudijimą Nr. 3019) (b. l. 81–86).

Iš Registrų centro Vilniaus filialo 2003 m. lapkričio 17 d. pažymėjimo matyti, kad A. M. nuosavybės teisės į 1/2 Gyvenamojo namo įregistruotos Apylinkės (seniūnijos) 1995 m. birželio 20 d. pažymėjimo Nr. 178 pagrindu (b. l. 23–24).

Apylinkės (seniūnijos) 1995 m. birželio 20 d. pažymėjime Nr. 178 nurodyta, kad K. V., gyv. Švgenčionių r., (duomenys neskelbtini) sen., (duomenys neskelbtini) mstl, vardu įregistruotas pastatas 1/2 medinio gyvenamojo namo (kita 1/2 gyvenamojo namo dalis priklauso A. M.), kurio bendras naudingas plotas 62 kv. m, tame skaičiuje 49 kv. m gyvenamojo ploto ir ūkiniai pastatai tvartas ir daržinė, kurie yra Švenčionių r., (duomenys neskelbtini) sen., (duomenys neskelbtini) mstl. (b. l. 32).

Pareiškėjas 2018 m. birželio 14 d. prašymu kreipėsi į Registrų centrą, prašydamas NTR tvarkytoją neatlygintinai ištaisyti netikslius ir neteisingus duomenis, o neišsamius papildyti bei informuoti apie priimtą sprendimą tiek pareiškėją, tiek suinteresuotus asmenis. Iš prašymo turinio matyti, kad pareiškėjas siekė, kad NTR būtų išregistruotos A. M. (jo paveldėtojos A. M.) nuosavybės teisės į Gyvenamąjį namą, nes jis į bendrasavininkų sąrašą įtrauktas klaidingai, nesant teisinio pagrindo (b. l. 58–59).

Registrų centro Vilniaus filialas ginčijamu 2018 m. birželio 27 d. sprendimu Nr. VILIN(12.5.13.)-2284 pareiškėjo prašymo netenkino, nustatęs, kad NTR duomenys apie gyvenamuosius namus bei jų savininkus atitiko ir atitinka dokumentus, kurių pagrindu šie duomenys įrašyti. Sprendime nurodė, kad K. V. įpėdinių bei A. M. nuosavybės teisės į Gyvenamąjį namą NTR įregistruotos Švenčionių rajono (duomenys neskelbtini) seniūnijos seniūno 1995 m. birželio 20 d. pažymėjimo Nr. 178 ir Švenčionių rajono 2-ojo notarų biuro notarės V. P. išduoto 1995 m. rugsėjo 22 d. paveldėjimo pagal testamentą teisės liudijimo (reg. Nr. 2357), 1995 m. spalio 3 d. paveldėjimo pagal testamentą teisės liudijimo (reg. Nr. 2415) bei 1995 m. gruodžio 7 d. paveldėjimo pagal testamentą teisės liudijimo (red. Nr. 3019) pagrindu. A. M. nuosavybės teisės į gyvenamąjį namą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendras naudingas plotas 64,72 kv. m), esantį (duomenys neskelbtini) mstl., Švenčionių r., NTR įregistruotos Švenčionių rajono valdybos 1998 m. spalio 22 d. sprendimo Nr. 222 pagrindu. Sprendimą priėmė, vadovaujantis Nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 straipsnio, 5 straipsnio 2 dalies, 33 straipsnio 1 ir 2 dalies nuostatomis (b. l. 55).

Pareiškėjas, nesutikdamas su Registrų centro Vilniaus filialo sprendimu, 2018 m. liepos 19 d. skundu kreipėsi į Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisiją, prašydamas panaikinti minėtą sprendimą ir įpareigoti kadastro tvarkytoją neatlygintinai ištaisyti netikslius ar neteisingus duomenis, o neišsamius papildyti (b. l. 8–10).

Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisija ginčijamu 2018 m. rugpjūčio 14 d. sprendimu Nr. cspr1-217 pareiškėjo skundo netenkino ir paliko galioti Registrų centro Vilniaus filialo sprendimą. Sprendimą grindė iš esmės analogiškais argumentais, kaip ir Registrų centro Vilniaus filialas (b. l. 11–12).

Nekilnojamojo turto registro įstatymo 33 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad suinteresuoti asmenys, sužinoję, kad į NTR įrašyti duomenys neatitinka dokumentų, kurių pagrindu šie duomenys buvo įrašyti, gali pareikalauti, kad teritorinis registratorius netikslius ir klaidingus duomenis patikslintų ir ištaisytų arba neišsamius papildytų.

Pagal to paties straipsnio 2 dalį, techninės klaidos gali būti ištaisytos suinteresuoto asmens prašymu arba kai NTR tvarkytojas pastebėjo klaidą, jei nėra pagrindo manyti, kad toks ištaisymas pažeis teisių į tą nekilnojamąjį daiktą turėtojų ar trečiųjų asmenų teisėtus interesus. Techninės klaidos taisomos neatlygintinai ir apie klaidos ištaisymą pranešama prašymą ištaisyti duomenis padavusiam asmeniui bei asmeniui, tiesiogiai susijusiam su taisomais duomenimis apie NTR įregistruotas daiktines teises į nekilnojamąjį daiktą, šių teisių suvaržymus, juridinius faktus.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) praktikoje išaiškinta, kad pagal šias Nekilnojamojo turto registro įstatymo nuostatas, duomenys NTR gali būti ištaisyti tik dviem atvejais: kai NTR įrašyti duomenys neatitinka dokumentų, kurių pagrindu šie duomenys įrašyti, arba kai, įrašant duomenis į NTR, yra padaromos techninės klaidos (žr., pvz., LVAT 2019 m. vasario 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-386-442/2019, 2019 m. rugpjūčio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4437-492/2019 kt.).

Šiuo atveju pareiškėjas teigia, kad NTR įrašyti duomenys apie Gyvenamąjį namą, t. y. A. M. (jo paveldėtojai A. M.) įregistruota nuosavybės teisė į 1/2 Gyvenamojo namo, neatitinka dokumentų, kurių pagrindu šie duomenys įrašyti. Taigi, pareiškėjas per klaidos ištaisymo institutą siekia, kad NTR būtų išregistruota nuosavybės teisė A. M. į 1/2 Gyvenamojo namo.

Teismų praktikoje ne kartą pažymėta, kad Registrų centro veikla pagal savo pobūdį yra viešojo administravimo veikla, todėl šiuose teisiniuose santykiuose valstybės įmonė Registrų centras laikoma viešojo administravimo subjektu. Viešojoje teisėje galioja teisėtumo ir teisinio apibrėžtumo principai, kurie viešojo administravimo subjektą, inter alia (liet. be kita ko) Registrų centrą, įpareigoja veikti tik įstatymo jam suteiktų įgaliojimų ribose (intra vires). Viešojo administravimo subjektas turi tik tuos įgalinimus, kurie jam konkrečiai suteikti, plečiamas kompetencijos aiškinimas – negalimas (žr., pvz., LVAT 2012 m. rugpjūčio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A502-1660/2012).

Nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 straipsnyje įtvirtinta, kad visi NTR esantys duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka. Pagal to paties įstatymo 5 straipsnio 2 dalį, NTR tvarkytojas įstatymų nustatyta tvarka atsako už duomenų, kaupiamų NTR, teisingumą ir apsaugą. NTR tvarkytojas atsako tik už tai, kad NTR įrašyti duomenys atitinka dokumentus, kurių pagrindu šie duomenys buvo įrašyti.

LVAT savo praktikoje yra nurodęs, kad nekilnojamojo turto registratorius nesprendžia ginčų tarp suinteresuotų asmenų dėl pačios daiktinės teisės ar jos turinio, NTR tvarkytojo funkcija yra tik duomenų iš jam pateiktų dokumentų apie nekilnojamąjį turtą perkėlimas į NTR. NTR tvarkytojui įstatymas nesuteikia teisės vertinti jam pateiktų dokumentų apie nekilnojamąjį turtą teisėtumo (žr., pvz., 2011 m. spalio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr.A-492-3130/2011). Reikalavimas, kad teritorinis registratorius netikslius ir klaidingus duomenis patikslintų ir ištaisytų arba neišsamius papildytų, gali būti pripažintas tenkintinu tik tuo atveju, jei būtų pateikti įrodymai, kad NTR įrašyti duomenys apie nuosavybės teisę neatitinka dokumentų, kurių pagrindu šie duomenys įrašyti, arba kad įrašant duomenis į NTR, buvo padarytos techninės klaidos, t. y. nekeičiant atsakovo priimtų sprendimų dėl daiktinės teisės registravimo, išregistravimo, bei dokumentų, kurių pagrindu daiktinė teisė įregistruota (žr., pvz., LVAT 2018 m. gruodžio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1910-520/2018).

Kaip minėta, nuosavybės teisės A. M. NTR įregistruotos Apylinkės (seniūnijos) 1995 m. birželio 20 d. pažymėjimo Nr. 178 pagrindu. Šiame pažymėjime aiškiai ir nedviprasmiškai nurodyta, kad 1/2 medinio gyvenamojo namo priklauso K. V., o kita pusė priklauso A. M.. Teismui nėra pagrindo abejoti, kad šiame pažymėjime minimas Gyvenamasis namas. Juolab, kad ir vėliau išduotuose paveldėjimo pagal testamentą teisės liudijimuose nurodyta, kad K. V. įpėdiniai paveldėjo 1/2 medinio gyvenamojo namo, turinčio 55,04 kv. m bendrojo naudingo ploto, ūkiniai pastatai: tvartas, daržinė, esantys (duomenys neskelbtini) k., Švenčionių r. (b. l. 89–93). Pareiškėjas NTR tvarkytojui nepateikė duomenų, kad minėtas pažymėjimas įstatymų nustatyta tvarka būtų nuginčytas. Taip pat byloje nėra duomenų, kad dėl NTR tvarkytojo sprendimo įregistruoti nuosavybės teisę A. M. į 1/2 Gyvenamojo namo (įrašas galiojo nuo 1995 m. birželio 20 d. (b. l. 81–86)) būtų kilęs ginčas, t. y. nei K. V., nei jo paveldėtojai jokių pretenzijų dėl galimai neteisingai įregistruotos nuosavybės teisės į Gyvenamąjį namą NTR tvarkytojui nereiškė.

Teismas nenustatė aplinkybių, kad NTR įrašyti ir pareiškėjo ginčijami duomenys apie Gyvenamąjį namą neatitiktų dokumentų, kurių pagrindu jie įrašyti, ar įrašant duomenis buvo padarytos techninės klaidos. Pareiškėjo teismo posėdyje išdėstyti argumentai, kad dėl NTR ginčijamo įrašo jau kilo ir dar ateityje kils pasekmės ne tik jam, bet ir kitiems asmenims, todėl atsakovas turėtų ištaisyti klaidingus duomenis visuose dokumentuose, kurie sekė po dokumento su klaida, nagrinėjamo ginčo ribose neturi teisinės reikšmės, todėl teismas jų nenagrinės.

Taigi, Registrų centro Vilniaus filialas, nustatęs, kad ginčijami duomenys atitinka dokumentus, kurių pagrindu šie duomenys įrašyti, dokumentai įstatymų nustatyta tvarka nenuginčyti, pagrįstai netenkino pareiškėjo prašymo tokius duomenis ištaisyti. Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisija, išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka išnagrinėjusi Registrų centro Vilniaus filialo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, jį paliko galioti, remdamasis tais pačiais motyvais.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad ginčijami sprendimai yra teisėti ir pagrįsti, jų naikinti, remiantis skunde išdėstytais ar kitais motyvais nėra pagrindo.

Pareiškėjo reikalavimas įpareigoti kadastro tvarkytoją neatlygintinai ištaisyti netikslius ir neteisingus duomenis, o neišsamius papildyti yra išvestinis iš reikalavimo panaikinti minėtus sprendimus, todėl, konstatavus, kad sprendimai teisėti ir pagrįsti, pareiškėjo išvestinis reikalavimas taip pat netenkintinas, todėl pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Pareiškėjas skunde taip pat prašo įpareigoti atsakovą padengti pareiškėjo ir kitų asmenų galimas išlaidas, susijusias su dalyvavimu, ištaisant netikslius ar neteisingus duomenis, o neišsamius papildant, jei tos išlaidos pagrįstos finansinės apskaitos dokumentais, t. y. pareiškėjas prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Nagrinėjamu atveju sprendimas priimtas ne pareiškėjo naudai, todėl jis neįgyja teisės į teismo išlaidų atlyginimą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu ir 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškėjo R. M. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.