Vilniaus apygardos teismo nuosprendis, 1-388-988/2022

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Nuosprendis
Data: 2022-11-29
Bylos Nr.: 1-388-988/2022
Teisminio proceso Nr.: 1-01-1-11361-2022-1
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjas: Darius Pranka
Kaltinamasis: D. I.
Nukentėjusysis: M. M.
Advokatai: Loreta Guižauskienė

Kategorijos

1.1.5.1.1Būtinosios ginties samprata ir sąlygos (BK 28 str. 1-2 d.)
1.1.5.1.2Būtinosios ginties ribų peržengimas (BK 28 str. 3-4 d.)
1.1.7.2.5Terminuotas laisvės atėmimas (BK 50 str.)
1.1.8.1.1Aplinkybės, į kurias atsižvelgia teismas skirdamas bausmę (BK 54 str. 2 d.)
1.1.8.6.2Kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis (BK 59 str. 1 d. 2 p.)
1.1.8.6.9Veika padaryta peržengiant būtinosios ginties ribas, kai baudžiamasis įstatymas numato atsakomybę už būtinosios ginties ribų peržengimą (BK 59 str. 1 d. 9 p.)
1.2.4.1.2.3Sunkus savo artimojo giminaičio ar šeimos nario sveikatos sutrikdymas (BK 135 str. 2 d. 3 p.)

Baudžiamoji byla Nr. 1-388-988/2022Teisminio proceso Nr. 1-01-1-11361-2022-1Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.5.1.1, 1.1.5.1.2; 1.1.7.2.5; 1.1.8.1.1; 1.1.8.6.2; 1.1.8.6.9; 1.2.4.1.2.3. (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. lapkričio 29 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Darius Pranka,sekretoriaujant Aistei Bareikei,dalyvaujant prokurorui Viliui Paulauskui,kaltinamajai D. I., jos gynėjai advokatei Loretai Guižauskienei,nukentėjusiajam M. M.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje D. I., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, gyvenanti ir deklaruojanti gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), nedirbanti, registruota Užimtumo tarnyboje, turinti profesinį išsilavinimą, teista: 2018-01-31 Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 236 straipsnio 1 dalį, paskirti devyni mėnesiai viešųjų darbų, įpareigojant per šį laikotarpį neatlygintinai dirbti 20 valandų per mėnesį visuomenės labui. Remiantis BK 64(1) straipsniu paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir skirta galutinė bausmė – šeši mėnesiai viešųjų darbų, įpareigojant per šį laikotarpį neatlygintinai dirbti 20 valandų per mėnesį visuomenės labui,

kaltinama nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 135 straipsnio 2 dalies 3 punkte, padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

D. I. 2022 m. balandžio 4 d., apie 01.00 val., būdama savo gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini), kilusio konflikto metu tarp savo sugyventinio M. M. (artimoje aplinkoje), gindamasi nuo pavojingo nukentėjusiojo M. M. kėsinimosi, bet peržengdama būtinosios ginties ribas, tyčia, vieną kartą, dūrė peiliu pastarajam į kairįjį šoną, tokiu būdu nukentėjusiajam padarydama durtinę – pjautinę pilvo kairės pusės pašankaulių srities žaizdą su storosios žarnos pasaito sužalojimu ir kraujo išsiliejimu į pilvaplėvės ertmę ir už pilvaplėvės esančius audinius, dėl ko D. I., peržengdama būtinosios ginties ribas, tyčia sunkiai sutrikdė savo šeimos nario – sugyventinio M. M. sveikatą.

Šiais savo veiksmais D. I. padarė nusikaltimą, numatytą BK 28 straipsnio 3 dalyje ir 135 straipsnio 2 dalies 3 punkte.

Teisiamojo posėdžio metu apklausta kaltinamoji D. I. paaiškino, kad savo kaltę prisipažįsta, tačiau peiliu dūrė dėl to, kad M. prieš ją užsimojo kumščiu. Buvo savo namuose, pas ją buvo atvykusi draugė, su kuria išgėrinėjo. Pradžioje kartu buvo jos sugyventinis M. M., bet po to jis išvyko, kartu nebebuvo. Jis išvyko pasiėmęs jos sūnaus motorolerį, o dėl to jie visą laiką pykstasi. Draugė išvyko, ji liko namuose su mama, kuri buvo kitame kambaryje. Grįžo sugyventinis M. M. su draugu ir jis pasakė, kad namuose išgėrinės ir klausysis muzikos. Ji supyko, nes yra serganti mama. Tada dar pradėjo bartis dėl paimtų motorolerio raktų, kodėl jis važinėjo. Kilusio konflikto metu jie apsistumdė, vienu momentu jis paėmė žarsteklį, buvo užsimojęs prieš ją, ji iš jo tą žarsteklį grumtynių metu atėmė, gal netyčia dar stovintį tą draugą užkabino, žarsteklį numetė, atsisuko, jis jai norėjo dar kartą su ranka trenkti, o ji spontaniškai paėmė ant stalo gulintį peilį, norėjo jam tik pagrasinti, nepagalvojo, kad jį užkabino. Tą peilį pastvėrė dėl to, nes kai anksčiau pykdavosi, bardavosi, ji bijodavo dėl savo galvos, jiems mušantis ji bijodavo, kad jis jai nesmūgiuotų į galvą. Jei gaus smūgį į galvą, tai pergyvendavo dėl cistos, nes ji bet kada galėjo jai pasislinkti, trūkti, dėl ko galėtų tapti invalide ir tektų ją operuotis. Kai išsigando, kad gaus smūgį į galvą, tai ir pastvėrė tą peilį. Kai M. užsimojo, jis buvo per ištiestos rankos atstumą nuo jos. Jis užsimojo, bet nespėjo suduoti, nes tada ji užsimojo su peiliu ir jis atsitraukė. Peilis būna ne virtuvėje, o kambaryje ant nedidelio stalo, nes turi katiną, šunį, kuriems atpjauna dešros, o ir pati naktį mėgsta pavalgyti. Ji neužsimojo prieš jį, o paprasčiausiai, paėmusi peilį nuo staliuko, pamojavo prieš save, pasakė, kad nelįstų. Nukentėjusysis stovėjo prieš ją ir paėmusi peilį pataikė į kairį šoną. Iš šono užsimojo ir pravedė peiliu prieš nukentėjusįjį. Taip elgėsi matydama ateinantį smūgį į galvą, norėjo gintis nuo jo. Neturėjo jokio motyvo specialiai jo žaloti ar jam grasinti. Ji nepagalvojo, kad jį kliudė, nes kraujo žymių nebuvo, o ir jis nepasiskundė, kad jam pataikė. Gal jį ir palietė su peiliu, bet kraujo žymės nebuvo nei ant rūbų, nei ant žemės, nei ant peilio. Nepastebėjo, kad įdūrė nukentėjusiajam. Galvojo, kad tik jo drabužius prilietė. Pravedė prieš nukentėjusįjį peilį ore su dešine ranka ir nepajuto, kad kliudė nukentėjusįjį, kad į kažką įdūrė. Prieš ją jis stovėjo pakėlęs ranką, ji jį matė, peilį irgi matė. Jai nereikėjo nusisukti, pagalvoti, kur peilį pastverti, ir specialiai tada jam duoti. Akyse jis buvo ir spontaniškai gavosi, jog paėmė peilį, užsimojo prieš jį, norėjo pagąsdinti, kad netrenktų. Gaunasi, kad jis atsitraukė, ji jį gal kaip ir palietė ir viskas tuo baigėsi, neužsimojo dar kartą. Kai pravedė, atsitraukė nuo jo, jis stovėjo, pasižiūrėjo į jį, jis kaip ir nesusilenkė, kad skauda. Pats nukentėjusysis nesiskundė, kad jį sužalojo. Tada dar porą žodžių pasiginčijo ir jis išėjo. Buvo smūgis, pasižodžiavo gal iki 5 minučių, kad nenori nei bartis, nei muštis, nei stumdytis, tada jis išėjo. Per tą laiką nebuvo jo kraujavimo, nieko. Tada jis su draugu apsisuko ir išėjo, nepasakė jai, kad jam skauda ar kad sužeidė. Apie jo būklę, kad jis taip blogai jaučiasi, tik ryte sužinojo, kai policijos pareigūnai atvažiavo ir paklausė, kur jis yra. Įvykio metu nebuvo blaivi, buvo išgėrusi. Su drauge išgėrė sidro, alaus. Kokio lygio buvo išgėrusi, negali pasakyti. Jautėsi neblaivi, buvo apsvaigimas. Gal ir turėjo įtakos jos neblaivumas veiksmui su peiliu. Toks konfliktas pas juos ne pirmas. Jie gyvena 8 metus, tai į metus po kartą apsipyksta. Labai rimtų konfliktų nebūna, paprasčiausia abu alkoholio buvo išgėrę, čia nepasiteisinimas, bet nesuvokia, ką daro. Konfliktų metu arba kartais ji jam suduoda, arba jis jai suduoda. Šiaip su rankomis mušasi. Šį kartą gana įprastas buvo kėsinimasis suduoti su ranka. Negali paaiškinti, kodėl stvėrė peilį šį kartą. Anksčiau nieko nenaudojo nei jis prieš ją, nei ji prieš jį.

Teisiamojo posėdžio metu apklaustas nukentėjusysis M. M. parodė, kad jis išgėrinėjo su draugu V. J. prie stotelės, netoli namų. Paskui atvažiavo namo, pradėjo su D. konfliktuoti, kodėl išgėręs paėmė motorolerį. Paskui kažkaip susimušė, jis gal norėjo suduoti jai ar kaip, nelabai pamena, nes normaliai buvo išgėręs. Susibarė, išėjo iš namų, atsisėdo, tada jam karšta pasidarė ir suvokė, kad pas jį šone skylė, iškvietė greitąją. Buvo stipriai neblaivus, nelabai gerai pamena, kaip ten įvyko. Jam atrodo, kad buvo paėmęs žarsteklį, norėjo užsimoti ar pagąsdinti, ji atėmė jį, tada jis gal su kumščiu norėjo suduoti, bet nepamena. Žarsteklį lygtais pamena, norėjo suduoti, paskui išėjo iš namų, viskas. Jokio peilio nepamena. Reiškia, kad ji jam įdūrė, bet šio fakto nepamena. Juk jie tik dviese buvo namie, kitur niekur nebuvo, karšta pasidarė, kai išėjo iš namų, ir tada pastebėjo, kad sužalotas. Kraujas nebėgo. Karšta pasidarė už kokių 10-15 minučių ir pradėjo skaudėti. Galėjo būti, kad jis užsimojo, kumščiu norėjo suduoti, nes anksčiau konfliktų metu taip būdavo. Tuo metu svyravo, nelabai stabiliai ant kojų stovėjo, kiek pamena, sakė, 3 ‰ girtumo. Nuo girtumo svirduliavo. Pretenzijų D. neturi, ieškinio nereiškia, seniai atleido, susitaikė per telefoną, nes kartu gyventi negalima. Jam būnant ligoninėje, ką policijos pareigūnams papasakojo pirmą dieną tai nelabai pamena. Kai kitą dieną po operacijos, jis truputį pamelavo, kad jį padūrė Avižienių kaime. Dėl to sužalojimo nenorėjo savo sugyventinės kišti, juk suprantama, jis buvo namuose, atsidūrė ligoninėje, iš karto aišku, jog susibarė. Dar vėliau papasakojo, ką prisiminė.

Teisiamojo posėdžio metu apklaustas liudytojas G. Š. parodė, kad jam pasakojo jo dėdė, buvęs kaimynas V. J.. Bandė paskambinti M., bet jis neatsiliepė. Tada paskambino V., kuris irgi gyvena Širvintose, galvojo, gal ką nors jis žinos. Jis sakė, kad irgi ten menkai ką žino, žinojo, kad M. buvo ligoninėje, dabar jau yra išrašytas ir randasi pas savo motiną. Bandė jo motinai prisiskambinti, ji nepakėlė. Girdėjo, kad jie dažnai pykstasi, jis vienu metu gyveno pas motiną, buvo išsiskyrę. Girdėjo, kad kaltinamoji padūrė peiliu į pilvą jo pusbrolį, bet dėl ko nežino. Pusbrolis nenorėjo apie tai kalbėti, nepasakojo apie įvykį. Kaltinamoji ir jo pusbrolis kartu gyveno. Jie gyveno kartu, atrodo, virš 5 metų, vedė bendrą ūkį, atvažiuodavo į kaimą pas M. motiną, ten padėdavo, aplankyti. Kiek žino, jie vedė bendrą ūkį, jis dirbo, atiduodavo pinigų, ji tvarkė, gamino maistą, pietus į darbą.

Teisiamojo posėdžio metu apklausta liudytoja O. A. parodė, kad V. dirbo pas pusseserę H., vakare nuėjo pas M. į namus, po to ryte po 8.00 val. jai paskambino V. J. pusseserė ir pasakė, kad D. I. sužalojo M. M. su peiliu. Po to V. J. pats jai tai pranešė. Nežino, dėl ko ten įvyko konfliktas, tik žino, kad V. irgi ten buvo, pats vos su „kačerga“ negavo, M. M. iš V. J. išsikvietė greitąją, o jis parėjo namo pas pusseserę. V. yra jos sugyventinis. Tą vakarą jie kartu iš H. išėjo į namus pas D., bet kurią valandą, nežino. V. grįžo į namus pas ją kitą dieną apie pietus, po pietų. Jis papasakojo, kad D. sužalojo M. M. ir tą vakarą jį išvežė su greitąją. Žino tik tiek, kad nukentėjusysis su D. kartu gyvena. Jie gyvena, pykstasi, visko būna, bet ar smurtauja, tai nepasakys. Su D. iš viso nebendrauja, su M. irgi galima sakyti nebendrauja.

Teisiamojo posėdžio metu apklaustas liudytojas V. J. parodė, kad jis atvažiavo pas pusseserę padėti, nes ji yra ūkininkė. Vakare susiskambino su M. M., kuris jam pasiūlė išgerti alaus, išeiti į kiemą. Išėjo į kiemą, jie išgėrė alaus, pasirodė jiems per mažai, nuvyko dar į parduotuvę, dar nupirko alaus, dar išgėrė. M. M. nusprendė nuvažiuoti pas jį, nuvaryti motorolerį, nes jis ne jo, o D.. Jie nuvažiavo pas jį namo, užėjo, D. su M. M. dėl to motorolerio pradėjo bartis. Jie barėsi, stumdėsi. Gerai nepamena, kas ką stumdė, bet atrodo, kad M. D.. D. gynėsi nuo jo ir jis buvo po ranka, jam vožė, todėl jis išėjo iš namų, kad nesimaišytų. Jie jau gerai buvo išgėrę. D. jam vožė truputį su kažkokia „kačerga“ ir jis tada išėjo į lauką, kad nesimaišytų šeimos konflikte. Jis nežino, kas buvo su žarstekliu, ar ką ji norėjo su juo mušti. Gal ji norėjo M. M., gynėsi ar davė kai jis ją pastūmė. Nematė situacijos, kas ten vyksta su žarstekliu. Po poros minučių išėjo M. M. ir paprašė jo duoti telefoną, kad iškviesti greitąją pagalbą. Jis davė savo telefoną, jie iškvietė greitąją pagalbą, jis pasiėmė telefoną ir išėjo pas pusseserę namo miegoti. Tik kitą dieną sužinojo, kad jis ligoninėje. Jis buvo išgėręs pakankamai gerai, visko gerai nepamena. Pamena, kad jis išėjo ir paprašė jo telefono. M. irgi buvo išgėręs nemažai. Jam atrodo, kad D. I. nebuvo išgėrusi, neatrodė išgėrusi. Peilio nematė. Ant stalo visada peilis pas juos, nes virtuvė yra. Ant stalo peilio nematė. Nematė, kad kas būtų paėmęs peilį.

Pagarsinus dalį liudytojo V. J. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų (t. 1, b. l. 126-127) parodė, kad taip buvo. Matė, bet nepamena, ar ten peilis, tiesiog kažkas sublizgėjo rankoje, o kas ten, nes viskas greitai vyko, kai gavo per kuprą, tai apsisuko ir išėjo. Lyg D. buvo paėmusi peilį jam dar būnant kambaryje, bet nepamena tiksliai. Kažkas buvo rankose, ji turėjo, galbūt ir peilį, bet negali patvirtinti, kad tai buvo peilis. Tai buvo ne žarsteklis, kažkas kitas. Kodėl ji paėmė tą peilį, nežino, gynėsi nuo M., kai jis ją stūmė ir ji išsigando. Jie konfliktavo, jis rėkė ant jos, ją pastūmė ar vieną, ar du kartus, negali pasakyti. Ką D. darė su peiliu, nežino, gal valgyti darėsi, pjaustė kažką. Nematė, kaip pjaustė peiliu. D. tiesiog laikė peilį rankoje ir rėkė ant M. M.. Nematė, ar dūrė tuo peiliu, ar ne, nes jis jau buvo išėjęs į kiemą. Kol apsisukinėjo, tai tiek ir matė peilį jos rankose, gal porą sekundžių. Po to, ką darė su peiliu, nematė, išėjo. Vėliau su M. apie tai nešnekėjo, jis tik pasakojo, kaip ligoninėje gulėjo. Išeiti pro duris į lauką iš tos vietos, kur vyko konfliktas, yra gal maždaug 4 metrai. Jam nebūnant, jie dviese buvo pasilikę dar 5 minutes.

Valstybinės teismo medicinos tarnybos specialisto išvadoje Nr. G 1488/2022(01) nurodyta:

1. M. M. nustatyta kiauryminė durtinė - pjautinė pilvo kairės pusės pašonkaulio srities žaizda su storosios žarnos pasaito sužalojimu ir kraujo išsiliejimu į pilvaplėvės ertmę ir į užpilvaplėvės esančius audinius. Sužalojimas padarytas duriančiai pjaunančių savybių daiktu ar įrankių, galimai peiliu.

2,3. M. M. nustatytas tik vienas sužalojimas - viena pilvo sienos žaizda, kuri padaryta prieš kreipiantis medicininės pagalbos, iki keleto valandų prieš tai laikotarpį (labai tiksliai sužalojimo padarymo laiko nustatyti nėra galimybės).

4. Sužalojimas dėl kiauryminio pilvo sienos žaizdos pobūdžio, į ką nurodo žarnos pasaito sužalojimas ir kraujas pilvaplėvės ertmėje, atitinka sunkaus masto sveikatos sutrikdymą (Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 6.6.9. punktas).

5. Ar sužalojimas padarytas savo ar kito asmens ranka, nustatyti nėra galimybės. Sužalota kūno (pilvo) sritis sava ranka lengvai pasiekiama.

6. Savigynai būdingų sužalojimų rankose ar kitose kūno srityse, išskyrus pilvą, nekonstatuota.

7. Sužalojimas padarytas vienu trauminiu poveikiu - smūgiu, nes padaryta tik viena žaizda ir joje kartotino traumavimo požymių nekonstatuota.

8. Sužalojimas - žaizda padaryta vienu duriančiai pjaunančių savybių daiktu (įrankių), tikėtina peiliu.

9. Morfologinių požymių, kuriais remiantis būtų galima, nustatyti konkretų sužalojimui panaudotą peilį nekonstatuota (t. 1, b. l. 72-73).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Serologijos ir DNR laboratorijos specialistų išvadoje Nr. S 247/2022(01) nurodyta:

1. Ant peilio geležtės (1 mėg.) žmogaus kraujo nerasta, atlikus DNR tyrimą, gautas dominuojantis moteriškos lyties DNR profilis, kuris sutampa su D. I. DNR profiliu su 99,99999999999999999999999 proc. tikimybe, su DNR priemaiša, kuri nėra tinkama tolimesniam asmens identifikavimui.

2. Ant peilio rankenos (2 mėg.) žmogaus kraujo nerasta. atlikus DNR tyrimą, DNR profilio, tinkamo tolimesniam asmens identifikavimui, negauta (t. 1, b. l. 95-99).

2022-06-15 garso įrašo apžiūros protokole nurodyta: garso įrašas, pavadinimu 2022_04_04_01-09-15_37067539421. Pokalbis tarp Bendrojo pagalbos centro darbuotojo ir pranešėjo:

Balsas fone: (Rusų kalba) - skambink iš savo

-aš negaliu

BPC ???112

Pranešėjas Laba diena

BPC ???Sveiki

Pranešėjas Norėčiau greitąją iškviesti truputėli

BPC ???Koks rajonas?

Pranešėjas Š. kaimas

BPC ???O rajonas koks?

Pranešėjas Širvintų rajonas

BPC ???Taip, o seniūnija kokia?

Pranešėjas (duomenys neskelbtini)

BPC ???Gatvė?

Pranešėjas (duomenys neskelbtini)

BPC ???Vyrui, moteriai?

Pranešėjas Vyrui

BPC ???Kas nutiko?

Pranešėjas Nieko, gavau, nežinau iš ko.. į pilvą, pilvas skauda

BPC ???Kada čia sumušė?

Pranešėjas Prieš pusvalandį.

BPC ???Namuose?

Pranešėjas Mmm… lauke

BPC ???Tai prie namu, prie 4 namo?

Pranešėjas Jo prie namu

BPC ???Ir kas trenkė į pilvą?

Pranešėjas Nežinau, nepamačiau

BPC ???Nepamatėt?

Pranešėjas Jo

BPC ???Tai dabar kas? Pilvas tik skauda? Tik į pilvą gavot?

Pranešėjas Jo man atrodo kad dūrė su peiliu ar su kuo.

BPC ???Tai kraujuojat?

Pranešėjas Nu... panašiai.

BPC ???Vardas ir pavardė Jūsų?

Pranešėjas M. M.

BPC ???M. kaip?

Pranešėjas M.

BPC ???Kiek Jums metų?

Pranešėjas 26

BPC ???26?

Pranešėjas Jo

BPC ???Tai kaip yra iš tikrųjų? Tik smogė ar dūrė su kaž kuo?

Pranešėjas Su kuom nežinau...

BPC ???Tai su peiliu ar su kuom Jums dūrė į pilvą?

Pranešėjas Iš kur aš žinau nu, skylė buvo ne pilve, šonė, iš kur aš žinau?

BPC ???Supratau, laukite ir policijos ir greitosios

Pranešėjas Nereikia jokios policijos!

BPC ???Viso gero! (t. 1, b. l. 33-36).

2022-04-26 elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokole užfiksuota: 2022 m. balandžio 11 d., 11 val. 07 min. 57 sek., abonentas (duomenys neskelbtini) (naudotojas G. Š.) skambino abonentui (duomenys neskelbtini) (naudotojas V. J.). V. J. atsiliepia į skambutį: „????.“ (vertimas – „Alio.“). G. Š. sveikinasi: ???????, ?????. (vertimas „Sveikas, kaimyne.“). V. J. sveikinasi: ??????, ??????. (vertimas - „Sveikas, sveikas.“). G. Š. sako kad vakar skambino V. J.: ? ?? ???? ????? ???????. (vertimas - „Aš tau vakar skambinau.“) V. J. atsako, kad namo grįžo vėlai, todėl neperskambino: ? ? ?????, ??? ? ?????? ??? ? ????, ????? ?? ???? ??? ??????????? (vertimas „Aš mačiau, bet aš vėlai grįžau į namus, todėl nenorėjau skambinti.“). G. Š. domisi: ?????. ? ?? ??? ?... (vertimas - „Aišku. O ką ten aš…“). V. J. klausia, kas atsitiko: - ? ?? ?????????? (vertimas -„O kas atsitiko?“). G. Š. pasakojo, kad jį pasiekė gandai, kad D. peiliu sužalojo M.: ?? ?? ? ??? ? ????, ??? ????, ?? ???? ???? ?? ????? ??????? ?? ????? ?????? ??? ????? ?????????? (vertimas - „Na, tai tas ir yra, šitą patį, mane kažkokios kalbos pasiekė, kad D. M. ten peiliu subadė?“) V. J. sako, jog nesuprato, kaip G. Š. pasiekė ši informacija: ???, ??? ?? ?? ????, ?? ?? ?????? (vertimas - „Kaip, kaip, kas pasiekė, kaip, nesupratau?“). G. Š. stebėsi, ką jis (V. J.) nesupranta, nes D. peiliu sužalojo M.: ?? ?? ?????? ?? ?? ?????? ????? ????? ????????? (vertimas - „Ko nesupratai? Na, gi D. M. peiliu subadė.“). V. J. patvirtino, kad taip viskas ir buvo. Jam (M.) buvo atlikta skrandžio operacija:- ??? ???, ??? ? ????, ?? ??? ? ??. ??? ??? ? ???????? ?????? ??, ??, ??, ?? ??, ?? ????????, ??? ???-?? ????? ???? ?? ???????? ? ?? ???, ??? (necenz. žodis) ??????? (vertimas - „Tai ten taip ir buvo, na, chuj aš žinau /ką aš žinau, - vert./. Jam ten ir skrandžio operaciją padarė, ten kažkur žaizda buvo skandžio srityje, o kas ten, ten (necenz. žodis) suprasi /ką ten suprasi, - vert./.“). G. Š. stebisi kažkokiu seniu. - ?????? ?? ???, ?? ????????????? (vertimas - „Va tas dėdulė, na….(?)“).V. J. patvirtina: ??? (vertimas - „Aha.“). G. Š. pasakojo, kad jam paskambino ir paklausė, kas atsitiko su M., nes D. peiliu jį (M.) sužalojo ir neaišku, ar pastarasis išgyvens: ???????, ??????? ?? ???, ?????, ?? ??? ? ??????? ???? ?????? ????? ??? ????????, ?? ??????? ?? ??????? ????? (vertimas - „Skambina, skambina jis man, sako, kas ten su M.? Tipo, D. ten peiliu supjaustė, neaišku, ar išgyvens, (necenz. žodis)“). V. J. atsako, kad viskas ten normaliai, jis (M.) gyvas ir yra namuose. Jis matė (M.) šeštadienį, pastarasis ėjo žvejoti: ????????? ??? ???, ?? ??? ? ??? ???. ?? ??? ???????? ??????? ??? ?? ????????, ?????? ??? ????, ?? ??? ?? ??? ????. ??? ? ???? ????????? ?????. ??? ???? ? ? ??????? ?????, ??? ?????? ??? ? ?? ???????, ??????? (vertimas - „Ten viskas normaliai, jis gyvas, ir viskas jau. Ką, jam ten skrandžio operaciją padarė, ten gal žaizda, nežinau, kas ten buvo. Jau namuose, normaliai vaikšto. Va, kai aš šeštadienį mačiau, jau va ėjo ir žvejoti, žvejojo“). G. Š. spėja, kad (M.) kada nors prisižais, jis (M.) prieš du mėnesius jam (G. Š.) rodė skyles nuo peilio, nes ji taip pat jį (M.) sužalojo. Dabar ji vėl jį sužalojo, galimai ateityje jį papjaus: (necenz. žodis) ?? ????? ???? ?? ????, ??????????. ?? ??? ???? ????? ??? ??????? ???? ?? ???, ????????? ????? ????? ?? ????, ??? ??? ??? ??? ?????????. ????? ????? ??? ???, ???? ?? ????, ????? ???????? (necenz. žodis) (vertimas - „(necenz. žodis)jis tikrai kada nors prisižais. Jis man gal prieš du mėnesius, kai buvo, rodė skyles (necenz. žodis) peiliu padarytas, ji ten taip pat buvo jį subadžiusi. Dabar ji vėl jį, kada nors tikrai papjaus (necenz. žodis).“). V. J. siūlo iš šios situacijos nejuokauti: ?????? ?? ???, ????, ????? ??? ?? ????? ?????? (necenz. žodis). ????? ??? ???? ?? ? (necenz. žodis), ?? ??? ??????? (vertimas „Patikėk tu manim, G., čia jau nejuokinga (necenz. žodis). Čia jau žinok, na ir nachuj, kas ten darosi. G. Š. sako, kad jie nuolat pešasi tarpusavyje. ?? ??? ? ????, ?? (necenz. žodis) ??? ??? ?????? ??? (necenz. žodis) ??? ? ???, ?? ?? ? (necenz. žodis) (vertimas - „ Na tai aš sakau, jis ten (necenz. žodis), taip pešasi su tuo, kad na ir (necenz. žodis).“). V. J. patvirtina: ??. (vertimas „Na“). G. Š. kritiškai vertiną jų elgesį: - ????? ?????, ? (necenz. žodis) (vertimas - „(necenz. žodis) toks gyvenimas.“). V. J. taip pat stebėsi jų gyvenimo būdu ir mano, kad jie elgiasi neprotingai: - ????? ?????? (necenz. žodis). ??? ?????, ?????? (necenz. žodis) (vertimas - „Baisu (necenz. žodis). Bet kvailiai, kvailys (necenz. žodis).“). G. Š. sako, kad jis (M.) buvo pasišalinęs: - ??? ??? ?????????? (vertimas „Ale buvo išėjęs.“). V. J. sako, kad jis (M.) galėtų ir gyventi. ?? ??? ??????, ??? ? ??? ?? (vertimas - „Na va, būtent, ir gyventų jau.“). G. Š.. sako, jog M. buvo persikėlęs į Naujininkus, kur galėjo gyventi, tai ji specialiai atvažiavo į Vilnių paskutinių autobusu, neva kažką jam atvežė ir turėjo likti pas M., nes nebuvo galimybių atgal grįžti: ?? ??? ????????? ? ??????, ??? ? ??? ?? (necenz. žodis). ??? ??? (necenz. žodis) ?????????? ??? ?????, ??? ??????? (necenz. žodis), ????????? ????????? ???? ?? ??????, ??? ?? ??????? ??? ??? ???-?? ?????????, ????. ? ????? ???, ????? ??? ???? ??? ?? ????, ?? ??????? ?????????. (vertimas - „Na, buvo išėjęs į Naujininkus, jau ir gyventų (necenz. žodis). Tai ten (necenz. žodis) specialiai jį traukia, ji atvažiavo (necenz. žodis) paskutiniu autobusu čia į Vilnių, lyg jam atvežė ten kažką, žinai. O paskui jau, paskui jau nebuvo kuo iki namų, na, atgal, grįžti.“). V. J. vertina: ?? ?? (necenz. žodis) (vertimas - „Na tai (necenz. žodis)“). G. Š. pasakojo, kad tokių būdu ji liko pas M.: ??? ??????????, ?????????? ? ??? ????????. ??, ??? (necenz. žodis) (vertimas - „Va liko, liko pas jį nakvoti. Na tai (necenz. žodis)“) V. J. juokėsi ir sako, kad tai yra suprantama:- ??, ??, ?? (necenz. žodis) ?? ????? ??????? (necenz. žodis). (vertimas „Che, che, che (necenz. žodis), na, kvailiui aišku, (necenz. žodis).“). G. Š. patvirtina: ??. (vertimas -„Na.“). V. J. patikslino, kad tai gali būti jei atvyksta paskutiniu autobusu: ????? ?? ????? ???????? ?????????. (vertimas „Jei tu važiuoji paskutiniu autobusu...“). G. Š. aptarinėja neaiškų įvykį dėl asmens sužalojimo, kai asmuo buvo užpultas iš užnugario: - ?, ?, ?? …??? ?? ?????? ????, (necenz. žodis) ??? ???-?? ? ???? ?? ????? ? ???? ?????. ????, ?? (necenz. žodis) ????. (vertimas - „ Aš, aš, kaip ...(?) į darbą, žiūriu, (necenz. žodis) man kažkas iš už nugaros už šonkaulių iš dviejų pusių… Na, nieko sau.“). V. J. juokėsi: ??, ??. (vertimas -„ Che, che.“). G. Š. pasakojo, kai atsisuko tai pamatė D. ir M.: ?????????? ? ?????? ???? (necenz. žodis)? ????? (necenz. žodis) (vertimas „Atsisuku, ir D. stovi (necenz. žodis)su M. (necenz. žodis)“). V. J. juokėsi ir tikėsi, kai jiems šis įvykis gerai pasibaigs, nors kada nors gali būti bloga tokio įvykio pabaiga: ??, ??. ?? ??? ?? ?????? ???, ??? ???? ?? ????????? ??? ????????, ?? ??? (necenz. žodis) ????. ?? ??? ? ?? ???, ???? ???? ????? ?? ????? (necenz. žodis) (vertimas „Che, che. Nežinau, na, trumpiau sakant, ten, duok Dieve, kad jiems viskas normaliai baigtųsi, gi ten (necenz. žodis) gyventi. Na, aš nežinau, kada nors gi bus (necenz. žodis)/blogai, - vert./.“). G. Š. svarsto, jei jis (M.) pretenzijų jai (D.) neturės, tai pareigūnai prie jų nesikabins, bet mano, kad pareigūnai vis tiek turi aiškintis: ?? ?? ????, ???? ?? ????????? ????, ?? ???? ????? ?? ????? ??? ?????????. ??? ??? ????? ????? ?????? ?????????. (vertimas - „Na tai gali, jei jis pretenzijų neturi, tai mentai /policija, - vert./ šiaip sau nesitąsys. Bet vis tiek mentai /policija, - vert./ turi tąsytis.“). V. J. teigia, kad jis (M.) galimai pretenzijų neturi, bet atkreipia dėmesį į šio įvykio aptarymą internete: ?? ??? ?? ?????? ??? ????, ? ??? ?? ? ????????? ?? ?????? (vertimas - „Ne, tai jis išvis ten, tipo… O ką tu internete nematei?“). G. Š. sako, kad nematė: - ???, ???. (vertimas - „Nea, nea.“). V. J. sako, kad parašyta, jog jį (M.) sužalojo ne namuose, o kitam kaime ir kažkas padūrė. ???????? (necenz. žodis) ?? ?????? ??, ?? ? ???? ??? ??? ????????, ?? ??, ? ???? ? ?????? ???, ? ?????? ?????. ???-?? ??????? ???? ? ???? ??? ???. (vertimas - „Parašyta (necenz. žodis) išvis gi jis… Ne namuose jį ten supjaustė, o, tipo, ten, kitame kaime. Kažkas padūrė, tipo. Pats žinai, kas.“). G. Š. atsako, kad suprato: - ???? (vertimas - „Aišku.“). V. J. nori pratęsti pokalbį: ??. (vertimas - „Na.“). G. Š. sako kad viskas tvarkoj: ?? ?? ??? ?????????. (vertimas - „Na, tai taip normaliai.“). V. J. tęsia pokalbį: - ? ???, ???? ??????. (vertimas - „Ir va, tokie reikalai.“). G. Š., kad ketina paskambinti, pasiaiškinti: ?? ????, ???? ????????, ????????? (necenz. žodis), ?? ??? ?????? ???? ????????? (necenz. žodis). (vertimas - „Na, aišku, gal paskambinsiu, paklausiu (necenz. žodis), va tas dėdė mane sunervino (necenz. žodis)“). V. J. atsako, kad tas vyras (M.) gyvas, sveikas, tiksliau ne labai sveikas, bet gyvas: ??, ??, ?????, ?????.., ?? ?? ?? ?????? ????????, ?? ??? ????? ??, ??, ??. (vertimas - „Ne, ne, gyvas, svei… Na, kaip, nelabai sveikas, na, bet gyvas, che, che, che.“). G. Š. džiaugiasi, jog (M.) gyvas: - ?? ???? ?????. ?? ? (necenz. žodis) ?? ??????? ???? ???, ? ?? (necenz. žodis). (vertimas -„Na, nors gyvas. Na, ir (necenz. žodis) neaišku, kam gyventi, aš net (necenz. žodis).“). V. J. vertina (M. ir D. ) kritiškai, nes kai jie prisigeria, tai daro visokios nesąmones, o komentaruose bei feisbuke rašo, kad neva vaikšto maniakas: ?? ?? (necenz. žodis), ????????? ??? ?? (necenz. žodis) ? ?????? ???????? ?????. ??? ?????? ???????? (necenz. žodis) ? ?????????? ????, ???? ?? ??????? ???, atsargiai blet, …??? kaimas (necenz. žodis), vaikšto manijakas, būkit atsargūs (necenz. žodis), ???? ?? ???????? (vertimas - „Na, (necenz. žodis) juos (necenz. žodis), prisigeria (necenz. žodis) ir krečia kvailystes (necenz. žodis). Ten išvis parašyta (necenz. žodis) komentaruose, tipo, žinai, jau Facebooke, atsargiai (necenz. žodis), ...(?) kaimas (necenz. žodis), vaikšto maniakas, būkit atsargūs, (necenz. žodis), tipo, Genkai (?)“). G. Š. juokėsi: ??, ?? (vertimas - „Che, che.“). V. J. sako, ad ten tokie juokai, kad paštininkė išsidirbinėja: - ??? ????? ????, ?? ?????. ?????? (necenz. žodis). Paštininkė ???????? (necenz. žodis) ?? ???? ???? (necenz. žodis)?? ?? ?????? (necenz. žodis), (necenz. žodis) ??????? ?? ?? ????? (necenz. žodis), ???? ?? ???????? ??? ?? (necenz. žodis). ?? ?????? …??? (necenz. žodis). (vertimas - „Ten žvengimas toks, na, (necenz. žodis) (necenz. žodis). Paštininkė išsikalinėja per visą lapą (necenz. žodis) iki jos laikraščio (necenz. žodis), (necenz. žodis) suprasi /ką suprasi, - vert./, kas jos galvoje (necenz. žodis), gali tave padurti kur nors (necenz. žodis). Ar kirviu ...(?) (necenz. žodis)“). G. Š. sako, kad (M.) jam rodė nuotraukos, kur ji (D.) jį (M.) kūju suskaldė (sudaužė): - (necenz. žodis)?? ??? ?????????? ?????, ?? ??? ? ??? (necenz. žodis), ??? ???????? ??????????, ??? ?? (necenz. žodis). (vertimas - „(necenz. žodis) jis man rodė nuotraukas, kaip jį e… ten (necenz. žodis), ji kūju suskaldė, eik tu (necenz. žodis)“). V. J. stebisis: - ??, ??, ??. (vertimas - „Na, na, na.“). G. Š. vertina, kad ji (D.) yra nesveika:. (necenz. žodis) ????? ??????? (necenz. žodis). (vertimas - „(necenz. žodis) tikrai ligonė (necenz. žodis).“). V. J. pasakojo, kad geriant kartu su D., jai staiga kažkas „šauna“ į galvą ir ji (D.) gali bent ką sužaloti, o jis (V.) nenori būti padurtas: ?? ??, ?? ???, ?? ????, ????, ????????? ?????????, ???? ?????????, ????????? ???????, (necenz. žodis) ????? ??? ??-?? ? ????? ?????, (necenz. žodis), ????? (necenz. žodis). ??? ?? (necenz. žodis). ?? ? ???? ?? ?? (necenz. žodis) ?????? ???? …??? ????, ??? ?????? ?? ??, ?? ? (necenz. žodis). ??????? ?? ???????, ??????? (necenz. žodis), ? ????, ?????? ? (necenz. žodis), ???? ???????? (necenz. žodis). (vertimas - „Tu ką, taigi ji, jis sėdi, sėdi, normaliai išgeria, normaliai sėdi, normaliai kalba, (necenz. žodis) tuoj pim kažkas į smegenis trenkia, (necenz. žodis), eina (necenz. žodis). Eik tu (necenz. žodis). Tai aš sakau jiems (necenz. žodis) savaitę ...(?) tikiu, taigi išgerti tai kas, tai (necenz. žodis). Pamatė, kad užeinu, užeinu (necenz. žodis)– į kojas, pojebal aš (necenz. žodis), būti šašlyku (necenz. žodis).“). G. Š. juokėsi: ?? (vertimas -„Che.“). V. J. sako, kad sunku nuspėti, kas darosi (D.) galvoje: (necenz. žodis) ???????, ??? ?? ?? ??? ?????. (vertimas „(necenz. žodis) suprasi /ką suprasi, - vert./, kas jai galvoje (necenz. žodis).“). G. Š. sutinka: ??. (vertimas - „Taip.“). V. J. bando pabaigti pokalbį, prašydamas G. Š., kad pastarasis papasakotų apie savo reikalus: ???? ??????, ?? ? ????, ?? ?? ????????? (vertimas „Tokie reikalai. Kaip pas tave, kuo nustebinsi?“. G. Š. atsako, jog dirba, o per išeigines poilsiavo: ? ??, ???????? ? ????????. ????????? ?? ???????? ????, ???? ??. (vertimas - „Ai, va, dirbame ir dirbame. Va truputį per išeigines pailsėjome.“). V. J. nurodo, kad suprato: - ??, ??, ?? (vertimas - „Na, na, na.“). G. Š. tęsdamas pokalbį sako, kad pirmadienį vėl į darbą: ?? ? ???, ? ????? ?? ????? ??????????, ????? ?? ??????. (vertimas - „Na ir viskas, ir va vėl pirmadienis, vėl darbe.“). V. J. sako, kad šiandien nedirbs, o rytoj taip pat eis į darbą. - ??, ??. ? ?? ????? ??, ? ???? (necenz. žodis). ???? ??? ???? (necenz. žodis) ?? ?????? (vertimas - „Na, na. Aš tai šiandien ne, namie (necenz. žodis). Rytoj jau irgi (necenz. žodis)į darbą.“). G. Š. atsako, kad suprato. - ????. (vertimas - „Aišku.“). V. J. bando pabaigti pokalbį: - ???? ??? ?????????? (necenz. žodis). (vertimas - „Tokie va reikaliukai (necenz. žodis)“). G. Š. taip pat bando pabaigti pokalbį: ???? ?????, ????? …??? ??? ????????? (vertimas - „Aišku, gerai, bus ...(?) viskas normaliai.“). V. J. atsisveikina: ?? ?? ??? ?????????, ???? ???. ????? ??? ????? ?? ???? (vertimas „Na taip, viskas normaliai, viskas aišku. Iki pasimatymo.“). G. Š. siūlo susiskambinti: - ?? ????? ?????????? (vertimas - „Na, iki, susiskambinsime.“). V. J. sutinka: ?? (vertimas „Na.“) (t. 1, b. l. 143-147).

2022-06-20 elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokole nurodyta, kad 2022 m. balandžio 07 d. atliekant M. M. elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolę, kaupimą bei jos fiksavimą užfiksuotas pokalbis tarp M. M. ir nenustatyto vyro (t. 1, b. l. 162-175).

Motyvuojamoji dalis

Dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo ir įrodymų vertinimo

BK 135 straipsnio 1 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo neteko regos, klausos, kalbos, vaisingumo, nėštumo ar kitaip buvo sunkiai suluošintas, susirgo sunkia nepagydoma ar ilgai trunkančia liga, realiai gresiančia gyvybei ar stipriai sutrikdančia žmogaus psichiką, arba prarado didelę dalį profesinio ar bendro darbingumo, arba buvo nepataisomai subjaurotas nukentėjusio asmens kūnas. BK 135 straipsnio 2 dalies 3 punkto numatyta kvalifikuota sunkaus sveikatos sutrikdymo veika. Pagal ją baudžiamas tas, kas savo artimąjį giminaitį ar šeimos narį. Byloje nėra ginčo dėl to, kad D. I. ir M. M. kelis metus iki įvykio ir įvykio metu gyveno kartu, vedė bendrą ūkį ir buvo sugyventiniai. Taigi M. M. pagrįstai gali būti laikomas kaltinamosios šeimos nariu.

Kaltinamoji D. I. teigė, kad savo kaltę, jog padarė jai inkriminuojamą nusikalstamą veiką, pripažįsta. Kad būtent nuo sužalojimo peiliu nukentėjusiajam buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas, patvirtina ir specialisto išvada Nr. G 1488/2022(01), taip pat paties nukentėjusiojo M. M. parodymai, netiesiogiai – kitų liudytojų parodymai. Taigi nagrinėjimo metu buvo neginčijamai nustatyta, kad D. I. durdama peiliu sunkiai sutrikdė M. M. sveikatą.

Tačiau apklausiama teisme D. I. nurodė, kad dūrė peiliu nukentėjusiajam dėl to, kad iš jo juto grėsmę, kai šis užsimojo kumščiu prieš ją ir durdama peiliu gynėsi nuo M. M. smurto. Užsimojimas kumščiu sekė po to, kai M. M. puolė ją su žarstekliu, kurį ji iš jo atėmė. Veiksmą peiliu atliko spontaniškai, bijodama dėl savo galvos, nes galvoje yra cista, kuri nuo smūgio gali būti paveikta. Iš esmės tokius pačius parodymus ji davė ir ikiteisminio tyrimo metu, apklausiama ikiteisminio tyrimo pareigūno ir ikiteisminio tyrimo teisėjo. Taigi kaltinamosios pozicija viso proceso metu išliko nuosekli.

Pagal baudžiamąjį įstatymą asmuo turi teisę į būtinąją gintį ir neatsako pagal baudžiamąjį įstatymą, jeigu jis, neperžengdamas būtinosios ginties ribų, padarė baudžiamajame įstatyme numatyto nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymius formaliai atitinkančią veiką gindamasis ar gindamas kitą asmenį, nuosavybę, būsto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo kėsinimosi. Šią teisę asmuo gali įgyvendinti neatsižvelgdamas į tai, ar galėjo išvengti kėsinimosi arba kreiptis pagalbos į kitus asmenis ar valdžios institucijas (BK 28 straipsnio 1, 2 dalys). Taigi, norint taikyti BK 28 straipsnio nuostatas ir pripažinti veikoje buvus būtinosios ginties požymius, baudžiamojoje byloje turi būti nustatytos aplinkybės, atitinkančios BK 28 straipsnyje keliamas sąlygas, susijusias su kėsinimusi ir gynyba nuo pavojingo kėsinimosi. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad kėsinimasis, nuo kurio galima būtinoji gintis, turi būti pavojingas, realus ir akivaizdus, o gynyba turi atitikti kėsinimosi pobūdį ir pavojingumą. Pavojingumas priklauso nuo kėsinimosi intensyvumo, naudojamų priemonių, užpuoliko ir besiginančiojo jėgų santykio, galimos žalos dydžio ir pan. Kėsinimosi realumas konstatuojamas tada, kai kėsinimasis yra tikras, egzistuoja objektyviai, o ne besiginančiojo vaizduotėje. Tai reiškia, kad besikėsinančiųjų į minėtas vertybes asmenų elgesys yra išreikštas išoriškai, t. y. toks, kurį kiti asmenys gali stebėti, matyti, girdėti ar kitaip justi, patirti tokio elgesio padarinius. Kėsinimosi akivaizdumas siejamas su tuo, kad reali žala jau daroma arba jos grėsmė yra visiškai aiški. Pažymėtina, kad vertinant būtinosios ginties situaciją turi būti itin kruopščiai nustatoma pavojingo kėsinimosi pradžia ir pabaiga, nes teisingas šių aplinkybių nustatymas lemia tinkamą būtinosios ginties įvertinimą. Tais atvejais, kai pagrindo įžvelgti pavojingą kėsinimąsi apskritai nebuvo, tačiau asmuo dėl nepagrįsto įtarumo vis dėlto padarė žalos kitam asmeniui, nėra nei būtinosios ginties, nei jos ribų peržengimo. Tokia veika, esant visiems atitinkamos nusikalstamos veikos sudėties požymiams, kvalifikuojama kaip tyčinis nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-279/210, 2K-316/2012, 2K-275/2013, 2K-282/2014, 2K-364/2014).

Būtinosios ginties būklė atsiranda ne tik pačiu pavojingo kėsinimosi momentu, bet ir tais atvejais, kai yra reali jo grėsmė. Taip paprastai būna, kai nukentėjusieji patiria smūgius, sužalojimus, ištraukiamas ginklas, atlenkiamas peilis, besiginantysis apsupamas kitų asmenų, girdimi aiškiai išsakomi grasinimai ir pan. Teismų praktika orientuojama į tai, kad itin kruopščiai būtų tiriama pavojingo kėsinimosi pradžia ir pabaiga, nuo kurių priklauso kėsinimosi akivaizdumo traktuotė. Tiesioginio pavojaus sąlygomis asmuo gali pradėti gintis nelaukdamas, kol jam bus suduotas pirmasis smūgis ar padaryta kitokia žala. Kėsinimosi ypatybės (ginamų vertybių svarba, puolimui naudojamos priemonės, veiksmų jėga, intensyvumas ir pan.) nulemia ir gynybą sudarančių veiksmų bei jų padarinių teisėtumo vertinimą. Įstatymo nereikalaujama, kad besiginančiojo atkirtis būtų smulkmeniškai apskaičiuotas ir visiškai adekvatus kėsinimuisi tiek vertinant gynybinius veiksmus, tiek ir jų padarinius. Susidariusioje konkrečioje situacijoje dėl jėgų santykio, patirties, naudojamų priemonių ir kitų aplinkybių besiginančiojo veiksmai gali būti efektyvesni. Be to, nėra svarbu, ar žala, padaryta besikėsinančiajam, yra mažesnė ar didesnė už tą žalą, kuri buvo padaryta ar grėsė užpultajam. Nei kiekybės, nei kokybės požiūriu ji neprivalo atitikti tos žalos, kurios buvo siekta ar kurią sukėlė kėsinimasis.

Taigi sprendžiant, ar asmens veiksmai gali būti laikomi padaryti esant būtinosios ginties situacijai, itin didelę reikšmę turi tikslus faktinių aplinkybių nustatymas, nuo kurių priklauso atitinkamos išvados dėl teisės į būtinąją gintį padarymas.

Šiuo atveju byloje paties įvykio faktinėms aplinkybėms nustatyti yra svarbūs kaltinamosios parodymai (kadangi įvykio nematė jokie liudytojai), taip pat nukentėjusiojo parodymai, kiti byloje esantys objektyvūs įrodymai. Pačiame įvykyje tiesiogiai dalyvavo tik D. I. ir M. M., kitų asmenų, mačiusių jų konfliktą, nėra. Pats nukentėjusysis M. M. apklausos metu teisme nurodė nelabai ką pamenantis, atsiminė tik aplinkybę, kad buvo paėmęs žarsteklį. Tolesnių savo veiksmų, taip pat ir peilio, neatsimena. Sutinka su tuo, kad galėjo ranka užsimoti prieš kaltinamąją.

Teismas nustatė, kad byloje nėra jokių duomenų, paneigiančių kaltinamosios D. I. parodymus tiek dėl žarsteklio naudojimo, tiek dėl M. M. užsimojimo kumščiu prieš ją. Priešingai, byloje esantys kiti duomenys netiesiogiai patvirtina kaltinamosios nurodytas aplinkybes. Kaip matyti iš įvykių suvestinės (t. 1, b. l. 108-117), pareigūnams ne kartą buvo pranešama apie M. M. smurtą artimoje aplinkoje prieš D. I., aplinkybes dėl abipusio smurto naudojimo apklausų metu patvirtino tiek D. I., tiek M. M.. Taigi M. M., anksčiau vartojęs jos atžvilgiu smurtą, galėjo jį naudoti ir šio įvykio metu. Taip pat nustatyta, kad D. I. galvoje yra cista ir ji pagrįstai galėjo baimintis dėl smūgio į galvą. Kita vertus, nors nėra nustatyta, kad M. M. ketino suduoti būtent į galvą, tačiau užsimojimas ranka, įvertinus anksčiau buvusius smurto atvejus, taip pat aplinkybę, jog prieš tai buvo kėsintasi žarstekliu, laikytinas pavojingo kėsinimosi pradžia. Minėta, jog pagal teismų praktiką nėra būtina laukti, kol bus suduotas pirmasis smūgis, pakanka to, kad kiltų tokio smurto grėsmė. Teismo vertinimu, šiuo atveju užsimojimas ranka gali būti laikomas tiesiogine fizinio smurto grėsme ir jau beprasidedančiu kėsinimusi. Tokiu atveju nėra būtina nustatyti, kad buvo kėsintasi būtent į galvos sritį, nes smūgio sudavimas tiek į galvą, tiek į kitas kūno vietas paprastai sukelia bent minimalų sveikatos sutrikdymą arba fizinį skausmą, o tokia veika laikoma pavojinga ir nusikalstama pagal baudžiamąjį įstatymą. Tai reiškia, kad nusikalstamas kėsinimasis, kurio metu kyla tiesioginė grėsmė sveikatai, užpultajam asmeniui suteikia teisę gintis nuo tokių puolančiojo veiksmų.

Teismas, įvertinęs išdėstytų aplinkybių visumą, daro išvadą, kad nėra pagrindo netikėti kaltinamosios D. I. parodymais dėl M. M. elgesio įvykio metu, šiam užsimojant ranka prieš ją. Toks veiksmas laikomas pakankamu konstatuoti, kad pavojingas kėsinamasis prasidėjo (ar kilo jo grėsmė), t. y. buvo akivaizdus ir realus. Šiame kontekste pažymima ir tai, kad nustatyta, jog įvykio metu peilis gulėjo ant stalo, esančio apie 60 cm atstumu nuo jos – toks atstumas nelaikytinas pernelyg dideliu, jog pasiekus ir paėmus peilį, gresiantis kėsinamasis nebebūtų pavojingas, akivaizdus ar realus. Svarbu ir tai, kad smūgis peiliu įvyko prasidėjus ir nepasibaigus pavojingam M. M. kėsinimuisi. Vien aplinkybė, kad prieš tai kaltinamoji panašų kėsinimąsi žarstekliu atrėmė nenaudodama peilio, nereiškia, kad ji neturėjo teisės nuo tebesitęsiančio ar naujai prasidėjusio puolimo gintis naudodama įrankius ar priemones, be kita ko, ir peilį. Pagal teismų praktiką, besiginantysis gali gintis naudodamas įvairias priemones, taip pat nepaisant to, kad turi galimybę išvengti užpuolimo. Kita vertus, šios aplinkybės gali būti svarbios dėl būtinosios ginties ribų peržengimo. Įvertinus minėtas aplinkybes, daroma išvada, kad D. I. turėjo teisę į būtinąją gintį, todėl jos veiksmai duriant peiliu vertinami kaip atlikti būtinosios ginties situacijoje. Tačiau tokiu atveju svarbu įvertinti ar šioje situacijoje nebuvo peržengtos būtinosios ginties ribos.

Pagal BK 28 straipsnio 3 dalį būtinosios ginties ribos peržengiamos, kai tiesiogine tyčia nužudoma arba sunkiai sutrikdoma sveikata, jeigu gynyba aiškiai neatitiko kėsinimosi pobūdžio ir pavojingumo. Taigi įstatymas numato tris sąlygas, kurioms esant padaryta veika vertinama kaip būtinosios ginties ribų peržengimas: 1) gynyba aiškiai neatitiko kėsinimosi pobūdžio ir pavojingumo; 2) užpuolikas nužudytas arba jam sunkiai sutrikdyta sveikata; 3) tai padaryta tiesiogine tyčia. Be to, BK 28 straipsnio 3 dalyje numatytos dvi išimtys, kai, net ir nustačius aiškų gynybos neatitikimą kėsinimosi pobūdžiui ir pavojingumui, nepripažįstama, jog peržengtos būtinosios ginties ribos: a) kai tai padaryta dėl didelio sumišimo ar didelio išgąsčio, kurį sukėlė pavojingas kėsinimasis; b) kai buvo ginamasi nuo įsibrovimo į būstą. Teismų praktikoje išvada apie būtinosios ginties ribų peržengimą paprastai daroma nustačius, kad tiesiogine tyčia besikėsinančiajam padaryta aiškiai didesnė žala, negu vertos ginamos teisės ar interesai, į kuriuos buvo kėsinamasi, kai panaudotos gynybos priemonės konkrečioje situacijoje nebuvo būtinos. Pažymėtina, kad teismai, spręsdami šį klausimą, turi įvertinti kėsinimosi pobūdį, pavojingumą ir besikėsinančiajam padarytos žalos dydį. Kėsinimosi pobūdį nulemia vertybės, kurioms dėl kėsinimosi gresia pavojus (nuosavybė, gyvybė, sveikata ir pan.), o pavojingumą – kėsinimosi intensyvumas, besikėsinančiųjų skaičius, jėgų santykis, kėsinimosi metu naudojamos priemonės, galimos žalos dydis ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-59/2010, 2K-310/2011, 2K-423/2011 ir kt.).

Šiuo atveju byloje nustatyta, kad D. I. ir M. M. vieną kartą dūrė peiliu, kurio bendras ilgis apie 22,5 cm (t. 1, b. l. 95-96). Dūris buvo stiprus, nes nukentėjusiajam padaryta kiauryminė durtinė - pjautinė pilvo kairės pusės pašonkaulio srities žaizda su storosios žarnos pasaito sužalojimu, sukėlusi sunkų sveikatos sutrikdymą. Taigi buvo smūgiuojama pakankamai ilgu virtuviniu peiliu į gyvybiškai svarbią M. M. kūno vietą (pilvą). Teismo vertinimu, šie objektyvūs duomenys rodo, kad pasirinkta gynyba aiškiai neatitiko kėsinimosi pobūdžio ir pavojingumo, nes norint atremti dar tik galimai beprasidedantį kėsinimąsi nebuvo būtinumo smūgiuoti peiliu į gyvybiškai itin svarbią pilvo sritį. Juo labiau, kad M. M. buvo pakankamai stipriai apsvaigęs, o prieš tai įvykęs kėsinimasis žarstekliu buvo atremtas be peilio, todėl ir šiuo atveju pavojingas kėsinimasis galėjo būti atremtas švelnesnėmis gynybos priemonėmis.

D. I. pasirinktas įrankis, veikimo būdas – smūgio sudavimas peiliu nukentėjusiajam į pilvą – rodo, jog ji suvokė, kad sunkūs padariniai (tame tarpe galimai ir sunkus sveikatos sutrikdymas) neabejotinai atsiras ir norėjo tokių padarinių. Toks kaltinamosios veikimas buvo labai pavojingas M. M. sveikatai, sunkių veikos padarinių kilimas buvo neišvengiamas ir to kaltinamoji nesuvokti negalėjo. Esant neapibrėžtai tyčiai, kuri yra tiesioginės tyčios rūšis, asmuo suvokia pavojingą veikos pobūdį ir numato padarinius, jų nori, tačiau jų nedetalizuoja. Jeigu nustatoma, kad veika neišvengiamai (arba yra didelė tikimybė) sukels BK numatytus padarinius, o asmuo sako, kad jų nenorėjo, yra būtent neapibrėžta tyčia. Nagrinėjamoje situacijoje D. I., durdama M. M. pilvą, neabejotinai numatė, kokie gali būti tokio jos veikimo padariniai. Kaltinamoji tiesiog nedetalizavo tų padarinių išraiškos laipsnio, t. y. jai buvo priimtini bet kokie galintys kilti padariniai – tiek sunkus, tiek nesunkus jo kūno sužalojimas. Kaltinamosios veiksmų analizė rodo, kad ji veikė tiesiogine neapibrėžta tyčia.

Taigi šiuo atveju teismas sprendžia, kad D. I. veiksmai atitiko įstatymo sąlygas, kurioms esant padaryta veika vertinama kaip būtinosios ginties ribų peržengimas: jos gynyba aiškiai neatitiko kėsinimosi pobūdžio ir pavojingumo; M. M. buvo sunkiai sutrikdyta sveikata; ir tai padaryta tiesiogine (neapibrėžta) tyčia.

Nustatęs tokias faktines aplinkybes, teismas tikslina kaltinimą ir nurodo:

Šiais savo veiksmais D. I. padarė nusikaltimą, numatytą BK 28 straipsnio 3 dalyje ir 135 straipsnio 2 dalies 3 punkte.

Toks kaltinimo tikslinimas kaltinamosios teisės į gynybą nepažeidžia, nes būtent tokio kaltinamosios veiksmų teisinio vertinimo baigiamųjų kalbų prašė jos gynėja.

Dėl skirtinos bausmės

Kaltinamosios D. I. atsakomybę lengvinanti aplinkybė – kad ji prisipažino padariusi nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). D. I. iš esmės pripažino visus savo veiksmus, o jų vertinimas baudžiamojo įstatymo prasme šiuo atveju neturi esminės įtakos šios aplinkybės konstatavimui.

Taip pat D. I. lengvinanti aplinkybė yra ir ta, kad veika padaryta peržengiant būtinosios ginties ribas, kai baudžiamasis įstatymas numato atsakomybę už būtinosios ginties ribų peržengimą (BK 59 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Kaltinamosios atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

BK 135 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta tik laisvės atėmimo bausmė nuo dvejų iki dvylikos metų, todėl D. I. už šią nusikalstamą veiką skiriama laisvės atėmimo bausmė.

Skirdamas bausmę, be nustatytų atsakomybę lengvinančių aplinkybių ir sunkinančios aplinkybės nebuvimo, teismas atsižvelgia į nusikalstamos veikos rūšį ir pobūdį – padaryta labai sunki nusikalstama veika žmogaus sveikatai. Nusikalstama veika padaryta veikiant tiesiogine tyčia ir yra baigta. Įvertinus nusikaltimo padarymo aplinkybes (kaltės rūšį, smūgių skaičių) teismas mano, kad padaryto nusikaltimo pavojingumas yra kiek mažesnis nei rūšinis tokių nusikalstamų veikų pavojingumas.

M. M. ieškinio dėl padarytos žalos nereiškė, pretenzijų D. I. neturi. Tačiau byloje yra pareikštas Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys 2 521,69 Eur sumai, kurio kaltinamoji neatlygino.

Baigiamųjų kalbų metu gynėja prašė kaltinamajai skirti švelnesnę nei sankcijoje numatytą bausmės rūšį. Teismas šioje byloje tokios galimybės nenustatė. Švelnesnę bausmės rūšį skirti vadovaujantis BK 62 straipsniu nėra teisinio pagrindo, nes nėra nustatytos aplinkybės, nurodytos BK 62 straipsnio 1 dalyje ar 2 dalyje. Pažymima, kad byloje nustatytos dvi D. I. atsakomybę lengvinančios aplinkybės, tačiau viena jų yra analogiška BK 62 straipsnio 2 dalies 5 punkte nustatytai aplinkybei, todėl ta pati aplinkybė negali būti vertinama du kartus ir tuo pagrindu skiriama švelnesnė nei sankcijoje nustatyta bausmė. Nesant kitų BK 62 straipsnio 2 dalies 1-6 punktuose nustatytų aplinkybių, skirti švelnesnės nei sankcijoje nustatytos bausmės nėra pagrindo. Svarbu ir tai, kad kaltinamoji net iš dalies neatlygino Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinio ieškinio.

Pažymėtina, kad švelnesnės, negu įstatymo numatyta, bausmės paskyrimas, net ir esant konkrečioje baudžiamojoje byloje BK 62 straipsnio 1 ar 2 dalyje nustatytų sąlygų visumai, yra teismo, nagrinėjančio bylą, teisė, bet ne pareiga. Ši teismo teisė skirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę iš esmės yra išimtis iš bendros taisyklės (BK 54 straipsnio 1 dalis) ir tik nustačius visumą bylos aplinkybių, kurios leidžia pagrįstai teigti apie mažesnį kaltininko asmenybės ir jo padarytos veikos pavojingumą, veikos atsitiktinį pobūdį ir panašiai, atsiranda pagrindas taikyti BK 62 straipsnio nuostatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-176-222/2019). Šiuo atveju tokių aplinkybių visuma byloje nenustatyta.

Įvertinęs D. I. asmenybę, ankstesnį teistumą, per paskutinius keturis metus esamų baustumų administracine tvarka skaičių ir pobūdį, be kita ko, ir už šiurkščius KET pažeidimus (2021 m. vasario 3 d. vairavo automobilį būdama neblaivi, nevykdė pareigūnų reikalavimų (t. 2, b. l. 92-108), padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą ir pobūdį, teismas sprendžia, kad švelnesnė, negu įstatymo numatyta, bausmė nerealizuos baudžiamajame įstatyme numatytų bausmės tikslų. Todėl jos skirti vadovaujantis BK 62 straipsniu ar 54 straipsnio 3 dalimi nėra pagrindo.

Skirdamas bausmę, teismas taip pat atsižvelgia į kaltinamosios asmenybę, kurios pavojingumas nėra didelis. D. I. dirba, iki šios veikos padarymo buvo teista, bausta administracine tvarka, VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje ar priklausomybės ligų centre negydyta. Pagal baudžiamąjį įstatymą bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui. Viena iš bausmės paskirčių – užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punktas). Teismas bausmę skiria pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis).

Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus ir aktualią teismų praktiką skiriant bausmes, teismas mano, kad bausmės tikslai bus pasiekti D. I. paskyrus laisvės atėmimo bausmę, atitinkančią minėtos bausmės minimumą.

Į bausmės laiką įskaitomas D. I. laikiname sulaikyme išbūtas laikas nuo 2021 m. gegužės 2 d., 14.00 val., iki 2021 m. gegužės 4 d., 12.21 val.

Kaltinamajai D. I. paskirtos kardomosios priemonės – įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje ir rašytinis pasižadėjimas neišvykti (t. 2, b. l. 75-81), paliekamos iki nuosprendžio vykdymo pradžios.

Dėl nusikalstamais veiksmais padarytos žalos ir civilinio ieškinio

Nagrinėjamoje byloje civilinį ieškinį pareiškė Vilniaus teritorinė ligonių kasa pateikė civilinį ieškinį 2 521,69 Eur sumai dėl turtinės žalos padarymo (t. 1, b. l. 79-82).

Lietuvos Respublikos Konstitucijoje nurodyta, kad asmeniui padarytos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą nustato įstatymas (30 straipsnio 2 dalis). Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (BPK 44 straipsnio 10 dalis). Taigi asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam (kaltinamajam) ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (BPK 109 straipsnis). Civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal Baudžiamojo proceso kodekso nuostatas, tačiau, kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. Teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (BPK 113 straipsnis, 115 straipsnio 1 dalis). Sprendimą patenkinti civilinį ieškinį teismas priima tuo atveju, kai, remdamasis byloje esančiais įrodymais, nustato, kad ieškinys yra pagrįstas, t. y. fiziniam ar juridiniam asmeniui padaryta turtinė ar neturtinė žala; kaltinamojo veikoje yra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių; tarp kaltinamojo veikos ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys.

Su pareikštu civiliniu ieškiniu kaltinamoji D. I. sutiko, jis pagrįstas medicininiais dokumentais. Kadangi nustatyta, jog M. M. gydėsi sužalojimus, kuriuos padarė kaltinamoji D. I., ieškinys tenkinamas visiškai.

Dėl daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, likimo

Vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 5 punktu, byloje saugomi daiktai: marškinėliai, du megztiniai, apatinės kelnaitės, kelnės, striukė, batai, saugomi Vilniaus apskrities VPK saugojimo kameroje (t. 1, b. l. 100-105), prašant M. M., grąžinami jam.

Vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktu, byloje saugomi daiktai: D. I. DNR, M. M. DNR, peilis, saugomi Vilniaus apskrities VPK saugojimo kameroje (t. 1, b. l. 100-105), sunaikinami. CD diskai esantys byloje, paliekami saugoti byloje.

Teismas, įvertinęs tai, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 301 straipsniu, 302 straipsniu, 303 straipsnio 1, 2 dalimis, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1, 6, 7 dalimis,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

D. I. pripažinti kalta pagal BK 28 straipsnio 3 dalį ir 135 straipsnio 2 dalies 3 punktą ir nuteisti dvejų metų laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis BK 65, 66 straipsniais į laisvės atėmimo bausmės laiką įskaityti sulaikyme išbūtą laiką nuo 2021 m. gegužės 2 d., 14.00 val., iki 2021 m. gegužės 4 d., 12.21 val. (dvi paras), vieną laisvės atėmimo dieną prilyginant vienai sulaikymo dienai.

Kaltinamajai D. I. paskirtas kardomąsias priemones – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje ir rašytinį pasižadėjimas neišvykti – palikti galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios.

Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį dėl turtinės 2 521,69 Eur žalos atlyginimo tenkinti visiškai ir iš D. I. Vilniaus teritorinės ligonių kasos naudai priteisti 2 521,69 Eur.

Vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 5 punktu, daiktus: marškinėlius, du megztinius, apatines kelnaites, kelnes, striukę, batus, saugomus Vilniaus apskrities VPK saugojimo kameroje, grąžinti M. M..

Vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktu, daiktus: D. I. DNR, M. M. DNR, peilį, saugomus Vilniaus apskrities VPK saugojimo kameroje, sunaikinti.

CD diskus, esančius byloje, palikti saugoti byloje.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Vilniaus apygardos teismą, nuteistajam šis terminas skaičiuojamas nuo nuosprendžio nuorašo, išversto į jam suprantamą kalbą, įteikimo dienos.

Teisėjas Darius Pranka