Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2013-02-12 · Byla Nr. Ik-215-402/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Ik-215-402/2013Sprendimas · 2013-02-12Regionų apygardos administracinis teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2013-12-09Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
  3. ApeliacijaNutartis · 2013-12-09Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2013-02-12
Bylos Nr.
Ik-215-402/2013
Teisminio proceso Nr.
3-62-3-00517-2012-2
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Natalja Zelionkienė, Gintaras Čekanauskas, Asta Urbonienė
Pareiškėjas
T. P., I. P.
Atsakovas
Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos
Trečiasis asmuo
N. P., VĮ Registrų centro
Advokatai
Toma Sajienė, Paulius Čerka
Administracinė byla Nr. I-215-402/2013Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00517-2012-2Procesinio sprendimo kategorija: 14;74. (S)
KAUNO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. vasario 12 d.Kaunas

Kauno apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Nataljos Zelionkienės (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Gintaro Čekanausko, Astos Urbonienės,

sekretoriaujant Daivai Čižinauskienei,

dalyvaujant pareiškėjui T. P. , pareiškėjų įgaliotiems atstovams advokatui Pauliui Čerkai ir advokato padėjėjai Tomai Sajienei, atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos įgaliotam atstovui Ramūnui Šeškui, trečiajam suinteresuotam asmeniui N. P. , trečiojo suinteresuoto asmens VĮ Registrų centro Kauno filialo atstovei Jurgai Lukošiūtei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų I. P. ir T. P. skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, tretieji suinteresuoti asmenys VĮ Registrų centro Kauno filialas, N. P. , D. D. , M. N. , J. K. dėl rašto panaikinimo ir,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėjai skundu kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą, prašydami panaikinti Kauno apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Kauno rajono žemėtvarkos skyriaus 2009-04-07 raštą Nr. S6-930.

Pareiškėjai skunde nurodė (b. l. 31-33), taip pat teismo posėdžio metu paaiškino, jog jiems nuosavybės teise priklauso 15/2500 žemės sklypo Nr. 5270-0010-0013, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) Raudondavrio k.v., esantis (duomenys neskelbtini). Nurodė, jog dėl pareiškėjų žemės sklype esančių statinių Kauno rajono apylinkės teisme vyksta teisminiai ginčai pagal Kauno apygardos prokuratūros ieškinį. Nagrinėjant šią bylą, buvo žodžiu informuoti, jog 2009-04-07 Kauno apskrities viršininko administracijos žemės tvarkymo departamento Kauno rajono žemėtvarkos skyriaus raštu Nr. S6-930 buvo pakoreguotos pareiškėjų žemės sklypų koordinatės. Su pačiu raštu, jo turiniu pareiškėjai nebuvo supažindinti ir negalėjo suvokti savo teisių pažeidimo pobūdžio bei apimties. Skundžiamo akto kopiją I. ir T. P. gavo tik 2012-05-09 vykusio teismo posėdžio civilinėje byloje Nr. 2-208-660/2012 Kauno rajono apylinkės teisme metu. 2012-04-11 išsiuntė prašymą Nacionalinei žemės tarnybai bei VĮ Registrų centrui, prašydami panaikinti skundžiamą raštą ir ištaisyti jo pagrindu padarytas neteisėtas žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) ribų koordinačių korekcijas. Iš atsakovo jokio atsakymo negavo. VĮ Registrų centras 2012-04-26 raštu informavo, jog dėl nežinomų priežasčių Kauno rajono žemėtvarkos skyrius skundžiamu raštu kreipėsi į juos dėl rašte nurodytų žemės sklypų koordinačių korekcijų ir šiuo pagrindu buvo atlikti žemės sklypų ribų pakeitimai. Atsakovas žemės sklypų ribas pakeitė be savininkų žinios, nesant tam nei teisinio, nei faktinio pagrindo. Atsakovas nesilaikė žemės sklypų ribų tikslinimo procedūros, kuri numatyta Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių 11 p., 125 p. Atsakovas dėl tam tikrų priežasčių norėdamas pakoreguoti žemės sklypų koordinates privalėjo atlikti teisės aktais nustatytus veiksmus — surašyti sklypo kadastro duomenų patikslinimo aktą, kurio pagrindu turėjo būti parengtas naujas žemės sklypo planas ir tik tuomet registruoti žemės sklypo koordinačių pakeitimus. Žemės sklypų savininkai apie visus veiksmus, susijusius su jų nuosavybe privalėjo būti tinkamai informuoti, kad galėtų tinkamai realizuoti teises į nuosavybę. Nuo žemės sklypo koordinačių priklauso galimybės savininkams teisėtai naudotis, valdyti savo nuosavybę, taip pat teisėtai statyti statinius savo žemės sklype. Prašė skundą patenkinti jame išdėstytais motyvais.

Atsiliepimas

Atsakovas – Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepime į skundą (b. l. 36-38) ir atsakovo atstovas teismo posėdžio metu nurodė, kad su pareiškėjų skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Paaiškino, jog pareiškėjams priklauso žemės sklypas unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). 2003-10-14 pagal T. P. prašymą buvo atlikti kadastriniai matavimai su tikslu patikslinti žemės sklypo ribas ir pakeisti žemės sklypo paskirtį. Atlikus žemės sklypo kadastrinius matavimus buvo parengtas žemės sklypo planas T. P. su parengtu žemės sklypo planu bei paženklintomis žemės sklypo ribomis sutiko pasirašydamas žemės sklypo plane. Minėtas žemės sklypo planas su jame nustatytomis ribomis 2004-05-14 buvo įregistruotas VĮ Registrų centro kadastro žemėlapyje. Atliekant ginčo žemės sklypo paskirties keitimo detalųjį planą, kurio organizatoriumi buvo T. P. , buvo pažymėtos nustatytos ribos ir su šio detaliojo plano sprendiniais T. P. sutiko pasirašydamas. Kauno rajono žemėtvarkos skyrius 2007-10-30 raštu Nr. S6-3046 kreipėsi į Nekilnojamojo turto kadastro duomenų tvarkytoją, dėl šio ir kitų šešių Netonių kaimo teritorijoje esančių žemės sklypų ribų pakeitimo. Nacionalinėje žemės tarnyboje nėra duomenų, iš kurių būtų galima spręsti, kodėl buvo pakartotinai 2007 m. derinamas ir galimai keičiamas pareiškėjų žemės sklypo planas. Vadovaujantis LR nekilnojamojo turto kadastro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. Nutarimu Nr. 534 21 p. (redakcija, galiojanti nuo 2005-07-01), Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2002 m. gruodžio 30 d. Įsakymu Nr. 522 11 p., LR nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 125 p. (redakcija, galiojusi iki 2008-12-06) nuostatomis žemėtvarkos skyrius turėjo teisę pagal kadastro tvarkytojo išvadą priimti sprendimą dėl būtinumo patikslinti žemės sklypo kadastro duomenis, tarp jų ir žemės sklypo ribų posūkio taškų koordinates. Nacionalinės žemės tarnybos Kauno rajono skyriuje nėra išlikę aiškinamosios medžiagos, iš kurios būtų galima nustatyti, kokias konkrečias nurodyto žemės sklypo ribų posūkio taškų koordinates buvo prašoma keisti Kauno rajono žemėtvarkos skyriaus 2007-10-30 raštu S6-3046. Taip pat nėra išlikusi kadastro tvarkytojo išvada, žemės sklypo kadastro duomenų patikslinimo aktai, kurių pagrindu turėjo būti rengiamas naujas žemės sklypo planas. 2009-04-07 raštu Nr. S6-930 Kauno rajono žemėtvarkos skyrius kreipėsi į VĮ Registrų centrą su prašymu 2007-10-30 raštą Nr. S6-3046 dėl žemės sklypų ribų pakeitimo laikyti negaliojančiu ir palikti kadastro žemėlapyje įregistruotus sklypus pagal pateiktus planus. Pareiškėjai, manydami, kad ginčo žemės sklypo kadastriniai matavimai ir ribos yra neteisingai įregistruoti, turi kreptis, į kadastro ir registro tvarkytoją, ir tik jam atsisakius atlikti veiksmus - kreiptis į teismą. Ginčo žemės sklypas nuosavybės teise priklauso pareiškėjams, todėl tik jie gali inicijuoti teritorijų planavimo dokumento rengimą dėl sklypo ribų pakeitimo.

Trečiojo suinteresuoto asmens –VĮ Registrų centro Kauno filialo atstovė teismo posėdžio metu prašė pareiškėjų skundą atmesti kaip nepagrįstą ir paaiškino, kad sutinka su atsakovo išreikšta nuomone. Pareiškėjų žemės sklypo ribos kadastro žemėlapyje pažymėtos 2004-05-14 pagal V. M. žemės sklypo plano parengto 2004-01-26 duomenis. Žemės sklypo planas 2004-02-13 suderintas Kauno rajono žemėtvarkos skyriuje. Kauno rajono žemėtvarkos skyrius priėmė sprendimą tikslinti žemės sklypo planą ir 2007-10-30 raštu Nr. S6-3046 kreipėsi į VĮ Registrų centro Kauno filialą. VĮ Registrų centras vadovaudamasis šiuo raštu bei Nekilnojamojo turto kadastro nuostatais, kadastro žemėlapyje pakeitė žemės sklypo, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), ir dar šešių Netonių kaimo teritorijoje esančių žemės sklypų ribas. Kauno rajono žemėtvarkos skyrius 2009-04-07 Nr. S6-930 dar kartą kreipėsi į VĮ Registrų centro Kauno filialą dėl tų pačių žemės sklypų ribų pakeitimo (atstatymo), pripažindamas 2007-10-30 raštą Nr. S6-3046 negaliojančiu. Kadangi prie šio rašto buvo pridėti tik žemės sklypų, kurių kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), planai, todėl ribos buvo pakeistos tik šiems sklypams. Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas atsako tik už tai, kad nekilnojamojo turto registre įrašyti duomenys atitiktų dokumentus, kurių pagrindu šie duomenys buvo įrašyti. Tai reiškia, kad nekilnojamojo turto registro tvarkytojo funkcija yra tik duomenų iš jam pateiktų dokumentų apie nekilnojamąjį turtą perkėlimas į nekilnojamojo turto registrą ir kad nekilnojamojo turto registro tvarkytojui įstatymas nesuteikia teisės vertinti jam pateiktų dokumentų apie nekilnojamąjį turtą.

Tretysis suinteresuotas asmuo N. P. teismo posėdžio metu prašė pareiškėjų skundą atmesti kaip nepagrįstą, palaikė atsiliepime išdėstytas aplinkybes.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas.

Pareiškėjai skundu prašo panaikinti Kauno apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Kauno rajono žemėtvarkos skyriaus 2009-04-07 raštą Nr. S6-930 (b.l. 10, t.1).

Bylos duomenimis nustatyta, kad T. P. iš J. J. nusipirko žemės sklypą unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) suformuotą atliekant preliminarius matavimus (nekilnojamojo turto kadastro ir registro dokumentų bylos Nr. 44/536973 – 52/37860 l.42). Pagal T. P. 2003-10-14 prašymą buvo atlikti kadastriniai matavimai su tikslu patikslinti žemės sklypo ribas ir pakeisti žemės sklypo paskirtį. Atlikus žemės sklypo kadastrinius matavimus buvo parengtas žemės sklypo planas T. P. su parengtu žemės sklypo planu bei paženklintomis žemės sklypo ribomis sutiko pasirašydamas žemės sklypo plane. Minėtas žemės sklypo planas su jame nustatytomis ribomis 2004-05-14 buvo įregistruotas VĮ Registrų centro kadastro žemėlapyje. Taip pat atliekant ginčo žemės sklypo paskirties keitimo detalųjį planą, kurio organizatoriumi buvo T. P. , buvo pažymėtos nustatytos ribos, su šio detaliojo plano sprendiniais T. P. sutiko pasirašydamas, šios aplinkybės byloje neginčijamos.

Kauno apskrities viršininko administracijos Kauno rajono žemėtvarkos skyrius 2007-10-30 raštu Nr. S6-3046 (b.l. 72, t.1) kreipėsi į Nekilnojamojo turto kadastro duomenų tvarkytoją, dėl šio ir kitų šešių Netonių kaimo teritorijoje esančių žemės sklypų ribų pakeitimo. Atsakovės atstovas teismo posėdžio metu paaiškino, jog neaišku kokiu teisiniu pagrindu tai buvo padaryta (šios aplinkybės nurodytos ir atsiliepime). Nacionalinėje žemės tarnyboje nėra duomenų, iš kurių būtų galima spręsti, kodėl buvo pakartotinai 2007 m. derinamas ir galimai keičiamas pareiškėjų žemės sklypo planas. Tačiau šioje byloje 2007-10-30 raštas Nr. S6-3046 dėl žemės sklypų ribų derinimo neginčijamas, todėl jo teisėtumo klausimas nesprendžiamas.

Atsakovė ginčijamu byloje 2009-04-07 raštu Nr. S6-930 kreipėsi į VĮ Registrų centro Kauno filialo direktorių prašydama 2007-10-30 raštą Nr. S6-3046 dėl žemės sklypų (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) ribų pakeitimo laikyti negaliojančiu ir palikti kadastro žemėlapyje įregistruotus sklypus pagal pateikiamus planus (b.l. 10, t.1). Tokiu būdu, šiuo ginčijamu raštu yra keičiamos žemės sklypų ribos.

Pagal Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. Nutarimu Nr. 534 (Žin., 2002, Nr. 41-1539; 2005, Nr. 20-2899), 21 punktą (redakcija, galiojanti nuo 2005-07-01) kadastriniai matavimai turi būti atliekami tomis pačiomis ribomis, kurios yra įregistruotos Nekilnojamojo turto registre arba suprojektuotos teritorijų planavimo dokumente. Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2002 m. gruodžio 30 d. Įsakymu Nr. 522 (Žin., 2003, Nr. 18-790), 11 punkte nurodyta, kad kadastriniai matavimai atliekami pagal teritorijų planavimo detaliuosius ir specialiuosius planus, institucijų, atsakingų už žemės sklypų formavimo valstybinėje žemėje organizavimą, patvirtintus žemės sklypų planus, naudojant topografinius planus bei kitą geodezinę ir topografinę medžiagą.

Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 125 punkte (redakcija, galiojusi iki 2008-12-06) buvo nustatyta, kad tam tikrais atvejais, pvz., kai yra neleistinų ribų nesutapimų, pasikeičia žemės sklypo konfigūracija ir kt., žemės sklypo ribos kadastro žemėlapyje negalėjo būti žymimos, o kadastro tvarkytojas turėjo parengti išvadą, nurodydamas tikrinto žemės sklypo ploto netikslumus, ir pateikti ją žemėtvarkos skyriui, kuris turėjo priimti sprendimą dėl būtinumo patikslinti žemės sklypo kadastro duomenis, turėjo būti surašomas žemės sklypo kadastro duomenų patikslinimo aktas ir jo pagrindu parengiamas naujas žemės sklypo planas. Netikslumus turėjo ištaisyti žemės sklypo planą parengęs juridinis asmuo. Taigi vadovaujantis šia nuostata, žemėtvarkos skyrius turėjo teisę pagal kadastro tvarkytojo išvadą priimti sprendimą dėl būtinumo patikslinti žemės sklypo kadastro duomenis, tarp jų ir žemės sklypo ribų posūkio taškų koordinates, tačiau atliekant kadastrinių duomenų tikslinimo procedūrą nebuvo laikytasi šią procedūrą reglamentuojančių teisės aktų.

KAVA Kauno rajono žemėtvarkos skyriaus 2009-04-07 raštu Nr. S6-930 VĮ Registrų centro Kauno filialo direktoriaus prašoma 2007-10-30 raštą Nr. S6-3046 dėl žemės sklypų ribų pakeitimo „laikyti negaliojančiu ir palikti kadastro žemėlapyje įregistruotus sklypus pagal pateikiamus planus". Prie šio rašto pateikti 2 žemės sklypų planai - J. K. sklypo (kad. Nr. (duomenys neskelbtini)) planas ir I. P. sklypo (kad. Nr. (duomenys neskelbtini)) planas. Taigi, 2009 metais, pakartotinai (pirmą kartą žemės sklypų ribos buvo pakeistos 2007 m.) buvo pakeistos J. K. ir I. P. žemės sklypų ribos. Kauno rajono žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2009-04-07 rašto Nr. S6-930 pagrindu atlikus sklypų Nr. 5270/0010:213 (savininkė I. P. ); Nr. 5270/0010:13 (savininkė J. K. ) kadastrinių duomenų pakeitimus, ir pripažinus negaliojančiais likusių sklypų kadastrinius duomenis, buvo pažeistos ne tik teisės aktų, reglamentuojančių kadastrinių duomenų keitimą, nuostatos, bet ir sklypo savininkės I. P. interesai, kadangi pakeitus sklypo kadastrinius duomenis sklype tuomet jau buvusio (ir šiuo metu esančio) statinio dalis atsidūrė už sklypo ribų Pažeisti ir sklypo savininkės J. K. interesai, nes kadastre nustatytos sklypo ribos neatitinka faktinio naudojimo, taip pat pažeidžiami kitų ginčo teritorijoje esančių sklypų, kurių kadastriniai duomenys buvo nustatyti nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų, savininkų interesai, kadangi iki šios dienos, šių savininkų (D. D. , A. M. , D. A. K. , P. R. , N. P. ir R. J. ) sklypai kadastro žemėlapyje yra pažymėti, kaip sklypai kurių kadastriniai duomenys yra netikslūs ir turi būti tikslinami. Šios aplinkybės jau išsamiai ištirtos ir nustatytos Kauno apygardos prokuratūros 2012-07-17 nutarimu (b.l.52-62, t.1).

Procedūrinių dokumentų, kurie turėjo būti priimti byloje nepateikta. Atsakovės atstovas tiek teismo posėdžio metu, tiek ir atsakovė savo atsiliepime paaiškino, kad dokumentų nėra išlikę, taip pat, kad dokumentų nėra išlikusių nustatyta jau minėtame Kauno apygardos prokuratūros nutarime (b.l. 56-57, t.1).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, taikydamas ABTĮ 15 straipsnio nuostatas, ne kartą yra pasisakęs, kad ginčo administracinėje byloje dalyku gali būti tik toks viešojo administravimo subjekto priimtas administracinis aktas, kuris atitinkamiems asmenims nustato tam tikras teises ar pareigas, sukelia teisines pasekmes. Šiuo atveju ginčijamu aktu atsakovė naikina anksčiau priimtą aktą ir keičiamos suformuotų žemės sklypų ribos, apie tai net nepranešus žemės sklypų savininkams. Byloje nepateikta duomenų, jog apie ginčijamo akto priėmimą būtų pranešta pareiškėjams. Pareiškėjai tvirtina, jog apie priimtą aktą sužinojo 2012-05-09 dalyvaujant civilinėje byloje Nr. 2-208-660/2012, šį faktą paneigiančių duomenų byloje nėra, todėl darytina išvada, kad pareiškėjams apie priimtą aktą pranešta nebuvo. Ginčijamas aktas sukėlė teisines pasekmes tretiesiems suinteresuotiems asmenims ir pareiškėjams, nes keitėsi žemės sklypų, kuriose per šį laiką pastatyti statiniai, ribos, ir iškilo pravažiavimo ir patekimo prie žemės sklypų problemos.

Administracinėje byloje ginčas kilęs dėl viešojo administravimo subjekto priimto administracinio akto teisėtumo ir pagrįstumo. Ginčo atveju skundžiamas administracinis aktas (raštas), priimtas kompetentingo viešojo administravimo subjekto – Kauno apskrities viršininko administracijos žemės tvarkymo departamento Kauno rajono žemėtvarkos skyriaus net nenurodant juridinių šio akto priėmimo pagrindų, todėl priimant šį aktą neišlaikyta net formali forma. Nesilaikant tokių akto priėmimo procedūros reikalavimų, nėra pagrindo pripažinti atsakovo raštą teisėtu ir pagrįstu, ar atitinkančiu Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje įtvirtintiems bendriesiems reikalavimams, keliamiems individualių administracinių aktų turiniui ir formai.

Pagal Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalį, administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos. Individualiame administraciniame akte turi būti aiškiai suformuluotos nustatytos arba suteikiamos teisės ir pareigos bei nurodyta akto apskundimo tvarka (Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 2 dalis). Kitaip tariant, viešojo administravimo sistemai priklausančių kompetentingų institucijų sprendimai privalo būti tikslūs, suprantami, nedviprasmiški, jų motyvų išdėstymas – adekvatus ir pakankamas, leidžiantis suinteresuotam subjektui suvokti, kokios priežastys lėmė vienokį ar kitokį valdžios institucijos sprendimą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje ne kartą yra išaiškinęs, kad Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio nuostatos reiškia, jog akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų reikalavimų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (LVAT 2008 m. birželio 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-700/2008, 2009 m. balandžio 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-422/2009 ir kt.). Administracinio sprendimo priėmimo faktinis pagrindas ir individuali argumentacija turi būti žinomi ne tik viešojo administravimo subjektui, priimančiam sprendimą, bet ir asmeniui, kurio atžvilgiu jis priimamas. Individualus administracinis aktas paprastai turi būti toks, kad iš jo būtų galima suprasti visuomeninių santykių esmę, subjektus, dalyvaujančius šiuose santykiuose, būtų aiškus tų visuomeninių santykių teisinis kvalifikavimas. Visiškai nesilaikant minėtų nuostatų ar tai darant tik iš dalies, pavyzdžiui, neįvardijant, kokiais teisės aktais remiantis ginčijamas administracinis aktas yra priimamas, paprastai kyla pagrįsta abejonė dėl tokio administracinio akto teisėtumo bei pagrįstumo, įgalinanti teismą, nagrinėjantį tokią bylą, skundžiamą viešojo administravimo subjekto individualų administracinį aktą panaikinti (LVAT 2008 m. lapkričio 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-1898/2008, 2008 m. gruodžio 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-2036/2008 ir kt.).

Išanalizavus ir įvertinus faktinius ir juridinius bylos aspektus, laikytina, kad atsakovė formaliai vertino ginčo situaciją ir priimant ginčijamą raštą dėl kadastrinių duomenų tikslinimo procedūros, nesilaikė šią procedūrą reglamentuojančių teisės aktų, taip pat nesilaikė ir Viešojo administravimo įstatymo nuostatų.

Esant išdėstytoms aplinkybėms priimant skundžiamą aktą padaryti esminiai įstatymų reikalavimų pažeidimai, todėl skundžiamas raštas yra neteisėtas, ir naikintinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Administracinių bylų teisenos įstatymo 85 - 87 str., 88 str. 1d. 2p., kolegija

nusprendė:

Skundą tenkinti.

Panaikinti 2009-04-07 Kauno apskrities viršininko administracijos žemės tvarkymo departamento Kauno rajono žemėtvarkos skyriaus raštą Nr. S6-930.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Kauno apygardos administracinį teismą.

Teisėjai Natalja ZelionkienėGintaras ČekanauskasAsta Urbonienė