Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo Z. Š. pareiškimą dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys J. Š., A. P., Z. L., Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekciją prie Aplinkos ministerijos (toliau - Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

3. Teismo posėdžio metu pareiškėjo atstovė pareiškimą palaikė.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

6. Į bylą pateikta suformuota nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų byla dėl žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su statiniais, esančių (duomenys neskelbtini): gyvenamuoju namu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkiniu pastatu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkiniu pastatu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), šuliniu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (toliau visi kartu – Statiniai), visų Statinių statybos metais nurodyti 1968 metai. VĮ Registrų centras duomenimis žemės sklypas registruotas Z. Š. vardu, daiktinės teisės į minėtus Statinius neregistruotos.

7. Pareiškėjas prašo nustatyti faktą, kad nuosavybės teisę į Statinius įgijo pagal įgyjamąją senatį.

8. Asmens nuosavybės teisei į tam tikrą daiktą atsirasti turi būti konkretus nuosavybės teisės įgijimo pagrindas. Įstatymų leidėjas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.47 straipsnyje reglamentavo nuosavybės teisių įgijimo pagrindus. Vienas iš jų – nuosavybės teisės įgijimas įgyjamąja senatimi (CK 4.47 straipsnio 11 punktas). Šis būdas taikomas, kai pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą iki terminų, nustatytų CK 4.68 straipsnio 1 dalyje suėjimo, o prašo teismo konstatuoti, kad yra visos CK 4.68-4.71 straipsniuose nustatytos įgyjamosios senaties sąlygos. Teismui šias sąlygas konstatavus, valdymo teisė transformuojasi į nuosavybės teisę, t. y. pareiškėjas įgyja nuosavybės teisę į daiktą nuo teismo sprendime nurodytos įgyjamosios senaties termino suėjimo dienos ir gali ją įregistruoti viešame registre. Nuosavybės įgijimo faktas pagal įgyjamąją senatį taikomas tik esant šioms sąlygoms: 1) pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą kitokiu CK 4.47 straipsnyje numatytu būdu; 2) yra visos CK 4.68-4.71 straipsniuose nurodytos sąlygos: a) daikto valdymas yra prasidėjęs sąžiningai; b) daiktas nėra įregistruotas kito asmens vardu; c) visą valdymo laikotarpį daiktas buvo valdomas teisėtai, sąžiningai, atvirai ir nepertraukiamai; d) daiktas visą valdymo laikotarpį buvo valdomas kaip savas, t. y. pareiškėjas elgėsi kaip daikto savininkas ir suvokė, kad kiti asmenys neturi daugiau teisių už jį į valdomą daiktą; e) valdymas tęsėsi CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą.

9. Įgyjamosios senaties institutas skirtas spragoms nuosavybės teisiniuose santykiuose užpildyti ir teisinės padėties netikrumui juose panaikinti, daiktų apyvartos galimumui užtikrinti ir daiktą valdančio asmens teisinei padėčiai stabilizuoti. Pareiškėjas nurodo, kad jo mama V. Š. Statinius pasistatė maždaug 1968 metais, ten gyveno kartu su vaikais, po mamos mirties (duomenys neskelbtini) pareiškėjas priėmė palikimą pradėdamas turtą faktiškai valdyti, tačiau į notaro biurą nesikreipė, nes turėdamas testamentą, kuriuo mama Statinius paliko pareiškėjui, manė, kad papildomų veiksmų pas notarą atlikti nereikia.

10. Suinteresuotas asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija atsiliepime į pareiškimą nurodo, kad pagal Lietuvos TSR Ministrų Tarybos 1958 m. gruodžio 13 d. nutarimo „Dėl statybos vykdymo tvarkos ir dėl valstybinės statybos kontrolės įvedimo kaimo vietovėje“ Nr. 570 nuostatas, buvo nustatyta, kad bet kokia nauja statyba ar esamų pastatų rekonstravimas miestuose ir kaimo vietovėje gali būti pradėta tik gavus atitinkamą leidimą. Leidimus išduoda: statybai respublikinio pavaldumo miestuose ir priemiestinėse zonose – miestų vykdomųjų komitetų statybos ir architektūros reikalų skyriai, statybai rajoninio pavaldumo miestuose ir kaimo vietovėse – rajonų architektai. Asmenys, vykdantieji statybą be leidimo, išduoto šiuo nutarimu nustatytąja tvarka, traukiami atsakomybėm pagal Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo 1958-07-22 įsaką. Suinteresuotas asmuo pažymi, kad Valstybinė statybos kontrolė turėjo būti vykdoma ir kaimo teritorijoje, kontrolės funkcija buvo pavesta valstybiniam statybos ir architektūros reikalų komitetui, toks teisinis reguliavimas rodo, kad statinio statybos metu bei vėliau buvo privalomi statybos teisėtumą patvirtinantys dokumentai, be kurių statybos objektai negali būti vertinami kaip pastatyti teisėtai, o kartu negali būti civilinėje apyvartoje, t. y. privačios nuosavybės teisės objektu, pateiktuose rašytiniuose dokumentuose duomenų apie tai, kokiu pagrindu, leidimu ir kokia apimtimi buvo statomi pareiškime nurodyti statiniai, nėra.

11. Pareiškėjas yra pateikęs Plungės rajono (duomenys neskelbtini) 1980-1982 metų ir 1983 metų ūkinių knygų kopijas, iš kurių matyti, kad (duomenys neskelbtini) 1980-1982 metais (asmeninė sąskaita Nr. 225) ir 1983 metais (asmeninė sąskaita Nr.231) V. Š. vardu užregistruotas gyvenamasis namas ir ūkiniai pastatai, pastatymo metai – 1968 metai, pastatų įsigijimo būdas – statyti paties savininko. Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija nurodo, kad remiantis dokumentų valdymo informacinėje sistemose „(duomenys neskelbtini)“ ir (duomenys neskelbtini) atlikta paieška pagal adresą (duomenys neskelbtini), nustatyta, kad su bylos dalyku susijusių skundų, prašymų ar paklausimų neregistruota, patikrinus duomenis Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje „Infostatyba“ nustatyta, kad nėra duomenų, jog dėl statinių buvo surašyti kokie nors administraciniai aktai ar priimti administraciniai sprendimai. Nors rašytinių įrodymų dėl Statinių leidimo statyti nėra išlikę, tačiau atsižvelgiant į buvusią griežtą valstybinės statybos kontrolę ir nesant duomenų apie pažeidimus, o priešingai, esant ūkinėse knygose apie įrašus, jog Statiniai statyti paties savininko, leidžia pagrįstai manyti, kad Statinių statybai leidimai buvo suteikti. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad jeigu prašoma nustatyti nuosavybės teisės įgijimą įgyjamąja senatimi į nekilnojamąjį daiktą, sukurtą statybos būdu, įgyjamosios senaties teisės normos nekilnojamajam daiktui įgyti nuosavybės teise gali būti taikomos, jeigu nustatoma, kad daiktas sukurtas statybą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka. Statinys, kaip nekilnojamasis daiktas, sukuriamas statybos būdu ar esamo daikto rekonstrukcija (CK 4.47 straipsnio 4, 12 punktai, Lietuvos Respublikos statybos įstatymas ir kiti statybą reglamentuojantys teisės aktai). Darytina išvada, kad jeigu ir nėra objektyvių ir pakankamų įrodymų, jog Statinių statyba buvo vykdoma laikantis statybos procesą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų, nėra pagrindas pripažinti, kad Statiniai, į kuriuos pareiškėjas prašo pripažinti jo nuosavybės teisę įgyjamosios senaties pagrindu, negali būti privačios nuosavybės teisės objektai. Duomenų, jog Statiniai yra savavališka statyba, nepateikta. Teismas sprendžia, kad V. Š. buvo teisėta Statinių valdytoja.

12. Nustatyta, kad V. Š. mirė (duomenys neskelbtini), turtinė teisė įgyjamosios senaties būdu įgyti nuosavybės teisę į daiktą yra paveldima, nes valdymo teisė yra paveldima, o paveldėtojas įgyja tokias teises ir tokia apimtimi, kokias turėjo palikėjas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189-701/2018). Pareiškėjas nurodė, kad po mamos V. Š. mirties palikimą priėmė, pradėdamas turtą faktiškai valdyti, byloje nenustatyta aplinkybių, kurios paneigtų ar darytų nepatikimus pareiškėjo rašytinius paaiškinimus dėl jo veiksmų pradėjus valdyti po mamos mirties likusį ir palikimo objektą sudarantį turtą. (duomenys neskelbtini) pažyma Nr.AS-2919 patvirtina, kad po V. Š. mirties, Z. Š. sodybos pastatus priėmė kaip palikimą, juos prižiūri, tvarko. Pareiškėjo veiksmai valdant turtą, naudojantis juo, prižiūrint, palaikant tinkamos būklės, patvirtina, kad pareiškėjas nuosekliai siekė įgyti turtines teises į paliktą nekilnojamąjį turtą, su šiuo turtu elgėsi kaip turto savininkas, turtą saugojo ir juo rūpinosi, o tokie jo veiksmai prilyginami faktiškam paveldėto turto valdymui ir palikimo priėmimui pagal V. Š. mirties metu galiojusio Civilinio kodekso 587 straipsnį. Paminėtos aplinkybės sudaro pagrindą pripažinti, jog pareiškėjas faktiniu valdymu palikimą priėmė.

13. Daikto valdymo teisė nėra siejama su vienu konkrečiu asmeniu, CK 4.71 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad tuo atveju, kai per įgyjamosios senaties laiką daikto valdymas vienam iš kito perėjo keliems asmenims ir kiekvieno iš jų valdymas atitiko šio kodekso 4.68 straipsnyje nustatytus reikalavimus, tai tų asmenų valdymo laikas skaičiuojamas kartu. Tai reiškia, kad tam, jog kelių valdytojų valdytas laikas galėtų būti skaičiuojamas bendrai, tiek pirmasis valdytojas, tiek ir tie, kuriems valdymas perėjo vėliau, neturi būti valdomo daikto savininkai, daiktą turi būti įgiję sąžiningai ir visą valdymo laiką valdę sąžiningai, teisėtai, atvirai, nepertraukiamai ir kaip savą. Nustačius, kad V. Š. buvo teisėta Statinių valdytoja ir kad pareiškėjas po V. Š. mirties jos palikimą priėmė, t. y. per įgyjamosios senaties laiką pastato valdymas iš V. Š. perėjo pareiškėjui, kad jų valdymas atitinka CK 4.68 straipsnyje nustatytus reikalavimus, laikas, kurį valdė Statinius, skaičiuotinas kartu. Byloje nėra duomenų apie Statinių priklausymą valstybei ar savivaldybei. Jokių kitų įrodymų, patvirtinančių, kad pareiškėjas arba kitas asmuo kada nors anksčiau valdė minėtą nekilnojamąjį turtą nuosavybės teise, byloje nėra.

14. Pareiškėjo valdymo sąžiningumas, teisėtumas, atvirumas ir nepertraukiamumas nėra ginčijamas. Nėra duomenų, kad daikto valdymas būtų buvęs slaptas, o valdymo terminas būtų kada nors nutrūkęs. Kadangi pareiškėjas Statinius valdo nepertraukiamai daugiau kaip dešimt metų, nėra įgijęs nuosavybės kitu būdu, valdymas yra prasidėjęs sąžiningai, Statiniai buvo valdomi kaip savi teisėtai, sąžiningai, atvirai ir nepertraukiamai, t. y. yra visos sąlygos, numatytos CK 4.68–4.71 straipsniuose, todėl pripažįstama, kad pareiškėjas įgijo nuosavybės teisę į Statinius pagal įgyjamąją senatį.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268, 270 straipsniais,

nusprendė:

pareiškimą tenkinti.

Nustatyti, kad Z. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pagal įgyjamąją senatį įgijo nuosavybės teisę į gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), šulinį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius adresu (duomenys neskelbtini).

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės teismo Plungės rūmus.