- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-01-13
- Bylos Nr.
- ATP-17-195/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-16875-2015-6
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Artūras Šumskas
- Kategorijos
- 2.12.19pavadinimo nepavyko patikrinti
išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą pagal A. T. apeliacinį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 31 d. nutarties, kuria administracinės bylos Nr. II-6-269/2016 teisena nutraukta, suėjus administracinės nuobaudos skyrimo pagal Lietuvos Respublikos Administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 214¹⁴ straipsnį ir 214¹⁵ straipsnį ar kitų šio kodekso, straipsnių požymius, terminui, panaikinimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Pareiškėja A. T. (toliau – pareiškėja) 2015 m. spalio 5 d. pateikė skundą Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijai (toliau - Inspekcija), kuriame nurodė, kad L. B., veikdama Vilniaus miesto apylinkės teismo pirmininkės vardu, pažeisdama Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymą, rinko, tvarkė, panaudojo ir atskleidė nenuasmenintus pareiškėjos vardą, pavardę, asmens kodą, duomenis apie jos gyvenamąją vietą, ypatingai asmens kodą ir kitus pareiškėjos asmens duomenis, be pareiškėjos sutikimo, iš Vilniaus miesto apylinkės teisme esančios civilinės bylos Nr. 2-1458-631/2014, atšvęstų dokumentų nuorašus su duomenimis pridėjo prie jos pasirašyto Vilniaus miesto apylinkės teismo blanke 2015 m. rugsėjo 21 d. rašto Nr. V2-848 ir išsiuntė trečiajam asmeniui - Advokatų tarybai (b.l.22-24, 25-28, 32-56).
Pareiškėjos skundas, išnagrinėjus jo teismingumo klausimą, buvo persiųstas nagrinėti Vilniaus rajono apylinkės teismui, kuris 2016 m. spalio 31 d. nutartimi nutraukė administracinės bylos Nr. II-6-269/2016 teiseną, suėjus administracinės nuobaudos skyrimo pagal Lietuvos Respublikos Administracinių teisės pažeidimų kodekso 214¹⁴ straipsnį ir 214¹⁵ straipsnį terminui.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui A. T. prašo panaikinti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 31 d. nutartį ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti apylinkės teisme, arba panaikinti teismo nutartį ir priimti naują nutarimą, Vilniaus rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 31 d. nutartį dalyje dėl A. T. skundo netenkinimo, panaikinti, išspręsti L. B. kaltės klausimą ir medžiagą perduoti prokurorui.
Savo skunde pareiškėja A.T. nurodo, kad apylinkės teismas neteisingai aiškino ir taikė ATPK 35 bei 250 straipsnių nuostatas. Pareiškėja nesutinka su apylinkės teismo sprendimu palikti A. T. skundą nenagrinėtą, kadangi nutraukus administracinę teiseną skundo tenkinimo ar netenkinimo klausimas negali būti sprendžiamas (ATPK 287).
A.T. vadovaudamasi ATPK 249 straipsniu, Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 235 straipsnio 1 dalimi, 254 straipsnio 4 dalimi, 327 straipsnio 1 punktu (2007 m. birželio 28 d. redakcija), Lietuvos Respublikos konstitucinio teismo 2016 m. birželio 10 d. nutarimo Nr. KT-19-N10/2016, 8.2 punktu nurodo, kad teismui neįvertinus kaltinamajam pareikšto kaltinimo pagrįstumo ir nutraukus bylą dėl to, kad suėjo baudžiamosios atsakomybės senaties terminai, sudaromas įspūdis, jog kaltinamasis nebuvo nuteistas tik dėl to, kad suėjo ankščiau paminėti terminai. Pažymi, kad tokiu teisiniu reglamentavimu sudaromos prielaidos išlikti abejonėms dėl to, ar kaltinamasis pagrįstai buvo kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, dėl kaltinamojo nepriekaištingos reputacijos. Pareiškėjos manymu, teismas privalo išspręsti bei pasisakyti dėl L. B. kaltės ir jos padarytų ar nepadarytų administracinių teisės pažeidimų numatytų ATPK 214¹⁴, 214¹⁶ straipsniuose ir/ ar kitų pažeidimų, kaip ir dėl Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 167, 168 straipsniuose numatytų nusikalstamų veikų (ATPK 258 straipsnis). Pareiškėja nurodo, jog Vilniaus rajono apylinkės teismas to nepadarė, todėl skundžiama nutartis laikytina nemotyvuota, dėl ko ir nepagrįsta.
Pareiškėjos nuomone, teisėjai pagal administracinio teisės pažeidimus atsako bendra tvarka. Pažymi, kad nagrinėjamoje civilinėje byloje dėl advokato veiksmų jokio skundo nebuvo, pati L. B. civilinės bylos Nr.2-1458-631/2014 nenagrinėjo, visus byloje esančius dokumentus jau buvo įvertinusi bylą nagrinėjanti teisėja, kuri tik nustačiusi teisės normų pažeidimą galėjo priimti atskirą nutartį ( Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 299 straipsnis). Pareiškėja atkreipia teismo dėmesį, kad šiuo konkrečiu atveju pati L. B. neturėjo teisės imti iš archyvo civilinės bylos ir daryti jos procesinių dokumentų kopijų, kadangi tokie dokumentai išduodami tik griežtai laikantis Archyvų bei asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymų. Pažymi, jog taip veikdama L. B. padarė administracinius teisės pažeidimus numatytus ATPK 214¹⁴, 214¹⁶ straipsniuose, ir/ar net jos veiksmai atitinka Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 167, 168 straipsniuose numatytas nusikalstamas veikas.
Šalies argumentai
Pareiškėjos teigimu, L. B. 2015 m. rugsėjo 21 d. pasirašė Vilniaus miesto apylinkės teismo raštą Nr.V2-848 ir išsiuntė atšvietusi dokumentus trečiajam asmeniui, įskaitant ir pareiškėjos nenuasmenintą dokumentą. Nurodo, kad pastaroji veikė kaip institucijos vadovė, todėl tai nebuvo asmens duomenų tvarkymas teisme, dėl ko Teismų įstatymų nuostatos šiuo konkrečiu atveju netaikytinos.
Pareiškėjos manymu, L. B. kaip fizinis asmuo pasinaudojo tarnybine padėtimi ir todėl turi būti pripažinta neteisėtais A. T. duomenis rinkimas, tvarkymas, panaudojimas ir atskleidimas tretiesiems asmenims.
Atsiliepimas
Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos direktoriaus atsiliepime į apeliacinį skundą prašoma palikti Vilniaus rajono apylinkės teismo nutartį nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti.
Apeliacinis skundas netenkinamas.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Administracinių nusikaltimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos 2015 m. birželio 25 d. įstatymo Nr. XII-1869, 5 straipsnio 3 ir 4 dalimis administracinė teisena šioje byloje vykdoma pagal iki 2017 m. sausio 1 d. galiojusį Administracinių teisės pažeidimų kodeksą.
Šalies argumentai
Pareiškėja savo skundu iš esmės prašo administracinio teisės pažeidimo bylą grąžinti iš naujo nagrinėti apylinkės teisme. Pažymėtina, kad nors ATPK 302¹² straipsnio 4 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas gali panaikinti nutarimą (nutartį) ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti apylinkės teisme, tačiau grąžinti bylą apylinkės teismui galima tik išimtiniais atvejais, kai reikia atlikti didelės apimties papildomą bylos aplinkybių tyrimą. Šiuo konkrečiu atveju grąžinti bylą apylinkės teismui nėra jokio teisinio pagrindo, todėl apeliacinis skundas dėl šio argumento netenkinamas.
Nors pareiškėja savo skunde nurodo, kad apylinkės teismas netinkamai taikė ATPK 35 bei 250 straipsnių nuostatas, tačiau patikrinus byloje esančius duomenis konstatuotina, kad šioje byloje galioja ATPK 35 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendra taisyklė, kad administracinė nuobauda gali būti skiriama ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo teisės pažeidimo padarymo dienos, su šio straipsnio 3 dalyje numatyta galimybe šį terminą pratęsti ne ilgiau kaip vieneriems metams nuo teisės pažeidimo padarymo dienos. Pagal ATPK 250 straipsnio 7 punktą administracinio teisės pažeidimo bylos teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta, kai iki administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo pasibaigia šio kodekso 35 straipsnyje numatyti terminai.
Iš byloje esančių duomenų matyti, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo pirmininkės L. B. veiksmai 2015 m. rugsėjo 21 d. raštu Nr.V2-848 persiunčiant dokumentus su pareiškėjos asmens duomenimis buvo vienkartinio pobūdžio, todėl administracinės nuobaudos skyrimui turėtų būti taikomas šešių mėnesių terminas skaičiuojant jį nuo 2015 m. rugsėjo 21 d. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. vasario 19 d. priėmė nutartį, kurioje vadovaudamasis ATPK 35 straipsnio administracinės nuobaudos skyrimo už administracinio teisės pažeidimų numatytų ATPK 214 ¹⁴ ir 214 ¹⁵ straipsnius ar kitų šio kodekso straipsnių požymius, vienerių metų terminą pratęsė iki 2016 m. rugsėjo 20 d. (terminą skaičiuojant nuo L. B. pasirašyto Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 21 d. rašto Nr. V2-848 ir išsiųsto Advokatų tarybai). Tokiu būdu nuobauda už administracinius teisės pažeidimus šioje konkrečioje byloje galėjo būti paskirta iki 2016 m. rugsėjo 20 d. Nagrinėjamoje byloje apylinkės teismo skundžiamos nutarties priėmimo dieną administracinės nuobaudos skyrimo terminai dėl objektyvių priežasčių jau buvo pasibaigę, kadangi byla su Specialiosios teisėjų kolegijos bylos rūšinio teismingumo bendros kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti 2016 m. rugsėjo 14 d. nutartimi dėl teismingumo Vilniaus rajono apylinkės teismui buvo grąžinta tik 2016 m. rugsėjo 20 d. (b.l.139), t.y. dieną kai suėjo nuobaudos skyrimo senaties terminas. Todėl laikytina, kad Vilniaus rajono apylinkės teismas 2016 m. spalio 31 d. priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kuria administracinės bylos Nr. II-6-269/2016 teiseną nutraukė suėjus administracinės nuobaudos skyrimo terminams.
Šalies argumentai
Nors pareiškėja savo skunde nurodo, kad Vilniaus rajono apylinkės teismas nutraukdamas administracinę teiseną nevertino administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltinimo pagrįstumo ir nutraukus bylą dėl to, kad suėjo administracinės atsakomybės senaties terminai, susidarė įspūdis, jog pažeidėja nebuvo nubausta tik dėl to, kad suėjo ankščiau paminėti terminai, tačiau patikrinus bylos medžiagą darytina išvada, kad joje esantys duomenys nepatvirtina, jog buvo padaryti administraciniai teisės pažeidimai ar nusikalstami veiksmai tvarkant A. T. duomenis.
Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo 2 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad duomenų tvarkymas – bet kuris su asmens duomenimis atliekamas veiksmas: rinkimas, užrašymas, kaupimas, saugojimas, klasifikavimas, grupavimas, jungimas, keitimas (papildymas ar taisymas), teikimas, paskelbimas, naudojimas, loginės ir (arba) aritmetinės operacijos, paieška, skleidimas, naikinimas ar kitoks veiksmas arba veiksmų rinkinys.
Iš byloje esančių duomenų matyti, kad L. B. 2015 m. rugsėjo 21 d. raštu Nr.V2-848 išsiuntė pareiškėjos 2014 m. birželio 19 d. pareiškimo dėl teisėjos G. B. nušalinimo, buvusio civilinėje byloje Nr.2-1458-631/2014, kopiją trečiajam asmeniui – Advokatų tarybai, eidama Vilniaus miesto apylinkės teismo pirmininkės pareigas, pastarąjį raštą, kuris buvo surašytas ant Vilniaus miesto apylinkės teismo blanko, ji pasirašė kaip teismo pirmininkė. Atsižvelgiant į šias aplinkybes nėra pagrindo konstatuoti, kad L. B., pasirašydama ir išsiųsdama advokatų tarybai 2015 m. rugsėjo 21 d. raštą Nr.V2-848, veikė kaip fizinis asmuo.
Patikrinus byloje esančius duomenis, priešingai nei teigia pareiškėja, laikytina, kad visi L. B. veiksmai tvarkant pareiškėjos asmens duomenis buvo atlikti teisme, konstatuotina, kad bet kokie teismo darbuotojų su asmens duomenimis atlikti tvarkymo veiksmai (rinkimas, užrašymas, teikimas ir pan.) yra laikytini asmens duomenų tvarkymu teisme.
Pažymėtina ir tai, kad L. B. būdama Vilniaus miesto apylinkės teismo pirmininke, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo 57 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 2015 m. rugsėjo 21 d. kreipėsi į Advokatų tarybą, pateikdama medžiagą susipažinti su konkretaus advokato rengtais procesiniais dokumentais ir neprocesiniais skundais, kurie vertinti kaip neatitinkantys advokato etikai keliamų reikalavimų, prašydama Advokatų tarybos įstatymo nustatyta tvarka įvertinti konkretaus advokato profesinę veiklą (pastarasis advokatas atstovavo pareiškėją civilinėje byloje). Advokatų tarybą sudaro advokatai, kuriems įstatymai draudžia atskleisti jiems teikiamus duomenis. Pažymėtina, kad Advokatų taryba nėra viešas asmuo, jos veikla yra griežtai reglamentuota Lietuvos Respublikos Advokatūros įstatyme, jos valdoma ir tvarkoma informacija bei duomenys nėra prieinami viešai visiems asmenims. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad viena iš Advokatų tarybos funkcijų yra tai, kad ji priima sprendimus iškelti drausmės byla advokatams ir advokatų padėjėjams (Lietuvos Advokatūros įstatymo 60 straipsnio 2 dalies 10 punktas), todėl ji turi teisę susipažinti su konkrečia bylų medžiaga ir duomenimis, jei kyla įtarimų dėl advokato ar advokato padėjėjo neetiškos ir/ar neteisėtos profesinės veiklos. Patikrinus bylos medžiagą konstatuotina, kad toks teismo pirmininkės kreipimasis, pateikiant Advokatų tarybai, pareiškėjos rengtą dokumentą su jos asmens duomenimis, nereiškia kitų asmenų duomenų rinkimo, tvarkymo ir panaudojimo asmeniniais tikslais, kadangi šis kreipimasis buvo susijęs su konkrečiu advokatu ir jo vykdoma profesine veikla, kuri paprastai siejami su kitais asmenimis, kuriuos advokatas atstovauja.
Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, darytina išvada, kad L. B. veiksmuose nėra administracinių teisės pažeidimų, numatytų ATPK 214¹⁴, 214¹⁶ straipsniuose ar tuo labiau nusikalstamos veikos sudėties. Konstatuotina, kad Vilniaus rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 31 d. nutartis priimta administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. II-6-269/2016 yra teisėta ir pagrįsta, priimta nepažeidžiant įstatymo reikalavimų, todėl naikinti jos nėra teisinio pagrindo. Dėl šių priežasčių pareiškėjos A. T. apeliacinis skundas atmestinas, o nutartis paliekama nepakeista.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutarė:
A. T. apeliacinio skundo netenkinti.
Vilniaus rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 31d. nutartį palikti nepakeistą
Nutartis neskundžiama.