- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-12-09
- Bylos Nr.
- A-858-1394-13
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-00517-2012-2
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Dainius Raižys (pirm.), Irmantas Jarukaitis (pran.), Ričardas Piličiauskas
- Atsakovas
- Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos
- Pareiškėjas
- I. P., T. P.
- Trečiasis asmuo
- valstybės įmonės Registrų centro Kauno filialas, N. P., D. D., M. N., J. K.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Irmanto Jarukaičio (pranešėjas), Ričardo Piličiausko ir Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas), teismo posėdyje apeliacine tvarka rašytinio proceso būdu išnagrinėjo administracinę bylą atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2013 m. vasario 12 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų I. P. ir T. P. skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos (tretieji suinteresuoti asmenys – valstybės įmonės Registrų centro Kauno filialas, N. P., D. D., M. N., J. K.) dėl rašto panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjai I. P. ir T. P. (toliau – ir pareiškėjai) su skundu (t. I, b. l. 31-33) kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą, prašydami panaikinti Kauno apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Kauno rajono žemėtvarkos skyriaus 2009 m. balandžio 7 d. raštą Nr. S6-930 (toliau – ir skundžiamas raštas).
Pareiškėjai paaiškino, jog jiems nuosavybės teise priklauso 15/2500 žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), Raudondavrio k. v., esančio (duomenys neskelbtini) kaime, (duomenys neskelbtini), Kauno rajone. Dėl pareiškėjų žemės sklype esančių statinių Kauno rajono apylinkės teisme vyksta teisminiai ginčai pagal Kauno apygardos prokuratūros ieškinį. Nagrinėjant šią bylą pareiškėjai buvo žodžiu informuoti, jog šioje byloje skundžiamu administraciniu aktu buvo koreguotos pareiškėjų žemės sklypų koordinatės. Pareiškėjai su skundžiamu aktu, jo turiniu nebuvo supažindinti ir negalėjo suvokti savo teisių pažeidimo pobūdžio bei apimties. Skundžiamo akto kopiją pareiškėjai gavo tik 2012 m gegužės 9 d. vykusio teismo posėdžio civilinėje byloje Nr. 2-208-660/2012 Kauno rajono apylinkės teisme metu.
Pažymėjo, jog 2012 m. balandžio 11 d. pareiškėjai išsiuntė prašymą Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) bei valstybės įmonei Registrų centras (toliau – ir VĮ Registrų centras) panaikinti skundžiamą raštą ir ištaisyti jo pagrindu padarytas neteisėtas žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), ribų koordinačių korekcijas. Iš atsakovo jokio atsakymo negavo. VĮ Registrų centras 2012 m. balandžio 26 d. raštu pareiškėjus informavo, jog dėl nežinomų priežasčių Kauno rajono žemėtvarkos skyrius skundžiamu raštu kreipėsi į juos dėl rašte nurodytų žemės sklypų koordinačių korekcijų ir šiuo pagrindu buvo atlikti žemės sklypų ribų pakeitimai.
Pareiškėjai pabrėžė, jog atsakovas žemės sklypų ribas pakeitė be jų žinios, nesant tam nei teisinio, nei faktinio pagrindo. Atsakovas nesilaikė žemės sklypų ribų tikslinimo procedūros, kuri numatyta Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2002 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 522 (toliau – ir Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklės), 11, 125 punktuose. Atsakovas norėdamas koreguoti žemės sklypų koordinates privalėjo atlikti teisės aktuose nustatytus veiksmus, t. y. surašyti sklypo kadastro duomenų patikslinimo aktą, kurio pagrindu turėjo būti parengtas naujas žemės sklypo planas ir tik tuomet registruoti žemės sklypo koordinačių pakeitimus. Žemės sklypų savininkai apie visus veiksmus, susijusius su jų nuosavybe, privalėjo būti tinkamai informuoti, kad galėtų tinkamai realizuoti teises į nuosavybę. Nuo žemės sklypo koordinačių priklauso galimybės savininkams teisėtai naudotis, valdyti savo nuosavybę, teisėtai statyti statinius savo žemės sklype.
Atsiliepimas
Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepimu į pareiškėjų I. P. ir T. P. skundą (t. I, b. l. 36-38) prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Paaiškino, jog pareiškėjams priklauso žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). 2003 m. spalio 14 d. pagal T. P. prašymą buvo atlikti kadastriniai matavimai siekiant patikslinti žemės sklypo ribas ir pakeisti žemės sklypo paskirtį. Atlikus žemės sklypo kadastrinius matavimus buvo parengtas žemės sklypo planas ir T. P. su parengtu žemės sklypo planu bei paženklintomis žemės sklypo ribomis sutiko pasirašydamas žemės sklypo plane. Minėtas žemės sklypo planas su jame nustatytomis ribomis 2004 m. gegužės 14 d. buvo įregistruotas VĮ Registrų centro kadastro žemėlapyje. Atliekant ginčo žemės sklypo paskirties keitimo detalųjį planą, kurio organizatoriumi buvo T. P., buvo pažymėtos nustatytos ribos ir su šio detaliojo plano sprendiniais T. P. taip pat sutiko pasirašydamas.
Kauno rajono žemėtvarkos skyrius 2007 m. spalio 30 d. raštu Nr. S6-3046 kreipėsi į nekilnojamojo turto kadastro duomenų tvarkytoją dėl šio ir kitų šešių Netonių kaimo teritorijoje esančių žemės sklypų ribų pakeitimo. NŽT nėra duomenų, iš kurių būtų galima spręsti, kodėl buvo pakartotinai 2007 metais derinamas ir galimai keičiamas pareiškėjų žemės sklypo planas. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 (toliau – ir Nekilnojamojo turto kadastro nuostatai), 21, 125 punktais, Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių 11 punktu, žemėtvarkos skyrius turėjo teisę pagal kadastro tvarkytojo išvadą priimti sprendimą dėl būtinumo patikslinti žemės sklypo kadastro duomenis, tarp jų ir žemės sklypo ribų posūkio taškų koordinates.
Nurodė, jog NŽT Kauno rajono skyriuje nėra išlikę aiškinamosios medžiagos, iš kurios būtų galima nustatyti, kokias konkrečias nurodyto žemės sklypo ribų posūkio taškų koordinates buvo prašoma keisti Kauno rajono žemėtvarkos skyriaus 2007 m. spalio 30 d. raštu Nr. S6-3046, taip pat nėra išlikusi kadastro tvarkytojo išvada, žemės sklypo kadastro duomenų patikslinimo aktai, kurių pagrindu turėjo būti rengiamas naujas žemės sklypo planas.
Pažymėjo, jog 2009 m. balandžio 7 d. raštu Nr. S6-930 Kauno rajono žemėtvarkos skyrius kreipėsi į VĮ Registrų centrą su prašymu 2007 m. spalio 30 d. raštą Nr. S6-3046 dėl žemės sklypų ribų pakeitimo laikyti negaliojančiu ir palikti kadastro žemėlapyje įregistruotus sklypus pagal pateiktus planus. Nurodė, jog pareiškėjai, manydami, kad ginčo žemės sklypo kadastriniai matavimai ir ribos yra neteisingai įregistruoti, turi kreiptis į kadastro ir registro tvarkytoją ir tik jam atsisakius atlikti veiksmus – kreiptis į teismą. Ginčo žemės sklypas nuosavybės teise priklauso pareiškėjams, todėl tik jie gali inicijuoti teritorijų planavimo dokumento rengimą dėl sklypo ribų pakeitimo.
Trečiojo suinteresuoto asmens valstybės įmonės Registrų centro Kauno filialo atstovė pirmosios instancijos teismo posėdžio metu prašė pareiškėjų I. P. ir T. P. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Atsiliepimas
Trečiasis suinteresuotas asmuo sutiko su atsakovo išreikšta nuomone. Paaiškino, jog pareiškėjų žemės sklypo ribos kadastro žemėlapyje pažymėtos 2004 m. gegužės 14 d. pagal V. M. žemės sklypo plano parengto 2004 m. sausio 26 d. duomenis. Žemės sklypo planas 2004 m. vasario 13 d. suderintas Kauno rajono žemėtvarkos skyriuje. Kauno rajono žemėtvarkos skyrius priėmė sprendimą tikslinti žemės sklypo planą ir 2007 m. spalio 30 d. raštu Nr. S6-3046 kreipėsi į VĮ Registrų centro Kauno filialą. VĮ Registrų centras, vadovaudamasis šiuo raštu bei Nekilnojamojo turto kadastro nuostatais, kadastro žemėlapyje pakeitė žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir dar šešių (duomenys neskelbtini) kaimo teritorijoje esančių žemės sklypų ribas. Kauno rajono žemėtvarkos skyrius 2009 m. balandžio 7 d. raštu Nr. S6-930 dar kartą kreipėsi į VĮ Registrų centro Kauno filialą dėl tų pačių žemės sklypų ribų pakeitimo (atstatymo), pripažindamas 2007 m. spalio 30 d. raštą Nr. S6-3046 negaliojančiu. Kadangi prie šio rašto buvo pridėti tik žemės sklypų, kadastriniai Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), planai, todėl ribos buvo pakeistos tik šiems sklypams.
Nurodė, jog nekilnojamojo turto registro tvarkytojas atsako tik už tai, kad nekilnojamojo turto registre įrašyti duomenys atitiktų dokumentus, kurių pagrindu šie duomenys buvo įrašyti. Tai reiškia, kad nekilnojamojo turto registro tvarkytojo funkcija yra tik duomenų iš jam pateiktų dokumentų apie nekilnojamąjį turtą perkėlimas į nekilnojamojo turto registrą ir nekilnojamojo turto registro tvarkytojui įstatymai nesuteikia teisės vertinti jam pateiktų dokumentų apie nekilnojamąjį turtą.
Trečiasis suinteresuotas asmuo N. P. pirmosios instancijos teismo posėdžio metu prašė pareiškėjų I. P. ir T. P. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
II.
Kauno apygardos administracinis teismas 2013 m. vasario 12 d. sprendimu (t. II, b. l. 81-85) pareiškėjų I. P. ir T. P. skundą tenkino ir panaikino Kauno apskrities viršininko administracijos žemės tvarkymo departamento Kauno rajono žemėtvarkos skyriaus 2009 m. balandžio 7 d. raštą Nr. S6-930.
Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad T. P. iš J. J. nusipirko žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), suformuotą atliekant preliminarius matavimus. Pagal T. P. 2003 m. spalio 14 d. prašymą buvo atlikti kadastriniai matavimai siekiant patikslinti žemės sklypo ribas ir pakeisti žemės sklypo paskirtį. Atlikus žemės sklypo kadastrinius matavimus buvo parengtas žemės sklypo planas ir T. P. su parengtu žemės sklypo planu bei paženklintomis žemės sklypo ribomis sutiko pasirašydamas žemės sklypo plane. Minėtas žemės sklypo planas su jame nustatytomis ribomis 2004 m. gegužės 14 d. buvo įregistruotas VĮ Registrų centro kadastro žemėlapyje, taip pat atliekant ginčo žemės sklypo paskirties keitimo detalųjį planą, kurio organizatoriumi buvo T. P., buvo pažymėtos nustatytos ribos, su šio detaliojo plano sprendiniais T. P. taip pat sutiko pasirašydamas.
Kauno apskrities viršininko administracijos Kauno rajono žemėtvarkos skyrius 2007 m. spalio 30 d. raštu Nr. S6-3046 kreipėsi į nekilnojamojo turto kadastro duomenų tvarkytoją dėl šio ir kitų šešių Netonių kaimo teritorijoje esančių žemės sklypų ribų pakeitimo. Atsakovo atstovas teismo posėdžio metu paaiškino, jog neaišku, kokiu teisiniu pagrindu tai buvo padaryta. Teismas pabrėžė, jog NŽT nėra duomenų, iš kurių būtų galima spręsti, kodėl buvo pakartotinai 2007 metais derinamas ir galimai keičiamas pareiškėjų žemės sklypo planas. Kita vertus, teismas pažymėjo, jog šioje byloje 2007 m. spalio 30 d. raštas Nr. S6-3046 dėl žemės sklypų ribų derinimo neginčijamas, todėl jo teisėtumo klausimas nesprendžiamas.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas pažymėjo, jog atsakovas ginčijamu byloje raštu kreipėsi į VĮ Registrų centro Kauno filialo direktorių, prašydamas 2007 m. spalio 30 d. raštą Nr. S6-3046 dėl žemės sklypų (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) ribų pakeitimo laikyti negaliojančiu ir palikti kadastro žemėlapyje įregistruotus sklypus pagal pateikiamus planus. Tokiu būdu ginčijamu raštu buvo keičiamos žemės sklypų ribos.
Pirmosios instancijos teismas rėmėsi Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 21, 125 punktais, Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių 11 punktu ir nurodė, jog žemėtvarkos skyrius turėjo teisę pagal kadastro tvarkytojo išvadą priimti sprendimą dėl būtinumo patikslinti žemės sklypo kadastro duomenis, tarp jų ir žemės sklypo ribų posūkio taškų koordinates, tačiau atliekant kadastrinių duomenų tikslinimo procedūrą nebuvo laikytasi šią procedūrą reglamentuojančių teisės aktų.
Teismas pabrėžė, jog KAVA Kauno rajono žemėtvarkos skyriaus 2009 m. balandžio 7 d. raštu Nr. S6-930 VĮ Registrų centro Kauno filialo direktoriaus buvo prašoma 2007 m. spalio 30 d. raštą Nr. S6-3046 dėl žemės sklypų ribų pakeitimo „laikyti negaliojančiu ir palikti kadastro žemėlapyje įregistruotus sklypus pagal pateikiamus planus”. Prie šio rašto pateikti du žemės sklypų planai – J. K. sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), planas ir I. P. sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), planas. Nurodė, jog 2009 metais, pakartotinai (pirmą kartą žemės sklypų ribos buvo pakeistos 2007 metais) buvo pakeistos J. K. ir I. P. žemės sklypų ribos. Kauno rajono žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2009 m. balandžio 7 d. rašto Nr. S6-930 pagrindu atlikus sklypų Nr. (duomenys neskelbtini) (savininkė I. P.), Nr. (duomenys neskelbtini) (savininkė J. K.) kadastrinių duomenų pakeitimus ir pripažinus negaliojančiais likusių sklypų kadastrinius duomenis, buvo pažeistos ne tik teisės aktų, reglamentuojančių kadastrinių duomenų keitimą, nuostatos, bet ir sklypo savininkės I. P. interesai, kadangi pakeitus sklypo kadastrinius duomenis sklype tuomet jau buvusio (ir šiuo metu esančio) statinio dalis atsidūrė už sklypo ribų, taip pat pažeisti ir sklypo savininkės J. K. interesai, nes kadastre nustatytos sklypo ribos neatitinka faktinio naudojimo, taip pat pažeidžiami kitų ginčo teritorijoje esančių sklypų, kurių kadastriniai duomenys buvo nustatyti nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų, savininkų interesai, kadangi iki šios dienos, šių savininkų (D. D., A. M., D. A. K., P. R., N. P. ir R. J.) sklypai kadastro žemėlapyje yra pažymėti, kaip sklypai kurių kadastriniai duomenys yra netikslūs ir turi būti tikslinami. Šios aplinkybės išsamiai ištirtos ir nustatytos Kauno apygardos prokuratūros 2012 m. liepos 17 d. nutarimu.
Pirmosios instancijos teismas pabrėžė, jog ginčijamu raštu atsakovas naikina anksčiau priimtą aktą ir keičiamos suformuotų žemės sklypų ribos apie tai net nepranešus žemės sklypų savininkams. Byloje nėra duomenų, jog apie ginčijamo akto priėmimą būtų pranešta pareiškėjams. Pareiškėjai tvirtino, jog apie priimtą aktą sužinojo 2012 m. gegužės 9 d. dalyvaujant civilinėje byloje Nr. 2-208-660/2012, šį faktą paneigiančių duomenų byloje nebuvo, todėl teismas sprendė, kad pareiškėjams apie priimtą aktą pranešta nebuvo. Ginčijamas aktas sukėlė teisines pasekmes tretiesiems suinteresuotiems asmenims ir pareiškėjams, nes keitėsi žemės sklypų, kuriose per šį laiką pastatyti statiniai, ribos, ir iškilo pravažiavimo ir patekimo prie žemės sklypų problemos.
Pažymėjo, jog skundžiamas administracinis aktas yra priimtas Kauno apskrities viršininko administracijos žemės tvarkymo departamento Kauno rajono žemėtvarkos skyriaus net nenurodant juridinių šio akto priėmimo pagrindų, todėl priimant šį aktą neišlaikyta formali forma. Nesilaikant tokių akto priėmimo procedūros reikalavimų nėra pagrindo pripažinti atsakovo raštą teisėtu ir pagrįstu ar atitinkančiu Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 8 straipsnyje įtvirtintus bendrus reikalavimus, keliamus individualių administracinių aktų turiniui ir formai. Pažymėjo, jog administracinio sprendimo priėmimo faktinis pagrindas ir individuali argumentacija turi būti žinomi ne tik viešojo administravimo subjektui, priimančiam sprendimą, bet ir asmeniui, kurio atžvilgiu jis priimamas. Teismas nurodė, jog atsakovas formaliai vertino ginčo situaciją ir priimdamas ginčijamą raštą dėl kadastrinių duomenų tikslinimo procedūros nesilaikė šią procedūrą reglamentuojančių teisės aktų, VAĮ nuostatų. Be to, procedūrinių dokumentų, kurie turėjo būti priimti, nepateikta. Atsakovo atstovas tiek teismo posėdžio metu, tiek ir atsakovas savo atsiliepime paaiškino, kad dokumentai nėra išlikę.
Žemesnės instancijos teismas
Remdamasis tuo, kas nurodyta, pirmosios instancijos teismas pareiškėjų skundą tenkino ir skundžiamą raštą panaikino.
III.
Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos apeliaciniu skundu (t. II, b. l. 99-104) prašo Kauno apygardos administracinio teismo 2013 m. vasario 12 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjų skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Atsiliepimas
Apeliaciniame skunde nurodomi argumentai, pateikti atsiliepime į pareiškėjų skundą pirmosios instancijos teismui. Atsakovas remiasi Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo (toliau – ir Teritorijų planavimo įstatymas) 22 straipsnio 1 dalies 6 punktu, 26 straipsnio 6, 7 dalimis ir nurodo, jog pareiškėjams nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo pagrindinė naudojimo paskirtis buvo pakeista, kiti šio žemės sklypo naudojimo režimai ir apribojimai nustatyti rengiant detalųjį planą, todėl šio žemės sklypo ribos galėjo būti keičiamos tik rengiant naują minėto žemės sklypo teritorijų planavimo dokumentą. Šios nuostatos iš esmės reiškia, kad KAVA Kauno rajono žemėtvarkos skyriaus 2007 m. spalio 30 d. raštas Nr. S6-3046 negalėjo būti pagrindas keisti Nekilnojamojo turto registre įregistruotas žemės sklypo ribas. Pažymi, jog KAVA Kauno rajono žemėtvarkos skyrius 2007 m. spalio 30 d. raštu Nr. S6-3046 kreipdamasis į nekilnojamojo turto kadastro duomenų tvarkytoją dėl žemės sklypo šio ir kitų šešių (duomenys neskelbtini) kaimo teritorijoje esančių žemės sklypų kadastro duomenų pakeitimo pažeidė minėtas Teritorijų planavimo įstatymo nuostatas.
Atsakovas remiasi Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 21, 125 punktais, Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių 11 punktu ir pažymi, jog NŽT Kauno rajono žemėtvarkos skyriuje nėra išlikusios aiškinamosios medžiagos, iš kurios būtų galima nustatyti, kokios konkrečios nurodytų žemės sklypų ribų posūkio taškų koordinatės buvo prašomos keisti KAVA Kauno rajono žemėtvarkos skyriaus 2007 m. spalio 30 d. raštu Nr. S6-3046. Be to, NŽT Kauno rajono skyriuje neišlikusi nei kadastro tvarkytojo išvada, nei žemės sklypų kadastro duomenų patikslinimo aktai, kurių pagrindu buvo parengti žemės sklypų (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) planai po kontrolinių matavimų, taip pat nėra išlikusios žemės sklypo kadastrinių duomenų nustatymo bylos, kurioje būtų duomenų apie šio žemės sklypo kadastrinius matavimus, apie kuriuos KAVA Kauno rajono žemėtvarkos skyrius informavo VĮ Registrų centro Kauno filialą.
Atsakovas pabrėžia, kad iš pirmosios instancijos teismo sprendimo nėra aišku, kokius įrodymus ir argumentus bei kodėl teismas vertino, o kuriuos įrodymus ir argumentus atmetė, neaišku, kodėl pirmosios instancijos teismas nevertino argumento, kad pagal Teritorijų planavimo įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 6 punktą žemės sklypo ribos galėjo būti keičiamos tik pagal parengtą teritorijų planavimo dokumentą, teismas nepasisakė dėl KAVA Kauno rajono žemėtvarkos skyriaus 2007 m. spalio 30 d. rašto Nr. S6-3046 teisėtumo.
Pažymi, jog pirmosios instancijos teismas, palikęs galioti KAVA Kauno rajono žemėtvarkos skyriaus 2007 m. spalio 30 d. raštu Nr. S6-304 nustatytas žemės sklypo ribų koordinates, kurios neatitinka 2004 metais parengto šio žemės sklypo detaliojo plano sprendinių, sukūrė teisiškai ydingą situaciją, t. y. neteisėto KAVA Kaimo rajono žemėtvarkos skyriaus 2007 m. spalio 30 d. rašto Nr. S6-304 pagrindu pareiškėjams negali kilti teisinių padarinių.
Nurodo, jog Kauno apygardos administracinis teismas, konstatuodamas, kad kadastriniai matavimai atliekami pagal teritorijų planavimo detaliuosius ir specialiuosius planus, neįvertino tos aplinkybės, kad su ginčo žemės sklypo paskirties keitimo detaliojo plano, patvirtinto Kauno rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2004 m. gegužės 5 d. įsakymu Nr. ĮS-514, kurio organizatoriumi buvo T. P., teritorijos tvarkymo režimo pagrindinių sprendinių lentelėje pateiktomis žemės sklypo posūkio taškų koordinačių reikšmėmis, kurias buvo prašoma nustatyti Kauno rajono žemėtvarkos skyriaus 2009 m. balandžio 7 d. raštu Nr. S6-930, T. P. sutiko pasirašydamas. Šis Kauno rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2004 m. gegužės 5 d. įsakymu Nr. ĮS-514 patvirtintas teritorijų planavimo dokumentas nėra nuginčytas. Taigi minėtos aplinkybės patvirtina, kad pareiškėjai žinojo ir sutiko su 2004 m. vasario 13 d. nustatytomis žemės sklypo ribomis, kurios atitinka Kauno rajono žemėtvarkos skyriaus 2009 m. balandžio 7 d. raštu Nr. S6-930 nurodytas prašomas nustatyti žemės sklypo ribas. Atitinkamai, KAVA Kauno rajono žemėtvarkos skyriaus 2009 m. balandžio 7 d. raštu Nr. S6-930 VĮ Registrų centro Kauno filialo prašomos nustatyti žemės sklypo ribos nepažeidžia pareiškėjų interesų.
Atsakovas pažymi, jog pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl VĮ Registrų centro Kauno filialo teismui pateiktų dokumentų ir teismo posėdžio metu VĮ Registrų centro Kauno filialo atstovės išsakytų argumentų. Iš VĮ Registro centro Kauno filialo pateiktų ir prie bylos prijungtų dokumentų matyti, kad namas ginčo žemės sklype buvo baigtas statyti 2007 metais, t. y. galiojant Kauno rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2004 m. gegužės 5 d. įsakymu Nr. ĮS-514 patvirtintam detaliajam planui ir žemės sklypo planui, patvirtintam Kauno apskrities viršininko 2004 m. gegužės 13 d. įsakymu Nr. 02-05-3881, kuriame nustatytos žemės sklypo ribos (LKS-94 sistemoje: x 6089308.78, 6089341.56, 6089345.61, 6089313.21, y 481750.66, 481746.89, 481775.10, 481782.40) yra įregistruotos VĮ Registrų centro kadastro žemėlapyje.
Atsiliepimas
Pareiškėjai I. P. ir T. P. atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą (t. II, b. l. 115-119) prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, apeliacinį skundą atmesti, taip pat priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Atsiliepime į apeliacinį skundą pareiškėjai remiasi argumentais nurodytais jų skunde pirmosios instancijos teismui. Papildomai pažymi, jog šioje byloje nagrinėjamas klausimas dėl atsakovo 2009 m. balandžio 7 d. rašto Nr. S6-930 teisėtumo, todėl teismas pagrįstai nevertino 2007 m. spalio 30 d. rašto Nr. S6-3046 teisėtumo. Remiantis atsakovo logika, teismas turėtų spręsti visų teisės aktų teisėtumą nepriklausomai nuo to apskųsti jie ar ne, kas nėra suderinama su administracinės teisės principais.
Pabrėžia, jog pirmosios instancijos teismas buvo aktyvus tirdamas įrodymus, teikė prašymus išreikalauti įrodymus iš VĮ Registrų centro, nurodė atsakovui pateikti papildomus įrodymus, susijusius su ginčijamo rašto priėmimu, įtraukė trečiuosius asmenis į bylą. Taigi teismas tinkamai įgyvendino jam nustatytas pareigas siekdamas nustatyti bylai reikšmingas aplinkybes.
Pareiškėjai pažymi, jog 2009 m. balandžio 7 d. raštu Nr. S6-930 atsakovas koregavo jų žemės sklypo ribas, o tai tiesiogiai turėjo įtakos jų galimybėms teisėtai naudoti, valdyti savo nuosavybę, teisėtai statyti statinius žemės sklype. 2008 m. vasario 12 d. (jau galiojant 2007 metų spalio mėnesį pakeistoms žemės sklypo koordinatėms) pareiškėjų gyvenamasis namas buvo pripažintas tinkamu naudotis, be to, tuo laikotarpiu buvo pastatyti kiti namo priklausiniai. Atitinkamai, atsakovas neturėjo teisės (be teismo sprendimo) 2009 m. balandžio 7 d. raštu Nr. S6-930 panaikinti anksčiau priimto 2007 m. spalio 30 d. rašto Nr. S6-3046. Pabrėžia, jog pati institucija turi teisę taisyti tik techninio pobūdžio klaidas (VAĮ 35 str.), tuo tarpu individualus teisės aktas, turintis įtakos šiuo sprendimu nustatytoms asmens teisėms ir pareigoms, gali būti panaikintas tik teisminiu keliu.
Šalies argumentai
Pareiškėjai nurodo, jog atsakovas nėra išsaugojęs dokumentų, susijusių su ginčijamo akto priėmimu, nors institucija yra atsakinga už tokio pobūdžio dokumentų priėmimą bei saugojimą. Atsakovas priimdamas skundžiamą 2009 m. balandžio 7 d. raštą Nr. S6-930 pakeitė pareiškėjų žemės sklypo ribas. Pažymi, jog pasikeitus pareiškėjų žemės sklypo riboms tam tikri statiniai, kurie buvo pripažinti tinkamais naudoti iki ginčijamo akto priėmimo, atsidūrė už jų sklypo ribų. Tokiu būdu buvo pažeistas ir teisėtų lūkesčių principas, kadangi, vadovaujantis VĮ Registrų centre įregistruotais duomenimis, teisėtai buvo statomi statiniai, pagrįstai tikintis, kad šie duomenys nebus nesilaikant teisės aktų reikalavimų panaikinti.
Atsiliepimas
Trečiasis suinteresuotas asmuo J. K. atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą (t. II, b. l. 120-122) prašo Kauno apygardos administracinio teismo 2013 m. vasario 12 d. sprendimą palikti nepakeistą, apeliacinį skundą atmesti.
Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodoma, jog trečiasis suinteresuotas asmuo sutinka su priimtu pirmosios instancijos teismo sprendimu.
J. K. yra įtraukta trečiuoju suinteresuotu asmeniu į administracinės bylos nagrinėjimą, kadangi atsakovas ginčijamu raštu koregavo ne tik pareiškėjų, tačiau ir jos žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ribas. J. K. taip pat nebuvo informuota apie atsakovo sprendimą, jos atžvilgiu taip pat nebuvo laikytasi teisės aktuose nustatytos procedūros. Valstybinė institucija dėl neaiškių motyvų, kai niekas nebuvo informuotas, pakeitė žemės sklypų ribas ir tokiu būdų suvaržė jų teises disponuoti nuosavybe. J. K. žemės sklypas realiai sumažėjo, nes jis šiuo metu persidengia su A. M. žemės sklypu ir neaišku kam persidengiančioji dalis priklauso. Taigi atsakovas be savininkų žinios, nesant pagrindo, nesilaikydamas nustatytos tvarkos, 2009 metais ginčijamu raštu pakeitęs žemės sklypų ribas, pažeidė J. K. bei pareiškėjų konstitucines teises į nuosavybės neliečiamumą. Pabrėžia, jog atsakovas nepasisako dėl šios ydingos situacijos, kai po jo priimtų sprendimų vieni žemės sklypai persidengia ir tarp jų atsiranda niekam nepriklausantis žemės sklypas.
J. K. sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendime nurodytais argumentais, kad atsakovas keisdamas žemės sklypų ribas privalėjo laikytis Nekilnojamojo turto kadastro nuostatuose nustatytos procedūros. Institucija turėjo pareigą informuoti savininkus, juos išklausyti, išsiaiškinti, ar be teismo gali naikinti savo priimtus individualius teisės aktus.
Atsiliepimas
Trečiasis suinteresuotas asmuo N. P. atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą (t. II, b. l. 127-128) prašo Kauno apygardos administracinio teismo 2013 m. vasario 12 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjų skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Trečiasis suinteresuotas asmuo sutinka su atsakovo pateiktu apeliaciniu skundu, taip pat pažymi, jog savo poziciją pateikė atsiliepime į pareiškėjų skundą pirmosios instancijos teismui.
Mano, jog pirmosios instancijos teismas pareiškėjų skundą, kuriuo pareiškėjų teisių gynimas kildinamas iš neteisės, t. y. neteisėto KAVA Kauno rajono žemėtvarkos skyriaus 2007 m. spalio 30 d. rašto Nr. S6-3046, turėjo atmesti kaip nepagrįstą.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Apeliacinis skundas atmestinas.
Nagrinėjamoje administracinėje byloje ginčas kilo dėl Kauno apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Kauno rajono žemėtvarkos skyriaus 2009 m. balandžio 7 d. rašto Nr. S6-930 teisėtumo ir pagrįstumo.
Pažymėtina, jog skundžiamu raštu Kauno apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Kauno rajono žemėtvarkos skyrius kreipėsi į VĮ Registrų centrą su prašymu 2007 m. spalio 30 d. raštą Nr. S6-3046 dėl žemės sklypų (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) ribų keitimo laikyti negaliojančiu ir palikti kadastro žemėlapyje įregistruotus sklypus pagal pateikiamus planus. 2007 m. spalio 30 d. rašto Nr. S6-3046, prie jo pridėto žemės sklypo plano pagrindu žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), koordinatės buvo nustatytos tokios: taško Nr. 1 koordinatės X-6089309.35, Y-481750.59, taško Nr. 2 koordinatės X-6089342.36, Y-481746.97, taško Nr. 3 koordinatės X-6089346.18 Y-481775.03, taško Nr. 4 koordinatės X-6089313.78 Y481782.33. Tuo tarpu iš bylos faktinių aplinkybių matyti, kad administracinėje byloje skundžiamo akto ir su prie jo pateikto žemės sklypo, kadastrinis Nr. 5270/0010:213, plano, koordinačių žiniaraščio pagrindu, nurodyto žemės sklypo ribos, kuriame yra pareiškėjams priklausantys statiniai, buvo grąžintos kaip jos buvo iki pakeitimo 2007 m. spalio 30 d. raštu Nr. S6-3046, t. y. 2009 metais nustatytos (atstatytos) žemės sklypo ribos atitiko 2004 metais nustatytas žemės sklypo ribas (t. y. žemės sklypo taško Nr. 1 koordinatės buvo X-6089308.78, Y-481750.66, taško Nr. 2 koordinatės – X-341.56 Y-746.89, taško Nr. 3 koordinatės – X-345.61 Y-775.10, taško Nr. 4 koordinatės – X-6089313.21 Y-481782.40).
Kauno apygardos administracinis teismas 2013 m. vasario 12 d. sprendimu panaikino nurodytą skundžiamą aktą, iš esmės pažymėjęs, kad jį priimant nebuvo laikytasi kadastrinių duomenų keitimo procedūrą reglamentuojančių teisės aktų, be to, skundžiamas aktas yra nemotyvuotas.
Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos apeliaciniu skundu nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo priimtu sprendimu pažymi, jog teismas nepagrįstai nepasisakė dėl Kauno apskrities viršininko administracijos Kauno rajono žemėtvarkos skyriaus 2007 m. spalio 30 d. rašto Nr. S6-304 teisėtumo ir pagrįstumo, be to, netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus.
Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija tokiai atsakovo pozicijai nepritaria.
Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, pareiškėjų skundo, pateikto pirmosios instancijos teismui, turinį, nesutinka su atsakovo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neįvertino Kauno apskrities viršininko administracijos Kauno rajono žemėtvarkos skyriaus 2007 m. spalio 30 d. rašto Nr. S6-304 teisėtumo ir pagrįstumo, neanalizavo, ar jį priimant nebuvo pažeistos žemės sklypų ribų tikslinimą nustatančios procedūros.
Šiuo aspektu visų pirma pažymėtina, jog pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 22, 23 straipsnius teisė suformuluoti skundo (prašymo) pagrindą ir dalyką priklauso pareiškėjui, todėl pareiškėjo suformuluotas skundo pagrindas ir dalykas apsprendžia pareiškėjo ginčijamo teisinio santykio ribas, o kartu ir ribas, kuriose teismas turi nagrinėti bylą. Nagrinėjamu atveju pareiškėjai administracinėje byloje siekė Kauno apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Kauno rajono žemėtvarkos skyriaus 2009 m. balandžio 7 d. rašto Nr. S6-930 panaikinimo, todėl šis pateiktas pareiškėjų reikalavimas ir apibrėžė administracinės bylos ribas. Antra, iš pareiškėjų skundo turinio matyti, kad pareiškėjus tenkintų Kauno apskrities viršininko administracijos Kauno rajono žemėtvarkos skyriaus 2007 m. spalio 30 d. rašto Nr. S6-304, prie jo pateikiamo žemės sklypo plano pagrindu nustatytos jų žemės sklypo koordinatės, todėl teismui ex officio įvertinus šio rašto teisėtumą, ar buvo laikytasi procedūrų tikslinant kadastrinius duomenis ir jį panaikinus, be kita ko, būtų pažeisti pareiškėjų interesai, kurių jie siekė inicijuodami šios administracinės bylos nagrinėjimą. Atitinkamai, atsižvelgus į nurodytus argumentus, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai šioje administracinėje byloje vertino tik Kauno apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Kauno rajono žemėtvarkos skyriaus 2009 m. balandžio 7 d. rašto Nr. S6-930 teisėtumą ir pagrįstumą. Dėl šių priežasčių šioje proceso stadijoje proceso šalių argumentai, susiję su Kauno apskrities viršininko administracijos Kauno rajono žemėtvarkos skyriaus 2007 m. spalio 30 d. raštu Nr. S6-304, jo neteisėtumu, kad jį priimant buvo pažeisti teisės aktų reikalavimai, taip pat yra nevertintini ir dėl jų nepasisakytina.
Pasisakydama dėl Kauno apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Kauno rajono žemėtvarkos skyriaus 2009 m. balandžio 7 d. rašto Nr. S6-930 teisėtumo ir pagrįstumo, teisėjų kolegija pažymi, jog ginčo teisiniams santykiams yra taikytinas Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymas (2008 m. sausio 10 d. redakcija) (toliau – ir Nekilnojamojo turto kadastro įstatymas), kuris reglamentuoja nekilnojamųjų daiktų, registruojamų Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registre, kadastro duomenų nustatymą, jų įrašymą į nekilnojamojo turto kadastrą, nekilnojamojo turto kadastro statusą, šio kadastro steigimą, tvarkymą, reorganizavimą ir likvidavimą, matininkų ir matininkų ekspertų veiklos sąlygas, jų teises, pareigas ir atsakomybę (1 str.), taip pat šio įstatymo įgyvendinimui skirti Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatai, patvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 (2008 m. gruodžio 7 d. redakcija) (toliau – ir Nekilnojamojo turto kadastro nuostatai).
Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 8 straipsnio 1 dalis numato, jog nekilnojamojo daikto kadastro duomenys nustatomi atliekant kadastrinius matavimus, naudojant tinkamus metodus ir priemones, užtikrinančius teisės aktų nustatytų reikalavimų matavimų kokybei patenkinimą, kai šio įstatymo 7 straipsnio 1 dalyje nustatytais būdais formuojami nekilnojamieji daiktai ar šio įstatymo 9 straipsnyje nustatytais atvejais keičiami nekilnojamųjų daiktų kadastro duomenys.
Iš esmės ši nuostata atitinka Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 13 straipsnį, kuris yra speciali materialinės teisės norma, reglamentuojanti nekilnojamojo daikto kadastro duomenų įrašymo į Nekilnojamojo turto kadastrą tvarką. Pagal šio straipsnio 2 dalį prašymą įrašyti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis į nekilnojamojo turto kadastrą ar juos pakeisti paduoda nekilnojamojo daikto savininkas ar patikėjimo teise valdantis nekilnojamąjį daiktą asmuo, išskyrus šio įstatymo 9 straipsnio 4 dalyje nustatytus atvejus, kai nekilnojamojo turto kadastre įrašyti duomenys keičiami valstybės valdžios ar valdymo institucijų teikimu kadastro nuostatų nustatyta tvarka.
Iš nurodytų nuostatų matyti, kad bendra taisyklė yra tai, kad prašymą įrašyti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis į nekilnojamojo turto kadastrą ar juos pakeisti paduoda nekilnojamojo daikto savininkas ar patikėjimo teise valdantis nekilnojamąjį daiktą asmuo. Teisėjų kolegijos vertinimu, ši nuostata galėtų būti siejama su Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (2006 m. spalio 31 d. redakcija) (toliau – ir CK) 4.37 straipsniu, numatančiu, kad nuosavybės teisė suponuoja savininko teisę savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, naudoti, valdyti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti. Tuo tarpu tik griežtai teisės aktų nustatytais atvejais tokį teikimą gali paduoti valstybės institucijos.
Pažymėtina, jog Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 9 straipsnio 4 dalis konkrečiai numato atvejus, kai nekilnojamojo turto kadastre įrašyti duomenys keičiami valstybės valdžios ar valdymo institucijų teikimu kadastro nuostatų nustatyta tvarka, t. y. 1) įgyvendinant Vyriausybės sprendimus dėl nekilnojamųjų daiktų vertės perskaičiavimo; 2) vykdant teismų sprendimus dėl nekilnojamojo turto kadastre įrašytų duomenų patikslinimo; 3) patikslinant nekilnojamųjų daiktų kadastro duomenis, kai šie nekilnojamieji daiktai ar jų dalys paimami visuomenės poreikiams; 4) kitais teisės aktų nustatytais atvejais. Iš esmės šią nuostatą atkartoja ir Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 94 punktas.
Taigi iš nurodyto teisinio reguliavimo matyti, kad nekilnojamojo turto kadastre įrašyti duomenys keičiami valstybės valdžios ar valdymo institucijų teikimu išimtinėmis situacijomis, kurios yra siejamos griežtai su Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 9 straipsnio 4 dalies taikymu ir teisės aktų įgaliojimais, leidžiančiais atlikti tokius veiksmus. Nesant valstybės valdžios ar valdymo institucijos teisei ar atvejams duoti teikimą atlikti nekilnojamojo turto kadastre įrašytų duomenų teikimą, toks teikimas nėra galimas. Teisėjų kolegija taip pat pastebi, jog toks kadastro duomenų keitimas neturėtų pažeisti kitų nekilnojamojo daikto turėtojų ar trečiųjų asmenų teisių bei teisėtų interesų.
Nagrinėjamos administracinės bylos kontekste pažymėtina, jog šiuo atveju skundžiamu administraciniu aktu, prie jo pridėtais žemės sklypo planais iš esmės buvo keičiami pareiškėjai priklausančio žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), nekilnojamojo turto kadastre įrašyti kadastro duomenys valstybės institucijos teikimu (Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 12 str. 1 d.). Tačiau skundžiame akte nėra nurodyta, kokiu pagrindu ir dėl kokių priežasčių tai yra daroma, iš esmės nėra nurodytas nei vienas iš Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 9 straipsnio 4 dalyje nurodytų atvejų ir nepateikta nuorodų į kitus teisės aktus (t. I, b. l. 10). Šiuo atveju pažymėtina, jog atsakovo atstovas tiek pirmosios instancijos teismo posėdžio metu, tiek ir atsakovas savo atsiliepime paaiškino, kad dokumentai, susiję su skundžiamu aktu, nėra išlikę ir nėra žinoma, kokiu pagrindu buvo padaryti nurodyti pakeitimai (t. I, b. l. 36-38, 105, t. II, b. l. 99-104). VĮ Registrų centro Kauno filialas taip pat paaiškino, jog jam nėra žinomos priežastys ir pagrindas dėl 2009 m. balandžio 7 d. raštu žemės sklypų ribų pakeitimo (atstatymo) (t. I, b. l. 21-22). Tačiau pažymėtina, jog VĮ Registrų centro Kauno filialas patvirtino, jog skundžiamo administracinio akto pagrindu vis dėlto buvo patikslintos žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), ribos kadastro žemėlapyje pagal prie rašto pridėtame plane nurodytas koordinates, t. y. koordinates, nustatytas 2004 metais (t. II, b. l. 38).
Atsižvelgusi į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija pažymi, jog nagrinėjamu atveju skundžiamas administracinis aktas inter alia yra susijęs su asmenų teisėmis, todėl jam taip pat yra taikytini Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (2009 m. sausio 1 d. redakcija) (toliau – ir VAĮ) 8 straipsnyje numatyti reikalavimai priimamiems aktams.
Teisėjų kolegija pažymi, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra konstatavęs, kad VAĮ 8 straipsnio nuostatos reiškia, kad akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų reikalavimų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. birželio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-700/2008, 2009 m. balandžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-422/2009, 2010 m. rugpjūčio 24 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A756-450/2010). Teisėjų kolegija pabrėžia, jog iš nurodytų išaiškinimų matyti, kad administracinio sprendimo priėmimo faktinis pagrindas ir individuali argumentacija turi būti žinomi ne tik viešojo administravimo subjektui, priimančiam sprendimą, bet ir asmeniui, kuriam jis skirtas, asmenims, su kurių teisėmis jis yra susijęs.
Papildomai pastebėtina, jog visiškai nesilaikant minėtų nuostatų ar tai darant tik iš dalies paprastai kyla pagrįsta abejonė dėl tokio administracinio akto teisėtumo bei pagrįstumo, įgalinanti teismą, nagrinėjantį tokią bylą, skundžiamą viešojo administravimo subjekto individualų administracinį aktą panaikinti (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. lapkričio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-1898/2008, 2008 m. gruodžio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-2036/2008).
Nagrinėjamos administracinės bylos kontekste pažymėtina, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad priimant administracinėje byloje skundžiamą aktą nebuvo išlaikyta jo formali forma, jis, be kita ko, pagrįstai buvo pripažintinas neatitinkančiu VAĮ 8 straipsnyje įtvirtintų bendrų reikalavimų, keliamų individualių administracinių aktų turiniui ir formai. Šiuo atveju priimto skundžiamo akto pagrindas nėra žinomas ir suprantamas ne tik proceso šalims, bet ir teismui, nes jame nėra nurodytas joks kadastro duomenų pakeitimo pagrindas, tokio pagrindo nenurodė ir proceso šalys ir atitinkamai teismo galios patikrinti, įvertinti tokio pagrindo buvimą yra suvaržytos.
Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį, jog skundžiamu administraciniu aktu duodant teikimą pakeisti inter alia pareiškėjos žemės sklypo kadastro duomenis buvo pateiktos žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), plano kopijos, koordinačių žiniaraštis su 2004 metais nustatytomis koordinatėmis (t. II, b. l. 25-26). Šiuo atveju matyti, kad naujos procedūros dėl žemės sklypo kadastro duomenų tikslinimo, keitimo nebuvo atliktos, naujo žemės sklypo plano nebuvo sudaryta, o, kaip minėta, buvo panaudotos 2004 metais nustatytos koordinatės. Teisėjų kolegija pažymi, jog Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 8 straipsnio 3 dalis numato veiksmus, kurie turi būti atliekami nekilnojamojo daikto kadastro duomenų nustatymo metu, tačiau, kaip matyti iš administracinės bylos medžiagos, tokie veiksmai nebuvo atlikti.
Teisėjų kolegija taip pat sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog skundžiamu administraciniu aktu Kauno apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Kauno rajono žemėtvarkos skyrius naikina anksčiau priimtą aktą dėl kadastrinių duomenų tikslinimo ir juo iš esmės yra keičiamos suformuotų žemės sklypų ribos apie tai net nepranešus žemės sklypų savininkams, kurių žemės sklypų ribos yra keičiamos. Byloje nėra duomenų, jog apie ginčijamo akto priėmimą būtų pranešta pareiškėjai, tokių aplinkybių nenurodė ir proceso šalys. Priešingai, pareiškėja paaiškino, kad apie priimtą aktą sužinojo 2012 m. gegužės 9 d. dalyvaujant civilinėje byloje Nr. 2-208-660/2012 ir šių aplinkybių neneigė atsakovas.
Teisėjų kolegija pastebi, jog Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – ir Konstitucija) 23 straipsnyje yra įtvirtintas fundamentalus nuosavybės neliečiamumo principas. Pasisakydamas dėl šios nuostatos Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (toliau – ir Konstitucinis Teismas) yra nurodęs, jog Konstitucijos 23 straipsnyje įtvirtinti nuosavybės neliečiamumas ir apsauga reiškia, kad savininkas turi teisę valdyti jam priklausantį turtą, juo naudotis ir disponuoti, taip pat teisę reikalauti, kad kiti asmenys nepažeistų šių jo teisių, o valstybė turi pareigą ginti ir saugoti nuosavybę nuo neteisėto kėsinimosi į ją (žr. Konstitucinio Teismo 2002 m. rugsėjo 19 d., 2006 m. kovo 14 d. nutarimus). Taigi nuosavybės subjektui, savininkui, yra konstituciškai garantuojama teisė reikalauti, kad kiti asmenys nepažeistų jo nuosavybės teisių ir kad valstybė užtikrintų jo nuosavybės teisių gynimą. Teisėjų kolegijos vertinimu, nuosavybės teisių neliečiamumas suponuoja ne tik valstybei pareigą ginti ir saugoti nuosavybę nuo neteisėto kėsinimosi į ją, bet ir pačių valstybės valdžios institucijų pareigą laikytis teisės aktų numatytų reikalavimų atliekant atitinkamus veiksmus, susijusius su asmenų privačia nuosavybe. Teisėjų kolegija pastebi, jog nagrinėjama situacija, kai valdžios institucijos atlieka atitinkamus veiksmus, susijusius su privatiems asmenims priklausančiu žemės sklypu apie tai net nepranešdamos asmenims ir jiems nežinant ir atitinkamai tokiu būdu yra sukeliamos teisinės pasekmės, įtakojami asmenims priklausančio nuosavybės teise objekto duomenys, kai nuo nustatytų žemės sklypo koordinačių priklauso galimybės savininkams teisėtai naudotis, valdyti savo nuosavybę, yra negalima. Tokiais veiksmais, be kita ko, yra pažeidžiamos privačių asmenų teisės į nuosavybę, jos neliečiamumą.
Apibendrindama nurodytus argumentus, teisėjų kolegija sprendžia, jog pagrįstai pirmosios instancijos teismas panaikino skundžiamą administracinį aktą, kaip neatitinkantį VAĮ 8 straipsnio keliamų reikalavimų, kaip priimtą pažeidus procedūras, reglamentuojančias kadastro duomenų keitimą.
Pareiškėjai I. P. ir T. P. atsiliepime į apeliacinį skundą, be kita ko, prašo priteisti jiems patirtas bylinėjimosi išlaidas iš atsakovo (t. II, b. l. 115-119). Tačiau šiuo aspektu pažymėtina, jog ABTĮ 45 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo suinteresuota šalis teismui pateikia prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Proceso šalių išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant pirmąja ir apeliacine instancija, priteisimo klausimą atskirai sprendžia atitinkamas apygardos administracinis teismas ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas. Nagrinėjamu atveju I. P. ir T. P. pateikė prašymą priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas, tačiau jų nenurodė, nedetalizavo, nenurodė, kokias išlaidas pareiškėjai patyrė nagrinėjant administracinę bylą apeliacinės instancijos teisme, todėl šis prašymas paliekamas nenagrinėtas. Pareiškėjams išaiškinama teisė detalizuotą ir įrodymais pagrįstą prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo pateikti per keturiolika nuo šios teismo nutarties paskelbimo (ABTĮ 45 str. 1 d.).
Teisėjų kolegija taip pat pažymi, jog trečiasis suinteresuotas asmuo N. P. 2013 m. rugsėjo 27 d. pateikė teismui papildomus dokumentus (t. II, b. l. 142-148), tačiau šie pateikti dokumentai iš esmės nėra susiję su nagrinėjamos administracinės bylos dalyku, todėl nutartina jų prie bylos neprijungti.
Remdamasi tuo, kas nurodyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje nustatytas aplinkybes ir surinktų įrodymų visumą, teisingai taikė ginčo teisinius santykius reguliuojančias teisės normas bei priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą bei pagrįstai pareiškėjų skundą tenkino panaikindamas Kauno apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Kauno rajono žemėtvarkos skyriaus 2009 m. balandžio 7 d. raštą Nr. S6-930. Dėl šių priežasčių atsakovo apeliacinis skundas yra atmestinas ir pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos apeliacinį skundą atmesti.
Kauno apygardos administracinio teismo 2013 m. vasario 12 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.