Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jadvyga Mardosevič teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos antstolės Terezos Gerasimovič atskirąjį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. spalio 14 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos antstolės Terezos Gerasimovič pareiškimą dėl baudos skyrimo uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Auksinis kvietys“ vadovui M. F. už antstolės reikalavimo nevykdymą.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

8. Pagal CPK 320 straipsnį, 338 straipsnį apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka, patikrina pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą neperžengdamas atskirajame skunde numatytų ribų pagal atskirojo skundo teisinį ir faktinį pagrindą, taip pat, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų teismas nenustatė, todėl pasisako tik dėl atskirojo skundo argumentų.

9. Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl to, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino antstolės pareiškimo dėl baudos skyrimo už antstolės reikalavimo pateikti duomenis nevykdymą.

10. Iš civilinės bei vykdomosios bylos Nr. 0045/19/00586 nustatyta, kad antstolė T. Gerasimovič vykdo skolos išieškojimą iš skolininkės UAB „Auksinis kvietys“ pagal Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2019 m. balandžio 3 d. sprendimą Nr. (23.31-08)491-59 (vykdomosios bylos l. 1-4). Antstolė 2019 m. gegužės 24 d. patvarkymu Nr. S-19-45-10383 skolininkę UAB „Auksinis kvietys“ įpareigojo per 5 dienas nuo patvarkymo gavimo dienos atvykti į antstolės kontorą dėl apmokėjimo suderinimo, pateikti raštu duomenis apie gaunamas pajamas ir turimą turtą, vertybinius popierius ir lėšas, nurodyti turto buvimo vietą bei sudaryti sąlygas jo apžiūrai, raštu nurodant tikslų apžiūros laiką ir vietą, pas trečiuosius asmenis esantį turtą, pateikti informaciją apie skolininko debitorius, nurodant skolos dydį ir pagrindą, pateikti patikrinimui kasos knygą nuo 2019 m. gegužės 24 d. (vykdomosios bylos l. 13). Šį patvarkymą antstolė 2 kartus siuntė įmonės buveinės adresu, įmonės vadovui M. F., tačiau dokumentai buvo grąžinti neįteikti; taip pat dokumentai išsiųsti elektroniniu paštu mantas.fabijonavicius@gmail.com, nurodytu Juridinių asmenų registre (vykdomosios bylos l. 16, 26, 19,18). Kadangi prašomi pateikti duomenys nebuvo pateikti, antstolė, vadovaudamasi CPK 645 straipsniu, kreipėsi į teismą dėl baudos UAB „Auksinis kvietys“ vadovui skyrimo už antstolio reikalavimų nevykdymą. Pirmosios instancijos teismas antstolės pareiškimo netenkino. Antstolė T. Gerasimovič pateikė atskirąjį skundą.

14. Pagal CPK 645 straipsnio 1 dalį, skolininkas privalo antstolio reikalavimu raštu pateikti duomenis apie turimą turtą ir jo buvimo vietą, pas trečiuosius asmenis esantį turtą, lėšas kredito įstaigose. Šio straipsnio 2 dalyje numatyta, kad jeigu reikalavimas pateikti duomenis apie turimą turtą ir jo buvimo vietą pateikiamas juridiniam asmeniui, už tokio reikalavimo įvykdymą atsakingas juridinio asmens vadovas. Už šiame straipsnyje nurodytų reikalavimų neįvykdymą arba melagingų duomenų pateikimą teismas antstolio teikimu be svarbių priežasčių patvarkymo neįvykdžiusiam asmeniui gali skirti iki penkių šimtų eurų baudą arba nubausti areštu iki trisdešimt parų (CPK 645 straipsnio 3 dalis).

15. Šiuo atveju antstolė kvestionuoja pirmosios instancijos teismo išvadą, kad bauda M. F. negali būti skiriama, kadangi jis VSDFV duomenimis UAB „Auksinis kvietys“ dirbo tik iki 2018 m. rugpjūčio 27 d. Tačiau apeliacinės instancijos teismas nagrinėjamoje byloje neturi pagrindo nepritarti pirmosios instancijos teismo išvadoms ir argumentams.

16. Kaip ir nurodo apeliantė, pagal CK 2.66 straipsnio nuostatas, juridinio asmens organų, taip pat ir administracijos vadovo, pasikeitimai įsigalioja tik tada, kai jie įregistruojami juridinių asmenų registre, iškyrus įstatymų numatytas išimtis. Įmonės vadovo rinkimo ir atšaukimo bei atleidimo iš pareigų tvarka nustatyta Akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnyje. Minėto straipsnio 4 dalis numato, jog bendrovės vadovą išrinkusiam organui priėmus sprendimą atšaukti vadovą, su juo sudaryta darbo sutartis nutraukiama. Akcinių bendrovių 37 straipsnio 6 dalyje numatyta, jog apie bendrovės vadovo išrinkimą, atšaukimą, taip pat darbo sutarties su juo pasibaigimą kitais pagrindais, juridinių asmenų registro tvarkytojui ne vėliau kaip per 5 dienas privalo pranešti bendrovės vadovą išrinkusio bendrovės organo įgaliotas asmuo. Jeigu bendrovės vadovą išrinkęs bendrovės organas nepriima sprendimo atšaukti atsistatydinimo pranešimą pateikusį vadovą, apie darbo sutarties su juo pasibaigimą juridinių asmenų registro tvarkytojui praneša atsistatydinęs bendrovės vadovas, pateikdamas dokumentus, patvirtinančius atsistatydinimo pranešimo pateikimą vadovą išrinkusiai valdybai ar stebėtojų tarybai, arba tuo atveju, kai vadovą išrinko visuotinis akcininkų susirinkimas, – dokumentus, patvirtinančius visuotinio akcininkų susirinkimo sušaukimą, šiam neįvykus, – patvirtinančius ir pakartotinio visuotinio akcininkų susirinkimo sušaukimą.

17. Taigi, pagal minėtas teisės normas, pats bendrovės vadovas apie darbo sutarties su juo pasibaigimą privalo pranešti tik atsistatydinimo atveju, kai bendrovės vadovą išrinkęs bendrovės organas nepriima sprendimo atšaukti vadovą. Šiuo atveju suinteresuotas asmuo M. F. atsiliepime į atskirąjį skundą nurodė, kad jis 2018 m. rugpjūčio 27 d. UAB „Auksinis kvietys“ vienintelio akcininko sprendimu buvo atšauktas iš vadovo pareigų, tačiau jokių šias aplinkybes patvirtinančių dokumentų nepateikė, o juridinių asmenų registre, kaip minėta, duomenys apie UAB „Auksinis kvietys“ nėra pakeisti (vadovu registruotas M. F.). Tokiu atveju svarbu nustatyti, ar M. F. faktiškai atlieka įmonės vadovo funkcijas ir turi/turėjo galimybę įvykdyti antstolės reikalavimą.

18. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su Lietuvos informacinės sistemos Liteko duomenimis (CPK 179 straipsnio 3 dalis), nustatė, jog Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-8217-925/2019 UAB „Auksinis kvietys“ buvo pareikštas ieškinys dėl skolos priteisimo. Šioje byloje atsakovės vardu veikė įmonės vienintelis akcininkas, t. y. BUAB „4res“, kuri įmonės vardu su ieškove sudarė taikos sutartį. UAB „Auksinis kvietys“ vienintelio akcininko 2019 m. rugpjūčio 30 d. sprendime yra duomenys, kad UAB „Auksinis kvietys“ šiuo metu jokios ūkinės veiklos nevykdo, o bendrovės direktorius nutraukė darbo santykius nuo 2019 m. rugpjūčio 27 d. (VSDFV duomenimis M. F. draudimo laikotarpis UAB „Auksinis kvietys“ baigėsi 2018 m. rugpjūčio 27 d.). Paminėti duomenys leidžia pagrįstai manyti, kad suinteresuotas asmuo M. F. faktiškai nebeatstovauja bendrovės, todėl nesant įrodymų, jog pas buvusį vadovą yra likę įmonės dokumentai ar turtas, šiuo konkrečiu atveju, daryti išvadą, kad būtent M. F. atsakingas už antstolės reikalavimo nevykdymą nebuvo pakankamo pagrindo.

19. Baudų, skiriamų vykdomojo dokumento vykdymo procese, tikslas – skatinti skolininką domėtis vykdymo eiga, apsaugoti nuo antstolio reikalavimų nevykdymo, garantuoti kuo efektyvesnį ir greitesnį išieškotojo interesų patenkinimą, t. y. skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti vykdomąjį dokumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2017 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-350-916/2017). Atsižvelgiant į tai, kad kiekviena teisinė situacija turi būti vertinama per teisingumo bei protingumo principų prizmę, taip pat į asmens nubaudimu siekiamą tikslą (šiuo atveju informacijos apie skolininką gavimą), aplinkybė, jog gavęs antstolio patvarkymą, suinteresuotas asmuo neinformavo antstolio apie priežastis, dėl kurių jis negali vykdyti antstolio reikalavimo, negali sąlygoti tokios griežtos poveikio priemonės, kaip baudos skyrimas, taikymo.

20. Apeliantės nurodytos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. kovo 26 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-238/2007 iš šios bylos faktinės aplinkybės iš esmės yra skirtingos, todėl nėra pagrindo remtis joje esančiais išaiškinimais. Kasacinio teismo nutartis priimta nustačius aplinkybes, kad, pasibaigus įgaliojimų terminui, įmonės direktorius faktiškai toliau vykdė bendrovės direktoriaus funkcijas, bendrovės akcininkai savo veiksmais pripažino jį direktoriumi, o šiuo atveju nėra duomenų, kad įmonės direktorius nutrūkus jo darbo santykiams būtų toliau vykdęs darbines funkcijas.

21. Kiti atskirajame skunde nurodyti argumentai nėra reikšmingi pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumui ir pagrįstumui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad teisiškai reikšmingų aplinkybių, kurios būtų pagrindu skundžiamai teismo nutarčiai panaikinti, apeliantė nenurodė ir apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl nutartis paliekama galioti nepakeista (CPK 320, 338 straipsniai).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, apeliacinės instancijos teismas,

nutaria:

Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. spalio 14 d. nutartį palikti nepakeistą.