- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2014-03-27
- Bylos Nr.
- II-43-818/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-10234-2013-7
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Miroslavas Gvozdovičius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Miroslavas Gvozdovičius, sekretoriaujant Aldonai Daudaitei, Edgarui Moroz, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atstovui advokatui J. B., viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs R. Ž., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), atstovo advokato J. B. skundą dėl Vilniaus AVPK Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyresniojo specialisto G. B. nutarimo administracinėje byloje Nr. 10N-2849440-13, panaikinimo,-
Aprašomoji dalis
nustatė:
2013-09-09 Vilniaus miesto apylinkės teisme buvo gautas advokato J. B. skundas dėl Vilniaus AVPK Kelių policijos valdybos administracinės veiklos skyriaus vyresniojo specialisto G. B. nutarimo administracinėje byloje Nr. 10N-2849440-13, panaikinimo. Pastaruoju nutarimu R. Ž. buvo pripažintas kaltu, įvykdęs administracinį teisės pažeidimą, numatytą LR ATPK 127 str. 2 d., ir nubaustas 160 Lt bauda. Skunde pareiškėjas nurodė, kad su R. Ž. paskirtą nuobaudą nesutinka, nes priimant skundžiamą nutarimą liko neįvertintos esminės faktinės aplinkybės. Pareiškėjo teigimu, dėl 2013-08-10 įvykusio eismo įvykio yra kaltas krovininio automobilio vairuotojas, kuris nepasirinkdamas saugaus greičio pagal kelio transporto situaciją, laiku nepradėjo stabdyti priekyje atsiradus kliūčiai ir dėl to atsitrenkė į priekyje važiavusį automobilį ,,Honda Accord”. Advokato teigimu, R. Ž. važiuodamas automobiliu ,,Honda Accord” laikėsi KET reikalavimų ir ATPK protokolas surašytas nepagrįstai ir turi būti panaikinas.
Atsiliepimas
Vilniaus AVPK Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyrius savo atsiliepime į advokato J. B. skundą nurodė, kad pareiškėjo skunde išdėstyti teiginiaiai yra nepagrįsti, nes medžiagoje surinktą pakankamai duomenų įrodančių, kad R. Ž. padarė jam inkriminuotą administracinį teisės pažeidimą, nes jis nevykdė KET 109 punkto reikalavimo, t.y. prieš persirikiuodamas neįsitikino, kad tai daryti bus saugu, keisdamas judėjimo kryptį nedavė kelio automobiliui ,,Mercedes Benz 1929”, važiuojančiam gretima eismo juosta ta pačia kryptimi, kuris nors ir vengė susidūrimo, tačiau eismo įvykio neišvengė, todėl advokato skunde išdėstyti teiginiai laikytini siekimu išvengti administracinės atsakomybės.
Motyvuojamoji dalis
Advokato J. B. skundas netenkintinas.
Teismas išnagrinėjęs administracinės bylos medžiagą, papildomai iškvietęs ir apklausęs R. Ž., liudytojus – E. G., V. D., E. K., D. N., E. L., G. G., specialistą V. M., įvertinęs medžiagoje gautą specialisto išvadą Nr. MV 2014-06, konstatuoja, jog R. Ž., 2013-08-10 apie 12.55 val. Žirmūnų g. 54C, Vilniuje, vairuodamas automobilį „Honda Accord“, v/n (duomenys neskelbtini) važiuodamas pirma eismo juosta ir persirikiuodamas iš pirmos eismo juostos į antra eismo juostą, privalėjo įsitikinti, kad antra eismo juosta, ta pačia kryptimi važiuojantis sunkvežimis „Mercedes Benz 1929“, v/n (duomenys neskelbtini) jį praleis, duos kelią. Ko pasėkoje, privertė staiga stabdyti važiuojantį antra eismo juosta sunkvežimį ir vengti susidūrimo. Susidūrimo metu buvo apgadinti penki automobiliai. Šiais savo veiksmais R. Ž. pažeidė KET 109 punkto reikalavimą ir pagrįstai patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal LR ATPK 127 str. 2 d.
Šios aplinkybės nustatytos administracinės teisės pažeidimo protokolu, įvykio registravimo pažymomis, tarnybiniais pranešimais, papildomai surinktų dokumentų duomenimis.
R. Ž. teisme parodymais nustatyta, kad 2013-08-10 apie 13.00 val. jis vairavo automobilį „Honda Accord“ bei važiavo Žirmūnų g., Vilniuje, pirma eismo juosta. R. Ž. teigimu, jis sankryžoje sulaukęs leidžiamo žalio šviesoforo signalo pajudėjo ir kiek pavažiavęs į priekį leistinoje vietoje įjungęs kairio posūkio žibintą persirikiavo iš pirmos eismo juostos į antrą eismo juostą. Priekyje antroje eismo juostoje važiavęs automobilis pradėjo stabdyti, todėl R. Ž. teigimu, jis irgi stabdė savo vairuojamą automobilį. Išgirdo stabdžių cypimą ir pajuto smūgį į automobilio galinę dalį. Iš inercijos (nuo gauto smūgio) automobilį „Honda Accord“ nustūmė į priekyje važiavusį automobilį „Mazda“. R. Ž. teigimu, jis prieš persirikiuodamas į antrą eismo juostą tikrai rodė įjungtą posūkio žibintą. Jis mano, jog sunkvežimio vairuotojas nesilaikė saugaus atstumo, kuris ir yra kaltas dėl sukelto eismo įvykio.
Liudytojas E. G. paaiškino, kad dirba Vilniaus AVPK Kelių policijos valdybos patrulio pareigose. Nurodė, kad patruliavimo metu gavęs iš Vilniaus m. OVS pranešimą apie eismo įvykį, buvo nuvykęs nurodytu adresu Žirmūnų g., Vilniuje. Atvykęs į nurodytą vietą, pamatė, kad kelio važiuojamojoje dalyje susidūrė penki automobiliai. Įvykio vietoje buvo atlikti matavimai, buvo aiškinamasi dėl sukelto eismo įvykio, nubraižyta schema. Apžiūrint vietą, kur buvo sustoję apgadinti automobiliai, liudytojas matė sunkvežimio paliktų padangų ant kelio važiuojamosios dalies slydimo pėdsaką, pėdsako ilgis gal apie 7 ir 9 metrai. Šukių išbarstymas 11 metrų. Tarp automobilių buvo 4-5 automobilių korpusų ilgio tarpas. Šie duomenys buvo atvaizduoti įvykio schemoje. Pats sunkvežimis buvo krautas. Viena iš liudytojų (moteris), policijos pareigūnams nurodė, kad girdėjo sunkvežimio garso signalą, pasak liudytojos, dėl išgirsto signalo ji suprato, kad sunkvežimio vairuotojas iškilus netikėtai kliūčiai nespės sustabdyti. Taip pat viena iš apgadintų automobilių vairuotoja sakė pareigūnams, kad automobilio signalą girdėjo tuo metu, kai liudytojos automobilis stovėjo.
Liudytojas D. N. paaiškino, kad tarnybos metu kartu su kolega E. G. pagal pranešimą 2013-08-10 buvo nuvykę į eismo įvykį, kurio metu Žirmūnų gatvėje, Vilniuje, susidūrė keli automobiliai. Liudytojas įvykio vietoje apžiūrėjo apgadintus automobilius, nubraižė schemą, liudytojai surašė pirminius paaiškinimus, iš kurių suprato, jog automobilis „Honda“ keisdamas judėjimo kryptį iš pirmos eismo juostos į antrąją eismo juostą, „užkišo“ kelią sunkvežimiui, kuris nespėjo sustabdyti ir atsitrenkė į minėtą „Honda“. Atsakant į teismo klausimą, D. N. parodė, kad įvertinus aplinkybes, jeigu automobilis „Honda“ nebūtų staigiai stabdęs, sunkvežimis būtų sustojęs. Iš liudytojų pasakojimų, sunkvežimio vairuotojas buvo įjungęs garsinį signalą, kai „Honda“ įvažiavo į antrą eismo juostą, po kažkiek laiko automobiliai susidūrė. Ant kelio liko sunkvežimio stabdymo žymės, kurių ilgis buvo apie 9 metrai. Liudytojų manymu bet koks manevravimas turi būti pirmiausiai saugus kitiems eismo dalyviams.
Liudytojas V. D. paaiškino, kad tą dieną vairavo automobilį „Peugeot 406“ bei sustojo antroje eismo juostoje maždaug 1 metro atstumu už automobilio „Audi“ žalios spalvos. Bestovėdamas liudytojas išgirdo garso signalą, po to pajuto smūgį į savo automobilio galinę dalį. Nuo suduoto smūgio V. D. automobilis pajudėjo į priekį bei atsitrenkė į kitą priekyje stovintį automobilį. Išlipus pamatė, kad į galinę dalį atsitrenkė automobilis „Mazda“, o už jo stovėjo automobiliai „Honda“ ir „Mercedes Benz“.
Liudytoja E. L. paaiškino, kad tą dieną su vaiku važiavo automobiliu „Audi Avant“ antra eismo juosta nuo „Minsko“ parduotuvės. Pirma eismo juosta važiavo nedaug automobilių. Pravažiavus sankryžą priekyje pamatė kitus judančius automobilius, todėl sumažino važiavimo greitį. Išgirdo automobilių padangų cypimą ir po kažkiek laiko pajuto smūgį į savo automobilio galinę dalį. Išlipus pamatė, kad antroje eismo juostoje susidūrė keli automobiliai.
Liudytoja G. G. paaiškino, kad automobiliu „Honda Accord“, kurį vairavo draugas R. Ž., važiavo į degalinę į Žirmūnų g., Vilniuje. Tam, kad įvažiuoti į šią degalinę reikėjo manevruoti iš pirmos eismo juostos į antrąją juostą. Automobilyje sėdėjo prekinėje keleivio vietoje. Važiavo pirma eismo juosta, toliau Robertas įjungęs kairio posūkio žibintą ir dar pavažiavęs apie 10 metrų atstumą (tai truko apie 5 sekundės) persirikiavo į antrąją eismo juostą. Automobilio greitis buvo apie 30 km/h greičiu. Jam baigus persirikiavimo manevrą, liudytoja iš karto išgirdo automobilio garso signalą. Atsisukusi pamatė link jų iš galo atvažiuojantį sunkvežimį, kuris netrukus atsitrenkė į jų automobilio galinę dalį. Liudytojos teigimu, automobilis „Honda“ smūgio metu jau spėjo sustoti.
Liudytojas E. K. paaiškino, kad jis 2013-08-10 apie 13.00 val. važiavo Žirmūnų g., Vilniuje, bei vairavo sunkvežimį „Mercedes Benz 1929“, kuris buvo krautas, svoris buvo apie 12 600 kg. Bevažiuojant ties sankryža netoli Antakalnio tilto pirma eismo juosta, matė, kad priekyje šioje eismo juostoje susidarė transporto priemonių spūstis, todėl įjungęs kairio posūkio signalą persirikiavo į antrą eismo juostą. Nurodė, kad dar neįvažiavęs į aukščiau minėtą sankryžą, E. K. matė kelyje pavojingai manevruojantį automobilį „ Honda Accord“, kuris netikėtai sunkvežimiui „užlindo“ į priekį iš kitos eismo juostos, tai, pasak liudytojo buvo pirmas kartas, kai jis matė keliu važiuojantį šį automobilį. Po to, kai E. K. persirikiavo į antrą eismo juostą, atstumas toje eismo juostoje iki kitų priekyje važiavusių automobilių buvo gal apie pora šimtų metrų. Sunkvežimis važiavo apie 40 km/h greičiu. E. K. matė, kaip šalia iš dešinės pusės, t.y. pirmoje eismo juostoje važiavo tas pats, jau ankščiau minėtas, automobilis „Honda Accord“. Bevažiuodamas pradėjo automobilį „Honda Accord“ lenkti bei artėti prie priekyje esančių automobilių. Tuomet automobilis „Honda Accord“ staigiu judesiu su pagreitėjimu manevravo (persirikiavo) į antrą eismo juostą. Tokiu savo staigiu judėsiu „Honda Accord“ „įlindo“ per maždaug 50 cm tarpą ir po to staiga stabdė. E. K. paspaudė sunkvežimio garsinį signalą bei iš karto pradėjo stabdyti, sunkvežimis „čiuožė“ kelio važiuojamąją dalimi ir netrukus atsitrenkė į automobilio „Honda Accord“ galinę dalį. Smūgis nebuvo stiprus, ant kelio nukrito stiklo šūkiai. Pasak liudytojo, visi kiti priekyje apgadinti automobiliai tuo metu stovėjo. Liudytojo teigimu, toks „Honda Accord“ vairuotojo staigus manevravimas į antrą eismo juostą jam buvo netikėtas. Prieš susidūrimą jis važiavo leistinu greičiu, nes po minėtos sankryžos dar nespėjo išvystyti greitį.
2014-02-10 specialisto išvadoje Nr. MV 2014-06 nurodyta, kad automobilio „Mercedes Benz 1929“ vairuotojas E. K. turėjo techninę galimybę išvengti eismo įvykio, laiku sureagavus ir efektyviai stabdydamas vairuojamą automobilį. Pagrindine eismo įvykio, užregistruoto 2013-08-10 apie 12.55 val. Žirmūnų g. ties 54C numeriu pažymėtu pastatu, priežastimi techniniu požiūriu laikytini automobilio „Mercedes Benz 1929“ vairuotojo E. K. veiksmai – laiku nestabdė vairuojamo automobilio, kai to reikėjo saugiam eismui užtikrinti.
Specialistas V. M. teismo posėdžio metu patvirtino savo duotą išvadą, papildomai nurodė, kad techniniu požiūriu negalima tiksliai nustatyti, prieš kiek laiko iki susidūrimo automobilio „Honda“ vairuotojas persirikiavo iš pirmos eismo juostos į antrą eismo juostą ir važiavo šia eismo juosta. Atlikus paskaičiavimus darytina išvada, jog sunkvežimis „Mercedez Benz“ iki susidūrimo važiavo 44 km/h greičiu.
R. Ž. patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį už tai, kad pažeisdamas KET 109 punkto reikalavimą – „Persirikiuodamas vairuotojas privalo duoti kelią transporto priemonėms, važiuojantiems gretima eismo juosta ta pačia kryptimi“, ir kelio važiuojamojoje dalyje manevruodamas, t.y. keisdamas judėjimo kryptį iš pirmos eismo juostos į antrą eismo juostą, neįsitikino, kad toks R. Ž. parsirikiavimas bus saugus kitiems eismo dalyviams, sukėlė netikėtą sunkvežimio vairuotojui kliūtį, o E. K. imdamasis būtinų atsargumo veiksmų, t.y. panaudojo garsinį signalą bei stabdė vairuojamą didelio svorio kroviniu parkautą sunkvežimį, tačiau nepavyko išvengti automobilių susidūrimo.
Pažymėtina, jog liudytojas E. K. savo pirminiame rašytiniame paaiškinime bei teismo posėdžio metu aiškiai ir nedviprasmiškai nurodė, kad eismo įvykio išvengti nepavyko, nes iki automobilio „Honda“ galinės dalies, po jo netikėto persirikiavimo iš pirmos eismo juostos, atstumas (tarpas) buvo likęs apie 50 cm. Sunkvežimis tuo metu važiavo apie 40 km/h greičiu, todėl laiko išvengti eismo įvykio E. K. objektyviai neturėjo galimybės, jis spėjo tik paspausti garsinį signalą bei netrukus atsitrenkė į „Honda“ galinę dalį. Tokie liudytojo paaiškinimai neprieštarauja tyrimo medžiagoje esančios įvykio schemos duomenims (b.l. 11), iš kurios matyti, jog sunkvežimio vairuotojas buvo priverstas staigiai stabdyti vairuojamą kroviniu (bendras svoris virš 19500 kg) pakrautą sunkvežimį, ant kelio važiuojamosios dalies užfiksuoti sunkvežimio stabdymo pėdsakai, kurių ilgis sudaro apie 9 metrai. Atstumas po įvykio tarp sustojusių automobilių „Mercedes Benz“ bei „Honda“ sudaro tik 2,3 m. Tai, jog sunkvežimis važiavo leistinu greičiu patvirtina ir atliktos specialisto išvados Nr.MV 2014-06 2.2 punkto išvadą. Liudytojai E. G. ir D. N. parodė, kad vairuotojas E. K. ėmėsi neatidėliotinų veiksmų siekiant išvengti susidūrimo, jis paspaudė sunkvežimio garsinį signalą ir po to iškarto stabdė. Liudytojai E. L., V. D. teismui patvirtino, jog prieš susidūrimą girdėjo garsinį (duslų) signalą. Pažymėtina, kad liudytojo V. D. teigimu, jis su automobiliu „Peugeot 406“ stovėjo antroje eismo juostoje tarp kitų automobilių, kai išgirdo padangų cypimą bei pajuto iš karto smūgį. Tokius liudytojo parodymus teismas vertina, kaip prieštaraujančius R. Ž. nurodytam teiginiui, jog po persirikiavimo į antrą eismo juostą kiti priekyje buvę automobiliai judėjo. Teismo vertinimu yra pritartina vairuotojo E. K. duotiems parodymams dalyje dėl to, sunkvežimis judėdamas apie 40 km/h greičiu antra eismo juosta link priekyje eilėje stovėjusių automobilių ir mažinant atstumą iki šių automobilių, vairuotojas sutelkė visą dėmesį į kliūtį (į artėjančius stovinčius eilėje automobilius), kai tuo tarpu R. Ž. netikėtu manevru pakeitė judėjimo kryptį prieš pat sunkvežimio priekinę dalį, ko pasėkoje E. K. net ir imdamasis neatidėliotinų veiksmų, neišvengė susidūrimo su „Honda“. Pagal specialisto V. M. paskaičiavimus reikalingas saugus minimalus atstumas automobilio „Honda“ persirikiavimui sudaro 28 metrai. Iš 2013-08-10 eismo įvykio vietos schemos duomenų matyti, jog bendras atstumas nuo sunkvežimio stabdymo pėdsakų pradžios iki po įvykio sustojusio automobilio „Honda“ galinės dalies (t.y. sunkvežimio stabdymo pėdsakas – 9,2 m, sunkvežimio gabaritinis ilgis įskaitant šukių išsidėstymą 11,1 m, po smūgio „Honda“ pasislinko į priekį apie 1,0 m) sudaro apie 21,3 m. Vertinant šiuos duomenis ir žinant specialisto išvadoje nustatyta automobilių judėjimo greitį – sunkvežimio 44 km/h greitis, o automobilio „Honda“ 50 km/h greitis, specialisto išvadoje nurodyta pagrindinė 2013-08-10 eismo įvykio kilimo priežastis – vairuotojas E. K. turėjo techninę galimybę laiku reagavus efektyviai stabdyti savo vairuojamą sunkvežimį, vertintinas kritiškai. Pirmiausia specialisto išvadoje nurodyta, kad techniniu požiūriu negalima tiksliai nustatyti, prieš kiek laiko iki susidūrimo automobilio „Honda“ vairuotojas persirikiavo iš pirmos eismo juostos į antrąją eismo juostą. Liudytojai E. K., E. G., D. N. bei V. D. nurodė, kad pradžioje išgirdo garsinį sunkvežimio signalą, po to išgirdo smūgio garsą. Teismo manymu, šie liudytojų parodymai neprieštarauja tyrimo medžiagoje esantiems duomenims, nes atstumas (t.y. skirtumas tarp 28 metrų ir 21,3 metro) objektyviai nesudaro pagrindo daryti kategoriškai išvadai, jog E. K. turėjo techninę galimybę laiku pamatyti persirikiuojantį „Honda“ bei imtis neatidėliotinų veiksmų dėl eismo įvykio išvengimo. Toks nedidelis atstumas 6,7 m važiuojant E. K. 44 km/h greičiu, buvo akivaizdžiai per mažas siekiant išvengti susidūrimo. Pažymėtina, kad kaip seka iš eismo įvykio schemos įvykyje dalyvavo iš viso 5 automobiliai, liudytojo V. D. teigimu, atstumas iki priekyje stovinčios transporto priemonės sudarė apie 1 metras, objektyviai vertinant tarp kitų eilėje stovinčių automobilių irgi buvo tam tikri atstumai, todėl pagal eismo įvykio apgadintų automobilių lokalizacijas bei pobūdį, darytina išvada, jog pirminis smūgis į „Honda“ buvo pakankamai stiprus, nes po to dar atsitrenkė kiti 3 automobiliai vienas į kitą. Toks automobilių susidūrimas byloja apie tai, jog sunkvežimio vairuotojas neturėjo pakankamai laiko ir techninės galimybės išvengti eismo įvykio. Teismas taip pat, kritiškai vertina R. Ž. teiginį, kad jis iš anksto persirikiavo į antrąją eismo juostą, kadangi jam reikėjo įsukti į kairę į degalinę. Tačiau tokie jo paaiškinimai prieštarauja 2013-08-10 eismo įvykio schemoje nurodytiems duomenims. Pirmiausia, kaip matyti iš eismo įvykio schemos (b.l. 11), antroje eismo juostoje po susidūrimo stovi penki automobiliai, o pirmas eilėje automobilis „Audi 80“, v/n (duomenys neskelbtini) stovi tik 15 metrų atstumu nuo posūkio į degalinę pradžios. Šalia minėtų automobilių iš dešinės pusės (t.y. tarp pirmos eismo juostos ir antros eismo juostos), kelio važiuojamoji dalis paženklinta ženklinimo linijomis, kurios (linijos) yra nubraižytos tam tikro ilgio. Pažymėtina, kad toje kelio važiuojamosios dalies atkarpoje, kur po įvykio stovi sunkvežimis bei šalia yra išsivarsčiusios šukės, minėta ženklinimo linija yra ištisinė punktyrinė, jos ilgis nurodytas apie 11 m. E. K. teigimu, automobilis „Honda“ į susidariusį tarpą tarp sunkvežimio ir priekyje važiavusio automobilio „Mazda“ įvažiavo ne didesniu kaip 50 cm atstumu, po to jis paspaudė garsinį signalą ir iškarto įvyko susidūrimas. Teismui vertinant šiuos duomenis, darytina išvada, jog R. Ž. vairuojamą automobilį „Honda“ persirikiavo būtent toje kelio vietoje, kur nubraižyta išilginė (didelio žingsnio punktyrinė ženklinimo linija), o šios linijos ženklinimas ir jos išsidėstymas įspėja eismo dalyvius apie tai, jog eismo juosta artėja prie sankryžos ir vairuotojai privalo iš anksto imtis priemonių dėl manevravimo. Šiuo atveju, R. Ž. pasielgė priešingai, jis judėdamas pirma eismo juostą ir matydamas, kad toje eismo juostoje susidarė spūstys, tai patvirtino ir apklausta liudytoja E. L. bei pats R. Ž. savo pirminiame paaiškinime (b.l. 14), jis netikėtai kitiems eismo dalyviams, pakeitė važiavimo kryptį į kairę, įvažiavo į susidariusį nedidelį tarpą priekyje antra eismo juosta važiavusio sunkvežimio, tuo sudarė šios transporto priemonės vairuotojui kliūtį, dėl kurios išvengimo net ir imdamasis neatidėliotinų veiksmų (stabdymo pėdsakai, jų ilgis ir intensyvumas nurodo, jog E. K. stabdė efektyviai), vairuotojas neišvengė susidūrimo. Be to, šukės likusios sunkvežimio gale, kurios driekiasi iki „Honda“ parodo, jog kontaktas tarp sunkvežimio ir automobilio „Honda“ buvo arčiau nei automobiliai sustojo po susidūrimo. Teisme apklausti liudytojai vienareikšmiškai nurodė, jog girdėjo garsinį signalą, kas irgi parodo, jog šis „Honda“manevras sudarė kliūtį. R. Ž. iškelta versija, kad jis persirikiuodamas į antrą eismo juostą šiuo savo manevru nesukėlė vairuotojui E. K. jokios eismo grėsmės, atmestina kaip nepagrįsta ir vertintina kritiškai, kaip mėginimas išvengti administracinės atsakomybės.
Teismas tiki ir remiasi šiais surinktais duomenimis, kurie patvirtinti ir kitais dokumentais, konstatuoja, kad R. Ž., 2013-08-10 apie 12.55 val. Žirmūnų g. 54C, Vilniuje, vairuodamas automobilį „Honda Accord“, v/n (duomenys neskelbtini) važiuodamas pirma eismo juosta ir persirikiuodamas iš pirmos eismo juostos į antra eismo juostą, privalėdamas įsitikinti, kad antra eismo juosta, ta pačia kryptimi nėra kitų važiuojančių transporto priemonių, kuriems jis galėjo sutrukdyti saugiai tęsti judėjimą, staigiu manevru įvažiavo prieš pat atvažiuojantį sunkvežimį „Mercedes Benz 1929“, v/n (duomenys neskelbtini) ko pasėkoje privertė staiga stabdyti važiuojantį antra eismo juosta sunkvežimį ir vengti susidūrimo. Sunkvežimio vairuotojui E. K. efektyviai stabdant nepavyko išvengti susidūrimo su automobiliu „Honda“. Eismo įvykio metu buvo apgadinti penki automobiliai. Šiais savo veiksmais R. Ž. nesilaikė KET 109 punkto reikalavimo ir pažeidėjo teiginius, jog persirikiavimas neturėjo eismo įvykio kilimui, teismas vertina tik kaip jo gynybinę poziciją, kuri paneigta kitais byloje išnagrinėtais duomenimis.
Teismas laiko, kad R. Ž. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal ATPK 127 str. 2 d.
Skundžiamame nutarime R. Ž. paskirta nuobauda įstatymo, numatančio atsakomybę už padarytą veiką, sankcijos ribose. Teismo vertinimu, paskirta administracinė nuobauda (bauda) savo dydžiu nėra aiškiai per griežta.
Teismas konstatuoja, kad Vilniaus AVPK Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyresniojo specialisto G. B. nutarimu administracinėje byloje Nr. 10N-2849440-13, priimtą sprendimą pažeidėją nubausti 160 Lt bauda, naikinti nėra pagrindo ir pareiškėjo skundas yra netenkintinas.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Advokato J. B. skundą dėl administracinės nuobaudos panaikinimo, netenkinti.
Administracinę nuobaudą pagal ATPK 127 str. 2 d., paskirtą Vilniaus AVPK Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus nutarimu administracinėje byloje Nr. 10N-2849440-13, palikti nepakeistą.
Išaiškinti pažeidėjui, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau, kaip per 40 dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo dienos, o jai apskundus nutarimą – ne vėliau kaip per 40 dienų nuo pranešimo apie skundą nepatenkinimo dienos. Bauda mokama banke į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą Nr. LT 247300010112394300, esančią „Swedbank“, AB. Įmokos kodas 6030.
Nutarimas per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.