Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo teisėjas Gediminas Viederis, sekretoriaujant Vitai Jurgaitienei, išnagrinėjęs asmens, dėl kurio priimtas nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje, D. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos piliečio, gyv. (duomenys neskelbtini), skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Valstybinės Kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos Vilniaus regiono departamento vyriausioji specialistė A. G. 2012 m. liepos 23 d. priėmė nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo D. P. pripažino kaltu padarius Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 145 straipsnio 3 dalyje numatytą pažeidimą ir paskyrė 1 500 Lt baudą. Šiame nutarime konstatuota, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ transporto padalinio vadovas ir už krovinių vežimo veiklą atsakingas D. P. netinkamai organizavo krovinių vežimo veiklą, t. y. kaip vežėjas nekontroliavo krovinio išdėstymo ir tvirtinimo, kad būtų laikomasi transporto priemonės pakrovimo normų, kaip nustatyta Krovinių, vežamų kelių transporto priemonėmis, išdėstymo ir tvirtinimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2008 m. vasario 21 d. įsakymu Nr. 3-56 9 punkto reikalavimuose, dėl ko vairuotojas V. Z. 2012 m. birželio 13 d. apie 17.25 val. vairavo UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį automobilį „Volvo FH“, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini) su priekaba „Schmitz ZKO18L“, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini), ir vyko maršrutu Kėdainiai-Klaipėda, transporto priemonių junginiu, kurio varančiųjų ašių grupės apkrova – 20,47 t, t. y. transporto priemonių junginio faktinė varančiųjų ašių grupės apkrova 1,47 t viršijo leistiną 19 t apkrovą, kurios leistinas dydis nustatytas Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2002 m. vasario 18 d. įsakymu Nr. 3-66, patvirtintų maksimalių leidžiamų transporto priemonių matmenų, leidžiamų ašies (ašių) apkrovų, leidžiamų bendrųjų masių III skirsnio 5.3 punkte. Vairuotojas V. Z. važiuodamas leistinas apkrovas viršijančia transporto priemone neturėjo specialaus, nustatytos formos leidimo, suteikiančio teisę važiuoti sunkiasvore transporto priemone Lietuvos Respublikos keliais. Tuo transporto padalinio vadovas D. P. pažeidė Lietuvos Respublikos Kelių įstatymo 20 straipsnio reikalavimus, Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies reikalavimus, Lietuvos Respublikos kelių transporto kodekso 32 straipsnio 1 dalies reikalavimus, Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2008 m. vasario 21 d. įsakymu Nr. 3-56 patvirtintų „Krovinių, vežamų kelių transporto priemonėmis, išdėstymo ir tvirtinimo taisyklių“ 9 punkto reikalavimus, Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2012 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. 3-289 patvirtinto „Dėl leidimų važiuoti valstybinės reikšmės keliais didžiagabaritėmis ir (ar) sunkiasvorėmis transporto priemonėmis išdavimo ir mokesčio už važiavimą valstybinės reikšmės keliais tokiomis transporto priemonėmis mokėjimo, administravimo ir kontrolės tvarkos aprašo“ 4 punkto reikalavimus.

D. P. skunde, pateikdamas nuorodas į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis, argumentuoja ATPK 9, 250, 260, 256, 284 straipsnių taikymo praktiką, pateikia nuorodas į nutarime išvardytus teisės aktus, už kurių pažeidimą jis nubaustas, ir teigia, kad jam negali kilti atsakomybė pagal ATPK 145 straipsnio 3 dalį, kadangi UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2009 m. lapkričio 26 d. buvo patvirtintos Transporto skyriaus darbo tvarkos taisyklės, pagal kurias vairuotojas-ekspeditorius įpareigojamas stebėti ir būti atsakingu už tai, kad įmonės transporto priemonė neviršytų leidžiamos ašies (ašių) apkrovos, leidžiamo bendro svorio ir leidžiamų transporto priemonių matmenų (nuostatų 2.2 punkto 3 papunktis). Vairuotojas V. Z. su šiomis taisyklėmis buvo supažindintas pasirašytinai. Nustatyti efektyvų kontrolės mechanizmą, įgalinantį užkirsti kelią tokios rūšies pažeidimams, kai kroviniai vežami skirtingose vietovėse, o įmonės vairuotojai nėra pakankamai rūpestingi ir atidūs, yra sudėtinga. Skunde taip pat teigiama, kad paskirta 1 500 Lt bauda yra neproporcingai didelė, o byloje surinktų įrodymų visuma leidžia daryti tik prielaidą, kad D. P. galėjo padaryti administracinį teisės pažeidimą, tačiau nesudaro pagrindo pagrįstam administracinio teisės pažeidimo fakto ir sudėties konstatavimui. D. P. prašo skundžiamą nutarimą panaikinti ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti, nesant jo veiksmuose administracinio teisės pažeidimo sudėties.

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

Apeliaciniu skunde asmuo, dėl kurio priimtas nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje, D. P. prašo Valstybinės Kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos Vilniaus regiono departamento vyriausiosios specialistės A. G. 2012 m. liepos 23 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) panaikinti, tuo pačiu teigdamas, kad jam paskirta administracinė nuobauda savo dydžiu yra neproporcinga galimai padarytam pažeidimui. Tokie skundo teiginiai yra prieštaringi. Teismas konstatuoja, kad skundžiamą nutarimą priėmusios institucijos pareigūnas priimdamas nutarimą teisės ir fakto klaidų nepadarė. Šis nutarimas priimtas išsamiai ištyrus administracinio teisės pažeidimo bylos faktines aplinkybes, ATPK 257 straipsnyje numatytų įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimų byloje nenustatyta.

Nutarime nurodytų teisės aktų pažeidimo fakto D. P. skunde iš esmės neginčija, tuo tarpu skundo teiginiai apie tai, kad jis negalėjo būti patrauktas administracinėn atsakomybėn dėl to, kad betarpiškai pažeidimą padarė įmonės vairuotojas V. Z., yra atmestini. ATPK 145 straipsnio 3 dalis numato, kad šioje dalyje numatyto pažeidimo padarymas užtraukia baudą vairuotojams ir įmonių vadovams ar jų įgaliotiems asmenims. Taigi įstatymas nesuteikia teisės administracinės atsakomybės klausimą sprendžiančiai institucijai (pareigūnams) pasirinkti administracinės atsakomybės subjektą, kitaip tariant, įstatymas vienareikšmiškai nustato, kad už pažeidimą atsako abu asmenys – tiek vairuotojas, tiek ir įmonės vadovas ar įgaliotas asmuo (kuriuo, šiuo atveju yra D. P.). Apelianto argumentai apie kylančius sunkumus užtikrinti teisės aktų, susijusių su maksimalių leidžiamų transporto priemonių matmenų, leidžiamų ašies (ašių) apkrovų dydžių, laikymusi ir kontrole, taip pat negali būti pagrindu nei netaikyti administracinės atsakomybės, nei švelninti paskirtą nuobaudą. UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra pelno siekiantis verslo subjektas, todėl įmonės atsakingi asmenys privalo išmanyti verslą reglamentuojančių teisės aktų nuostatas ir užtikrinti jų įgyvendinimą. Remiantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus 2009 m. lapkričio 13 d. įsakymu, UAB „(duomenys neskelbtini)“ transporto padalinio vadovas D. P. paskirtas licencijuojamos kelių transporto veiklos vadovaujančiu asmeniu, todėl yra tinkamas administracinės atsakomybės pagal ATPK 145 straipsnio 3 dalį subjektas.

D. P. paskirta administracinė nuobauda, atitinkanti ATPK 145 straipsnio 3 dalies sankcijos vidurkį, ją laikyti aiškiai per griežta teismas neturi pagrindo.

Apibendrindamas teismas konstatuoja, kad skundžiamas 2012 m. liepos 23 d. nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, jį pakeisti ar panaikinti pagrindų nenustatyta.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Valstybinės Kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos Vilniaus regiono departamento vyriausiosios specialistės A. G. 2012 m. liepos 23 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) palikti nepakeistą.

D. P. skundo netenkinti.

Nutartis per 20 dienų gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui tiesiogiai arba per Vilniaus miesto 2 apylinkės teismą.