Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų sprendimas

2022-09-22 · Administracinė byla Nr. eI-7997-386/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai
Dokumentas
Sprendimas
Data
2022-09-22
Bylos Nr.
eI-7997-386/2022
Teisminio proceso Nr.
3-63-3-01846-2022-0
Bylos rūšis
administracinė byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Skundas (prašymas) patenkintas iš dalies.
Teisėjas
Laimutė Jokubauskaitė (pirm.)
Pareiškėjas
UAB „Telšių regiono atliekų tvarkymo centras“
Atsakovas
V. L.
Kategorijos
Administracinė byla Nr. eI-7997-386/2022Teisminio proceso Nr. 3-63-3-01846-2022-0Procesinio sprendimo kategorijos: 12.18.1; 14.6; 55.1.3 (S)
REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. rugsėjo 22 d.Klaipėda
Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų teisėja Laimutė Jokubauskaitė,

2022 m. rugsėjo 19 d. teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės Telšių regiono atliekų tvarkymo centras prašymą atsakovei V. L. dėl vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) Telšių regiono atliekų tvarkymo centras (toliau – ir pareiškėjas) prašymu prašo priteisti iš atsakovės V. L. (toliau – ir atsakovė) 312 Eur vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą už turto objektą, (duomenys neskelbtini), už laikotarpį nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2021 m. gruodžio 31 d.

Pareiškėjas taip pat prašo priteisti iš atsakovės 19,86 Eur bylinėjimosi išlaidas (18,15 Eur už advokato atstovavimą ir 1,71 Eur už nekilnojamojo turto centrinio duomenų banko bei gyventojų registrų išrašų suformavimą).

Nurodo, kad Mažeikių rajono savivaldybės tarybos 2013 m. birželio 28 d. sprendimu Nr. T1-189 patvirtinti Mažeikių rajono savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatai (toliau – Vietinės rinkliavos nuostatai), kurie nustato, jog pareiškėjas: apskaičiuoja Vietinės rinkliavos dydį (24 p.); organizuoja ir tvarko (administruoja) vietinės rinkliavos surinkimą, apskaitą (45 p.); vykdo išieškojimą iš Vietinės rinkliavos mokėtojų (59 p.).

Vadovaujantis aukščiau išdėstytu akcentuojama, kad pareiškėjas yra Telšių, Plungės, Mažeikių rajono ir Rietavo savivaldybių įsteigtas regiono komunalinių atliekų tvarkymo sistemos administratorius, kuriam teisės aktų nustatyta tvarka yra pavesta rinkti, administruoti bei išieškoti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą Mažeikių rajono savivaldybės teritorijoje.

Atsakovei teismo paštu siųsti procesiniai dokumentai neįteikti (neatsiėmė pašte), todėl jie įteikti viešo paskelbimo būdu. Atsakovė atsiliepimo nepateikė ir nenurodė neatvykimo priežasčių,

Byla išnagrinėta iš esmės bylos šalims nedalyvaujant (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 77 straipsnio 3 dalis, 78 straipsnio 5 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ginčas šioje byloje yra 312 Eur vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą už turto objektą, adresu (duomenys neskelbtini), už laikotarpį nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2021 m. gruodžio 31 d.

Mažeikių rajone rinkliava skaičiuojama vadovaujantis Mažeikių rajono savivaldybės tarybos 2013-06-28 sprendimu Nr. T1-189 patvirtintais Mažeikių rajono savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatais (TAR, 2013-06-28, Nr. 02101, galioję iki 2020-12-31) (toliau – 2013 m. Nuostatai) ir Mažeikių rajono savivaldybės tarybos 2020-06-30 sprendimu Nr. T1-177 patvirtintais Mažeikių rajono savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatais (TAR, 2020-07-02, Nr. 14810, įsigaliojo nuo 2021-01-01, su vėlesniais pakeitimais) (toliau – 2020 m. Nuostatai). 2013 m. Nuostatų ir 2020 m. Nuostatų 4 punkte numatyta, jog vietinės rinkliavos administravimas yra pavedamas pareiškėjui.

Dėl reikalavimo pagrįstumo

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2010 m. kovo 29 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A525-471/2010 išaiškino, kad vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą vertintina kaip atliekų turėtojo privaloma įmoka už atliekas, kurios tvarkomos savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistemoje. Tai savo ruožtu leidžia daryti išvadą, kad aptariama vietinė rinkliava ir jos dydis nėra siejama su konkrečios paslaugos suteikimu. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas minėtoje nutartyje akcentavo ir tai, jog vietinės rinkliavos privalomasis pobūdis (Rinkliavų įstatymo 2 str. 3 d.) ir paskirtis lemia, kad rinkliava nėra sutartinio pobūdžio mokėjimas, ir ji reglamentuojama viešosios, o ne privatinės teisės normomis. Todėl aptariamos vietinės rinkliavos objektas negali būti laikomas komunaline paslauga (šiukšlių išvežimu) Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.584 straipsnio 1 dalies prasme. Toks vietinės rinkliavos aiškinimas iš esmės atitinka ir formuojamą praktiką kitose Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartyse (žr., pvz., 2011 m. birželio 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-2210/2011; 2011 m. balandžio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-1035/2011; 2014 m. sausio 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-334/2014; 2019 m. kovo 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-1856-629/2019; kt.), kuriose pažymėta, kad vietinė rinkliava yra viešosios teisės nustatytas privalomasis mokėjimas, o ne privatinės (civilinės) teisės reguliavimo srities sutartinio pobūdžio įsipareigojimas. Pareiga mokėti minėtą rinkliavą atsiranda pagal tokias sąlygas, kurios yra numatytos ją nustatančiuose teisės aktuose.

Žemesnės instancijos teismas

Kaip jau nurodyta, pareiškėjas atsakovės pareigą mokėti ginčo rinkliavą kildina iš Mažeikių rajono savivaldybės tarybos 2013 m. birželio 28 d. sprendimu Nr. T1-189 su vėlesniais pakeitimais patvirtintų nuostatų, numatančių kad vietinę rinkliavą turi mokėti asmenys, turintys nekilnojamojo turto Mažeikių rajono savivaldybės teritorijoje, t. y. pagal bendrą taisyklę atliekų turėtojų pareiga mokėti ginčo vietinę rinkliavą siejama su savivaldybės teritorijoje esančio atitinkamo nekilnojamojo turto valdymu, naudojimu, disponavimu.

Pareiškėjas atsakovei vietinę rinkliavą apskaičiavo vadovaudamasis Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašų duomenimis, kurių 2.1; 4.1; 7.2 punktuose nurodyta, kad atsakovui vietinės rinkliavos apskaičiavimo laikotarpiu nuosavybės teise priklausė nekilnojamojo turto objektas – butai, paskirtis - gyvenamoji (butų), esantis (duomenys neskelbtini).Tai leidžia pripažinti, jog atsakovė atitiko vieną iš ginčo vietinės rinkliavos požymių – nuosavybės ar kita teise valdyti ir naudoti nekilnojamąjį turtą Mažeikių rajono savivaldybės teritorijoje, kuris apmokestinamas vietine rinkliava.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija, pasisakydama dėl pareigos mokėti vietinę rinkliavą konstatavo, kad vien faktinė aplinkybė, jog atitinkamas fizinis ar juridinis asmuo yra laikytinas vietinės rinkliavos mokėtoju pagal savivaldybės tarybos sprendimą, kuriuo nustatyta rinkliava, ir (ar) rinkliavos nuostatus, suponuoja šio asmens pareigą nustatyta tvarka ir terminais mokėti atitinkamo dydžio vietinę rinkliavą (žr. 2014 m. sausio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-334/2014).

Vertindama Vietinės rinkliavos ar kitos įmokos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą dydžio nustatymo taisyklėse įtvirtintą teisinį reguliavimą, susijusį su dvinarės vietinės rinkliavos įvedimu, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2020 m. gruodžio 16 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-1070-602/2020 konstatavo, kad juo nebuvo pakeistas vietinės rinkliavos mokėtojo apibrėžimas (t. y. jis, kaip ir anksčiau, siejamas su atliekų turėtoju, savivaldybės teritorijoje nuosavybės ar kita teise valdančiu ar naudojančiu nekilnojamąjį turtą), tačiau buvo įvesta dvinarė vietinė rinkliava, susidedanti iš pastoviosios ir kintamosios dedamųjų dalių. Pastovioji vietinės rinkliavos dalis, kaip viena iš priemonių išlaikyti komunalinių atliekų tvarkymo ir šalinimo paslaugų sistemą, yra siejama išimtinai su ta aplinkybe, kad asmuo yra savivaldybėje esančio nekilnojamojo turto objekto savininkas (ar įgaliotas asmuo) ir nei jos apskaičiavimas, nei pati paskirtis nėra susijusi su faktiniu atliekų susidarymu, dėl ko pastoviosios dedamosios kontekste netgi netinkami naudoti objektai vis tiek apmokestinami vietinės rinkliavos pastoviąja dedamąja dalimi.

Naujojo teisinio reguliavimo normomis nuo vietinės rinkliavos galima atleisti tik tiek, kiek yra pateikiamas prašymas dėl kintamosios rinkliavos dedamosios dalies, o nuo pastoviosios dalies vietinės rinkliavos mokėtojas ginčo laikotarpiu pagal Nuostatus negalėjo būti atleidžiamas. Atsižvelgiant į tai, kad pastoviąją vietinės rinkliavos dalį moka visi vietinės rinkliavos mokėtojai, pastovioji vietinės rinkliavos dedamoji dalis nėra susijusi su realiu atliekų susidarymu, ja prisidedama prie atliekų tvarkymo ir šalinimo išlaidų padengimo bei sistemos išlaikymo, negalima atleisti atsakovo nuo pareigos sumokėti pastoviąją vietinės rinkliavos dalį vien dėl to, kad jis faktiškai nesukūrė atliekų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. sausio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-697-602/2021; 2021 m. balandžio 7 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. TA-231-261/2021).

Byloje nėra duomenų, kad atsakovė būtų teikusi dokumentus apie nesinaudojimo nekilnojamaisiais daiktais faktą ir būtų pagrindas atleisti nuo kintamosios vietinės rinkliavos mokėjimo.

Kaip jau nurodyta, pareiškėjas prašo priteisti iš atsakovės vietinę rinkliavą už laikotarpį nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2021 m. gruodžio 31 d.

Mokesčių teisiniuose santykiuose senaties terminai, per kuriuos gali būti išieškomi mokesčiai (tarp jų rinkliavos ir kiti privalomi mokėjimai) paprastai yra nustatomi arba konkretaus mokesčio mokėjimo klausimus reglamentuojančiame teisės akte, arba Mokesčių administravimo įstatyme, kuris konkretaus mokesčio mokėjimo klausimus reglamentuojančio teisės akto atžvilgiu yra bendroji teisės norma, t. y., šios teisės normos tarpusavyje sąveikauja, kaip specialioji ir bendroji teisės normos. Rinkliavų įstatyme nuostatų dėl senaties terminų nėra įtvirtinta, todėl šiam klausimui spręsti turi būti vadovaujamasi Mokesčių administravimo įstatymo nuostatomis. Mokesčių administravimo įstatymo (toliau – MAĮ) 68 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog tuo atveju, jeigu kitaip nenustatyta atitinkamo mokesčio įstatyme, mokesčių mokėtojas ar mokesčių administratorius mokestį apskaičiuoti arba perskaičiuoti gali ne daugiau kaip už einamuosius ir trejus praėjusius kalendorinius metus, skaičiuojamus atgal nuo tų metų, kada pradedama mokestį apskaičiuoti arba perskaičiuoti, sausio 1 dienos. Pažymėtina, jog tokios praktikos analogiškose bylose (Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 13 straipsnio 1 dalis, 20 straipsnio 3 dalis) nuosekliai laikosi Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – LVAT) (žr., pvz., LVAT 2012 m. rugsėjo 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438-2346/2012; 2012 m. spalio 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438-2405/2012; 2015 m. kovo 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1202-575/2015). Kartu akcentuotina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, jog mokestiniuose ginčuose mokesčio apskaičiavimo ir perskaičiavimo senatį teismas privalo taikyti ex officio (savo iniciatyva) (žr., pvz., LVAT 2005 m. balandžio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A15-485/2005 ir kt.).

Atsižvelgus į minėtas nuostatas ir įvertinus nagrinėjamo ginčo pobūdį, spręstina, kad šiuo atveju MAĮ 68 straipsnio taikymo požiūriu šioje teisės normoje nustatyto termino skaičiavimo pradžia nagrinėjamos bylos kontekste yra sietina su pareiškėjo kreipimosi į teismą dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo diena. Atitinkamai iš byloje esančių duomenų matyti, kad pareiškėjas su pareiškimu dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo į teismą kreipėsi 2022 metais, todėl, vadovaujantis nurodytomis nuostatomis, pareiškėjui iš atsakovės priteistina vietinė rinkliava galėjo būti apskaičiuojama už einamuosius (2022 m.) ir trejus praėjusius kalendorinius metus, skaičiuojamus atgal nuo 2022-01-01, t. y. už laikotarpį nuo 2019-01-01, taigi vietinės rinkliavos skolos išieškojimui už laikotarpį iki 2018-12-31 yra pasibaigęs priverstinio išieškojimo senaties terminas, todėl prašymas priteisti rinkliavą už laikotarpį nuo 2017-01-01 iki 2018-12-31 atmestinas.

Duomenų, kad atsakovė teisės aktų nustatyta tvarka kreipėsi dėl kitos metinės vietinės rinkliavos (nulinės) taikymo ar būtų atleistas nuo rinkliavos mokėjimo, nėra.

Atsakovė bylai aktualiu laikotarpiu buvo būsto, kuriam skaičiuojama vietinė rinkliava, savininkė, todėl pagal 2013 m. nuostatų 6 punktą ir pagal 2020 m. Nuostatų 28 ir 29 punktus yra vietinės rinkliavos mokėtoja. Iš pažymos „Dėl vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą mokėjimo“ matyti, kad atsakovės įsiskolinimas už vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuo 2019-01-01 iki 2021-12-31 yra 190 Eur. Pagal Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymo 2 str. 3 d. vietinė rinkliava yra savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka, galiojanti tos savivaldybės teritorijoje, todėl atsakovei vietinės rinkliavos mokėjimas yra piniginė prievolė ir ją vienašališkai atsisakyti įvykdyti draudžiama (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.59 str.). Atsakovė netinkamai vykdė savo prievolę mokėti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, todėl iš jos priteistina įsiskolinimo suma pareiškėjui (CK 6.38 str.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų už advokato teisines paslaugas

Pareiškėjas prašo priteisti iš atsakovės 19,86 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą advokato pagalbai apmokėti.

Vadovaujantis ABTĮ 40 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu bylinėjimosi išlaidų atlyginimo principu – proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. ABTĮ neriboja juridinio asmens, esančio bylos šalimi, galimybės būti atstovaujamam advokato, tačiau tai savaime nereiškia, kad visos šalies patirtos išlaidos samdant advokatus turi būti priteisiamos iš bylą pralaimėjusios kitos šalies, nes LVAT praktikoje laikomasi nuostatos, kad priteistinos tik būtinos, pagrįstos ir suinteresuotos šalies realiai turėtos bylinėjimosi išlaidos (žr., pvz., LVAT 2016 m. rugsėjo 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2130-662/2016). Sprendžiant, ar prašomos atlyginti išlaidos buvo būtinos, taip pat turi būti atsižvelgiama į tai, ar proceso šalys savo procesinėmis teisėmis naudojosi sąžiningai, ar proceso šalies išlaidavimas nebuvo perteklinis (ABTĮ 52 str. 3 d.). Be to, teismas turi atsižvelgti į tai, kad priteistinoms bylinėjimosi išlaidoms taikomi ir bendrieji teisės principai – jos turi atitikti teisingumo, protingumo, sąžiningumo principus, reikalaujančius, be kita ko, kad asmenys, prašantys jų atlyginimo, elgtųsi apdairiai, rūpestingai (žr., pvz., LVAT išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. gegužės 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-201/2013).

Nuo 2020 m. sausio 1 d. įsigaliojo ABTĮ pakeitimai (2019 m. rugsėjo 19 d. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 103 straipsnio ir II dalies II skyriaus pakeitimo įstatymas Nr. XIII-2432), kuriuose įtvirtina supaprastinta kreipimosi į teismą dėl vietinės rinkliavos priteisimo procedūra. ABTĮ 131¹ straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad viešojo administravimo subjektas ar tam tikrus viešojo administravimo įgaliojimus turintis asmuo (pareiškėjas) įstatymų numatytais atvejais ir šiame skirsnyje nustatyta tvarka gali kreiptis į apygardos administracinį teismą su pareiškimu dėl teismo įsakymo dėl į valstybės, savivaldybių biudžetus ar valstybės pinigų fondus nesumokėtų (negrąžintų) sumų priteisimo (išieškojimo) iš fizinio ar juridinio asmens (skolininko). Pagal ABTĮ 131² straipsnio 1 dalį, pareiškimas dėl teismo įsakymo išdavimo paduodamas elektroninių ryšių priemonėmis. Pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo padavimo elektroninių ryšių priemonėmis tvarką ir formą nustato teisingumo ministras. ABTĮ 131⁴ straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad, teikiant pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo, pareiškėjo patirtos bylinėjimosi išlaidos teismo įsakymu nėra priteisiamos. Šios išlaidos (jų dalis) kartu su kitomis bylinėjimosi išlaidomis pareiškėjo prašymu gali būti priteisiamos, kai reikalavimas (jo dalis) tenkinamas išnagrinėjus šio įstatymo 131⁶ straipsnio 3 dalyje nurodytą pareiškėjo prašymą.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas formuodamas vieningą teisminę praktiką šios kategorijos bylose 2021 m. kovo 24 d. administracinėje byloje Nr. eTA-906-968/2021 konstatavo, kad ABTĮ įtvirtinus supaprastintą kreipimosi į teismą dėl vietinės rinkliavos priteisimo procedūrą, tokiais atvejais, kaip nagrinėjamasis šioje administracinėje byloje, iš esmės nebeliko prasmės naudotis advokato pagalba rengiant prašymą teismui. Šiuo atveju pakanka užpildyti Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2002 m. gruodžio 19 d. įsakymu Nr. 362 (2020 m. sausio 9 d. įsakymo Nr. 1R-13 redakcija) nustatytą formą bei pateikti ją administraciniam teismui elektroninių ryšių priemonėmis. Cituojamoje LVAT nutartyje taip pat akcentuota, kad byloje nekeliant naujos teisinės problematikos, tokio pobūdžio bylose jau esant suformuotai teismų praktika, bylai nesant sudėtingai dėl jos apimties, faktinių aplinkybių, įrodymų vertinimo, ginčui taikytinos teisės taikymo, pareiškėjui yra suteikta galimybė kreiptis į teismą supaprastinta tvarka – pasinaudojant teismo įsakymo institutu, todėl prašomos atlyginti bylinėjimosi išlaidos neatitinka būtinumo kriterijaus ir yra perteklinės, todėl nepriteistinos.

ABTĮ 15 straipsnio 1 dalis numato, kad vienodą administracinių teismų praktiką aiškinant ir taikant įstatymus bei kitus teisės aktus formuoja Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, todėl teismas vadovaujasi aukščiau nurodyta formuojama teismine praktika šios kategorijos bylose.

Taigi pareiškėjas, siekdamas prisiteisti iš atsakovės nesumokėtos vietinės rinkliavos įsiskolinimą, galėjo pasinaudoti ABTĮ įtvirtinta supaprastinta kreipimosi į teismą dėl vietinės rinkliavos priteisimo procedūra, t. y. teismo įsakymo institutu.

Teismas, atsižvelgiant į minėtus kriterijus, konstatuoja, jog pareiškėjo prašymas dėl išlaidų atlyginimo advokato pagalbai apmokėti atmestinas kaip nepagrįstas.

Dėl kitų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo

Pareiškėjas prašo priteisti 1,71 Eur išlaidų atlyginimą už nekilnojamojo turto centrinio duomenų banko bei gyventojų registrų išrašų suformavimą.

Pagal ABTĮ 39 straipsnio 1 dalį prie bylos nagrinėjimo išlaidų priskiriamos sumos, išmokėtos liudytojams, vertėjams, specialistams, ekspertams ir ekspertų organizacijoms (1 p.); išlaidos advokato ar advokato padėjėjo teisinėms paslaugoms apmokėti (išlaidos už advokato ar advokato padėjėjo konsultacijas, pagalbą rengiant bei paduodant procesinius dokumentus ir dalyvaujant nagrinėjant bylą teisme) (2 p.); kitos būtinos ir pagrįstos išlaidos, nesusijusios su teisinių paslaugų teikimu proceso šaliai (3 p.).

Nekilnojamo turto centrinio duomenų banko bei gyventojų registro išrašai yra susiję su pareiškėjo inicijuoto ginčo dalyku bei buvo šios bylos vertinimo objektu, todėl šios išlaidos priteistinos (žr. 2021 m. lapkričio 10 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį administracinėje byloje Nr. eTA-908-624/2021),

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsnio 5 dalimi, 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 4 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės Telšių regiono atliekų tvarkymo centras prašymą patenkinti iš dalies.

Priteisti pareiškėjui uždarajai akcinei bendrovei „Telšių regiono atliekų tvarkymo centras“ iš atsakovės V. L. 190 Eur vietinę rinkliavą už atliekų surinkimą ir tvarkymą, apskaičiuotą laikotarpiu nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2021 m. gruodžio 31 d.

Atmesti uždarosios akcinės bendrovės Telšių regiono atliekų tvarkymo centro prašymą dalyje dėl vietinės rinkliavos priteisimo iš atsakovės V. L. už laikotarpį nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d.

Pareiškėjo prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo tenkinti dalinai, priteisti uždarajai akcinei bendrovei Telšių regiono atliekų tvarkymo centrui iš V. L. 1,71 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Atmesti uždarosios akcinės bendrovės Telšių regiono atliekų tvarkymo centro prašymą dėl 18,15 Eur už advokato teisines paslaugas priteisimo iš atsakovės V. L..

Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmus.

Teisėja Laimutė Jokubauskaitė