Kauno apylinkės teismo nuosprendis

nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui K. K., jo atstovei pagal įstatymą bei civilinei ieškovei J. K.,

neviešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

E. J., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), 6 klasių išsilavinimo, besimokantis (duomenys neskelbtini), nevedęs, nedirbantis, teistas: 2014 m. gegužės 5 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 178 str. 2 d. ir 22 str. 1 d., 180 str. 1 d. Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., ir 4 d., paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu, prie griežtesnės bausmės iš dalies pridedant švelnesnę ir paskirta subendrinta bausmė – 9 mėnesiai laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 64¹ str. 1 d., 2 d. paskirta subendrinta bausmė sumažinta vienu trečdaliu, skiriant galutinę bausmę – 6 mėnesius laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 92 str. 1 d., 2 d., 82 str. 1 d. 3 p., 5 p., 87 str. 1 d. 1 p., 2 p., bausmės vykdymas atidėtas 1 metams, paskiriant 30 valandų auklėjamojo pobūdžio darbų, juos atliekant per tris mėnesius, dirbant ne mažiau, kaip po 10 valandų nemokamų darbų per mėnesį ir paskiriant auklėjamojo pobūdžio priemones – elgesio apribojimą, įpareigojant jį nuo 22 valandos iki 6 valandos būti savo namuose ir per visą laisvės atėmimo bausmės atidėjimo laiką tęsti mokslą, teistumas neišnykęs, kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 22 str. 1 d., 180 str. 2 d. (dvi veikos), ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

kaltinamasis E. J., veikdamas kartu su asmeniu, kuris nusikalstamos veikos padarymo metu nebuvo sulaukęs amžiaus, nuo kurio atsako pagal baudžiamuosius įstatymus, 2013 m. rugsėjo 23 d., laikotarpyje nuo 11 val. iki 12 val., (duomenys neskelbtini), „Lėlių teatro“ kiemelyje, panaudojant peilį, tai yra asmeniui, kuris nusikalstamos veikos padarymo metu nebuvo sulaukęs amžiaus, nuo kurio atsako pagal baudžiamuosius įstatymus, grasinant peiliu, tai yra priglaudžiant peilį nukentėjusiajai V. M. V. prie pilvo, jie pareikalavo iš jos atiduoti mobilaus ryšio telefoną ir pinigus bei kaltinamasis E. J. pareikalavo iš nukentėjusiosios G. C. atiduoti pinigus ir tokiu būdu pasikėsino pagrobti svetimą nukentėjusiosioms priklausantį turtą, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, nes nukentėjusiosios V. M. V. ir G. C. pinigų neturėjo bei pasirodžius praeiviams jos pasišalino.

Be to, kaltinamasis E. J., veikdamas kartu su asmeniu, kuris nusikalstamos veikos padarymo metu nebuvo sulaukęs amžiaus, nuo kurio atsako pagal baudžiamuosius įstatymus, 2013 m. spalio 14 d., apie 15 val. 15 min., Kaune, važiuodamas 12-o maršruto autobusu Kęstučio-Veiverių gatvėmis, kaltinamajam E. J. panaudojus specialiai žmogui sužaloti pritaikytą daiktą, tai yra laikant prie nukentėjusiojo K. K. dešinės kojos elektrošoko įrenginį bei ne mažiau kaip keturis kartus jį panaudojus, sukeliant K. K. dešinėje kojoje fizinį skausmą, po to laikant prie nukentėjusiojo M. D. kojos elektrošoko įrenginį ir jį panaudojus vieną kartą, sukeliant nukentėjusiajam M. D. fizinį skausmą kairėje kojoje, bei nukreipus elektrošoko įrenginį į nukentėjusiuosius K. K., M. D. ir L. J. ir pareikalavus iš jų atiduoti pinigus, bei asmeniui, kuris nusikalstamos veikos padarymo metu nebuvo sulaukęs amžiaus, nuo kurio atsako pagal baudžiamuosius įstatymus, pareikalavus pinigų iš nukentėjusiojo K. K. ir apieškojus kelnių kišenes, tokiu būdu pasikėsino pagrobti svetimą nukentėjusiesiems priklausantį turtą, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, nes nukentėjusiųjų kišenėse pinigų nerado.

Įrodymai ir teismo išvados dėl 2013 m. rugsėjo 23 d. pasikėsinimo apiplėšti panaudojant peilį.

Kaltinamasis E. J. kaltu neprisipažino ir parodė, kad įvykio dieną jis pabėgo iš pamokų, susitiko su I. ir V. ir jie nuvažiavo į Laisvės al. Būdami Laivės al. jie nuėjo į „Lėlių teatro“ kiemelį, kuriame rūkė G. C. ir V. M. V.. Jis paprašė jų cigaretės, šioms davus, jis nuėjo, atsisėdo ant palangės ir rūkė kartu su V.. Tuo tarpu I. iš G. atėmė telefoną, po to dar už tašės pradėjo sukti ir per visą kiemelį bėgo, nes norėjo ją pavogti. Jis turėjo su savimi peilį, tačiau laikė jį kišenėje, vienu metu išsitraukė, supjaustė „kancarą“ ir vėl įsidėjo į kišenę. Peiliu jis negrasino, pinigų nereikalavo. I. taip pat turėjo peilį. Teisiamajame posėdyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 276 str. 4 d. nuostatomis, kaltinamojo E. J. teisme duotiems parodymams patikrinti, buvo perskaityti jo parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu (2 t. 92 b.l.). Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu jis parodė, kad rugsėjo mėnesį, kokią dieną neatsimena, apie 11 -12 val., jis su I. pabėgo iš pamokų ir atvažiavo į Laisvės alėją. Vaikščiodami po Laisvės alėją nusprendė nueiti parūkyti į „Lėlių teatro“ kiemelį, bet neturėjo cigarečių, todėl ėjo prašyti žmonių, kad jiems duotų cigarečių. Pamatė dvi stovinčias mergaites, viena iš jų buvo šviesių plaukų, stambaus kūno sudėjimo, o kita tamsių rudų plaukų, lieso kūno sudėjimo, aukštesnė už pirmą mergaitę. Jis priėjo prie mergaičių ir paprašė, kad duotų cigarečių ir mergaitė šviesių plaukų iš kuprinės mažos kišenės išėmė cigaretę ir jam ją padavė. Jis paėmė cigaretę ir nuėjo apie du metrus nuo mergaičių ir atsisėdo ant palangės, prisidegė cigaretę. I. liko prie mergaičių ir matė, kad lindo prie mergaitės tamsių rudų plaukų, jai grabaliodamas krūtinę, po to I. priėjo prie mergaitės šviesių plaukų ir paėmęs už jos rankinuko rankenos tampė rankinuką, o mergaitė nepaleido rankinuko, dėl ko taip I. darė, nežino. Jis su savimi jokio peilio neturėjo, iš jokios mergaitės nieko neatėmė (1 t. 150 b.l.).

Nukentėjusioji G. C. parodė, kad ji ėjo per ilgąją pertrauką su drauge M. V. iki „Ikiuko“ nusipirkt pavalgyti ir grįžtant atgal prieš jas iššoko berniukas, pradėjo šokinėti, paskui jį priėjo kaltinamasis. Mažesnis berniukas turėjo peilį ir jį įrėmė M. tiesiai į pilvą bei pradėjo grasinti, kad ji atiduotų daiktus. Kas tiksliai turėjo rankoje peilį ir juo grasino, ar E., ar I. ji tiksliai neprisimena, nes praėjo daug laiko. Prisimena, kad joms grasino peiliu abu šie vaikinai, reikalavo iš jų telefonų ir pinigų. Be to, E. grasino jai ir ją gąsdino, kad ši atiduotų jam daiktus, pasidalino savo patirtimi ką yra padaręs, tai dar labiau ją išgąsdino. Sakė, kad iš močiučių daiktus atiminėdavo, kad kitus vaikus buvo užpuolęs. Ji iš baimės tik klausėsi ir neprieštaravo, kad kas nors neatsitiktų. Pamačiusios praeivius jos skubiai pasišalino. Ikiteisminio tyrimo metu ji davė teisingus parodymus, nes viską geriau prisiminė, o apklausiama teismo posėdyje, kadangi praėjo daug laiko, ji gali dėl kai kurių detalių klysti. Teisiamajame posėdyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 276 str. 4 d. nuostatomis, nukentėjusiosios G. C. teisme duotiems parodymams patikrinti, buvo perskaityti jos parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu (2 t. 94 b.l.). Apklausta ikiteisminio tyrimo metu ji parodė, kad rugsėjo 23 d., apie 12 val. ji su drauge V. M. V. ėjo „Lėlių teatro“ kiemeliu, adresu (duomenys neskelbtini), kur pamatė tris nepažįstamus vaikinus, stovinčius prie „Lėlių teatro“ langų. Iš minėtų vaikinų du jas pamatę priėjo prie jų, o trečias liko stovėti, prie jų nėjo. Prie jų priėję vaikinai pareikalavo, kad jos atiduotų daiktus ir pinigus. Pas pirmą vaikiną (I. J.) ji rankoje matė atlenktą peilį. Kai jos pasakė, kad nieko neturi, pirmas vaikinas V. M. V. įrėmė į pilvą peilį ir toliau abudu reikalavo jų atiduoti daiktus. Joms dar kartą pasakius, kad nieko neturi, jie liepė su jais eiti prie teatro langų. Jos bijodamos sutiko ir nuėjo į minėtą vietą, kur pirmas vaikinas nuo peties jai nuėmė kuprinę ir pradėjo bėgti per kiemelį. Ji pradėjo šaukti, kad jis jai grąžintų kuprinę, tada jis sustojo ir pasakęs, kad kuprinė per sunki, ją grąžino, tuo metu, kai pirmas vaikinas iš jos norėjo atimti kuprinę, antras vaikinas norėjo atimti kuprinę iš V. M. V., tačiau ji jam jos nedavė. Minėti vaikinai neleido niekur eiti, tačiau kai kiemeliu ėjo praeiviai, jos nuo jų pabėgo ( 1 t. 32 b.l.).

Liudytojas I. J. parodė, kad kaltinamąjį pažįsta, su juo kartu yra užpuolęs dvi mergaites, tačiau kada tai buvo, nesakys. Teisiamajame posėdyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 276 str. 4 d. nuostatomis, liudytojo I. J. teisme duotiems parodymams patikrinti, buvo perskaityti jo parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu (2 t. 26 b.l.). Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu jis parodė, kad 2013 m. rugsėjo mėnesį, kokią dieną ir kelintą valandą neatsimena, jis buvo su draugu E. mieste, vaikščiojo Laisvės alėja. Jie buvo „Lėlių teatro“ kiemelyje, kai pamatė ateinančias dvi mergaites. Mergaitėms priartėjus, jie joms užstojo kelią ir neleido praeiti. E. norėjo pavaidinti prieš mergaites ir priėjo prie jų. E. rankoje turėjo atlenkiamą peilį, kurį rodė mergaitėms, kad jos išsigąstų ir atiduotų daiktus. Mergaitės jokių daiktų neatidavė. E. bandė atimti iš mergaitės kuprinę, bet jam nepavyko, nes mergaitė neatidavė. Jis taip pat iš mergaitės atėmė kuprinę, bet paėjęs kelis žingsnius nuo jos, grįžo atgal ir grąžino mergaitei kuprinę (1 t. 50 b.l.). Pagarsinus teisme šiuos parodymus, liudytojas I. J. teismui paaiškino, kad tiesos nesakys, nes draugų neskundžia, jie su E. yra geri draugai.

Nukentėjusiosios G. C. atstovė pagal įstatymą D. C. apklausta kaip liudytoja parodė, kad apie įvykį sužinojo iš savo dukters G. C.. Ji mokosi Naujalio muzikos mokykloje, netoli įvykio vietos. Buvo rugsėjo pabaiga. Jos dukra jai pasakojo, kad ji po ilgosios pertraukos su drauge ėjo pro „Lėlių teatro“ kiemelį, kur jas užpuolė berniukai, joms grasino, jie draugei buvo įrėmę peilį, reikalavo atiduoti pinigus, daiktus, telefonus. Iš G. bandė rankinę atimti su knygomis. Einant praeiviams, jos pasišalino. Ji su dukra buvo iškviestos į apklausą, jos dukra pasakodama apie įvykį, įvardino jas užpuolusius berniukus pagal požymius, pagal ūgį, pagal aprangą, pagal išvaizdą, todėl jos ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai yra teisingi.

Teisiamajame posėdyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 276 str. 4 d. nuostatomis, kitiems įrodymams patikrinti, buvo perskaityti nukentėjusiosios V. M. V. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu (2 t. 95 b.l.). Apklausta ikiteisminio tyrimo metu ji parodė, kad ji ėjo su G. C. ir pastebėjo sėdinčius tris paauglius. Jie pamatę jas prisivijo ir užstojo kelią. Pirmasis (atpažino I. J.) buvo apie 12-13 metų amžiaus, apie 158 cm ūgio, šviesių trumpų plaukų, apsirengęs juodos spalvos treningu su geltonomis juostelėmis ant rankovių, antrasis buvo apie 14 metų amžiaus, 168 cm ūgio, trumpų plaukų linkusių garbanotis, vilkėjo raudonos spalvos „Adidas“ firmos treningą, su auskaru ausyje, trečiasis buvo žemiausias apie 140 cm ūgio, apie 11 metų amžiaus, žydrų akių, šviesių plaukų, taip pat apsirengęs tamsų treningą. Trečiasis ( atpažino E. J.) vaikas buvo agresyviausias, daug keikėsi ir jis reikalavo, kad atiduotų pinigus, mobiliojo ryšio telefoną. Atsakė, kad pinigų neturi, o kai pamatė telefoną, ėmė jo reikalauti. Tada pirmasis jaunuolis ( I. J.) sugrįžo į vietą, kur prieš tai sėdėjo, iš savo kuprinės išsitraukė kažkokį daiktą ir kai priėjo prie jos, pastebėjo, kad tai peilis. Jis atlenkė turistinį juodos spalvos peilį ir jai priglaudė prie pilvo ir pasakė „atiduok telefoną, nes įdursiu“, ji pasakė „ne, neduosiu.“. Trečiasis vaikas (E. J.) ir iš klasiokės reikalavo pinigų, tačiau prieš ją peilio nedemonstravo. Jis bandė kišti ranką į uniformos švarko kišenę ir jį ištraukti, bet ji jam sudavė per ranką ir jis atsitraukė. Jos vis norėjo pasprukti, tačiau jie neleido praeiti ir išlaukus 20 minučių, kol eis žmonės, jos nuėjo, jie liko stovėti kiemelyje. Apie minėtą įvykį papasakojo savo auklėtojai, kuri patarė nueiti pas socialinę darbuotoją. Minėtus paauglius atpažinti galėtų. Realių sužalojimų nepatyrė ( 1 t. 16 b.l.).

Iš 2013 m. rugsėjo 24 d. įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vieta yra adresu (duomenys neskelbtini). Apžiūros metu nustatyta, kad šiuo adresu esančiame name yra bromas, o prieš jį matosi dviejų aukštų pastatas, ant kurio užrašyta „Lėlių teatras“ (1 t. 6-8 b.l.).

Iš 2013 m. spalio 2 d. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo matyti, kad nukentėjusioji V. M. V., iš šešių jai pateiktų nuotraukų, atpažino vaikiną nuotraukoje Nr. 4, kuris jai prie pilvo priglaudė peilį ir reikalavo pinigų. Nuotrauka Nr. 4 yra I. J. (1 t. 21-22 b.l.).

Iš 2014 m. sausio 14 d. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo matyti, kad nukentėjusioji V. M. V., iš šešių jai pateiktų nuotraukų, atpažino vaikiną nuotraukoje Nr. 2, kuris iš jos reikalavo pinigų. Nuotrauka Nr. 2 yra E. J. (1 t. 23-24 b.l.).

Iš 2013 m. lapkričio 29 d. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo matyti, kad nukentėjusioji G. C., iš šešių jai pateiktų nuotraukų, atpažino vaikiną nuotraukoje Nr. 2, kaip tą, kuris grasino su peiliu. Nuotrauka Nr. 2 yra I. J. (1 t. 35-36 b.l.).

Iš 2013 m. lapkričio 29 d. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo matyti, kad nukentėjusioji G. C., iš šešių jai pateiktų nuotraukų, atpažino vaikiną nuotraukoje Nr. 6, kaip tą, kuris reikalavo atiduoti daiktus ir pinigus. Nuotrauka Nr. 2 yra E. J. (1 t. 37-38 b.l.).

Vertinant byloje surinktus ir teisiamajame posėdyje tiesiogiai ištirtus įrodymus, pažymėtina, jog kaltinamasis E. J. nagrinėjamoje byloje yra kaltinamas pagal BK 22 str. 1 d., 180 str. 2 d., dėl pasikėsinimo apiplėšti nukentėjusiąsias G. C. ir V. M. V. panaudojant peilį.

Apklaustas teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis savo kaltę neigė ir parodė, kad peiliu nukentėjusiosioms negrasino ir iš jų pinigų nereikalavo, visą laiką sėdėjo ir rūkė (2 t. 92 b.l.). Kaltinamojo E. J. parodymus teismas vertina kritiškai, kaip jo pasirinktą gynybinę versiją ir nelaiko jų patikimu įrodymu, paneigiančiu jo kaltę. E. J. parodymus paneigia nukentėjusiosios G. C. teismui duoti parodymai. Ši nukentėjusioji teisme išsamiai papasakojo kaip ji ir jos draugė V. M. V. buvo užpultos E. J. ir kartu su juo buvusio jo draugo I. J., kuris nusikalstamos veikos padarymo metu nebuvo sulaukęs amžiaus, nuo kuriuo jis atsako pagal baudžiamuosius įstatymus, kad vienas jų turėjo peilį, kurį buvo įrėmęs jos draugei į pilvą, juo grasino ir jie abu reikalavo iš jų atiduoti daiktus ir pinigus. Nors nukentėjusioji duodama parodymus teisme netiksliai nurodė asmenį, laikiusį rankoje peilį, tačiau patikrinus jos parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, ji juos patikslino, nurodydama, jog ikiteisminio tyrimo metu davė teisingus parodymus ir geriau viską atsiminė, todėl neneigia, kad peilį rankoje turėjo ir jį draugei įrėmęs buvo su E. J. kartu buvęs I. J. (2 t. 93 b.l.). Nukentėjusiosios nurodytos aplinkybės teismui abejonių nekelia, kadangi jos parodymai sutampa su jos parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu (1 t. 32 b.l.). Nukentėjusiosios G. C. parodymams neprieštarauja bei kaltinamojo E. J. kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos taip pat patvirtina liudytojos D. C. parodymai apie tai, kad jos dukra iš karto po įvykio jai pasakojo, kad einant pro „Lėlių teatro“ kiemelį ji ir jos draugė buvo užpultos berniukų, jie joms grasino, reikalavo atiduoti pinigus, daiktus, telefonus, draugei buvo įrėmę peilį, apklausta pas tyrėją jos dukra įvardino jas užpuolusius berniukus pagal požymius (2 t. 95 b.l.) ir kiti byloje surinkti rašytiniai įrodymai: įvykio vietos apžiūros ir asmens parodymo atpažinti pagal nuotrauką protokolai ( 1 t. 6-8, 21-24, 35-38 b.l.), iš kurių matyti, kad nukentėjusiąsias G. C. bei V. M. V. kaltinamasis kartu su asmeniu, kuris nusikalstamos veikos padarymo metu nebuvo sulaukęs amžiaus, nuo kuriuo jis atsako pagal baudžiamuosius įstatymus, pasikėsino apiplėšti adresu (duomenys neskelbtini), „Lėlių teatro“ kiemelyje. Abi nukentėjusiosios ikiteisminio tyrimo metu iš joms pateiktų fotonuotraukų atpažino juos užpuolusius asmenis, tai yra E. J., kuris anot jų, iš jų reikalavo pinigų ir daiktų bei kartu su juo buvusį I. J., kuris buvo V. M. V. prie pilvo priglaudęs peilį, juo grasino ir reikalavo pinigų. Nukentėjusiosios G. C. parodymams taip pat neprieštarauja ir teisiamajame posėdyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 276 str. 4 d. nuostatomis, kitiems įrodymams patikrinti, perskaityti nukentėjusiosios V. M. V. parodymai (1 t. 16 b.l., 2 t. 95 b.l.). Kadangi nukentėjusiosios G. C. parodymai yra nuoseklūs, neprieštarauja kitiems byloje surinktiems ir patikrintiems įrodymams, duomenų, kad ji turėtų pagrindo apkalbėti kaltinamąjį byloje nėra, todėl teismas, spręsdamas klausimą dėl E. J. kaltės nagrinėjamoje byloje, jais vadovaujasi. Tai, kad nukentėjusioji iš pradžių duodama parodymus suklydo nurodydama, kad E. J. buvo įrėmęs jos draugei peilį, nelaikytinas esminiu ir paneigiančiu kaltinamojo kaltę dėl jam pareikšto kaltinimo.

Pažymėtina, kad skirtingi kaltininkų veiksmai, tuo pačiu tikslu vykdant objektyviuosius bendros nusikalstamos veikos sudėties požymius, nereiškia skirtingo jų veiksmų teisinio vertinimo. Todėl, nepaisant to, kad peilį rankoje turėjo ir jį buvo įrėmęs į V. M. V. pilvą E. J. draugas, kaip nusikaltimo bendravykdytojas, atsakomybės ribas nulemia tiek jo, tiek kito bendravykdytojo (I. J.) konkretūs jungtiniai veiksmai, kuriuos apėmė E. J. tyčia – suvokimas tokios veikos pobūdžio ir norėjimas atitinkamai veikti.

Be to, atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad liudytojas I. J., duodamas teisme parodymus, taip pat neneigė, kad jis su E. J. buvo užpuolęs mergaites (2 t. 26 b.l. ).

Byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų aukščiau išdėstytų įrodymų visuma neginčijamai nustatyta, jog kaltinamasis E. J. ikiteisminio tyrimo metu nustatytu laiku ir vietoje, veikdamas kartu su asmeniu, kuris nusikaltimo darymo metu nebuvo sulaukęs amžiaus, nuo kurio atsakytų pagal baudžiamąjį įstatymą, panaudodami nusikaltimo įrankį peilį, tai yra pastarajam grasinant peiliu, priglaudus peilį nukentėjusiajai V. M. V. prie pilvo, jie abu reikalavo iš jos atiduoti mobilaus ryšio telefoną ir pinigus, bei kaltinamasis E. J. reikalavo iš nukentėjusiosios G. C. pinigų, tačiau nusikalstamos veikos kaltinamasis nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, nes nukentėjusiosios pinigų neturėjo bei pasirodžius praeiviams jos pasišalino.

Kaltinamasis E. J. veikė tiesiogine tyčia, jis suvokė, kad kėsinasi pagrobti svetimą nukentėjusiosioms priklausantį turtą palaužus jų valią, numatė nusikalstamos veikos padarinius ir jų norėjo, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aukščiau paminėtų aplinkybių.

Motyvuojamoji dalis

Taigi kaltinamojo E. J. padaryta nusikalstama veika atitinka nusikaltimo, numatyto BK 22 str. 1 d., 180 str. 2 d., sudėtį ir kvalifikuota teisingai.

Įrodymai ir teismo išvados dėl 2013 m. spalio 24 d. pasikėsinimo apiplėšti panaudojant specialiai žmogui sužaloti pritaikytą daiktą.

Kaltinamasis E. J. kaltu prisipažino iš dalies ir parodė, kad 2013 m. spalio 14 d., jis su seserimi pabėgo iš pamokų, jie susitiko D. D. ir nutarė važiuoti iki jo namų. Jie trise įlipo į autobusą Nr. 12, kuriame buvo trys vaikai. Kadangi jo veidas buvo juodas, šie juokėsi. Jis priėjęs prie jų davė D. D. elektrošoką. D. D. pagąsdino vaikus su elektrošoku. Po to D. liepė parodyti kišenes, vienas iš vaikų sakė „nerodysiu“ ir pastūmė D. ir šis elektrošoku papurtė tą vaiką į koją. Anot jo, tik D. D. naudojo elektrošoką, kuriuo „pakratė“ du vaikus, pridėjęs jį jiems prie kojų. Tuo tarpu jis tuo metu žiūrėjo ir juokėsi. Jis ir D. D. paprašė vaikų, kad šie iškraustytų kišenes, nes galvojo, kad gal ras pinigų. Jei jie būtų ką nors kišenėse turėję, jie būtų paėmę.

Nukentėjusysis K. K. parodė, kad jis su klasės draugais: L., M., V. ir O., važiavo iš mokyklos autobusu Nr. 12. Pavažiavus dvi stoteles, į autobusą įlipo E. J. ir D. D., su jais buvo dar vienas vaikas. Tuo metu, kai jis su draugais juokėsi iš telefone nufilmuoto juokelio, prie jų prisikabino kaltinamasis su draugu, sudavė jam elektrošoku į koją ne mažiau kaip du kartus, po to šiam kažką pasakė M. D. ir jis jam taip pat sudavė su elektrošoku į koją bei pareikalavę, kad jie atiduotų pinigus, D. D. pradėjo tikrinti jų kišenes. Nieko neradę jie išlipo iš autobuso.

Nukentėjusysis M. D. parodė, kad jis, K., L., V. ir dar viena draugė po pamokų važiavo į namus autobusu. Jie visi sėdėjo autobuso gale. Tuo metu, kai į autobusą įlipo kaltinamasis su draugu, jie juokėsi iš klasės nuotraukos ir šie prie jų prisikabino, pradėjo grasinti elektrošoku bei reikalauti pinigų. Kaltinamasis grasino elektrošoku. Priėjęs prie K. K. jis šiam sakė „atiduok pinigus arba gausi su elektrošoku“, tą patį sakė ir jam. Po to kaltinamasis su elektrošoku trenkė K. ir jam į kojas. Nieko neradę jie kitoje stotelėje išlipo.

Nukentėjusysis L. J. parodė, kad jis su draugais važiavo po pamokų autobusu Nr. 12, kuomet į jį įlipo kaltinamasis su draugu. Tuo metu M. ar K. pajuokaudami kažką pasakė ir šie prisikabino prie jų, kaltinamasis pakratė K. ir M. elektrošoku bei jie pradėjo reikalauti iš jų visų pinigų. M. vieną kartą buvo panaudotas elektrošokas, K. kokius 3-4 kartus. Elektrošoką kaltinamasis panaudojo ir prieš reikalaudamas pinigų ir iš karto po to. Kišenes kraustė kaltinamojo draugas. Jie jam sakė „atiduok pinigus“. Kai kaltinamasis iš K. prašė pinigų, trenkė jam elektrošoku į koją ir liepė atiduoti pinigus.

Liudytoja V. A. parodė, kad ji po pamokų su klasiokais O. O., M. D., L. J. ir K. K. važiavo autobusu. Pravažiavus kelias stoteles į autobusą įlipo trys berniukai ir mergina. Vienas iš berniukų nuėjo toliau, o likę du berniukai pradėjo prie jų kabinėtis. Kaltinamasis iš M. D., L. J., K. K. pradėjo reikalauti pinigų ir grasinti su savimi turėtu elektrošoku. Berniukai jam pinigų nedavė. Tuomet kaltinamasis elektrošoku trenkė M. D. ir K. K. į kojas.

Liudytojas D. D. parodė, kad E. J. yra jo geras draugas. Jis žino, kad šis turėjo elektrošoką. Kadangi turėjo problemų su atmintimi, įvykio autobuse jis neprisimena. Teisiamajame posėdyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 276 str. 4 d. nuostatomis, liudytojo D. D. teisme duotiems parodymams patikrinti, buvo perskaityti jo parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu (2 t. 28 b.l.). Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu jis parodė, kad 2013 m. spalio 14 d., apie kelintą valandą neatsimena, jis nusprendė važiuoti kartu su E. ir jo seserimi pas E. į namus. E. su savimi turėjo daiktą, panašų į elektrošoką. Jie įsėdo į 12-o maršruto autobusą ir nuėjo į autobuso galą. Autobuso galinėse sėdynėse sėdėjo dvi mergaitės ir trys berniukai, kurie iš kažko juokėsi. E. priėjo prie vaikų ir pasakė, „kad jei dar pažvengsite, aš jus papurtysiu“. Vaikai nieko neatsakė, tylėjo. Tuomet vienas iš berniukų pradėjo juoktis. E. priėjo prie jo ir daiktu, panašiu į elektrošoką, juo papurtė į petį du ar tris kartus. Išgirdo cypimo garsą. Po to jie išlipo Aleksoto sustojime (1 t. 122 b.l.). Pagarsinus teisme šiuos parodymus liudytojas D. D. nurodė, kad jie yra teisingi, jis matė kaip E. naudojo elektrošoką, tačiau prieš kiek vaikų ir dėl ko naudojo, jis neprisimena.

Liudytojas I. K. parodė, kad spalio 14 d., apie 16 val., jam paskambino verkdamas jo sūnus K. K. ir pasakė jam, kad jį papurtė elektrošoku. Jis nubėgęs pasitikti sūnaus, pamatė, kad šis eina šlubuodamas. Apžiūrėjus sūnų, matėsi, kad dešinėje šlaunyje buvo keturios 5 centų dydžio žymės ir viena didelė, paraudusi žymė. Sūnus jam papasakojo, kad važiuojant su klasės draugais namo autobusu, pavažiavus kelias stoteles įlipo du vaikinai ir mergina, vaikinai pradėjo juos užgaulioti, pradėjo gąsdinti elektrošoku, reikalavo pinigų. Jie pasakė, kad neturi, tada šie liepė atiduoti ką turi, vienas jų kraustė kišenes ir sudavė elektrošoku į kojas.

Nukentėjusiojo K. K. atstovė pagal įstatymą J. K. apklausta kaip liudytoja parodė, kad jos sūnus K. K. jai pasakojo, jog prieš jį buvo panaudotas elektrošokas. Jis ikiteisminio tyrimo metu gerai atpažino iš nuotraukos vaikiną, panaudojusį prieš jį elektrošoką.

Nukentėjusiojo M. D. atstovė pagal įstatymą R. D. apklausta kaip liudytoja parodė, kad kuomet įvyko šis įvykis, ji buvo išvykusi, jai vakare paskambino mokytoja ir paklausė ar M. sėkmingai grįžo namo. Grįžus namo, jos sūnus M. jai parodė savo koją, kur buvo likusios ant šlaunies mėlynės ir nudeginimo žymės. Jis jai papasakojo, kad prie jo su draugais važiuojant autobusu priėjo du berniukai ir mergaitė, berniukai pradėjo kabinėtis, reikalavo pinigų, kai jie pasakė, kad nieko neduos, vienas jų pakratė elektrošoku. Jį vieną kartą „pakratė“ elektrošoku, o jo draugą K. daugiau kartų.

Nukentėjusiojo L. J. atstovas pagal įstatymą E. J. apklaustas kaip liudytojas parodė, kad po šio įvykio jo sūnus I. J. visas drebėjo, buvo šoke. Jis su juo bandė kalbėtis, šis pasakojo, kad K. ir M. su elektrošoku nuo vaikino gavo į koją, kad jis reikalavo iš jų pinigų.

Iš 2014 m. sausio 9 d. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo matyti, kad nukentėjusysis K. K., iš šešių jam pateiktų nuotraukų, atpažino vaikiną nuotraukoje Nr. 3, kaip tą, kuris naudojo elektrošoką, reikalavo pinigų ir apžiūrėjo kišenes. Nuotrauka Nr. 3 yra E. J. (1 t. 76-77 b.l.).

Iš 2014 m. sausio 9 d. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo matyti, kad nukentėjusysis M. D., iš šešių jam pateiktų nuotraukų, atpažino vaikiną nuotraukoje Nr. 5, kaip tą, kuris naudojo elektrošoką ir reikalavo pinigų. Nuotrauka Nr. 5 yra E. J. (1 t. 87-88 b.l.).

Iš 2014 m. sausio 27 d. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo matyti, kad nukentėjusysis L. J., iš šešių jam pateiktų nuotraukų, atpažino vaikiną nuotraukoje Nr. 4, kaip tą, kuris naudojo elektrošoką. Nuotrauka Nr. 4 yra E. J. (1 t. 99-100 b.l.).

Iš 2013 m. gruodžio 5 d. apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėta kaltinamojo E. J. tyrimui pateikta dėžutė. Apžiūros metu nustatyta, kad dėžutė yra tuščia, juodos spalvos su kaukolės simboliu, po kuriuo yra užrašas „TERMINATOR SALVATION 2011“ (1 t. 137-138 b.l.).

Vertinant byloje surinktus ir teisiamajame posėdyje tiesiogiai ištirtus įrodymus, pažymėtina, jog kaltinamasis E. J. savo kaltę dėl šio nusikaltimo padarymo pripažino iš dalies, jis apklausiamas teisiamojo posėdžio metu neneigė, kad kartu su draugu D. D. jis reikalavo iš nukentėjusiųjų pinigų, tačiau teigė, jog elektrošoką naudojo ne jis, o jo draugas (2 t. 60 b.l.). Šias kaltinamojo E. J. nurodomas aplinkybes dėl elektrošoko įrenginio panaudojimo paneigia kiti nagrinėjamoje byloje surinkti ir tiesiogiai ištirti įrodymai. Visi įvykyje dalyvavę ir įvykį matę nukentėjusieji K. K., M. D. ir L. J. apklausti teisiamojo posėdžio metu teismui patvirtino, kad būtent kaltinamasis E. J. įvykio metu turėjo rankoje elektrošoko įrenginį, kurį panaudojo prieš K. K. ir M. D., bei juo grasino jiems visiems trims ir reikalavo iš jų pinigų (2 t. 60-62, 91 b.l). Šie nukentėjusiųjų parodymai sutampa su tiesiogiai įvykį mačiusios liudytojos V. A. parodymais (2 t. 25 b.l.) bei byloje surinktais rašytiniais įrodymais: asmens parodymo atpažinti pagal nuotrauką protokolais ( 1 t. 76-77, 87-88, 99-100 b.l.), iš kurių matyti, jog ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusieji K. K., M. D. ir L. J. iš jiems pateiktų nuotraukų atpažino E. J. kaip asmenį, kuris naudojo elektrošoką ir reikalavo iš jų pinigų. Kadangi nukentėjusiųjų parodymai yra nuoseklūs, neprieštarauja kitiems byloje surinktiems ir patikrintiems įrodymams, duomenų, kad jie turėtų pagrindo apkalbėti kaltinamąjį, byloje nėra, todėl teismas laiko juos objektyviais bei patikimais ir jais vadovaujasi.

Be to, atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad liudytojas D. D., duodamas teisme parodymus, taip pat patvirtino, kad E. J. turėjo įvykio metu elektrošoką (2 t. 26 b.l. ).

Byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų aukščiau išdėstytų įrodymų visuma neginčijamai nustatyta, jog kaltinamasis E. J. ikiteisminio tyrimo metu nustatytu laiku ir vietoje, veikdamas kartu su asmeniu, kuris nusikaltimo darymo metu nebuvo sulaukęs amžiaus, nuo kurio atsakytų pagal baudžiamąjį įstatymą, laikė prie nukentėjusiojo K. K. dešinės kojos elektrošoko įrenginį bei ne mažiau kaip keturis kartus jį panaudojo, sukeldamas K. K. dešinėje kojoje fizinį skausmą, po to laikė prie nukentėjusiojo M. D. kojos elektrošoko įrenginį ir jį panaudojo vieną kartą, sukeldamas nukentėjusiajam M. D. fizinį skausmą kairėje kojoje, bei nukreipė elektrošoko įrenginį į nukentėjusiuosius K. K., M. D. ir L. J. ir pareikalavo iš jų atiduoti pinigus, o asmuo, kuris nusikalstamos veikos padarymo metu nebuvo sulaukęs amžiaus, nuo kurio atsako pagal baudžiamuosius įstatymus, pareikalavo pinigų iš nukentėjusiojo K. K. ir apieškojo kelnių kišenes ir tokiu būdu jis pasikėsino pagrobti svetimą nukentėjusiesiems priklausantį turtą, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, nes nukentėjusiųjų kišenėse pinigų nerado.

Nusikalstamos veikos metu buvo panaudotas nusikaltimo įrankis - elektrošoko įrenginys. Nors šis daiktas ir nebuvo iš anksto pritaikytas ar paruoštas, tačiau jis pagal susiformavusią teismų praktiką yra laikytinas daiktu, pritaikytu specialiai žmogui sužaloti, kadangi buvo parinktas ir panaudotas plėšimo tikslu (LAT Senato 2005 m. birželio 23 d. nutarimas Nr. 52 „Dėl teismų praktikos vagystės ir plėšimo baudžiamosiose bylose“).

Kaltinamasis E. J. veikė tiesiogine tyčia, jis suvokė, kad kėsinasi pagrobti svetimą nukentėjusiesiems priklausantį turtą palaužus jų valią, numatė nusikalstamos veikos padarinius ir jų norėjo, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, nes nukentėjusiųjų kišenėse pinigų nerado.

Taigi kaltinamojo E. J. padaryta nusikalstama veika atitinka nusikaltimo, numatyto BK 22 str. 1 d., 180 str. 2 d., sudėtį ir kvalifikuota teisingai.

Nagrinėjamoje byloje suformuluotame kaltinime kaltinamojo E. J. panaudotas elektrošoko įrenginys buvo kvalifikuotas kaip fizinio smurto panaudojimas. Pagal šiuo klausimu formuojamą bei aukščiau nurodytą teismų praktiką, plėšimo metu panaudojus elektrošoko įrenginį, plėšimą kvalifikuojantis požymis yra ne fizinio smurto, bet daikto, pritaikyto specialiai žmogui sužaloti, panaudojimas, todėl kaltinimas E. J. atžvilgiu atitinkamai patikslintinas. Šis kaltinimo patikslinimas kaltinamojo teisių nesuvaržo, kadangi jis neišplečia kaltinimo apimties ir nekeičia veikos juridinės kvalifikacijos.

Dėl bausmės skyrimo.

Kadangi kaltinamasis E. J. nusikalstamų veikų padarymo metu buvo ir šiuo metu yra nepilnametis, teismas, skirdamas jam bausmes, atsižvelgia į bendruosius bausmių skyrimo pagrindus ir į bausmių skyrimo ypatumus, taikomus nepilnamečiams (BK 54, 80-81, 90-91 str.).

Kaltinamasis E. J. padarė du tyčinius nusikaltimus, priskiriamus sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 str. 5 d.), padarytos nusikalstamos veikos nutrūko pasikėsinimo stadijoje. Jis nusikalto būdamas nepilnametis (14 metų amžiaus) ir neteistas. Jis yra moksleivis, teisiamas antrą kartą (2014 m. gegužės 5 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu E. J. buvo nuteistas už nusikalstamų veikų, numatytų BK 178 str. 2 d. ir 22 str. 1 d., 180 str. 1 d., padarymą (2 t. 42-50 b. l.)). E. J. VšĮ Kauno Šilainių poliklinikos psichikos sveikatos centre neregistruotas (1 t. 164 b.l.), priklausomybės ligų centre neužregistruotas (1t. 166 b.l.). Kauno Tito Masiulio jaunimo mokyklos direktoriaus E. M. pateiktoje charakteristikoje nurodoma, kad E. J. yra gabus, tačiau mokosi vidutiniškai, praleidinėja pamokas, trukdo pamokų metu, keikiasi, ginčijasi, į mokytojų pastabas nekreipia dėmesio. Jo elgesyje pastebima silpna savikontrolė, yra polinkis į delinkventinį elgesį, kartais sunkiai suvaldomas, meluoja ir išsisukinėja. Pastebėtas mokykloje turintis elektrošoką, peiliuką, į nusikalstamumą bando įtraukti ir kitus vaikus (1 t. 168-169 b.l.). Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus rašte nurodyta, kad E. J. motina I. J. yra įrašyta į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą. E. J. Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus apskaitoje dėl delinkventinio elgesio registruotas nuo 2012 metų. Vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistams jis yra žinomas kaip socialiai apleistas, linkęs daryti nusikalstamas veikas vaikas. E. J. motina I. J. ne kartą buvo bausta administracine tvarka už savo kaip motinos valdžios nepanaudojimą auklėjant vaiką, pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 181 str. 1 d., 2 d. (1 t. 171-172 b.l.). Teisiamojo posėdžio metu apklaustas VTAS atstovas V. A. teismui paaiškino, kad E. J. motina visiškai nesirūpina, jis yra visiškai neauklėjamas ir kelia realų pavojų visuomenei (2 t. 97 b.l.).

Kaltinamojo E. J. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad vieną iš nusikalstamų veikų (2013 m. spalio 24 d. pasikėsinimą apiplėšti) jis padarė prieš mažamečius (BK 60 str. 1 d. 5 p.).

Įvertinus aukščiau išdėstytas aplinkybes, o taip pat atsižvelgiant į teisingumo, nukentėjusiųjų teisėtų lūkesčių principus, kaltinamajam E. J. skirtinos baudžiamojo įstatymo sankcijose už padarytas nusikalstamas veikas numatytos bausmės - laisvės atėmimai, jų trukmę nustatant artimą baudžiamojo įstatymo sankcijose numatytam bausmės vidurkiui, atsižvelgiant į su laisvės atėmimo bausmėmis susijusio skyrimo nepilnamečiui taisykles (BK 90 str. 1 d. 4 p., 5 p., 4 d., 91 str. 3 d.). Teismo nuomone, kitos rūšies bausmės kaltinamojo E. J. nusikalstamiems polinkiams pakeisti nepakanka.

Šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės, vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., subendrintinos bausmių dalinio sudėjimo būdu, prie griežčiausios bausmės iš dalies pridedant švelnesnę bausmę ir paskiriant E. J. subendrintą bausmę. O taip pat subendrinta bausmė subendrintina bausmių dalinio sudėjimo būdu su 2014 m. gegužės 5 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta subendrinta bei sumažinta bausme – paskiriant E. J. galutinę subendrintą bausmę (BK 63 str. 4 d., 9 d.).

Atsižvelgiant į tai, kad E. J. nusikalstamas veikas padarė būdamas neteistu, yra jauno amžiaus, mokosi, duomenų, kad jis būtų padaręs naujų nusikalstamų veikų byloje nėra, todėl yra pagrindo manyti, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo, paskirtos galutinės laisvės atėmimo bausmės vykdymą jam atidedant 2 metams bei paskiriant auklėjamojo poveikio priemonę (BK 92 str. 1 d., 2 d., 82 str. 1 d. 5 p., 87 str. 2 d. 1p., 2 p., 5 p.).

Dėl civilinių ieškinių.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalyje nurodyta, jog asmeniui padarytos materialinės ir moralinės žalos atlyginimą nustato įstatymas.

Asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam arba už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (BPK 109 str.).

Neturtinės žalos samprata yra suformuluota CK 6.250 straipsnio 1 dalyje. Pagal šią teisės normą neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (CK 6.250 str. 2 d.).

<...> Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų numatytais atvejais.

Pažymėtina, jog nustatant neturtinės žalos dydį, įstatymas įpareigoją teismą atsižvelgti į jos pasekmes, į šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas, turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 str. 2 d.).

Nagrinėjamoje byloje yra pareikštas nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo K. K. ir civilinių ieškovų J. K. ir I. K. civilinis ieškinys, kuriuo jie prašo priteisti iš kaltinamojo E. J. J. K. ir I. K. kiekvienam po 5 000 litų, o K. K. 10 000 litų nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos atlyginimui. Civiliniame ieškinyje nurodė, kad kaltinamojo nusikaltimu padaryta veika turėjo jiems sunkių padarinių - jų sūnus K. K. patyrė fizinį skausmą, baimės jausmą, sukrėtimą, prastai miegojo, iki šiol vengia važiuoti visuomeniniu transportu, o jie kaip tėvai patyrė sukrėtimą, pergyvenimus, nerimą ir sielvartą (2 t. 52-53 b.l.). Apklausti teisiamojo posėdžio metu civiliniai ieškovai civilinį ieškinį palaikė ir prašė jį tenkinti. K. K. teismui paaiškino, kad dėl elektrošoko jis jautė nudeginimą, jis iki šiol bijo važiuoti su autobusu ( 2 t. 61 b.l.). J. K. teismui paaiškino, kad dėl šio nusikaltimo jos sūnus patyrė fizinę traumą, dėl kurios išliko psichologiniai reiškiniai. Jis po šio įvykio labai pasikeitė, vis dar išgyvena baimę ir nerimą, bijo važiuoti autobusu. Šis įvykis paveikė ir jų šeimą, jie išgyvena nuolatinį nerimą, kiekvieną minutę galvoja, kur yra sūnus ir su kuo, jam skambina dažniau ir iš jo reikalauja, kad jis skambintų dažniau. Jai kaip mamai, kadangi jos vaikas patyrė fizinę ir psichologinę traumą, yra didžiulė skriauda, jis patyrė didžiulį šoką, atsirado depresija ir nuotaikų kaita. Ji pas medikus nesikreipė, nes stengiasi pati tvarkytis su savo psichologinėmis traumomis ( 2 t. 63 b.l.). I. K. teismui paaiškino, kad dėl šio įvykio patyrė nerimą, nes atėjus laikui vaikui grįžti iš mokyklos, galvodavo, ar jis saugus, tai pakenkė ir jo darbui, nes negalėdavo susikaupti, nuolat nervuodavosi, po įvykio vežiodavo vaiką į mokyklą patys (2 t. 52-53 b.l.).

Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo K. K. ir civilinių ieškovų J. K. ir I. K. civilinis ieškinys tenkintinas iš dalies.

Teismui nekyla abejonių, kad dėl kaltinamojo tyčinių neteisėtų veiksmų – pasikėsinimo apiplėšti nukentėjusįjį K. K. panaudojant elektrošoko įrenginį, šis patyrė fizinį skausmą ir dvasinius išgyvenimus, kurie pasireiškė tuo, kad jam buvo padarytos kojoje nudeginimo žymės, dėl ko jam skaudėjo, jis patyrė šoką, po šio įvykio atsirado nuotaikų kaita, baimė ir nerimas važiuoti visuomeniniu transportu, kuris iki šiol nėra išnykęs.

Nagrinėjamoje byloje taip pat nustatyta, kad civiliniai ieškovai J. K. ir I. K. yra emociškai labai susiję su nukentėjusiuoju K. K., jis yra jų sūnus ir jų tarpusavio santykiai yra labai glaudūs. Kadangi nusikaltimas buvo padarytas prieš jų sūnų, jis buvo sužalotas elektrošoko įrenginiu, todėl akivaizdu, kad jau pats jų sūnaus sužalojimo faktas, dėl padaryto prieš jį nusikaltimo, atsiradęs jiems nerimas ir baimė dėl sūnaus saugumo abiems tėvams sukėlė neigiamus didelius dvasinius išgyvenimus, o taip pat ir nepatogumus, kadangi jiems po šio įvykio patiems teko vežioti sūnų į mokyklą, nes šis bijojo važiuoti visuomeniniu transportu, nuolat teko nevalingai jį kontroliuoti ir atsiraukti nuo darbo.

Todėl dėl padaryto kaltinamojo E. J. nusikaltimo atsiradusios šios pasekmės nukentėjusiojo K. K. fizinei ir dvasinei sveikatai, o civilinių ieškovų J. K. ir I. K. dvasinei sveikatai yra pagrindas konstatuoti, jog jiems buvo padaryta neturtinė žala (CK 6. 250 str. 1 d.).

Nustatant neturtinės žalos dydį šioje byloje teismas atsižvelgia į tai, jog kaltinamasis E. J. nusikaltimą padarė tyčia, tačiau jis yra nepilnametis, nedirbantis, piniginių lėšų ir turto neturi, turtinė žala nukentėjusiajam K. K. nepadaryta, teismo posėdžio metu nenustatyta, jog dėl patirto fizinio skausmo ir dvasinių išgyvenimų nukentėjusiojo ar civilinių ieškovų sveikata gali pablogėti ateityje, todėl, atsižvelgiant į tai, kas paminėta, taip pat į valstybėje esamą pragyvenimo lygį, teismų formuojamą praktiką panašaus pobūdžio bylose, vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, nukentėjusiojo K. K. reikalavimas priteisti jam 10 000 litų bei civilinių ieškovų J. K. ir I. K. reikalavimai priteisti jiems po 5 000 litų iš kaltinamojo E. J. neturtinei žalai atlyginti yra mažintini, priteisiant iš kaltinamojo E. J. nukentėjusiajam K. K. 7 000 litų, o civiliniams ieškovams J. K. ir I. K. po 2 000 litų kiekvienam kaltinamojo nusikalstamais veiksmais padarytai neturtinei žalai atlyginti (CK 6.263 str. 1 d., 2 d., 6.250 str. 1 d., 2 d., 6.283 str. 1 d.).

Pagal CK 6.276 str. 2 d. tais atvejais, kai nepilnametis nuo keturiolikos iki aštuoniolikos metų neturi turto ar uždarbio, kurio pakaktų jo padarytai žalai atlyginti, atitinkamą žalos dalį turi atlyginti jo tėvai ar rūpintojas, jeigu neįrodo, kad žala atsirado ne dėl jų kaltės.

Atsižvelgiant į nustatytą teisinį reglamentavimą ir įvertinus tai, kad kaltinamasis E. J. yra nepilnametis (15 metų amžiaus) jam neturint turto ar uždarbio, kurio pakaktų jo padarytai žalai atlyginti, aukščiau paminėtos sumos yra priteistinos subsidiariai iš jo atstovės pagal įstatymą ir civilinės atsakovės I. J. nustatant, kad ši jos pareiga pasibaigia, kai jos vaikas - kaltinamasis E. J., sulaukia pilnametystės, taip pat kai jis prieš pilnametystę įgyja turtą arba uždarbį, kurio pakanka žalai atlyginti.

Kadangi nukentėjusysis K. K. yra nepilnametis, jam priteistų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise iki jo pilnametystės nustatytina jo atstovė pagal įstatymą J. K. (CK 3.185 str.).

Dėl proceso išlaidų.

Nagrinėjamoje byloje nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo K. K. atstovė pagal įstatymą ir civilinė ieškovė J. K. taip pat prašė teismo priteisti jos naudai iš kaltinamojo E. J. procesines išlaidas, tai yra 500 litų už advokato teiktas teisines paslaugas ( 1 t. 53 b.l.).

Lietuvos Respublikos BPK 103 str. 1 d. 6 p. nurodyta, kad proceso išlaidas sudaro kitos išlaidos, kurias ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras, teisėjas ar teismas pripažįsta proceso išlaidomis.

BPK 106 str. 2 d. numato, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti <...> nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti.

Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad advokato padėjėjas R. P. surašė šioje byloje civilinį ieškinį, kurį nukentėjusiojo K. K. atstovė pagal įstatymą ir civilinė ieškovė J. K. pateikė teismui teisiamojo posėdžio metu ( 2 t. 52-53 b.l.). Kaip matyti iš byloje esančio pinigų priėmimo kvito Nr. 751770 už šias paslaugas ji minimam advokato padėjėjui sumokėjo 500 litų ( 2 t. 86 b.l.). Šios išlaidos teismo pripažintinos proceso išlaidomis.

Pažymėtina, kad proceso išlaidas ir jų atlyginimą reglamentuojantis BPK VIII skyrius numato proceso išlaidų išieškojimo galimybę iš nuteistojo ir nenumato jų išieškojimo iš įstatyminių atstovų. Nors pagal CK 6.276 straipsnio 2 dalį, kai nepilnametis nuo keturiolikos iki aštuoniolikos metų neturi turto ar uždarbio, kurio pakaktų jo padarytai žalai atlyginti, atitinkamą žalos dalį turi atlyginti jo tėvai ar rūpintojas, jeigu neįrodo, kad žala atsirado ne dėl jų kaltės, tačiau proceso išlaidos nėra laikytinos žala, todėl pastaroji teisės norma negali būti taikoma (2009 m. gegužės 26 d. Panevėžio apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-398-193/2009).

Įvertinus aukščiau nustatytas aplinkybes ir šio klausimo teisinį reglamentavimą, nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo K. K. atstovei pagal įstatymą ir civilinei ieškovei J. K. priteistina iš kaltinamojo E. J. 500 litų už advokato padėjėjo teiktas teisines paslaugas.

Dėl daikto, turinčio reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti.

Dėžutė, saugoma Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Centro policijos komisariato daiktinių įrodymų saugojimo saugykloje, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikintina kaip menkavertė (1 t. 139 -141 b.l., BPK 94 str. 1 d., 4 p.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 str., 298 str., 301- 302 str., 303 str. 1 d., 2 d., 304 – 305 str., 307 str.-308 str., 313 str.,

nusprendžia:

- padarius nusikaltimą, numatytą BK 22 str. 1 d., 180 str. 2 d. (dėl 2013 m. rugsėjo 23 d. pasikėsinimo apiplėšti), ir skirti jam bausmę – laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams;

- padarius nusikaltimą, numatytą BK 22 str. 1 d., 180 str. 2 d. (dėl 2013 m. spalio 24 d. pasikėsinimo apiplėšti), ir skirti jam bausmę – laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams;

Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., šiuo nuosprendžiu paskirtas bausmes subendrinti bausmių dalinio sudėjimo būdu, prie griežčiausios bausmės iš dalies pridedant švelnesnę bausmę ir galutinę subendrintą bausmę E. J. paskirti laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams.

Vadovaujantis BK 63 str. 4 d., 9 d., šiuo nuosprendžiu paskirtą subendrintą bausmę subendrinti bausmių dalinio sudėjimo būdu su 2014 m. gegužės 5 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta subendrinta bei sumažinta bausme – laisvės atėmimu 6 (šešiems) mėnesiams, prie griežčiausios bausmės iš dalies pridedant švelnesnę bausmę ir galutinę subendrintą bausmę E. J. skirti laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams ir 3 (trims) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 92 str. 1 d., 2 d., 82 str. 1 d. 5 p., 87 str. 2 d. 1 p., 2 p., 5 p., paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 2 (dvejiems) metams, paskiriant E. J. auklėjamojo poveikio priemonę - elgesio apribojimą 12 (dvylikai) mėnesių, įpareigojant jį nuo 22 val. iki 6 val. būti namuose faktinės gyvenamosios vietos adresu, tęsti mokslą arba dirbti bei dalyvauti valstybinių ir nevalstybinių įstaigų bei organizacijų rengiamose socialinio ugdymo ar reabilitacijos priemonėse.

E. J. paskirtas kardomąsias priemones – nepilnamečio atidavimą prižiūrėti ir rašytinį pasižadėjimą neišvykti, iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistas, nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo K. K. ir civilinių ieškovų J. K. ir I. K. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti iš kaltinamojo E. J., o šiam neturint turto ar uždarbio, kurio pakaktų jo padarytai žalai atlyginti, subsidiariai iš jo atstovės pagal įstatymą ir civilinės atsakovės I. J. nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui K. K. 7 000 (septynis tūkstančius) litų ir civiliniams ieškovams J. K. ir I. K. kiekvienam po 2 000 (du tūkstančius) litų kaltinamojo E. J. nusikalstamais veiksmais padarytai neturtinei žalai atlyginti, nustatant, kad ši atstovės pagal įstatymą ir civilinės atsakovės I. J. pareiga pasibaigia, kai jos vaikas - kaltinamasis E. J. - sulaukia pilnametystės, taip pat kai jis prieš pilnametystę įgyja turtą arba uždarbį, kurio pakanka žalai atlyginti. Nukentėjusiajam K. K. priteistų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise iki jo pilnametystės nustatyti jo atstovę pagal įstatymą J. K..

Priteisti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo K. K. atstovei pagal įstatymą ir civilinei ieškovei J. K. iš E. J. 500 (penkis šimtus) litų už advokato padėjėjo teiktas teisines paslaugas.

Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – dėžutę, saugomą Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Centro policijos komisariato daiktinių įrodymų saugojimo saugykloje, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti kaip menkavertę.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.