Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo teisėja Eglė Surgailienė, sekretoriaujant Jevgenijai Grigorjevai, dalyvaujant pareiškėjo UAB „Vilniaus energija“ atstovei Daivai Norkeliūnaitei, suinteresuoto asmens Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos atstovui Algirdui Paulauskui, kitiems suinteresuotiems asmenims nesant, viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo UAB „Vilniaus energija“ pareiškimą dėl skolininko turto dalies nustatymo, suinteresuoti asmenys byloje skolininkė N. V., skolininkės sutuoktinis S. V., antstolis Ramūnas Kamarauskas, kreditoriai Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos, AB LESTO, UAB „Naujininkų ūkis“ ir AB „Lietuvos dujos“. Teismas

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus miesto 3 apylinkės teismas priėmė pareiškėjo UAB „Vilniaus energija“ pareiškimą dėl skolininko turto dalies nustatymo, suinteresuoti asmenys byloje N. V., S. V., antstolis Ramūnas Kamarauskas, kuriuo pareiškėjas prašė nustatyti skolininkės N. V. turto dalį, esančią bendroje su S. V. nuosavybėje, nustatyti, kad S. V. priklauso buto adresu (duomenys neskelbtini) 1/2 dalis, nustatyti kad N. V. priklauso buto adresu (duomenys neskelbtini) 1/2 dalis, nustatyti naudojimosi butu tvarką: virtuvę, vonią, tualetą ir koridorių palikti bendram šalių naudojimui. Vieną kambarį palikti naudotis N. V., kitą kambarį – S. V. (b.l. 1-2). Teismo posėdžio metu pareiškėjo atstovė patiksimo reikalavimą dėl naudojimosi tvarkos turtu nustatymo ir prašė skirti skolininkei naudotis gyvenamąjį kambarį, plane pažymėta indeksu „7“ (18,95 kv.m ploto), skolininkės sutuoktiniui – gyvenamąjį kambarį, plane pažymėtą indeksu „8“ (12,92 kv.m ploto) (b.l. 123).

Suinteresuoti asmenys N. V., S. V., antstolis R. Kamarauskas, kreditorių AB LESTO, UAB „Naujininkų ūkis“ ir AB „Lietuvos dujos“ atstovai į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdžio vietą ir laiką informuoti įteikiant jiems šaukimus (b.l. 93-97). Antstolis prašo nagrinėti bylą jam nedalyvaujant (b.l. 119).

Motyvuojamoji dalis

Prašymas tenkintinas dalyje (CPK 667 str., 178 str.).

Ištyrus rašytinius bylos ir antstolio pateiktų vykdomųjų bylų Nr.0055/07/02290, Nr.0055/07/02580, Nr.0055/09/02935, Nr.0055/10/03617 ir Nr.0055/12/01014 kopijų rašytinius dokumentus, nustatyta, kad antstolis R. Kamarauskas išieškotojo UAB „Vilniaus energija“ naudai vykdo Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo išduotus vykdomuosius dokumentus pagal 2007 m. gegužės 29 d. teismo įsakymą dėl 2.527,52 Lt skolos, 109,07 Lt delspinigių ir 25,67 Lt bylinėjimosi išlaidų (civilinės bylos Nr.L-2-2970-614/2007, neišieškotos skolos likutis – 508,07 Lt), 2009 m. balandžio 28 d. sprendimą už akių dėl 3.092,31 Lt skolos, 162,73 Lt delspinigių, 580,90 Lt bylinėjimosi išlaidų (2009-06-04 teismo išduotas vykdomasis raštas Nr.2-3972-391/2009, skolos likutis - 3.121,42 Lt), 2010 m. rugpjūčio 23 d. sprendimą už akių dėl 3.890,42 Lt skolos, 214,10 Lt delspinigių bei 605,90 Lt bylinėjimosi išlaidų (2010-09-29 išduotas teismo vykdomasis raštas Nr.2-5554-590/2010, skolos likutis – 4.474,95 Lt) bei procesinių palūkanų išieškojimo iš skolininkės N. V. (b.l. 83-86). Po pareiškėjo kreipimosi į teismą išieškotojas papildomai antstoliui pateikė vykdyti 2012-01-20 Vilniaus m. 3 apylinkės teismo išduotą vykdomąjį raštą Nr.2-6529-653/2011 dėl 1.964,67 Lt skolos, 23,70 Lt palūkanų ir 451,05 Lt bylinėjimosi išlaidų bei procesinių palūkanų ieškojimo iš skolininkės N. V.. 2007-10-09 turto arešto aktu antstolis areštavo 1/2 dalį, o 2012-03-07 patvarkymu pakeisdamas minimą turto arešto aktą – areštavo visą 53,78 kv.m ploto butą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir, vadovaudamasis CPK 667 str., 2012-03-07 pasiūlė išieškotojui kreiptis į teismą dėl skolininkės N. V. turto dalies, kuri yra bendra jungtinė nuosavybė su S. V., santuokoje įgyto turto dalies nustatymo (b.l. 3-6).

Kaip matyti iš bylos dokumentų, antstolio areštuotas butas Nekilnojamojo turto registre registruotas skolininkės N. V. nuosavybės teise pagal 1993-03-22 pirkimo–pardavimo sutartį Nr.16-779 pagal LR 1991.05.28 Įstatymą Nr.I-1374 (b.l. 7). Skolininkė N. V. 1985-08-30 įregistravo santuoką su V. V.. Iš vykdomųjų bylų matyti, kad kito skolininkės turto (pajamų) neužtenka, kad būtų patenkinti kreditorių reikalavimai.

Vykdymo proceso normų nustatyta, kad išieškojimas iš fizinių asmenų nukreipiamas į turtą, jo dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, taip pat jo dalį jungtinėje nuosavybėje (CPK 666 str. 1 d.). CPK 667 str. 1 d. nurodyta, kad, jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenims, dalis nenustatyta, antstolis aprašo ir areštuoja bendrą turtą ir pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendrosios nuosavybės dalyviams, kreiptis su prašymu į teismą dėl skolininko bendros dalies, esančios bendra su kitas asmenimis nuosavybe, nustatymo. Jei nustatoma skolininko dalis į nekilnojamąjį daiktą, teismas kartu turi nustatyti naudojimosi nekilnojamojo daikto dalimi, priklausančia skolininkui, tvarką (CPK 667 str. 2 d.). Įsiteisėjus teismo nutarčiai, kuria nustatyta skolininko turto, esančio bendrąja nuosavybe, dalis, išieškojimas nukreipiamas į skolininko turto dalį (CPK 667 str. 3 d.). Tačiau išieškotojas turi teisę reikalauti nustatyti skolininko dalį taip, kad būtų galima iš jos išieškoti (CPK 667 str. 4 d.). Iš šios procesinės normos turinio išplaukia, kad CPK 667 str. pagrindu teismas gali nustatyti bendrosios nuosavybės bendraturčių idealiąsias ir (ar) realiąsias dalis. Šios dalys turi būti nustatytos taip, kad būtų įmanoma išieškoti, nes priešingu atveju teismo sprendimo įvykdymas taptų negalimas. Tai pagrindžiama ir materialinės teisės norma (CK 4.80 straipsnio 3 dalis), kurioje nustatyta, kad bendraturčio kreditorius turi teisę reikalauti atidalyti skolininko dalį, kad būtų galima išieškoti.

Šioje byloje dėl skolininkės N. V. dalies, esančios bendra su sutuoktiniu S. V. nuosavybe, kreipėsi išieškotojas. Turtas, kuriame prašoma nustatyti skolininko dalį, yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Jeigu nustatoma skolininko turto dalis bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje, turi būti taikomos CK 3.116–3.129 str. nuostatos. Pagal CK 3.117 str. preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios, byloje nėra nustatyta aplinkybių, leidžiančių nukrypti nuo šio principo. Teismas nustato skolininkės turto idealiąją dalį, t. y. jos teisę į 1/2 dalį buto.

Pagal pareikštą UAB „Vilniaus energija“ prašymą nėra galimybės nustatyti realiąją skolininkės turto dalį (CPK 187 str.). Antstolio areštuotas butas, priklausantis sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise yra dviejų kambarių butas. Iš pareiškėjo prašymu išreikalautos kadastro registro bylos dokumentų – buto plano ir patalpų eksplikacijos (b.l. 38-40) matyti, jog butą sudaro virtuvė, vonia, tualetas, sandėliukas, koridorius ir du gyvenamieji kambariai, kurių plotas 18,95 kv.m (plane pažymėtas indeksu „7“), ir 12,92 kv.m ploto (plane pažymėtas indeksu „8“). Pagal pareiškėjo prašymą teismas negali nenukrypdamas nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo nustatyti naudojimosi butu tvarką taip kaip prašo išieškotojas (pareiškėjas) ir nustatyti naudojimosi butu tvarką priskirdamas skolininkei didesnį kambarį, pažymėtą indeksu „7“, o skolininkės sutuoktiniui – pažymėtą indeksu „8“. Teismas taip pat pažymi, kad pareiškėjas neatsižvelgė į tai, kad ginčo butą sudaro du neizoliuoti kambariai ir kad skolininkė į jai prašomą priskirti kambarį galėtų patekti tik per skolininkės sutuoktiniui prašomą priskirti kambarį, pažymėtą indeksu „8“. Dėl šios priežasties išieškojimas iš skolininkei priklausančios bendro turto dalies nebūtų galimas.

Formuodamas vieningą praktiką, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra nurodęs, kad nagrinėjamos kategorijos bylose, skirtingai nei, pavyzdžiui, darbo, šeimos, ypatingosios teisenos, bankroto bei kitose bylose, kuriose pagal įstatymą teismas privalo veikti ex officio - rinkti įrodymus ir savo iniciatyva, teismas neprivalo būti aktyvus įrodymų rinkimo, teisių gynimo procese. Šios kategorijos bylose galioja dispozityvumo, rungimosi principai, teismas sprendžia ginčą neperžengdamas suformuluotų reikalavimų, prašymų ribų pagal dalyvaujančių byloje asmenų pateiktus įrodymus. Dėl to, esant konkrečiai suformuluotam pareiškėjo prašymui dėl naudojimosi tvarkos nustatymo, teismas neturi pagrindo, laikydamasis CK 3.123 straipsnio nuostatų, spręsti dėl pareiškėjo prašymo tenkinimo mažesne apimtimi, pavyzdžiui, dėl jo idealiąją dalį atitinkančios realios dalies turte nustatymo, t. y. atidalyti konkrečią buto dalį ir nustatyti naudojimosi kitokią naudojimosi tvarką. Minėta, kad teismas šios kategorijos bylose ex officio nėra aktyvus, o pats pareiškėjas, kurio pareiga, nurodžius reikalavimo dalyką, pateikti reikalingus įrodymus, nepateikė teismui įrodymų apie galimybę konkrečią buto dalį atidalyti (esant pagrindui ir galimybei atlikus pertvarkymus ar rekonstrukciją) natūra ar nustatyti naudojimosi ja tvarką ir pan. Tačiau pagal formuojamą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką varžytynių dalykas gali būti ne tik suformuota ir individualiai apibrėžta daikto dalis, bet ir teisė į jį (idealioji dalis) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. kovo 6 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje I. G. v. antstolis R. B., L. Ž., bylos Nr.3K-3-83/2012; 2006 m. rugsėjo 6 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje R. T. v. antstolė D. M. ir kt., bylos Nr. 3K-3-448/2006; 2007 n, gruodžio 5 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje L. B. W. B. v. A. D., bylos Nr. 3K-3-542/2007). Kasacinis teismas pabrėžė, kad nustatyti naudojimosi tvarką visų pirma turi būti suinteresuotas skolininkas, nes, tą padarius, atsiranda galimybė jam priklausančią turto dalį realizuoti už aukštesnę kainą. Tai reiškia, kad skolininkė, siekdama pasinaudoti galimybe jai priklausančią ginčo turto dalį parduoti už aukštesnę kainą, turi teisę tartis su bendrosios nuosavybės dalyviais dėl naudojimosi daiktu tvarkos nustatymo arba kreiptis dėl šios teisės įgyvendinimo į teismą (CK 4.81 str.). Šios teisės (nustatyti naudojimosi tvarką) įgyvendinimas neturėtų būti priskiriamas tik išieškotojui ir antstoliui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gruodžio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje L. B. W. B. v. A. D., bylos Nr. 3K-3-542/2007).

Šiais argumentais teismas daro išvadą, kad pareiškėjo prašymas gali būti tenkinamas dalyje – nustatant skolininkės N. V. idealiąją dalį bendrame su sutuoktiniu turte, tačiau dėl, išdėstytų argumentų, negali būti patenkintas pilna apimtimi (CPK 178 str., 667 str.).

Teismas nenustatė dalyvaujančių byloje asmenų skirtingo suinteresuotumo bylos baigtimi, todėl procesinių dokumentų įteikimo per antstolį išlaidos išieškotojui nėra priteisiamos (CPK 443 str. 6 d.).

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Išieškotojo UAB „Vilniaus energija“ prašymą tenkinti iš dalies.

Nustatyti skolininkės N. V. (a. k. (duomenys neskelbtini) turto, esančio bendra jungtine nuosavybe su sutuoktiniu S. V. (a. k. (duomenys neskelbtini) dalį: nustatyti, kad skolininkei N. V. asmeninės nuosavybės teise priklauso 1/2 dalis 53,78 kv.m ploto buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

Likusioje dalyje prašymą atmesti.

Nutartis per 7 dienas nuo nutarties priėmimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto 3 apylinkės teismą.