- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-06-10
- Bylos Nr.
- ATP-621-190/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-10234-2013-7
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Vladislavas Lenčikas
- Advokatai
- Jonas Butkus
- Kategorijos
- 79.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Vladislavas Lenčikas, rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą pagal R. Ž. advokato J. Butkaus apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. kovo 27 d. nutarimo, kuriuo netenkintas advokato J. Butkaus skundas ir administracinė nuobaudą pagal ATPK 127 str. 2 d., paskirta Vilniaus AVPK Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus nutarimu administracinėje byloje Nr. 10N-2849440-13, palikta nepakeista,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos administracinės veiklos skyriaus vyresniojo specialisto Gintaro Bigelio nutarimu administracinėje byloje Nr. 10N-2849440-13 R. Ž. buvo pripažintas kaltu, įvykdęs administracinį teisės pažeidimą, numatytą LR ATPK 127 str. 2 d., ir nubaustas 160 Lt bauda.
Nesutikdamas su nutarimu R. Ž. advokatas padavė skundą Vilniaus miesto apylinkės teismui, prašydamas panaikinti Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos administracinės veiklos skyriaus vyresniojo specialisto G. Bingelio nutarimą Nr. 10N-2849440-13.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. kovo 27 d. nutarimu R. Ž. advokato J. Butkaus skundo netenkino ir paliko nepakeistą Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos administracinės veiklos skyriaus vyresniojo specialisto G. Bingelio nutarimą Nr. 10N-2849440-13.
Šalies argumentai
R. Ž. advokatas J. Butkus apeliaciniu skundu prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. kovo 27 d. nutarimą panaikinti, administracinę bylą R. Ž. atžvilgiu nutraukti, jam nepadarius administracinio teisės pažeidimo, ir pripažinti dėl eismo įvykio kaltu E. K..
Advokato teigimu, nagrinėjamoje byloje būtina buvo įvertinti eismo įvykyje dalyvavusio krovininio automobilio vairuotojo E. K. veiksmus pagal KET 9 p., 28 p, 133 p., 134 p.
Gynėjas pažymi, jog specialisto išvada byloje turėjo būti laikoma objektyviu įrodymu, byloje nėra įrodymų, kurie leistų vertinti ją kritiškai. Teismas specialisto išvadą neigia atlikdamas aritmetinį skaičiavimą, kuriame apjungia krovininio automobilio fiksuotą stabdymo kelią, šukių išsidėstymo atstumą, automobilio Honda pasislinkimo į priekį atstumą ir gauta 21,3 metų suma ginčija E. K. galimybę laiku reagavus sustabdyti krovininį automobilį. Tokia skaičiavimo metodika, anot advokato, negalima, nes neįskaičiuotas laikas ir kelio tarpas reikalingi vairuotojo sureagavimui į kliūtį ir stabdžių suveikimui.
Šalies argumentai
Apeliaciniame skunde pažymima, jog pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, kad krovininio automobilio smūgis į automobilį Honda buvo stiprus, nes po to vienas į kitą atsitrenkė dar 3 automobiliai. Padarius nurodytą išvadą ir įvertinus teismo nustatytą automobilio Honda pastūmimo į priekį atstumą - 12,1 metro (po susidūrimo), nelogiška išvada, kad Honda automobilio persirikiavimas sąlygojo eismo įvykį. Net jei Honda automobilio nebūtų buvę, E. K. neturėjo galimybės sustabdyti krovininį automobilį iki automobilio Mazda, nes tam trūktų apie 7 metrus kelio.
Liudytojas E. K. yra bylos baigtimi suinteresuotas asmuo, todėl jo parodymais buvo galima remtis tiek, kiek jie neprieštarauja objektyviai bylos medžiagai, tuo pačiu ir specialisto išvadai. Tas pats pasakytina ir apie R. Ž. parodymus. Gynėjas atkreipia dėmesį į tai, kad policijos pareigūnai E. Gailiušas ir D. Navickas parodymus davė dėl eismo įvykio aplinkybių fiksavimo, nes būtent jie tas aplinkybes fiksavo. Jų samprotavimai apie tai, kuris iš eismo dalyvių yra atsakingas dėl eismo įvykio kilimo yra jų subjektyvi nuomonė. Svarbu ir tai, kad policijos pareigūnai eismo įvykio aplinkybių nematė. Vertinant policijos pareigūnų parodymus teismas nevertino byloje nustatyto fakto, kad apžiūrint įvykio vietą dalyvavo neįvardintas policijos pareigūnas. Šio pareigūno policija neatskleidė, o tai kelia pagrįstą abejonę, kad jis gali būti susijęs su eismo įvykio dalyviu V. K.. Be to, teismas nevertino policijos pareigūno G. Bingelio parodymų teisme.
Apeliaciniame skunde pažymima, jog byloje liudytojais apklausti asmenys (išskyrus R. Ž. ir V. K.) nematė eismo įvykio aplinkybių. Galimybę iš dalies matyti ir suvokti eismo įvykio aplinkybes turėjo tik R. Ž. automobilyje buvusi G. G.. Liudytojų E. L., V. D. parodymus galima vertinti kaip neinformatyvius. Liudytojos G. G. parodymai, anot advokato, svarbūs tuo, kad ji patvirtino, jog R. Ž. vairuojamam automobiliui persirikiavus į antrąją judėjimo juostą ji išgirdo garsinį automobilio signalą ir po to pamatė link jų artėjantį krovininį automobilį. Tai, kad liudytoja išgirdo ne stabdymo garsą, o automobilio garsinį signalą rodo, kad E. K. pradžioje veikė garsinio signalo padavimui, o tik po to stabdė, kas sąlygojo nesavalaikį stabdymo pradėjimą.
Apibendrinant byloje surinktus įrodymus darytina išvada, kad įrodymų, kuriais būtų galima paneigti specialisto išvadą, nėra.
R. Ž. advokato manymu, byloje E. K. ir G. G. parodymais įrodyta, kad E. K. pradžioje signalizavo, o tik paskui stabdė, tuo pažeisdamas KET 134 p. reikalavimus. Jis taip pat nereagavo į priekyje antrojoje juostoje sustojusius kitus automobilius. Net jei į antrą juostą nebūtų įvažiavęs automobilis Honda, E. K. neturėjo galimybės sustoti , tuo pažeisdamas KET 133 p., 9 p., 28 p. reikalavimus.
Teismas, anot advokato, turėjo įvertinti akivaizdžius E. K. netiesos sakymo momentus (tuo metu, kai krovininis automobilis įvažiavo į antrą judėjimo juostą, tarp jo ir artimiausio automobilio buvo apie 200 metrų atstumas, automobilis Honda į antrą judėjimo juostą įvažiavo per 50 centimetrų tarpą ) ir jo parodymus bei paaiškinimus vertinti kritiškai.
Atsiliepimas į apeliacinį skundą negautas.
R. Ž. advokato Jono Butkaus apeliacinis skundas netenkinamas.
R. Ž. nubaustas už administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d., padarymą.
Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d. numatyta, kad Kelių eismo taisyklių pažeidimas, nulėmęs kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą), užtraukia baudą vairuotojams nuo vieno šimto iki dviejų šimtų litų arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trijų iki šešių mėnesių, o asmenims, neturintiems teisės vairuoti transporto priemones, baudą nuo vieno tūkstančio iki dviejų tūkstančių litų.
Kelių eismo taisyklių 109 p. numatyta, kad kad persirikiuodamas vairuotojas privalo duoti kelią transporto priemonėms, važiuojančioms gretima eismo juosta ta pačia kryptimi. Jeigu ta pačia kryptimi važiuojančios transporto priemonės persirikiuoja kartu, vairuotojas privalo duoti kelią dešinėje esančiai transporto priemonei.
Lietuvos Respublikos ATPK 257 str. nustatyta, kad organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Taigi konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš Lietuvos Respublikos ATPK 257 str. taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip materialinės tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinamas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Apeliacinės instancijos teismas susipažinęs su administracinio teisės pažeidimo byla, daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju buvo tinkamai įvertinti visi administracinio teisės pažeidimo byloje surinkti įrodymai ir pagrįstai konstatuota, jog R. Ž. padarė jam inkriminuotą teisės pažeidimą.
Apeliaciniame skunde nesutinkama su R. Ž. inkriminuotu pažeidimu ir nurodoma, kad jis eismo įvykio nesukėlė, tai E. K. padaryti KET pažeidimai priežastiniu ryšiu yra tiesiogiai susiję su kilusiais padariniais - eismo įvykiu. Apeliacinės instancijos teismas atmeta šiuos skundo argumentus kaip nepagrįstus. R. Ž. kaltė dėl pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d., padarymo yra įrodyta byloje surinktais, teismo ištirtais ir skundžiamame nutartyje aptartais įrodymais, kurių pagrindu padarytos išvados, atitinkančios faktines aplinkybes.
Pažeidėjas neneigė, kad įvykio dieną Žirmūnų g., Vilniuje, iš pirmos eismo juostos rikiavosi į antrąją eismo juostą. Nors R. Ž. teigia, jog prieš manevruodamas įsitikino, kad tai daryti yra saugu ir kad jis kitiems eismo dalyviams nesutrukdys, tačiau šie pažeidėjo paaiškinimai prieštarauja liudytojų E. K., G. G., V. D., E. L. parodymams, taip pat įvykio schemos duomenims. Liudytojas E. K. tiek rašytiniame paaiškinime, tiek duodamas parodymus teisme nurodė, jog jis važiavo antra eismo juosta, kai automobilis „Honda Accord“, važiavęs pirmąja eismo juosta, staiga prieš jį persirikiavo į antrąją eismo juostą, todėl jis turėjo staiga stabdyti, spausti garsinį signalą, tačiau laiko išvengti eismo įvykio objektyviai neturėjo galimybės ir netrukus atsitrenkė į staigiai prieš jį iššokusį R. Ž. vairuojamą automobilį. Be to, pažymėjo, jog jis dar prieš sankryžą pastebėjo, jog automobilio „Honda Accord“ vairuotojas manevruoja pavojingai ir prieš sankryžą taip pat vos neįvyko susidūrimas su juo. Nustatytas eismo įvykio kilimo aplinkybes patvirtino ir teismo posėdyje apklausti liudytojai G. G., V. D., kurie nurodė, jog girdėjo perspėjantį E. K. vairuojamo sunkvežimio garso signalą. Liudytoja E. L. parodė, jo girdėjo stabdžių cypimą. Be to, apygardos teismo vertinimu, šioje byloje yra svarbūs kartu su R. Ž. jo automobilyje „Honda Accord“ važiavusios keleivės G. G. parodymai, kuri teisme paaiškino, jog R. Ž. įvažiavus į antrą eismo juostą ji išgirdo garso signalą, pasižiūrėjusi atgal per dešinę pusę už maždaug 3 metrų pamatė sunkvežimį ir gal po kokių 5 sekundžių pajuto smūgį į jų automobilio galą, o po įvykio sunkvežimio vairuotojas R. Ž. kelis kartus kartojo, jog jis „užkišo“ jam savo automobilį. Taigi, šių liudytojų parodymų visuma patvirtina E. K. paaiškinimą, jog R. Ž. netikėtu manevru pakeitė judėjimo kryptį prieš pat jo sunkvežimio priekinę dalį, ko pasėkoje jis, net ir imdamasis neatidėliotinų veiksmų, neišvengė susidūrimo su „Honda Accord“.
Nors apeliaciniame skunde keliama versija, jog įvykis kilo dėl to, jog E. K. vairuojamą sunkvežimį pradėjo stabdyti nesavalaikiai, tačiau byloje neginčijamai nustatyta, jog būtent pažeidėjo veiksmai – neapdairiai atliktas persirikiavimo manevras, kai buvo persirikiuota prieš pat sunkvežimį, buvo tiesioginė eismo įvykio kilimo priežastis, kadangi R. Ž. bet kokiu atveju pamatęs antrąja eismo juosta važiuojantį sunkiasvorį sunkvežimį privalėjo jį praleisti.
Žemesnės instancijos teismas
Įvertinus byloje esančią medžiagą, daroma išvada, kad pirmosios instancijos teismas nustatė visas bylai reikšmingas aplinkybes, teismo išvados padarytos argumentuotai, teismas išsamiai išnagrinėjo visus administracinio teisės pažeidimo byloje surinktus įrodymus bei juos tinkamai įvertino. Skundą nagrinėjančio teismo vertinimu, byloje surinktų įrodymų visuma akivaizdžiai patvirtina faktą, jog R. Ž., 2013-08-10 apie 12.55 val. Žirmūnų g. 54C, Vilniuje, vairuodamas automobilį „Honda Accord“, v/n (duomenys neskelbtini) važiuodamas pirma eismo juosta ir persirikiuodamas iš pirmos eismo juostos į antra eismo juostą, privalėdamas įsitikinti, kad antra eismo juosta, ta pačia kryptimi nėra kitų važiuojančių transporto priemonių, kuriems jis galėjo sutrukdyti saugiai tęsti judėjimą, staigiu manevru įvažiavo prieš pat atvažiuojantį sunkvežimį „Mercedes Benz 1929“, v/n (duomenys neskelbtini) ko pasėkoje privertė staiga stabdyti važiuojantį antra eismo juosta sunkvežimį ir vengti susidūrimo. Sunkvežimio vairuotojui E. K. efektyviai stabdant nepavyko išvengti susidūrimo su automobiliu „Honda“. Eismo įvykio metu buvo apgadinti penki automobiliai. Šiais savo veiksmais R. Ž. nesilaikė KET 109 punkto reikalavimo.
Nors apeliaciniame skunde nurodoma, kad eismo įvykis kilo dėl E. K. padarytų KET 9 p., 28 p., 133 p., 134 p. pažeidimų, tačiau nagrinėjamoje byloje tokių pažeidimų sunkvežimio vairuotojo veiksmuose nenustatyta, todėl padaryta pagrįsta išvada, kad R. Ž. veiksmai priežastiniu ryšiu yra tiesiogiai susiję su kilusiais padariniais – eismo įvykiu.
Apygardos teismo nuomone, skundžiamame nutarime pagrįstai vertinta kritiškai 2014-02-10 specialisto išvada MV2014-06, atlikta UAB „Impulsan“ specialisto V. Mitunevičiaus, atsižvelgiant į tai, kad specialisto išvadoje nurodyta, kad techniniu požiūriu negalima tiksliai nustatyti, prieš kiek laiko iki susidūrimo automobilio „Honda“ vairuotojas persirikiavo iš pirmos eismo juostos į antrąją eismo juostą. Pažymėtina, kad eksperto išvada yra viena iš įrodinėjimo priemonių, kurios pagalba yra konstatuojamas tam tikrų aplinkybių buvimas arba nebuvimas. Eksperto išvada teismui neprivaloma ir įvertinama pagal vidinį teisėjo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu byloje esančių įrodymų ištyrimu. Aautomobilių susidūrimo mechanizmas patvirtina, jog sunkvežimio smūgio būta pakankamai stipraus, o E. K. vairuojamo sunkvežimio stabdymo pėdsakų ilgis ir intensyvumas rodo, jog jis stabdė efektyviai), kas leidžia daryti išvadą, kad E. K. neturėjo pakankamai laiko ir techninės galimybės išvengti eismo įvykio ir tai neatitinka eksperto pateiktos išvados.
Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad R. Ž. praeityje trauktas administracine tvarka už KET pažeidimus, tarp kurių tris kartus už administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d., padarymą ir ši aplinkybė, apygardos teismo nuomone, neigiamai apibūdina jo asmenybę bei leidžia pagrįstai manyti, jog jis nėra linkęs laikytis KET reikalavimų.
Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas tinkamai įvertino byloje pateiktų įrodymų visumą, kurių pagrindu priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Naikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutarimą apeliacinio skundo motyvais, nėra teisinio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nutarė:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. kovo 27 d. nutartį palikti nepakeistą ir R. Ž. advokato Jono Butkaus apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis neskundžiama.