- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-06-15
- Bylos Nr.
- e2S-1293-638/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-18504-2020-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Diana Labokaitė
- Ieškovas
- V. P.
- Atsakovas
- E. B.
- Kategorijos
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Diana Labokaitė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės V. P. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2021 m. gegužės 6 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės V. P. ieškinį atsakovui E. B. dėl nekilnojamojo daikto pardavimo sutarties nutraukimo, restitucijos taikymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė, patikslinusi ieškinio reikalavimus, prašė pakeisti 2020 m. gegužės 19 d. tarp jos ir atsakovo E. B. sudarytą 2-jų kambarių buto su rūsiu, esančio(duomenys neskelbtini), pirkimo–pardavimo sutarties (toliau – ir sutartis) dalį dėl buto kainos, nustatant, kad butas ieškovei buvo parduotas už 34 000 Eur, nutraukti sutartį ir taikyti restituciją, grąžinant atsakovo nuosavybėn minėtą butą su rūsiu, o ieškovei priteisiant iš atsakovo 34 000 Eur, priteisti iš atsakovo 5 proc. metines palūkanas, skaičiuojamas nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
2. Pirmosios instancijos teisme 2021 m. balandžio 27 d. gautas ieškovės prašymas taikyti laikinąją apsaugos priemonę – įrašą viešame registre dėl buto, esančio(duomenys neskelbtini), nuosavybės teisės perleidimo draudimo. Prašymas grindžiamas tuo, kad ieškinio reikalavimas yra turtinis. Ginčo turto, t. y. buto(duomenys neskelbtini), įvertinimas negalimas dėl šio turto trūkumų (giliai įsiveisusio pelėsio). Dėl to ginčo buto realizavimas bus apsunkintas, o teismo sprendimo įvykdymas bus negalimas ar apsunkintas. Atsakovas nepateikė įrodymų, kad jis neišleido už ginčo butą gautų 34 000 Eur. Todėl tikslinga taikyti laikinąją apsaugos priemonę kitam atsakovo turtui, t. y. butui(duomenys neskelbtini), nes atsakovas gali siekti išvengti civilinės atsakomybės šioje byloje. Ši laikina apsaugos priemonė neapsunkins atsakovo teisių ir interesų, nekliudytų naudotis butu, bet būtų apribota jo teisė disponuoti minėtu turtu.
Atsiliepimas
3. Atsakovas E. B. pateikė atsiliepime į ieškovės prašymą prašė netenkinti minėto prašymo. Ieškovė nepagrindė, kad ieškinio tenkinimo atveju būtų apsunkintas jai galbūt palankaus teismo sprendimo vykdymas. Jei būtų patenkintas ieškinys, atsakovo turto apimtis tik padidėtų, nes jam būtų grąžintas ir ginčo butas, į kurį galėtų būti nukreiptas išieškojimas. Visuotinai žinoma, kad po pandemijos nekilnojamojo turto kainos išaugo. Atsakovas neatliko jokių veiksmų, siekdamas slėpti savo kitą nekilnojamąjį turtą. Jis dirba, gauna darbo užmokestį.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Kauno apylinkės teismas 2021 m. gegužės 6 d. nutartimi ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetė.
5. Teismas sprendė, jog ieškovė nepateikė teismui įrodymų, patvirtinančių atsakovo nesąžiningumą, t. y. kad atsakovas ketina paslėpti ar slepia turimą turtą, ėmėsi kitų nesąžiningų veiksmų, susijusių su jam priklausančiu turtu. Teismas nurodė, kad atsakovas kaip buto savininkas laisvai disponuoja savo turtu, t. y. turi galimybę imtis nesąžiningų veiksmų, siekdamas išvengti galimo išieškojimo. Tačiau galiojantys įstatymai nepreziumuoja asmens nesąžiningumo. Teismas vertino, kad ieškovei nepateikus į bylą įrodymų apie atsakovo veiksmus, patvirtinančius, kad jis ketina paslėpti jam priklausantį turtą ar imtis kitokių nesąžiningų veiksmų, susijusių su šiuo turtu, nėra pagrindo išvadai, kad atsakovas nesąžiningai vengs atsiskaityti su ieškove pagal priimtą procesinį teismo sprendimą. Patenkinus ieškinį, atsakovui bus grąžintas ginčo butas, į kurį, kaip teisingai nurodo atsakovo atstovė, galėtų būti nukreiptas ieškovei grąžintinos sumos išieškojimas.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
6. Atskirajame skunde ieškovė prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2021 m. gegužės 6 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
6.1. Atsakovas nėra sąžiningas, nes siekdamas išvengti mokesčių valstybei mokėjimo, jis įtikinėjimu pasiekė, kad sandoryje pirkimo–pardavimo kaina būtų nurodyta ženkliai mažesnė nei reali pardavimo kaina, t. y. vietoj jam sumokėtų 34 000 Eur, nurodyta 24 000 Eur suma. Be to, iš atsakovo paaiškinimų teisme akivaizdu, kad jis aplinkybę, jog būstas buvo parduotas ne už 24 000 Eur, o 34 000 Eur pripažino ne iš karto, šiuo klausimu keitė poziciją, kas akivaizdžiai rodo asmens nesąžiningumą ir leidžia pagrįstai manyti, kad atsakovas, siekdamas išvengti civilinės atsakomybės, imsis ir kitų veiksmų, t. y. negalėdamas išmokėti ieškovei priteistos turto pirkimo–pardavimo kainos, perleis jam priklausantį kitą turtą, t. y. butą, kuriam laikinąsias apsaugos priemones ieškovė prašė taikyti.
6.2. Nesutiktina ir su teismo padaryta išvada, kad teismui patenkinus ieškinį, ginčo butas atiteks atsakovui, kurį realizavus, bus galima išmokėti ieškovei priteistą sumą. Teismas, padarydamas šias išvadas, nevertino į bylą pateiktų duomenų, kad ginčo turte yra giliai įsiveisęs pelėsis, dėl ko šio trūkumo nepašalinus bus apsunkintas šio turto realizavimas, t. y. giliai įsiveisusį pelėsį pašalinti reikalingas tiek remontas, tiek šių remonto darbų atlikimui reikalingos keliolika tūkstančių siekiančios išlaidos arba jis su šiais trūkumais bus parduotas ženkliai mažesne kaina.
6.3. Vien faktas, kad atsakovas dirba, nėra ir negali būti pagrindu spręsti apie jo galimybes sumokėti priteistą sumą iš darbo užmokesčio, kai teismas neturi duomenų apie atsakovo pajamas. Be to, išieškojimas iš asmens pajamų yra ribojamas CPK nustatyta tvarka. Akivaizdu, kad teismas, darydamas tokias išvadas, jų negrindė jokiais rašytiniais duomenimis. Atsakovas jam už ginčo turtą sumokėtų lėšų – 34 000 Eur neturi. Taip pat neturi ne tik visos sumos, tačiau neturi ir bent jau didesnės dalies šios sumos, kas leistų manyti, kad mažesne kaina perleidus ginčo turtą, likusią sumą būtų galima išmokėti atsakovo sąskaitoje esančiomis lėšomis. Tai, kad atsakovas šių lėšų ar jų dalies neturi, spręstina iš jo atsiliepimo motyvų, nes akivaizdu, kad siekdamas įrodyti galimybę sumokėti priteistą sumą atsakovas šių lėšų ar dalies jų turėjimą būtų pagrindęs rašytiniai įrodymais.
6.4. Teismas, netenkinęs ieškovės prašymo, netinkamai taikė teisės normas reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių taikymą. Skirtingai, nei nurodė teismas, ieškovės reikalavimas padaryti įrašą viešame registre dėl atsakovo nuosavybės teisės perleidimo draudimo niekaip neapsunkina atsakovo teisių naudotis šiuo turtu, todėl teismo padaryta išvada dėl šios priemonės neproporcingumo yra nepagrįsta. Pažymėtina, kad tokios laikinosios apsaugos priemonės taikymas ne tik užkirstų kelią šio turto perleidimui, tačiau ir kitokiam išieškojimo iš jo apsunkinimui – fiktyviam jo įkeitimui ir pan.
Atsiliepimas
7. Atsakovas atsiliepimu prašo teismo nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
7.1. Sandorio kaina yra bylos nagrinėjimo dalykas, t. y. aplinkybės, kurios bus nustatytos įvertinus visus byloje esančius įrodymus išnagrinėjus bylą visiškai ir teismui išėjus priimti sprendimo. Todėl ginčijama sandorio kaina, t. y. kokias aplinkybes dėl sandorio kainos nurodė ieškovė ir kokias atsakovas, negali būti vertinamos iš viso sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių, nes įsiteisėjusio teismo sprendimo dėl šių aplinkybių vertinimo, nėra.
Šalies argumentai
7.2. Ieškovė klaidina teismą, teigdama, kad tariamus 34 000 Eur atsakovas pripažino ne iš karto, šiuo klausimu tariamai keitė poziciją ir t.t. Atsakovas pardavė butą už 25 000 Eur, ką nuo pat bylos nagrinėjimo pradžios tvirtino ir tvirtina. Ieškovės bandymas kažkokiame tarpiniame teismo procesiniame dokumente fiksuoti 34 000 Eur, o ne 25 000 Eur kainą kaip atsakovo tariamai pripažintą, prieštarauja dėl paties ginčo dalyko.
7.3. Ieškovė deklaratyviai samprotauja apie galimas išieškojimo iš ginčo buto perspektyvas be jokių įrodymų. Nei šiuo metu žinoma, kiek būtų įvertintas ginčo butas vykdymo procese, nei kokia būtų jo pardavimo kaina vykdymo procese.
7.4. Atsakovas neturi jokių intencijų slapstyti turtą, neatliko jokių veiksmų, kurie rodytų, kad atsakovas siektų išvengti būsimo teismo sprendimo, ir tokių įrodymų ieškovė nepateikė. Jei ieškovas būtų turėjęs tokią valią perleisti savo turtą tretiesiems asmenims, jis tikrai būtų pasinaudojęs tokia galimybe iki prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių teikimo, nes jokių apribojimų perleisti savo kitą turtą nebuvo. Kaip matyti iš registrų centro išrašo, jokių pažymų perleidimo sandoriui išimta nebuvo ir ieškovė tokių įrodymų nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis, 338 straipsnis).
9. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atmestas ieškovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teisėtumo ir pagrįstumo.
10. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį, laikinųjų apsaugos priemonių taikymui yra būtina nustatyti dvi sąlygas: 1) ieškovo reikalavimas yra tikėtinai pagrįstas; 2) nustatyta teismo sprendimo neįvykdymo arba įvykdymo pasunkėjimo rizika. Nesant bent vienos iš pirmiau nurodytų sąlygų, laikinųjų apsaugos priemonių taikymas negalimas. Pareiga įrodyti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygas tenka tokį prašymą pateikusiam asmeniui.
11. Teismų formuojamoje laikinųjų apsaugos priemonių instituto normų taikymo bei aiškinimo praktikoje ne kartą pasakyta, kad spręsdamas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo teismas nenagrinėja ieškinio pagrįstumo iš esmės, netiria ir nevertina ieškinio faktinių ir teisinių argumentų ar juos patvirtinančių įrodymų (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-674/2014; Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1194/2014). Pagal prima facie (ieškinio preliminaraus pagrįstumo) doktriną atliekamo ieškinio pagrįstumo vertinimo tikslas yra teismo įsitikimas, ar bylą išnagrinėjus iš esmės galėtų būti priimtas palankus teismo sprendimas materialinį reikalavimą pareiškusiai šaliai (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1040/2013; Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2476/2013).
12. Pirmosios instancijos teismas, preliminariai įvertinęs ieškinio motyvus, padarė išvadą, kad pasitvirtinus ieškinyje nurodytoms aplinkybėms ieškinio reikalavimai gali būti patenkinti (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.334 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 6.399 straipsnis, 6.223 straipsnio 2 dalis). Teismas konstatavo, kad ieškovės ieškinys preliminariai pagrįstas.
13. Iš ieškinio turinio matyti, kad ieškovė reiškia ieškinį atsakovui, kuriuo prašo pakeisti 2020 m. gegužės 19 d. tarp jos ir atsakovo E. B. sudarytą 2-jų kambarių buto su rūsiu, esančio(duomenys neskelbtini), pirkimo–pardavimo sutarties dalį dėl buto kainos, nustatant, kad butas ieškovei buvo parduotas už 34 000 Eur, nutraukti sutartį ir taikyti restituciją, grąžinant atsakovo nuosavybėn minėtą butą su rūsiu, o ieškovei priteisiant iš atsakovo 34 000 Eur. Nagrinėjamu atveju nenustatyta, kad ieškovė pasirinko akivaizdžiai neleistiną ar objektyviai neįmanomą teisių gynimo būdą, nenustatyta kitų aplinkybių, liudijančių, kad ieškinys tikrai negalėtų būti patenkintas. Tačiau pažymėtina, kad ieškinyje nurodytos aplinkybės ir argumentai susiję su tuo, kad atsakovas perdavė ieškovei netinkamos kokybės nekilnojamąjį daiktą, taip pat dėl ieškovės ginčijamos sandorio kainos, bus įvertinti nagrinėjant bylą iš esmės.
14. Būtinybę taikyti laikinąsias apsaugos priemones ieškovė atskirajame skunde iš esmės grindžia tuo, kad atsakovas, siekdamas išvengti civilinės atsakomybės, t. y. negalėdamas išmokėti ieškovei priteistos turto pirkimo–pardavimo kainos, perleis jam priklausantį kitą turtą, be to, ginčo turte yra giliai įsiveisęs pelėsis, dėl ko šio trūkumo nepašalinus bus apsunkintas šio turto realizavimas. Ieškovės teigimu, atsakovas jam už ginčo turtą sumokėtų lėšų – 34 000 Eur neturi.
15. Pažymėtina, kad naujausioje ir aktualiausioje Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje jau ne kartą buvo akcentuota, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas savaime materialinių vertybių nesukuria, o tik padeda išsaugoti antrosios ginčo šalies (atsakovo) turtą, kai esama duomenų apie galbūt nesąžiningų veiksmų atlikimą, sąmoningą siekį pabloginti savo turtinę padėtį ir taip išvengti išieškojimo iš šio turto pagal teismo sprendimą, t. y. laikinųjų apsaugos priemonių instituto paskirtis yra ne kaupiamoji, o konservacinė (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1092-943/2016; 2017 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1494-464/2017), todėl laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tada, kai yra bent tikėtinų duomenų apie galimą atsakovo nesąžiningumą, jo ketinimus paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1092-943/2016; 2017 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-50-464/2017; 2017 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-835-464/2017; 2018 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-195-943/2018 ir kt.).
16. Nagrinėjamu atveju pažymėtina, kad areštas taikytinas tuomet, kai grėsmė būsimo teismo sprendimo sėkmingam įvykdymui galėtų kilti dėl atsakovo nesąžiningais pripažintų veiksmų, kuriais specialiai siekiama sumažinti turimo turto masę, bet ne dėl to, kad atsakovas neturi pakankamai turto/piniginių lėšų, kurių užtektų reikalavimams patenkinti. Teismas, spręsdamas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių, nesprendžia ginčo iš esmės, o tik užtikrina ginčo šalies interesų būsimą įgyvendinimą, jei tai yra būtina ir yra pateikti atitinkami įrodymai. Ieškovės argumentai apie įsisenėjusį pelėsį ir su juo susijusius keliolika tūkstančių siekiančius remontus, apsunkintą šio turto realizavimą, galimą pardavimą ženkliai mažesne kaina, yra deklaratyvūs, niekuo nepagrįsti argumentai ir nepagrindžiantys neproporcingų laikinųjų apsaugos priemonių taikymą atsakovo atžvilgiu. Sandorio kaina yra ginčo dalykas ir aplinkybės, susijusios su sandorio kaina, bus nustatytos išsprendus ginčą iš esmės.
17. Pažymėtina, kad šalys civiliniame procese yra lygios, ir vien ieškinio pateikimas ieškovei nepateikus įrodymų, jog atsakovas vengs vykdyti teismo sprendimą arba atlieka ar atliks ateityje veiksmus, kuriais siekiama sumažinti galimybes įvykdyti teismo sprendimą, nesudaro pagrindo varžyti atsakovo teisių taikant laikinąsias apsaugos priemones. Nenustačius atsakovo nesąžiningumo ir/ar bent didesnės tikimybės, kad jis sieks išvengti galimai jai nepalankaus teismo sprendimo įvykdymo, nėra pagrindo laikinųjų apsaugos priemonių instituto taikymui. Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo argumentams, kad ieškovė nepateikė teismui įrodymų, patvirtinančių atsakovo nesąžiningumą, t. y. kad atsakovas ketina paslėpti ar slepia turimą turtą, ėmėsi kitų nesąžiningų veiksmų, susijusių su jam priklausančiu turtu.
18. Konstatuotina, jog ieškovė neįrodė teismo sprendimo įvykdymo grėsmės – vienos iš būtinųjų sąlygų laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti.
19. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti skundžiamos nutarties, todėl atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
atskirąjį skundą atmesti.
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. gegužės 6 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.