Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Artūras Šumskas, išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą pagal D. P. apeliacinį skundą dėl Vilniaus m. 2 apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 7 d. nutarties, kuria paliktas galioti Valstybinės Kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos Vilniaus regiono departamento 2012 m. liepos 23 d. nutarimas, kuriuo D. P., a.k. (duomenys neskelbtini) pripažintas kaltu ir nubaustas 1500 (vieno tūkstančio penkių šimtų) litų dydžio bauda už Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 145 str. 3 d. numatyto pažeidimo padarymą.

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. P. nubaustas už tai, kad jis būdamas UAB „Rivona“ transporto padalinio vadovas ir už krovinių vežimo veiklą atsakingas asmuo netinkamai organizavo krovinių vežimo veiklą, t.y. kaip vežėjas nekontroliavo krovinio išdėstymo ir tvirtinimo, kad būtų laikomasi transporto priemonės pakrovimo normų, kaip nustatyta Krovinių, vežamų kelių transporto priemonėmis, išdėstymo ir tvirtinimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2008 m. vasario 21 d. įsakymu Nr. 3-56, 9 punkto reikalavimuose, dėl ko vairuotojas V. Z. 2012 m. birželio 13 d. apie 17.25 val. vairavo UAB “Rivona“ priklausantį automobilį „Volvo FH“ valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) su priekaba „Schmitz ZKO18L“, valstybinis Nr. CK103, ir vyko maršrutu Kėdainiai-Klaipėda, transporto priemonių junginiu, kurio varančiųjų ašių grupės apkrova – 20,47 t., t.y. transporto priemonių junginio faktinė varančiųjų ašių grupės apkrova 1,47 t viršijo leistiną 19 t apkrovą, kurios leistinas dydis nustatytas Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2002 m. vasario 18 d. įsakymu Nr. 3-66, patvirtintų maksimalių leidžiamų transporto priemonių matmenų, leidžiamų ašies apkrovų, leidžiamų bendrųjų masių III skirsnio 5.3 punkte. Vairuotojas V. Z. važiuodamas leistinas apkrovas viršijančia transporto priemone neturėjo specialaus, nustatytos formos leidimo, suteikiančio teisę važiuoti sunkiasvore transporto priemone Lietuvos Respublikos keliais. Tuo transporto padalinio vadovas D. P. pažeidė Lietuvos Respublikos Kelių įstatymo 20 str. reikalavimus, Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo 8 str. 1 d. reikalavimus, Lietuvos Respublikos Kelių transporto kodekso 32 str. 1 d. reikalavimus, Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2008 m. vasario 21 d. įsakymu Nr. 3-56, patvirtintų „Krovinių, vežamų kelių transporto priemonėmis, išdėstymo ir tvirtinimo taisyklių“ 9 p. reikalavimus, Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2012 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. 3-289 patvirtinto „Dėl leidimų važiuoti valstybinės reikšmės keliais didžiagabaritinėmis ir (ar) sunkiasvorėmis transporto priemonėmis išdavimo ir mokesčio už važiavimą valstybinės reikšmės keliais tokiomis priemonėmis mokėjimo, administravimo ir kontrolės tvarkos aprašo“ 4 p. reikalavimus, tokiais savo veiksmais padarė administracinį teisės pažeidimą už kurį numatyta atsakomybė pagal ATPK 145 str. 3 d.

2012 m. lapkričio 7 d. nutartimi Vilniaus m. 2 apylinkės teismas D. P. skundo netenkino ir Valstybinės Kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos Vilniaus regiono departamento 2012 m. liepos 23 d. nutarimą paliko nepakeistą.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas netenkintinas.

ATPK 145 str. 3 d. numato, kad važiavimas be leidimo kelių transporto priemonėmis (jų junginiais) viršijant leidžiamą ašies (ašių) apkrovą ir (ar) leidžiamą bendrą svorį, taip pat važiavimas be leidimo kelių transporto priemonėmis (jų junginiais), kurių matmenys su kroviniu ar be jo viršija leidžiamus, – užtraukia baudą vairuotojams nuo penkių šimtų iki vieno tūkstančio litų ir įmonių vadovams ar jų įgaliotiems asmenims, kuriems pavesta vadovauti krovinių ar keleivių vežimo veiklai, – nuo vieno tūkstančio iki dviejų tūkstančių litų.

Patikrinus bylą įrodymų vertinimo ir teisės taikymo aspektais, konstatuotina, kad D. P. kaltė dėl ATPK 145 str. 3 d. numatyto pažeidimo padarymo yra pilnai įrodyta.

Pagal Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2002 m. vasario 18 d. įsakymu Nr. 3-66 patvirtintų maksimalių leidžiamų transporto priemonių matmenų, leidžiamų ašies (ašių) apkrovų, leidžiamos bendrosios masės III skirsnio 5.3 punktą, transporto priemonių junginio varančiųjų ašių grupės apkrova neturi viršyti 19 tonų svorio. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad ankščiau paminėtai transporto priemonės varančiųjų ašių grupei buvo nustatyta 20,47 tonos apkrova. Taigi transporto priemonių junginio faktinė varančiųjų ašių grupės apkrova buvo viršyta 1,47 tonos. Pagrindo abejoti Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie susisiekimo ministerijos pareigūnų svėrimo kvite Nr. 23443 užfiksuotų duomenų teisingumu, pagrindo nėra (b.l.39).

Vairuotojas V. Z. važiuodamas leistinas apkrovas viršijančia transporto priemone neturėjo specialaus, nustatytos formos leidimo, suteikiančio teisę važiuoti sunkiasvore transporto priemone Lietuvos Respublikos keliais. Leidimai važiuoti tokiomis transporto priemonėmis valstybinės reikšmės keliais išduodami Susisiekimo ministerijos nustatyta tvarka. Vairuojas su svėrimo rezultatais ir padarytu pažeidimu sutiko, savo kaltę pripažino, paskirtą baudą sumokėjo, vminėti svėrimo rezultatai ir visos faktinės aplinkybės iki šiol nėra nuginčytos jokiais objektyviais įrodymais, jų neginčija ir nubaustasis.

Pagal Lietuvos Respublikos Kelių transporto kodekso 32 str. 1 d. vežėjas privalo tikrinti, ar

pakrauto krovinio išdėstymas ir tvirtinimas atitinka eismo saugumo reikalavimus ir kitas krovinių vežimo sąlygas. Remiantis UAB „Rivona“ direktoriaus 2009 m. lapkričio 13 d. įsakymu Nr.R-19965/1 „Dėl atsakingo asmens paskyrimo“ transporto padalinio vadovas D. P. pakirtas licencijuojamos kelių transporto veiklos vadovaujančiu asmeniu (b.l.40), todėl yra tinkamas administracinės atsakomybės pagal ATPK 145 str. 3 d. subjektas. Savo pareigas D. P. vykdo pats ar per vairuotoją, todėl ir atsakomybė kyla dviems subjektams. Tokiu būdu, tiek vadovo įgaliotas asmuo, tiek vairuotojas vykdydami savo veiklą privalo imtis visų reikalingų priemonių, kad būtų laikomasi visų teisės aktų reikalavimų, o to neužtikinus, privalo prisiimti ir visą su tu susijusią atsakomybę. Tai, kad buvo nustatytas pažeidimas, leidžia spręsti, kad D. P. taikytos priemonės nebuvo pakankamos, kad jam pavaldūs darbuotojai nedarytų pažeidimų. Išanalizavus visą byloje esančią medžiagą konstatuotina, kad D. P. netinkamai organizavo krovinių vežimo veiklą, nesiėmė visų būtinų ir pakankamų priemonių, jog UAB „Rivona“ vairuotojas nepadarytų administracinio teisės pažeidimo. Kaip jau minėta ankščiau ATPK 145 str. 3 d. numato, kad šioje dalyje numatyto pažeidimo padarymas užtraukia baudą vairuotojams ir įmonių vadovams ar jų įgaliotiems asmenims. Tokiu būdu, kaip teisingai nurodo apylinkės teismas, įstatymas nesuteikia teisės administracinės atsakomybės klausimą sprendžiančiai institucijai pasirinkti administracinės atsakomybės subjektą, t.y. įstatymas nustato, jog už šį pažeidimą atsako abu asmenys ir vairuotojas, ir įmonės vadovas ar jo įgaliotas asmuo (šiuo atveju D. P.).

Apelianto teiginys, kad jis ėmėsi visų įmanomų veiksmų, kad būtų išvengta pažeidimo, kad organizuojant darbą kyla daug sunkumų susijusių su maksimalių leidžiamų transporto priemonių matmenų, leidžiamų ašies apkrovų dydžių, laikymusi ir kontrole, savaime nešalina jo atsakomybės ir negali būti pagrindu netaikyti administracinės atsakomybės ar švelninti paskirtą nuobaudą. Nubaustojo skundo argumentas, kad jis krovinio pakrovimo metu nedalyvavo, todėl negalėjo užtikrinti tinkamo krovinio išdėstymo atmestinas, kadangi ši aplinkybė jo veikos kvalifikavimui teisinės reikšmės neturi. Pažymėtina, kad analogišką dviejų subjektų baudimo pagal ATPK 145 str. 3 d. praktiką nuosekliai aiškindamas minėto ATPK straipsnio dispoziciją yra suformavęs Lietuvos Respublikos vyriausiasis administracinis teismas savo nutartyse: Nr. N575-2748/2011, Nr. N444-302/2011, Nr. N261-1106/2012, Nr. N575-129/2012).

Apeliaciniame skunde D. P., be kita ko, nurodo, kad pirmosios instancijos teismo nutartis nemotyvuota, kadangi nenurodyti jokie įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados. Pažymėtina, kad tokiai savo pozicijai pagrįsti pažeidėjas nepateikia jokių teisiškai reikšmingų argumentų. Byloje yra nustatyti pažeidimo tiek objektyviosios, tiek subjektyviosios pusės elementai ir apylinkės teismo įvertinti, be to, apeliantas nepateikė jokių reikšmingų aplinkybių, kurias reikėtų pirmosios instancijos teismui tirti ir motyvuoti norint jomis remtis, ar jas atmesti.

Atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes konstatuotina, kad D. P. pagrįstai patrauktas administracinėn atsakomybėn už ATPK 145 str. 3 d. numatyto pažeidimo padarymą.

Pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 str. 1 d.), tinkamai, t.y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 str.) ir priėmė teisingą procesinį sprendimą.

Įvertinus išdėstytas aplinkybes darytina išvada, kad naikinti ar keisti Vilniaus m. 2 apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 7 d. nutarties bei Valstybinės Kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos Vilniaus regiono departamento 2012 m. liepos 23 d. nutarimo D. P. apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 302¹² str. 1 d. 1 p.

nutarė:

Vilniaus m. 2 apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 7 d. nutartį palikti nepakeistą.

D. P. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.