Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.2; 1.1.7.1; 1.1.7.2.4; 1.1.7.2.5; 1.1.8.1.1; 1.1.8.7.9; 1.1.8.7.13; 1.1.8.10.1; 1.1.8.11; 1.2.25.4.3; 2.1.10.1; 2.3.4.2; 2.3.6.4.2;

2024 m. sausio 2 d.

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje M. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, nevedęs, (duomenys neskelbtini) išsilavinimo, dirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas:

1) Pakruojo rajono apylinkės teismo 2004 m. spalio 4 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalį, 178 straipsnio 4 dalį, skirta laisvės apribojimo bausmė 10 mėnesių, Pakruojo rajono apylinkės teismo 2005 m. rugsėjo 29 d. nutartimi laisvės apribojimo bausmė pakeista 90 parų areštu;

2) Pakruojo rajono apylinkės teismo 2007 m. rugsėjo 7 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal BK 180 straipsnio 1 dalį, 180 straipsnio 2 dalį, 187 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, 178 straipsnio 1 dalį, skirta laisvės atėmimo bausmė 2 metams 9 mėnesiams;

3) Pakruojo rajono apylinkės teismo 2008 m. vasario 19 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 187 straipsnio 3 dalį, 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį, 187 straipsnio 1 dalį, 214 straipsnio 1 dalį, 302 straipsnio 1 dalį, skirta bausmė laisvės atėmimas 3 metams 9 mėnesiams;

4) Pakruojo rajono apylinkės teismo 2010 m. liepos 7 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis bausmė subendrinta su Pakruojo rajono apylinkės teismo 2008-02-19 nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausmės dalimi, skirtas laisvės atėmimas 1 metams 4 mėnesiams ir 22 dienoms, 2011 m. birželio 6 d. paleistas iš laisvės atėmimo vietos lygtinai neatlikęs 4 mėnesių ir 28 dienų laisvės atėmimo bausmės, įpareigojant 2 kartus per mėnesį registruotis gyvenamosios vietos pataisos inspekcijoje, per vieną mėnesį nuo nutarties priėmimo dienos pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje ir apie tai pranešti bausmės vykdymo institucijai, nuo 22 val. iki 6 val. būti namuose, jeigu tai nesusiję su darbu;

5) Pakruojo rajono apylinkės teismo 2012 m. balandžio 6 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą, skirtas laisvės atėmimas 1 metams;

6) Pakruojo rajono apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 2 d. baudžiamuoju įsakymu pripažintas kaltu pagal BK 178 straipsnio 4 dalį, skirta 8 MGL dydžio bauda;

7) Pakruojo rajono apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 25 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pripažintas kaltu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, skirta galutinė bausmė – 4 mėn. viešųjų darbų ir 8 MGL bauda;

8) Pakruojo rajono apylinkės teismo 2017 m. spalio 23 d. baudžiamuoju įsakymu pripažintas kaltu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, skirtas laisvės apribojimas 6 mėnesiams, įpareigojant būti namuose nuo 23 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu; per 3 mėnesius neatlygintinai išdirbti 60 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis; nevartoti psichiką veikiančių medžiagų. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, bausmė subendrinta su Pakruojo rajono apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 25 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, paskirta subendrinta bausmė – 8 mėnesiai laisvės apribojimo, įpareigojant būti namuose nuo 23 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu; per 3 mėnesius neatlygintinai išdirbti 60 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis; nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, ir 8 MGL (301,28 Eur) dydžio bauda. 2018 m. kovo 6 d. nutartimi laisvės apribojimo bausmė pakeista į 90 parų areštą;

9) Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų 2018 m. spalio 19 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, skirta 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, paskirta bausmė subendrinta su Pakruojo rajono apylinkės teismo 2017 m. spalio 23 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta ir neatlikta 8 MGL (301,28 Eur) dydžio baudos dalimi bei paskirta galutinė subendrinta bausmė – 6 mėnesiai laisvės atėmimo ir 8 MGL (301,28 Eur) dydžio bauda. 2019 m. gegužės 15 d. paleistas iš Pravieniškių pataisos namų atlikęs bausmę, baudos nesumokėjęs;

10) Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2020 m. liepos 21 d. baudžiamuoju įsakymu pripažintas kaltu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, pritaikius BK 64¹ straipsnį, skirta 40 BBND (2000 Eur) bauda, į paskirtą bausmę įskaitytas laikiname sulaikyme išbūtas laikas, viso 1 para, ją prilyginant 2 BBND dydžio baudai, skirtos baudžiamojo poveikio priemonės - automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) konfiskavimas ir uždraudimas įgyti ir naudotis specialia teise - teise vairuoti kelių transporto priemones 2 (dviejų) metų laikotarpiui;

11) Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų 2020 m. rugsėjo 7 d. baudžiamuoju įsakymu pripažintas kaltu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, pritaikius BK 64¹ straipsnį, skirta 50 parų arešto bausmė, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 65 straipsnio 2 dalimi, paskirta bausmė visiško sudėjimo būdu subendrinta su 2018 m. spalio 19 d. Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų nuosprendžiu paskirta ir neatlikta 8 MGL dydžio (301,38 Eur) bauda ir su 2020 m. liepos 21 d. Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų baudžiamuoju įsakymu paskirta ir neatlikta 38 MGL (1900 Eur) dydžio bauda, ir galutinė subendrinta bausmė paskirta areštas 50 parų ir 2201,38 Eur bauda. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 3 dalimi, 68 straipsniu, paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 5 metams. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 3 dalimi, 72 straipsniu, paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, konfiskuojant automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), su automobilio priklausiniais: jo rakteliu ir dokumentais;

12) Šiaulių apylinkės teismo 2021 m. vasario 18 d. nuosprendžiu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, 243 straipsnį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu – laisvės atėmimo bausme 4 mėnesiams. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, paskirtą keturių mėnesių laisvės atėmimo bausmę visiško bausmių sudėjimo būdu subendrinta su Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų 2020 m. rugsėjo 7 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta ir neatlikta bausme 46 MGL - 2201,38 Eur bauda, ir paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas keturiems 4 mėnesiams su 46 MGL - 2201,38 Eur bauda. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 3 dalimi, 68 straipsniu, paskirta baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 5 metams. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 3 dalimi, 72 straipsnio 1–2 dalimis, 3 dalimi, 5 dalimi, 6 dalimi, paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – konfiskuota automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vertę pinigais - 830 eurų, laisvės atėmimo bausmę atlikęs, baudos nesumokėjęs, teistumas neišnykęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, 243 straipsnyje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. K. 2023 m. balandžio 1 d. apie 5.10 val. buvusio (duomenys neskelbtini) teritorijoje, esančioje adresu (duomenys neskelbtini) rajone, vairavo lengvąjį automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, tokiu būdu vairavo motorinę transporto priemonę pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 ir 17 punktų reikalavimus, draudžiančius vairuoti transporto priemonę neblaiviems ir įpareigojančius policijos pareigūno reikalavimu Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka leistis patikrinamam ar nėra neblaivus, ar apsvaigęs nuo psichiką veikiančių medžiagų.

Be to, M. K. vengė atlikti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę, o būtent: būdamas teistas 2021 m. vasario 18 d. Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų nuosprendžiu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, 243 straipsnį, kuriuo paskirta baudžiamojo poveikio priemonė - uždraudimas 5 (penkeriems) metams naudotis specialia teise - teise vairuoti kelių eismo transporto priemones, 2021 m. kovo 25 d. būdamas rašytinai supažindintas su Lietuvos probacijos tarnybos (duomenys neskelbtini) regiono skyriaus 2021 m. kovo 24 d. sudarytu baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo priežiūros planu Nr. (duomenys neskelbtini), vengė atlikti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę, tai yra, 2023 m. balandžio 1 d. apie 5.10 val. buvusio (duomenys neskelbtini) teritorijoje, esančioje adresu (duomenys neskelbtini) rajone, vairavo lengvąjį automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai.

Kaltinamasis M. K. teisiamojo posėdžio metu savo kaltės dėl jam pareikštų kaltinimų nepripažino. Parodė, kad jis su D. P. sėdėjo mašinoje. Jis nevairavo mašinos, gurkšnojo ir nuėjo pasėdėti į mašiną. Privažiavo policija, jį „ištempė“ iš mašinos. Nuvedė į tarnybinį automobilį. Mašina stovėjo (duomenys neskelbtini) aikštelėje, ant laukų. Nuo kelio iki (duomenys neskelbtini) apie pusantro kilometro. Gal policijos pareigūnai galvojo, kad jie kažką daro, nuėjo ten antrą valandą nakties. Ten buvo palikęs automobilį, nes remontuoja automobilius. Įsigijo automobilį, norėjo „atremontuoti“. Nuo jo namų per laukus iki aikštelės apie pusantro kilometro. Nusprendė su D. P. nueiti iki automobilio. Mašinoje gėrė alkoholį. Nesitikrino girtumo, areštinėje (duomenys neskelbtini) tikrino, nustatė 0,6 promilės. Sakė, kad iš kraujo sutinka nusistatyti girtumą. Pareigūnai ištraukdami iš mašinos, jam suplėšė striukę. Su policijos pareigūnais yra buvę anksčiau konfliktų. Dėl ko D. P. sakė, kad važiavo, nežino, ji buvo išsigandusi ir sušalusi, gal dėl to. Jis tikrai nevažiavo, o pareigūnai privažiavo. Teisę vairuoti yra praradęs. Jis sėdėjo vairuotojo sėdynėje. Užvedimo rakteliai buvo daiktadėžėje. Juos D. P. padavė pareigūnams. Iš daiktadėžės ėmė cigaretes, alkoholį. D. P. matė, kad ten yra rakteliai. Tą vakarą buvo išgėręs dvi „(duomenys neskelbtini)“. Mašinoje turėjo brendžio, buvo išgėręs tik dvi taures. Jis atsisakė tikrintis girtumą. Pareigūnams sakė, kad nieko nepadarė, kodėl turi pūsti. Dėl suplėšytos striukės ir netinkamų pareigūnų veiksmų niekur nesikreipė. Vieną kartą prašė nusistatyti neblaivumą. Teises aiškino, kraujo priduoti nesiūlė. Areštinėje sutiko tikrintis neblaivumą, nes pareigūnai gražiai kalbėjo ir elgėsi. Į areštinę atvyko po valandos. Teistas yra 12 kartų, taip pat ir už analogiškas veikas, baustas administracine tvarka.

Liudytoja D. P. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad su kaltinamuoju yra pažįstami. Ją apklausė pareigūnai prie automobilio, įvykio dieną. Nepamena, ką sakė. Apie 5-6 valandą ryto, stovėjo aikštelėje, (duomenys neskelbtini). Sėdėjo mašinoje su M., automobilyje „(duomenys neskelbtini)“. Ją su M. draugai atvežė iki aikštelės prie mašinos, draugų nepažįsta, jie M. draugai. Ją pasiėmė iš miestelio ir nuvežė iki mašinos. Liko dviese sėdėti mašinoje. Visada sėdėjo neužvestoje mašinoje, kad būtų šilta, pasišildė mašiną ir viskas. Parodymus keičia, nei duotus ikiteisminio tyrimo metu, nes neatsimena. Tuoj po įvykio atsiminė geriau. Ji su M. po įvykio nebendravo, gyvena (duomenys neskelbtini). Dabar ką sako, taip ir buvo. Pareigūnų parašytų parodymų neskaitė, nes buvo šalta, ir norėjo į namus. Pasirašė ant protokolo ji, bet neskaitė. Jai niekas nerūpėjo, norėjo namo. Pareigūnams sakė kaip buvo, bet gal ne taip suprato. Draugai išvažiavo iki atvyko pareigūnai. Ji buvo išgėrusi alkoholio, nelabai pamena. Į aikštelę važiavo be tikslo. Ji iš tos vietos į namus būtų parėjusi pėsčia. Jai tuo metu buvo 20 metų, buvo išgėrusi, nieko neatsimena. Koks girtumas nustatytas, nežino. Orientavosi aplinkoje, pirmą kartą toks įvykis, buvo išsigandusi. Ką ji sakė pareigūnams neatsimena, norėjo greičiau į namus. Žino, kad už melagingus parodymus gali būti pradėtas ikiteisminis tyrimas.

Liudytojas A. Š. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad su kaltinamuoju jokie santykiai nesieja. Įvykį žino, buvo tamsus paros metas, patruliavo kelyje iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini) kaimą. Pakeliui yra senas (duomenys neskelbtini). Pamatė ten važinėjantį automobilį, iškvietimo nebuvo. Matė, kaip keitėsi automobilio šviesų judėjimas. Likus apie 200 m iki automobilio, jis sustojo. Nuėjus matė vairuotoją užsisegusį diržą, sakė niekur nevažiavo. Vairuotojas buvo nuvestas į tarnybinį automobilį, nustatyti girtumą. Iš kelių kartų buvo paaiškintos pasekmės. Kartu automobilyje buvo mergina, iš kurios paaiškinimų buvo užpildytas protokolas. Mergina paaiškino, kad ją pasiėmė M. K., nuvažiavo pas draugus. M. vartojo alkoholį, po to atvyko į aikštelę. Apklausė įvykio vietoje ir viską surašė į protokolą. Automobilyje yra spausdintuvas, jis dirbo tyrėju. Atvyko dar vienas ekipažas, išvežė merginą. Yra „Body“ kamerų įrašai, viskas buvo nufilmuota. Mergina sėdėjo užkurtame automobilyje, šalta nebuvo. Apklausos protokolą, mergina skaitė ir pasirašė. Kelis kartus paaiškino, kad neturi tikslo meluoti. Iš pradžių buvo lauke, po to užkurtame automobilyje, šalta nebuvo. Ją išvežė kolegos, kur ji prašė. Važiavo su neįjungtais žiburėliais. Jų jungti nereikėjo, nebuvo tikslo. Kad vairuotojas išgėręs, buvo aišku, sklido alkoholio kvapas, neadekvačiai elgėsi, šaukė. Atsisakė tikrintis girtumą. Jie jam aiškino, kad įtariamas, jog vairavo neblaivus. Ant protokolo nepasirašė per klaidą, tai žmogiška klaida. Jis buvo su kolega S. Š., šis saugojo kaltinamąjį, o jis apklausė liudytoją. Yra schema girtumo nustatymui, jei netinka, tada asmuo gali pats vykti į ligoninę nusistatyti iš kraujo.

Liudytojas S. Š. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad dirbo (duomenys neskelbtini) AVPK (duomenys neskelbtini) PK Reagavimo skyriaus vyriausiuoju patruliu. Su kaltinamuoju pažįstamas iš darbinės veiklos. Pavasario pabaigoje ar vasaros pradžioje su kolega A. Š. ir policijos kursante, patruliavo. Važiavo nuo (duomenys neskelbtini) kaimo link (duomenys neskelbtini) kaimo. Buvusiame (duomenys neskelbtini), kuris buvo po kaire puse, pamatė judantį automobilį su šviesomis. Privažiavę sustojo netoliese. Išlipo A. Š., tada jis, nes vairavo. Pamatė automobilyje sėdintį M. K. ir merginą. M. K. neigė vairavęs automobilį. Mergina pasakė, kad vairavo M. K.. Viskas užfiksuota pareigūnų kūno kameromis. Siūlė nusistatyti girtumą, bet nepamena, ar sutiko. Visą laiką važiuodami nepaleido automobilio iš akių. M. K. važinėjo su mergina. Ji ir sakė, kad vairavo M. K.. Kitų asmenų nebuvo. M. K. buvo neblaivus, tai suprato iš kvapo, nerišlios kalbos, iš elgesio, tai jis buvo ramus, tai agresyvus. Apklausos metu duodamas parodymus, sakė, taip kaip buvo, tada viską geriau prisiminė. Parodymai teisingi. Tarnybinio automobilio žiburėliai nebuvo įjungti. Neblaivumo iš kraujo neliepė, nes užtenka policijos turimų techninių priemonių. Vairuotojas turi pats vykti ir tikrintis. Visko nepamena, bet viskas nufilmuota.

Ikiteisminio tyrimo metu įtariamuoju apklaustas M. K. parodė, kad kaltu neprisipažįsta. 2023 m. kovo 31 d. vakare susitiko su drauge D. P.. Jie iš pradžių buvo (duomenys neskelbtini) miestelyje, po to, nuėjo į buvusį (duomenys neskelbtini), kur stovėjo jo automobilis „(duomenys neskelbtini)“. Šis automobilis yra išregistruotas, nes jis buvo nevažiuojantis, sugedęs. Tą automobilį ten pastatė, nes jis niekam netrukdė, kartais atvažiuodavo su draugais jį paremontuoti. Kadangi pradėjo lyti lietus, jie su D. nuėjo iki automobilio, jis nešėsi butelį alkoholio. Ten su D. truputį vartojo tą alkoholį, jis kartais įjungdavo automobilio šviesas. Automobilis neužsiveda, tačiau gabaritiniai žibintai ir ilgosios šviesos įsijungia be raktelio, todėl jis kartais įjungdavo šviesas. Vėliau pamatė, kad atvažiuoja policijos automobilis (jį pastebėjo, kai jis buvo už kokio kilometro), tačiau kadangi jis nieko blogo nedarė, automobilio nevairavo, todėl jis ramiai sėdėjo automobilyje (jis sėdėjo vairuotojo vietoje, o D. sėdėjo ant priekinės keleivio sėdynės). Kai privažiavo policijos pareigūnai, jie jam liepė išlipti, paduoti automobilio raktelius. Automobilio raktelius jiems padavė D., nes rakteliai buvo automobilio „(duomenys neskelbtini)“. Policijos pareigūnai jį sulaikė, nors jis jiems sakė, kad jis automobilio nevairavo, kad jis nieko blogo nepadarė. Jis atsisakė pūsti į alkotesterį, nes nieko blogo jis nepadarė (2 t., b. l. 20-21). M. K. apklaustas 2023 m. gegužės 12 d. paaiškino, kad kaltės klausimo nekomentuos, jam įteiktas pranešimas apie įtarimą yra aiškus ir suprantamas, parrodymus duos dalyvaujant advokatui, kurį turės po 2023 m. gegužės 21 d. (2 t., b. l. 35).

Liudytoja D. P. parodė, kad 2023 m. balandžio 1 d. apie 5 val. ji buvo kartu su M. K. (duomenys neskelbtini) r., šalia (duomenys neskelbtini) k., sodyboje pas M. K. draugus, tikslaus adreso nežino ir negali pasakyti. Minėtu laiku M. K. sugalvojo važiuoti su automobiliu į šalia esančią aikštelę, kuri yra prie (duomenys neskelbtini) k., ji sutiko važiuoti kartu su juo. Automobilis kuriuo važiavo žino, kad yra „(duomenys neskelbtini)“ markės, modelio ir valstybinio numerio nežino. Kai išvažiavo iš jo draugų, automobilį vairavo M., o ji sėdėjo keleivio vietoje, priekyje, daugiau automobilyje su jais niekas nevažiavo, kitų asmenų nebuvo, buvo tik dviese. Važiuojant automobiliu link aikštelės, M. alkoholio nevartojo, taip pat ir ji alkoholio važiuojant nevartojo. Paskutinį kartą alkoholį vartojo dar esant pas draugus, kurių gerai nepažįsta, todėl nurodyti jų duomenų negali. Atvykus į aikštelę važinėjo joje ratais aplink sudėtas automobilių padangas. Aikštelėje važinėjo apie 5 - 10 min. ir važinėjant taip pat alkoholio nevartojo, nors automobilyje ir buvo alkoholio butelis. Jiems bevažinėjant aikštelėje, ji pamatė, kad link jų, atvažiuoja automobilis su įjungtomis šviesomis ir kaip suprato iš pačio automobilio aukščio, kad tai atvažiuoja policija. M. taip pat suprato, kad atvažiuoja policija, todėl iš karto užgesino automobilį. M. jai nieko nesakė, tiesiog abu sėdėjo automobilyje iki kol priėjo policijos pareigūnai. Nuo momento kai užgesino automobilį ir iki to laiko kol priėjo pareigūnai, M. sėdėjo vairuotojo pusėje prie vairo, alkoholio iki to laiko taip pat nevartojo. Po to, pareigūnai M. liepė išlipti iš automobilio ir nusivedė prie policijos automobilio. Daugiau paaiškinti nieko negali. Automobilis tiksliai negali pasakyti kam priklauso, tačiau gali būti, kad pačiam M. arba jo sugyventinei. Ji su M. susitiko apie 0.30 val. (duomenys neskelbtini) ir tada M. atvažiavo tuo pačiu automobiliu, pasiėmė ją ir nuvyko pas jo draugus, ten M. vartojo alkoholinius gėrimus - alų, tačiau kiek jo išgėrė negali pasakyti (1 t., b. l. 52-53).

Liudytojo S. Š. parodė, kad jis dirba (duomenys neskelbtini) AVPK (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariate Reagavimo skyriaus vyriausiuoju patruliu. 2023 m. balandžio 1 d. apie 5 valandą, jam dirbant kartu su Reagavimo skyriaus tyrėju A. Š. ir policijos mokyklos kursante A., pavardės nepamena, jiems važiuojant (duomenys neskelbtini), keliu nuo (duomenys neskelbtini) kaimo link (duomenys neskelbtini) kaimo, buvusio (duomenys neskelbtini) aikštelėje, kuri buvo jiems iš kairės, kokių 300 m atstumu, pamatė aikštelėje „zigzagais“ manevruojantį automobilį. Kad tai automobilis, suprato iš jo priekinių ir galinių žibintų, nes tamsoje pačio automobilio markės, nei valstybinių numerių, nei spalvos nesimatė. Iš žibintų tikrai matėsi, kad automobilis juda, tikrai jis vietoje nestovėjo. Automobilį nusprendė patikrinti, todėl tarnybiniu automobiliu „VW Transporter“, valstybinio numerio nepamena, pasuko į keliuką esantį jiems po kaire puse link (duomenys neskelbtini) ir keliuku važiavo apie 300 m link aikštelėje judančio automobilio. Iki automobilio likus apie 100 ar 150 metrų pamatė, kad automobilis sustojo. Jis aikštelėje sustojo tokia padėtimi, kad jiems privažiavus jų tarnybinis automobilis apšvietė automobilio šoną nuo vairuotojo pusės. Automobilio žibintai ir variklis buvo išjungti. Kada vairuotojas išjungė variklį nesuprato, bet 50-100 m atstumu iki automobilio, jo žibintai užgeso. Apšviestas automobilis matėsi, kad yra gelsvos spalvos, automobilis „(duomenys neskelbtini)“, markės nepamena, matėsi, kad automobilyje sėdi du asmenys. Vairuotoją iš karto pažino, žino, kad jis M. K., su juo asmeninių reikalų neturi, tačiau ji pažįsta, nes ne kartą tarnyboje teko su juo atlikti procesinius veiksmus, tiek kaip su nukentėjusiuoju, tiek kaip su pažeidėju. Pirmas prie automobilio priėjo A. Š., jis taip greitai nesureagavo, nes vairavo tarnybinį automobilį. Vėliau prie automobilio priėjo ir jis. Matė, kad šalia vairuotojo, automobilio priekyje, keleivio vietoje sėdėjo mergina, jam nepažįstama, bet pamena jos vardą ir pavardę - D. P.. M. K. iš karto neigė vairavęs automobilį, bet ką šis tiksliai nurodė, jis dabar nepamena. M. K. sulaikė. D. aiškino, kad automobilį vairavo M. K., kad ji jo nevairavo tikrai. Ar automobilio spynelėje automobilio užvedimo rakteliai buvo ar ne, negali pasakyti, bet aiškinantis įvykio aplinkybes vienu metu matė raktelius D. rankoje, tačiau kada ir kam ji juos iš jų pareigūnų padavė, nepamena. D. P. nustatė 0,24 promilių neblaivumą, o M. K. kategoriškai atsisakė neblaivumą nusistatyti, atsisakė atlikti neblaivumo nustatymo testą, nors jam net keletą kartų buvo tai siūlyta ir buvo išaiškintos atsisakymo pasekmės. Kad M. K. yra neblaivus suprato iš to, kad nuo jo sklido stiprus alkoholio kvapas, jo judesiai buvo nekoordinuoti, buvo piktas, jo kalba buvo nerišli, taip pat, nori paaiškinti, kad ne kartą M. K. anksčiau tarnybos metu buvo matęs neblaivų, taip pat, yra matęs ir blaivų, todėl šį kartą bendraujant su juo, iš jo kalbos ir veiksmų suprato, kad M. K. yra neblaivus. Be to, automobilyje pastebėjo ir alkoholio nugertą butelį. Kokio girtumo M. K. galėjo būti, jis pasakyti tiksliai negali, tai galėtų nustatyti tik alkoholio matavimo prietaisas. M. K. buvo sulaikytas, transporto priemonė buvo išvežta į saugojimo aikštelę (1 t., b. l. 56-57).

Liudytojas A. Š. parodė, kad jis dirba (duomenys neskelbtini)AVPK (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus tyrėju. Pamena, kad dirbo kartu su kolega S. Š. ir praktikante A. S., kai 2023 m. balandžio mėnesio pradžioje, tiksliai dienos nepamena, paryčiais, kiek buvo valandų tiksliai pasakyti negali, bet buvo tamsu, tarnybiniu automobiliu jiems važiuojant nuo (duomenys neskelbtini) kaimo link (duomenys neskelbtini) kaimo, (duomenys neskelbtini) kaime buvusiame (duomenys neskelbtini), jis pamatė automobilio šviesas, iš jų suprato, kad automobilis juda, nes jis važinėjo „zigzagais“, automobilio šviesos tai matėsi priekinės, tai galinės. Šis vaizdas matėsi jam apie pusę kilometrų atstumu, pačio automobilio markės jis tikrai neįžiūrėjo, nes buvo tamsu, bet nusprendė patikrinti automobilį, todėl apie tai pasakė kolegai S. Š. ir jie važiavo link jo. Kai pasuko į keliuką link (duomenys neskelbtini), automobilis dar judėjo, tačiau iki jo likus apie 200 m atstumui, automobilis sustojo, lygtais išjungė šviesas ir jiems priartėjus, jas vėl įjungė. Automobiliui privažiavo iš šono, nuo vairuotojo pusės. Kadangi tarnybiniu automobiliu apšvietė automobilį, matė, kad vairuotojo vietoje sėdi vyriškis, jį iš karto atpažino kaip M. K., nes su juo nekartą yra susidūręs darbiniais reikalais, dėl įvairiausių pažeidimų. Kai priėjo prie automobilio M. sėdėjo automobilyje vairuotojo vietoje prisisegęs saugos diržu. Keleivio vietoje sėdėjo moteris, D., pavardės nepamena. M. K. buvo išlaipintas iš automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valstybinio numerio nepamena ir nuvestas į tarnybinio automobilio sulaikymo kamerą. Keleivė D. iš karto nurodė, kad automobiliu iki aikštelės atvažiavo ir joje važinėjo M. K., sakė, kad jis neblaivus, gėrė alų pas draugus, o iš jų išvykus ir iki jiems atvykstant alkoholio nevartojo. Kad M. K. yra neblaivus jis taip pat suprato, nes nuo jo burnos sklido stiprus alkoholio kvapas, jo kalba buvo nerišli, eidamas svirduliavo. Kad automobilis aikštelėje važinėjo, suprato ne tik dėl to, kad matė besikeičiančių šviesų padėtį, tačiau ir dėl to, kad uždėjęs ranką ant automobilio „(duomenys neskelbtini)“ variklio dangčio, juto, kad jis yra šiltas. Pats M. K. neigė važiavęs, nuolat jų reikalavo įrodymų, kad jis važiavo, pasiūlius jam nusistatyti neblaivumą jis nesutiko, nuolat kažko reikalavo, šnekėjo, nors ir jam buvo duodamas alkoholio matavimo prietaiso vamzdelis alkoholiui nusistatyti, tačiau M. K. jo neėmė, įrodinėjo savo tiesas, po kelių kartų pasiūlymo jam nenusistačius neblaivumo buvo traktuojama, kad jis vengia nusistatyti neblaivumą. Paaiškinus apie baudžiamąją atsakomybę dėl vengimo nusistatyti neblaivumą M. K. sakė, kad jį vežtume į (duomenys neskelbtini), buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. Tvirtai gali pasakyti, kad automobilis judėjo, jis užsivedė, nes kolega S. jį buvo užvedęs, nes D. automobilyje buvo šalta sėdėti (1 t., b. l. 62-63).

Lietuvos probacijos tarnybos (duomenys neskelbtini) regiono skyriaus pateikta informacija (1 t., b. l. 70-71, 73, 77-78).

Pažymomis apie supažindinimą su baudžiamosios poveikio priemonės atlikimo tvarka ir sąlygomis (1 t., b. l. 72, 95, 97).

Bausmės, auklėjamojo ar baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo priežiūros planai (1 t., b. l. 79-86, 87-93).

Tarnybiniu pranešimu dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo pagal BK 243 straipsnį (1 t., b. l. 98).

2021 m. vasario 18 d. Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų teismo nuosprendis (1 t., b. l. 127-137).

Tarnybiniu pranešimu dėl kelių eismo taisyklių pažeidimo (1 t., b. l. 6).

Rezoliucijos lapu pradėti ikiteisminį tyrimą pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalyje (1 t., b. l. 7).

Įvykio vietos apžiūros protokolu, kuriame užfiksuota (duomenys neskelbtini) stovinčio automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kurį būdamas neblaivus vairavo M. K., apžiūra (1 t., b. l. 11-22).

Transporto priemonės aprašas (1 t., b. l. 24-25), Transporto priemonė perdavimo-priėmimo aktas (1 t., b. l. 26).

Išrašas iš VĮ „Regitra“ duomenų bazės, kuriame nurodyta, jog automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) savininkas yra A. V., tačiau yra įrašas apie tai, kad 2023 m. vasario 21 d. automobilis parduotas, jo pirkėjas M. K. (1 t., b. l. 28).

VšĮ „Emprekis“ išrašas, kuriame nurodyta, jog M. K. vairuoto automobilio vidutinė rinkos vertė su PVM - 1760 Eur (1 t., b. l. 29).

Kitų objektų apžiūros protokolas, kuriame užfiksuota automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), apžiūra (1 t., b. l. 33-40).

Kitų objektų apžiūros protokolai, kuriuose užfiksuoti policijos pareigūnų daryti vaizdo įrašai (1 t., b. l. 42-44, 46-48).

Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

Pagal komentuojamame straipsnyje įtvirtiną dispoziciją, matyti, kad ši nusikalstama veika gali būti padaroma trimis alternatyviais veiksmais, t. y. 1) vairavus transporto priemonę arba mokius praktinio vairavimo esant neblaiviam, kai nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas; 2) vengus neblaivumo patikrinimo, kai buvo nustatyti neblaivumo požymiai; 3) vartojus alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir asmeniui nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Taigi atsakomybei kilti pakanka, kad būtų atliktas bet kuris vienas aukščiau paminėtas veiksmas.

Pagal BK 243 straipsnį atsako tas, vengė atlikti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą).

Kaltinamasis M. K. ikiteisminio tyrimo metu ir teisiamojo posėdžio metu neigė savo kaltę dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų, nurodydamas, kad kaltinime nurodytu laiku ir vietoje su drauge D. P. sėdėjo jam priklausančiame automobilyje „(duomenys neskelbtini)“, kartu vartojo alkoholinius gėrimus, tačiau automobilio nevairavo, tikrintis neblaivumą atsisakė, nes nieko blogo nepadarė. Bylos duomenimis nustatyta, kad įvykio metu automobilyje buvo kaltinamasis M. K. ir liudytoja D. P., kitų kartu buvusių asmenų nenustatyta. Tai, kad kaltinamasis M. K. savo kaltės nepripažino, teismo vertinama, kaip jo gynybinė pozicija, siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės. Kaltinamojo versija nepatvirtinta kitais byloje esančiais patikimais įrodymais ir paneigta jų visuma. Šiame kontekste svarbu atkreipti dėmesį, kad tokiu atveju ypatingą reikšmę turi kitų asmenų, betarpiškai mačiusių nagrinėjamo įvykio aplinkybes pateikti duomenys, juos lyginant ir gretinant tarpusavyje, bei su kita rašytine bylos medžiaga.

Liudytojas policijos pareigūnas A. Š. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamojo posėdžio metu davė nuoseklius parodymus, nurodydamas, kad patruliavo kelyje iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini) kaimą, patruliuodami, tamsiu paros metu, buvusio (duomenys neskelbtini) teritorijoje pamatė automobilio šviesas, iš jų suprato, kad automobilis juda, nes jis važinėjo „zigzagais“, automobilio šviesos tai matėsi priekinės, tai galinės, likus apie 200 m iki automobilio, jis sustojo. Tarnybiniu automobiliu privažiavo iš šono, nuo vairuotojo pusės, apšvietė automobilį, matė, kad vairuotojo vietoje sėdi vyriškis, kurį atpažino, kaip M. K., nes su juo nekartą yra susidūręs darbiniais reikalais. Jam keleivė D. P. nurodė, kad automobiliu iki aikštelės atvažiavo ir joje važinėjo M. K.. Liudytojas S. Š. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamojo posėdžio metu davė nuoseklius parodymus, nurodydamas, kad tarnybos metu su policijos pareigūnu A. Š. ir policijos mokyklos kursante, važiuojant (duomenys neskelbtini) r., keliu nuo (duomenys neskelbtini) kaimo link (duomenys neskelbtini) kaimo, buvusio (duomenys neskelbtini) aikštelėje pamatė „zigzagais“ manevruojantį automobilį. Privažiuodamas prie automobilio, jo nepaleido iš akių, privažiavus pamatė automobilyje sėdintį M. K. ir merginą. Vairuotoją iš karto pažino, kad tai M. K., nes ne kartą tarnyboje teko su juo atlikti procesinius veiksmus. Teismas neturi pagrindo netikėti liudytojų A. Š. ir S. Š. duotais parodymais, byloje nėra duomenų, kad jie galėtų būti suinteresuoti bylos baigtimi, jų duoti parodymai yra nuoseklūs, vieni kitus papildo, neprieštarauja byloje surinktiems rašytiniams įrodymams. Pažymėtina ir tai, kad ikiteisminio tyrimo metu liudytoja apklausta D. P. nurodė, kad aikštelėje M. vairuojamu automobiliu važinėjo apie 5-10 min., jiems bevažinėjant aikštelėje, pamatė, kad link jų atvažiuoja automobilis su įjungtomis šviesomis, suprato, kad tai policijos automobilis. M. taip pat suprato, kad atvažiuoja policija, todėl iš karto užgesino automobilį (1 t., b. l. 52-53), duodama parodymus teisiamojo posėdžio metu, keitė savo duotus parodymas, nurodydama, kad M. automobilio nevairavo, o jie tik sėdėjo automobilyje, tačiau patvirtino, kad tuoj po įvykio aplinkybes atsiminė geriau.

Pareigūnų parodymais ikiteisminio tyrimo metu ir teisiamojo posėdžio metu, įvykio metu M. K. elgėsi neadekvačiai, nuo jo sklido alkoholio kvapas, nerišliai kalbėjo, elgėsi agresyviai. Pats kaltinamasis taip pat nurodė, kad įvykio metu buvo vartojęs alkoholio. Pažymėtina, kad asmens apsvaigimas nuo alkoholio nustatomas ne tik alkoholio kiekio matuoklio duomenimis, bet ir remiantis liudytojų, paties kaltininko parodymais, taip pat kitais duomenimis, kurie teismo pripažįstami įrodymais (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-55-387/2023). Ir nors liudytojų parodymai apie M. K. būseną įvykio metu savaime nėra pakankami nustatyti jo neblaivumo faktą, tačiau jų nurodytos aplinkybės iš esmės pagrindžia išvadą, kad įvykio metu automobilį vairavęs asmuo demonstravo neblaivumo požymius.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 13 straipsnio 10 dalimi ir Kelių eismo taisyklių 17 punktu, policijos pareigūno reikalavimu vairuotojas privalo leistis Vyriausybės nustatyta tvarka patikrinamas, ar nėra neblaivus, apsvaigęs nuo psichiką veikiančių medžiagų. Teismų praktikoje pripažįstama, jog neblaivumo patikrinimo vengimas – tai atvejai, kai dėl asmens sąmoningos veikos nebuvo galimybių patikrinti jo neblaivumo, o konstatuojant, kad asmens veika yra kvalifikuojama, kaip vengimas pasitikrinti neblaivumą, pakanka nustatyti, jog asmuo išreiškė savo valią nesitikrinti blaivumo, nors visos galimybės tokį patikrinimą atlikti buvo.

Surinktų įrodymų visuma patvirtina, kad kaltinamasis nurodyto įvykio metu sąmoningai išreiškė savo valią nesitikrinti blaivumo. Ši aplinkybė užfiksuota tarnybiniame pranešime, kitų objektų apžiūros protokoluose, kur užfiksuoti policijos pareigūnų daryti vaizdo įrašai. Šios aplinkybės iš esmės neneigia ir pats kaltinamasis, teisiamojo posėdžio metu nurodydamas, kad nesitikrino girtumo, nes pareigūnai be priežasties liepė tai daryti. Pažymėtina, kad nusikalstamos veikos kvalifikavimui pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį priežastys, dėl kurių asmuo vengia pasitikrinti neblaivumą, reikšmės neturi. Baudžiamajai atsakomybei kilti pakanka to, kad asmuo, kuriam nustatyti neblaivumo požymiai, tokių veiksmų neatlieka. Atsižvelgiant į pirmiau aptartą išvadą, kad M. K. neblaivumo požymiai buvo nustatyti pagrįstai, laikytina jam egzistavus pareigą vykdyti policijos pareigūnų reikalavimą pasitikrinti blaivumą. Atsižvelgiant į aptartą surinktų įrodymų visumą, teismas sprendžia, kad kaltinamasis M. K. padarė nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, t. y. 2023 m. balandžio 1 d. apie 5.10 val. buvusio (duomenys neskelbtini) teritorijoje, esančioje adresu (duomenys neskelbtini), vairavo lengvąjį automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai.

Kaltinamojo M. K. veika teisingai kvalifikuota ir pagal BK 243 straipsnį, kadangi vengė atlikti baudžiamojo poveikio priemonę - draudimą naudotis specialia teise - teise vairuoti kelių transporto priemones, nes, žinodamas, kad jam 2021 m. vasario 18 d. Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų nuosprendžiu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, 243 straipsnį, kuriuo paskirta baudžiamojo poveikio priemonė - uždraudimas 5 metams naudotis specialia teise - teise vairuoti kelių transporto priemones, 2021 m. kovo 25 d. būdamas rašytinai supažindintas su Lietuvos probacijos tarnybos (duomenys neskelbtini) regiono skyriaus 2021 m. kovo 24 d. sudarytu baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo priežiūros planu Nr. (duomenys neskelbtini), vengė atlikti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę, tai yra, 2023 m. balandžio 1 d. apie 5.10 val. buvusio (duomenys neskelbtini) teritorijoje, esančioje adresu (duomenys neskelbtini) rajone, vairavo lengvąjį automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai.

Bausmės paskirtis pagal BK 41 straipsnio 2 dalį yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Bausmės paskirties požiūriu teisingumo principas reiškia, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi būti adekvati padarytai veikai, atitikti tos veikos pavojingumo pobūdį ir laipsnį.

Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, numatyti BK 54 straipsnyje, reikalauja, kad teismas bausmę skirtų įstatymo straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, nustatytos sankcijos ribose ir atsižvelgtų į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Teismas, skirdamas bausmę, vykdo ne tik įstatymo reikalavimus atsižvelgti į nusikalstamos veikos sunkumą bei kaltinamojo asmenybę, bet ir išreiškia nuomonę apie padarytą veiką bei kaltąjį asmenį. Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę, todėl vertinant konkrečios bylos aplinkybes, teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė atitiktų įstatymo reikalavimus, bet turi atsižvelgti ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti, taip pat ir į nuostatas, įtvirtinančias teisingumo principo viršenybę.

Už BK 281¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos padarymą nustatytos alternatyvios bausmės: bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų, o už BK 243 straipsnyje įtvirtintos nusikalstamos veikos padarymą nustatytos alternatyvios bausmės: bauda arba areštas.

Kaltinamojo M. K. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad nusikalstamą veiką, numatytą BK 243 straipsnyje, padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos baudžiamojo nusižengimo padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas), bei nusikalstamas veikas padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

Skirdamas bausmę kaltinamajam M. K. teismas atsižvelgia į veikos pavojingumo laipsnį, t. y. kad padarė vieną nesunkų nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje (BK 11 straipsnio 3 dalis) ir vieną baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 243 straipsnyje (BK 12 straipsnis), į kaltinamojo asmenybę: M. K. anksčiau teistas dvylika kartų, iš jų - tris kartus už analogiškų veikų padarymą (2 t., b. l. 141-148), ne kartą baustas administracine tvarka (1 t., b. l. 149-166), Užimtumo tarnyboje neregistruotas (1 t., b. l. 167), dirbantis pagal paslaugų kvitus, psichiatro ir priklausomybės ligų įskaitose neįrašytas. M. K. išvadų iš ankstesnių teistumų nepadarė, jam teismo paskirtos bausmės – baudos, nesumokėjo. Įvertinęs minėtas aplinkybes, taip pat M. K. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą ir dvi sunkinančias aplinkybes, siekdamas BK 41 straipsnyje įtvirtintos bausmės paskirties, teismas sprendžia, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus kaltinamajam už nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, terminuoto laisvės atėmimo bausmę, kurios trukmė nustatytina artima BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytam šios bausmės vidurkiui, o už nusikalstamą veiką, numatytą BK 243 straipsnyje – arešto bausmę, kurios terminas nustatytinas mažesnis už šios bausmės rūšies vidurkį (BK 49 straipsnis), paskirtas bausmes subendrinant apėmimo būdu (BK 63 straipsnio 1 dalis, 2 dalis, 5 dalies 1 punktas).

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 2 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrintina su Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų 2021 m. vasario 18 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta 46 MGL (2201,38 Eur) bauda. Kadangi M. K. ankstesniu nuosprendžiu paskirta bauda šiuo metu yra išieškoma priverstinai, terminas savanoriškam baudos sumokėjimui nenustatytinas ir nesumokėta bauda priverstiniam išieškojimui pakartotinai nenukreiptina.

Pagal BK 75 straipsnio 8 dalį, skirdamas arešto arba laisvės atėmimo bausmę ir šiame straipsnyje nustatyta tvarka neatidėdamas bausmės vykdymo, teismas privalo motyvuoti savo sprendimą. Įvertinęs byloje surinktus duomenis, teismas sprendžia, kad nėra pagrindo M. K. atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, nes kaltinamasis teistas dvylika kartų, iš jų - tris kartus už analogiškos veikos padarymą, baustas administracine tvarka, turintis galiojančių administracinių nuobaudų. Esant anksčiau paminėtoms aplinkybėms, teismas sprendžia nesant pagrindo manyti, kad kaltinamasis kritiškai vertina savo elgesį ir, kad jam paskirtos bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Atidėti nuteistajam laisvės atėmimo bausmės vykdymą nėra pagrindo.

Teismo vertinimu, atsižvelgus į minėtas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, tokia bausmė ir jos dydis nėra per griežta, atitinka teisingumo, proporcingumo ir protingumo kriterijus.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių taikymo

BK 67 straipsnyje įtvirtintos baudžiamojo poveikio priemonės, kurios padeda įgyvendinti bausmės paskirtį. Uždraudimas naudotis specialia teise bei turto konfiskavimas – tai baudžiamojo poveikio priemonės, kurios gali būti skiriamos kartu su bausme (BK 67 straipsnio 2 dalies 1 ir 7 punktai, 3 dalis).

Teismas, įvertinęs kaltinamojo įvykdytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumą, taip pat šių veikų įvykdymo aplinkybes, sprendžia, jog nagrinėjamu atveju spręstinas klausimas dėl baudžiamojo poveikio priemonių taikymo kaltinamajam (BK 67 straipsnis).

BK 68 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis - teise vairuoti kelių transporto priemones, tais atvejais, kai naudodamasis šias teise asmuo padarė nusikalstamą veiką. Teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Už BK 281¹ straipsnyje numatytas nusikalstamas veikas gali būti uždraudžiama naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones nuo vienerių iki septynerių metų asmeniui, kuriam šių nusikalstamų veikų padarymo metu šio kodekso nustatyta tvarka jau buvo uždrausta naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones dėl nusikalstamos veikos, jo padarytos neblaivaus ar apsvaigusio nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų. Nors M. K. nusikalstamą veiką padarė neturėdamas teisės vairuoti transporto priemonės, tačiau ši aplinkybė neužkerta kelio teismui svarstyti klausimą dėl BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo, nes uždraudimas naudotis specialia teise turi savarankišką teisinę reikšmę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 19 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-49-788/2016). Tokiu atveju pažeidėjui siekiant įgyti teisę vairuoti transporto priemones, jis tai galės padaryti tik pasibaigus šios baudžiamojo poveikio priemonės taikymo terminui (Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2017 m. gegužės 31 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-163-744/2017). Teisinių padarinių užtikrinimas, atsižvelgiant į padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes, yra būtinas. Šiuo atveju M. K. veikė tiesiogine tyčia, nes žinojo, kad baudžiamasis įstatymas imperatyviai draudžia vairuoti transporto priemones esant neblaiviam, suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį ir norėjo taip elgtis, nes jis, neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, kai teisė vairuoti transporto priemones uždrausta, vairavo transporto priemonę. Bylos duomenys patvirtina, kad būdamas apsvaigęs nuo alkoholio važiavo automobiliu, kas rodo, kad jis šiurkščiai pažeidė kelių eismo taisykles, ir atsižvelgiant į tai, kad jau ne pirmą kartą yra teisiamas už vairavimą esant neblaiviam ir net kai teisė vairuoti yra atimta, todėl M. K. nustatytinas artimas maksimaliam baudžiamojo poveikio priemonės terminas – uždraudimas naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones – šešeriems metams. Šios baudžiamojo poveikio priemonės terminas skaičiuotinas visą laisvės atėmimo bausmės atlikimo laiką ir teismo paskirtą 6 metų laiką po laisvės atėmimo bausmės atlikimo (BK 68 straipsnio 4 dalis, BPK 357 straipsnio 3 dalis) (Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2018 m. gruodžio 13 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-334-557/2018).

BK 72 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas – yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. BK 72 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymas yra tiesiogiai susijęs su kelių transporto priemonės panaudojimu ir be transporto priemonės panaudojimo šios veikos padarymas neįmanomas. Tokiu atveju kelių transporto priemonė yra nusikalstamos veikos padarymo priemonė, atitinkanti turto, konfiskuotino pagal BK 72 straipsnį, požymius (kasacinė nutartis Nr. 2K-7-61-511/2023). Byloje nustatyta, kad M. K. BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką padarė vairuodamas jam priklausantį automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), VIN kodas: (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 28). M. K. automobilį tiesiogiai panaudojo darydamas nurodytą nusikaltimą ir šiuo atveju automobilis yra nusikalstamos veikos padarymo priemonė, atitinkanti BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodyto konfiskuotino turto sampratą (požymius), o kadangi priklauso pačiam kaltinamajam, jo konfiskavimas yra privalomas (BK 72 straipsnio 3 dalis). Kaltinamajam taikytinas automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), konfiskavimas.

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas neišvykti (1 t., b. l. 22-24) - paliktina galioti iki bausmės vykdymo pradžios, pradėjus nuosprendį vykdyti - panaikintina.

Vadovaujantis BK 66 straipsnio 1 ir 2 dalimis, M. K. į bausmės laiką įskaitytinas jo sulaikyme išbūtas laikas nuo 2023 m. balandžio 1 d. 5.10 val. iki 2023 m. balandžio 1 d. 12.46 val. (2 t., b. l. 6-8, 26-27), t. y. 1 diena, kas prilyginama 1 laisvės atėmimo dienai.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

1. Butelį su skysčiu, saugomą (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariate, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti;

2. Transporto priemonę - automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), saugomą UAB „(duomenys neskelbtini)“ automobilių saugojimo aikštelėje, adresu (duomenys neskelbtini), konfiskuoti ir nuosprendžiui įsiteisėjus, perduoti valstybės nuosavybėn.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 303–305, 307– 308 straipsniais teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

M. K. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, 243 straipsnyje, ir jį nubausti:

- pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį – 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausme;

- pagal BK 243 straipsnį – 25 (dvidešimt penkių) parų arešto bausme.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes subendrinti bausmių apėmimo būdu, arešto bausmę pakeičiant į laisvės atėmimo bausmę, ir paskirti M. K. subendrintą – 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 2 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirtą 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę, visiško bausmių sudėjimo būdu subendrinti su Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų 2021 m. vasario 18 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta 46 (keturiasdešimt šešių) MGL (2201,38 Eur) bauda ir paskirti M. K. subendrintą galutinę bausmę – 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo ir 46 (keturiasdešimt šešių) MGL (2201,38 Eur) baudą.

Vadovaujantis BK 66 straipsnio 1 ir 2 dalimis, M. K. į bausmės laiką įskaityti sulaikyme išbūtą laiką nuo 2023 m. balandžio 1 d. 05.10 val. iki 2023 m. balandžio 1 d. 12.46 val., t. y. 1 (vieną) dieną, kas prilyginama 1 (vienai) laisvės atėmimo dienai.

Laisvės atėmimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo M. K. sulaikymo nuosprendžiui įsiteisėjus.

Nenustatyti termino šiuo teismo nuosprendžiu paskirtos baudos savanoriškam sumokėjimui ir nesumokėtos baudos vykdymo antstoliui pakartotinai nenukreipti.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 3 dalimi, 68 straipsniu, M. K. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 6 (šešeriems) metams.

Šios baudžiamojo poveikio priemonės terminą skaičiuoti visą laisvės atėmimo bausmės atlikimo laiką ir teismo paskirtą 6 (šešerių) metų laiką po laisvės atėmimo bausmės atlikimo.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 3 dalimi, 72 straipsniu, M. K. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą, konfiskuojant nusikaltimo padarymo priemonę – transporto priemonę automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), VIN kodas: (duomenys neskelbtini).

Kaltinamajam M. K. paskirtą kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti - palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios, pradėjus nuosprendį vykdyti – panaikinti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

1. Butelį su skysčiu, saugomą (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariate, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti;

2. Transporto priemonę - automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), saugomą UAB „(duomenys neskelbtini)“ automobilių saugojimo aikštelėje, adresu (duomenys neskelbtini), konfiskuoti ir nuosprendžiui įsiteisėjus, perduoti valstybės nuosavybėn.

Išaiškinti M. K., kad asmuo, kuris vengia įvykdyti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą), atsako pagal BK 243 straipsnį.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, paduodant skundą per nuosprendį priėmusį teismą.