- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2013-06-12
- Bylos Nr.
- 2-40-446/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-23-3-00742-2012-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vilma Raščiuvienė
- Ieškovas
- I. Š.
- Atsakovas
- V. G.
- Trečiasis asmuo
- „Swedbank“
- Advokatai
- Saulius Alysas, Virginija Pluščiauskienė
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo I. Š. ieškinį atsakovei V. G., trečiajam asmeniui „Swedbank“, AB dėl turto pripažinimo bendrąja daline nuosavybe ir jos padalijimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas prašo pripažinti 0,3500 ha ploto žemės sklypą, gyvenamąjį namą, garažą, kitus (inžinerinius) statinius, esančius (duomenys neskelbtini), bendrąja daline jo ir atsakovės nuosavybe, kurios 34/100 dalys priklauso jam, o 66/100 dalys priklauso atsakovei, atidalinti jam bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančią 34/100 dalį 0,3500 ha ploto žemės sklypo, 34/100 dalį gyvenamojo namo, 34/100 dalį garažo, 34/100 dalį kitų kiemo statinių, esančių (duomenys neskelbtini), šį turtą perduoti atsakovės V. G. asmeninėn nuosavybėn, jam priteisti iš atsakovės 23765,19 Lt kompensaciją už jo turėtą dalį šiame bendrame turte.
Ieškovas nurodė, kad su atsakove susipažino 2009 metais. Tų metų pabaigoje pradėjo gyventi kartu. Jis atsikraustė į atsakovės nuomojamą butą Šiauliuose, Kviečių gatvėje, kur jie pragyveno metus laiko, po to bendrai nuomavosi butą Šiauliuose, Gegužių gatvėje. Jie gyveno kartu, vedė bendrą ūkį, ruošėsi kurti šeimą. Jis buvo dviejų įmonių akcininkas, UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“ vadovas, gaudavo atlyginimą, dividendus, kuriuos naudojo įmonių veiklai vystyti, savo pragyvenimui. Už 2009 m. jis gavo 10000 Lt, 2010 m. - 55000 Lt dividendų. V. G. dirbo vadybininke, gaudavo atlyginimą. Sąskaitas už įvairius patarnavimus, elektros energiją, nuomojamų butų nuomą apmokėdavo V. G., tačiau jis jai duodavo grynais pinigais, iš savo lėšų pirkdavo maisto produktus abiems, buvo nupirkęs automobilį Opel Vectra, kurį įregistravo V. G. vardu. Jie bendrai 2011 m. pavasarį nusprendė įsigyti namą. Jis iš skelbimų internetiniuose puslapiuose sužinojo apie parduodamą namą (duomenys neskelbtini). Sodybą kartu su atsakove apžiūrėję, kartu nusprendę ją įsigyti. 2011 m. liepos 26 d. pirkimo-pardavimo sutartimi žemės sklypą su gyvenamuoju namu ir ūkio pastatais, esančius (duomenys neskelbtini), jie nusipirko. Jis tarėsi dėl kainos su parduodamo namo savininku A. R., iš savo asmeninių lėšų sumokėjo 14000 Lt avansą parduodamo namo savininkui, pasirašė preliminarią sutartį. Šią sumą jis gavo iš savo mamos gimtadienio proga. Nei jis, nei V. G. santaupų neturėjo, todėl V. G. namo pirkimui iš „Swedbank“ pasiėmė 56000 Lt paskolą, kurią dengia iš savo atlyginimo. Gyvenant įsigytame name, jis atliko namo remonto darbus, remontavo šildymo sistemą, pastatė naują šildymo katilą, įvedė vandentiekį. Medžiagas pirko iš savo lėšų, darbus atliko pats arba už juos apmokėjo savo asmeninėmis lėšomis. Visus namo, kitų pastatų rekonstrukcijos darbus aptardavo su V. G., kartu priimdavo sprendimus, garažo stogo nugriovimas taip pat buvo aptartas su V. G., ji tam neprieštaravusi. Ketino uždengti kitokios konstrukcijos stogą vietoje nugriautojo, tačiau jų santykiai pašlijo, V. G. iniciatyva jų bendras gyvenimas nutrūko nuo 2012 m. spalio mėnesio, nes ji išėjo gyventi pas kitą vyrą, todėl namo remonto, garažo stogo rekonstrukcijos darbai liko nebaigti. Kadangi jis sumokėjo 14000 Lt avansą už perkamą sodybą, 9765,19 Lt sumokėjo už naujos katilinės įrengimą, todėl jo dalis bendrame su V. G. nekilnojamajame turte, esančiame Kelmės rajone, (duomenys neskelbtini), sudaro 23765,19 Lt, t. y. 34/100 dalis bendrai įsigyto turto, skaičiuojant nuo sodybos kainos, buvusios jos įsigijimo metu – 70000 Lt. Šią sumą jis ir prašo priteisti iš atsakovės kaip kompensaciją už jam priklausančią turto dalį, visą nekilnojamąjį turtą paliekant atsakovės asmeninėje nuosavybėje.
Atsakovė su ieškiniu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Ji nurodė, kad ieškovas 2009 m. lapkričio mėnesį atsikraustė į jos nuomojamą butą Šiauliuose, Kviečių gatvėje, po to jie persikraustė į nuomojamą didesnį butą Šiauliuose, Gegužių gatvėje. Visus nuomos ir už komunalines paslaugas mokesčius mokėjusi ji viena. Atsakovas skundėsi sunkia savo ir įmonių finansine padėtimi, todėl jokių mokesčių nemokėjęs, nusipirkdavęs sau valgyti. Kartais jam valgyti atnešdavo mama. Jai buvo reikalingas nuosavas gyvenamasis būtas, todėl ji nusprendusi įsigyti gyvenamąjį namą Kelmės rajone, Vijurkų kaime. Apie šį parduodamą namą jai pranešė ieškovas. Žemės sklypą su gyvenamuoju namu ir ūkio pastatais ji įsigijusi iš asmeninių lėšų. 2010 m. ji buvo paėmusi 11000 Lt vartojimo paskolą, 10000 Lt ji buvo paskolinusi savo tėvams sodo namelio pirkimui, jai įsigijus namą, mama grąžino 10000 Lt, 4000 Lt jai davė ieškovas. Ieškovo duoti pinigai – tai jo grąžinta skola už butų nuomą, kitus mokesčius, pragyvenimo išlaidas. Šiuos 14000 Lt ji sumokėjusi A. R. notaro kontoros priimamajame prieš pasirašant nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartį. Į įsigytą namą ji atsikraustė kartu su I. Š.. Ieškovas pradėjo remonto darbus, tačiau jų nebaigė. Jam pasiūlius perstatyti garažo stogą ir ieškovui pažadėjus, kad stogas per kelias dienas bus pakeistas nauju, ji sutikusi, kad garažo stogas būtų remontuojamas, tačiau ieškovas, nugriovęs senąjį, naujo stogo nepastatė. Už savo pinigus ieškovas nupirko ir pastatė šildymo katilą name, tačiau šiuo metu katilas yra išardytas, neveikaintis, ji sutinka šildymo kaltilą grąžinti ieškovui.
Atsiliepimas
Trečiasis asmuo „Swedbank“, AB nuomonės nepareiškė, atsiliepime į ieškinį (77-78 b. l. 2 t.) nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, kadangi ieškovo reikalavimas pripažinti, jog bankui įkeistas nekilnojamasis turtas, esantis (duomenys neskelbtini), bendrąja daline nuosavybės teise priklauso ieškovui ir atsakovei, praktiškai eliminuoja banko teisę nukreipti išieškojimą į bankui įkeistą turtą prieš terminą ir parduoti šį turtą už teisingą kainą.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys pagrįstas ir tenkintinas dalinai.
Ieškovas reiškia reikalavimą atsakovei dėl kompensacijos iš bendro sugyventinių turto priteisimo. Sugyventinių turtinius santykius reglamentuojantis CK trečiosios knygos VI dalies XV skyrius dar negalioja, nes dar nėra priimta specialaus įstatymo, reglamentuojančio partnerystės įregistravimo tvarką (Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 28 str.). Nuosekli susiformavusi Aukščiausiojo Teismo praktika patvirtina, kad tokių asmenų turtinių santykių apsaugai į bendrai įgytą turtą taikytinos CK ketvirtosios knygos normos, kuriose nustatyta bendroji nuosavybės teisė bendraturčiams (Lietuvos AT Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2006-06-13 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-332/2006, ir kt.). Nesusituokusių asmenų gyvenimas drauge, ūkio tvarkymas kartu, bendro turto kūrimas asmeninėmis lėšomis ir bendru jų pačių darbu teismui yra pakankamas pagrindas pripažinti buvus tokių asmenų susitarimą dėl jungtinės veiklos (partnerystės) sukuriant bendrąją dalinę nuosavybę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001-10-31 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1029/2001; 2008-04-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-235/2008; 2011-03-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-134/2011; kt.). Šios aplinkybės gali būti įrodinėjamos visais įmanomais įrodymais. Įstatymuose nenustatytas draudimas, eliminuojantis tam tikrus įrodymus, jų rūšis ar grupes. Lietuvos Respublikos CPK 185 straipsnyje įtvirtintas reikalavimas teismui įvertinti byloje esančius įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu. Civilinės bylos visuose teismuose nagrinėjamos laikantis rungimosi principo, kurio esmė yra ta, kad kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ir atsikirtimų pagrindu (CPK 12 straipsnis).
2011 m. liepos 26 d. pirkimo-pardavimo sutartimi atsakovė V. G. asmeninės nuosavybės teise už 70000 Lt įsigijo 0,3500 ha žemės sklypą, gyvenamąjį namą, garažą, kitus statinius (inžinerinius) (9-17 b. l. 1 ), esančius (duomenys neskelbtini). Nuosavybės teises į įsigytą nekilnojamąjį turtą įregistravo nekilnojamojo turto registre (38-39 b. l. 1 t.). Iš kredito sutarties (41-59 b. l. 1 t.) matyti, kad šio nekilnojamojo turto įsigijimui „Swedbank“, AB suteikė atsakovei 56000 Lt būsto paskolą, kurios grąžinimas užtikrintas šio turto hipoteka (81-84 b. l. 2 t.).
Ieškovas tvirtina, kad 0,35 ha namų valdos žemės sklypas, jame esantys pastatai - gyvenamasis namas, ūkio pastatai (duomenys neskelbtini), yra bendroji dalinė jo ir atsakovės nuosavybė, įsigyta jiems gyvenant kartu ir vedant bendrą ūkį. Atsakovė tvirtina, kad šis nekilnojamasis turtas yra jos asmeninė nuosavybė.
Šalių santuoka nebuvo sudaryta. Ieškovas ir atsakovė pripažįsta, kad jie kartu gyveno nuo 2009 m. rudens iki 2012 m. spalio mėnesio, tačiau atsakovė nepripažįsta bendro ūkio su ieškovu vedimo. Atsakovės tokia pozicija paneigta jos pačios paaiškinimais, liudytojų parodymais.
Atsakovė pripažino, kad su ieškovu gyveno bendrai – jis atsikraustė į jos nuomojamą butą, kartu gyvendami išsinuomavo erdvesnį butą, kartu ieškojo ir domėjosi parduodamais namais, ieškovas internetiniame skelbimų puslapyje suradęs parduodamą namą, kurį vėliau ji įsigijo, ieškovas davė jai 4000 Lt, jų abiejų poreikiams nupirko automobilį, kuris buvo registruotas jos vardu. Teisme ji patvirtino, kad tikėjosi sukurti šeimą su ieškovu, ieškovas žadėjęs padėti jai išmokėti paskolą, paimtą namo įsigijimui. Atsakovė pripažino, kad kartu su ieškovu gyveno įsigytoje sodyboje, ieškovas sumokėjo buvusiam namo savininkui už name paliktus baldus, remontavo namą, iš savo lėšų nupirko naują šildymo katilą, sumontavo šildymo sistemą, vandentiekio, elektros įvadą į namą. Iš jos paaiškinimų matyti, kad abiejų sprendimas buvo perstatyti senąjį garažo stogą, darbams atlikti abu samdė privačius asmenis, ji naudojosi ieškovo nupirktu automobiliu.
Teisme apklausti liudytojai nurodė aplinkybes, kurios patvirtina, kad šalys kartu gyveno ir vedė bendrą ūkį.
Liudytojas A. R. parodė, kad jo parduodamą sodybą Kelmės rajone, Vijurkų kaime apžiūrėti atvyko abu – I. Š. ir V. G., pirkimo-pardavimo kainą aptarinėjo su abiem, rankpinigius sumokėjęs vyriškis, pirkimo-pardavimo sutartį pasirašęs su moterimi. Kad žmonės, pirkę iš jo namą, yra šeima, jis susidarė įspūdį iš jų elgesio, bendravimo.
Liudytoja Vanda L. Š., ieškovo motina, parodė, kad jos sūnus I. Š. ir V. G. gyveno kartu, kartu nuomavosi butą, kartu pirkdavo maistą, rūbus, abu svečiuodavosi jos namuose, bendrai yra nupirkę jai dovanų. Įsigytoje sodyboje jos sūnus gyveno kartu su V. G.. Jai žinoma, kad sūnus įsigytam namui pirko santechnikos įrenginius, remontavo namą.
Atsakovės iniciatyva apklaustos liudytojos kaimynė S. K., sesuo J. G., pusseserės S. P. ir V. P. patvirtino, kad name, esančiame Kelmės rajone, Vijurkų kaime, V. G. gyveno kartu su I. Š.. Atsakovės sesuo patvirtino, kad iš savo sesers girdėjusi, kad I. Š. žadėjo jai padėti išsimokėti paskolą, kurią sesuo ėmė namo pirkimui. Iš jų paaiškinimų matyti, kad V. G. kartu su I. Š. svečiuodavosi liudytojų namuose, priimdavo jas į svečius savo namuose Kelmės rajone, Vijurkų kaime, abu planavo namo remonto darbus. Liudytoja Z. G., atsakovės motina, patvirtino, kad jos dukra gyveno su I. Š. nuo 2009 m. rudens, kartu atvažiuodavo, turėjo įsigiję automobilį (iš kieno lėšų, jai nežinoma), kurį vairuodavo jos dukra, kartu su dukra ir I. Š. važiavo apžiūrėti perkamos sodybos, girdėjo, kaip I. Š. kalbėjo apie namo remontą ir sodybos sutvarkymą, sodyboje lankydavosi ir ji, ir Irvindo mama, su kuria ten buvo susitikusi. Liudytojai D. J. ir A. J. parodė, kad jie atliko įvairius darbus I. Š. ir V. G. namuose – nešė malkas, plėšė stogą, dėl darbų tarėsi su abiem, abu mokėjo už atliktus darbus.
Liudytojų parodymai apie tai, kad I. Š. vis ruošdavosi atlikti įvairius darbus, tačiau neatlikdavo, buvo tinginys, sėdėdavo namuose, kai V. G. važiuodavo į darbą, daug kalbėjo, žadėjo, tačiau realiai tiek nenuveikė tvarkant, remontuojant Kelmės rajone, Vijurkų kaime įsigytą namą, aplinką, neigiamai charakterizuoja I. Š., tačiau nepaneigia šalių bendro ūkio vedimo.
Aptartų įrodymų visuma - šalių gyvenimas kartu, pastoviai, kelerius metus, jų elgesys vienas kito atžvilgiu, bendras sprendimų priėmimas, darbų organizavimas, jų atlikimas įsigytoje sodyboje, bendrai naudojamas turtas - leidžia spręsti, kad tarp šalių susiklostė ne tik asmeniniai neturtiniai, bet ir turtiniai santykiai.
Iš preliminarios nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutarties (7-8 b. l. 1 t.) matyti, kad ieškovas I. Š. sumokėjo A. R. už perkamą nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini), 14000 Lt avansą. Ši sutartis nenuginčyta. Liudytoju apklaustas parduodamo žemės sklypo su pastatais savininkas A. R. teisme patvirtino, kad už parduotą turtą I. Š. sumokėjo jam 14000 Lt rankpinigius, V. G. – pavedimu likusius 56000 Lt. Liudytojas parodė, kad jis buvo įsitikinęs, kad namą perka abu, jam nebuvę svarbu, kas ir kaip sumoka su abiem suderintą pirkimo kainą. Liudytoja V. L. Š. patvirtino, kad 15000 Lt ji dovanojusi savo sūnui, jai dalyvaujant sūnus sumokėjęs A. R. už perkamą sodybą 14000 Lt avansą. Iš pirkimo pardavimo sutarties (117-121 b. l. 2 t.), pinigų išmokėjimo kvitų (115, 116 b. l. 2 t.) matyti, kad 2011 m. liepos 28 d. ji pardavė butą už 115000 Lt, prieš sudarant sutartį 2011 m. birželio 3 d. pirkėjas jai išmokėjo 25000 Lt, todėl abejonių, kad ji turėjo ir galėjo tokią sumą sūnui dovanoti, nekyla. Atsakovė tvirtino, kad 14000 Lt prieš pasirašant nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartį ji sumokėjusi iš asmeninių lėšų – 10000 Lt, kuriuos ji buvo paskolinusi mamai sodo namelio pirkimui, paimdama vartojimo paskolą iš banko, mama grąžino prieš sodybos pirkimą, 4000 Lt jai atidavęs I. Š. kaip skolą už buto nuomą ir kitas išlaidas, atsiradusias gyvenant kartu, prie kurių sumokėjimo jis nebuvo anksčiau prisidėjęs. Šios atsakovės nurodytos aplinkybės nepatvirtintos jokiais įrodymais. Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos teismas, laikydamasis įrodymų vertinimo taisyklių, įvertino, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo. Aptartų įrodymų visuma suponuoja išvadą, kad 14000 Lt avansą nekilnojamojo turto pardavėjui sumokėjo ieškovas iš savo asmeninių lėšų.
Iš kasos pajamų orderio (20 b. l. 1 t.), PVM sąskaitos faktūros (21 b. l. 1 t.) matyti, kad šildymo katilas, kuris pirktas atsakovės vardu, kainavo 9765,19 Lt. Ginčo tarp šalių nei dėl katilo kainos, nei dėl jo įsigijimo aplinkybių nekilo. Atsakovė pripažino, kad šildymo katilas buvo įgytas, nauja šildymo sistema įrengta ieškovo lėšomis ir darbu. Šalys pripažino, kad gyvendami kartu name įrengė vandentiekį, pradėjo remontuoti namo vidų, nugriovė stogą, ketindami jį perstatyti, tačiau pradėtų remonto-statybos darbų nebaigė, nes jų bendras gyvenimas iširo.
Iš ieškovo paaiškinimų, jo pateiktų deklaracijų (131-134 b. l. 1 t.) matyti, kad ieškovas turėjo pajamų iš įmonių, gaudavo dividendus. Teismo procesiniai sprendimai (105-186 b. l. 2 t.), kuriais iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurių vienintelis akcininkas, kaip teisme nurodė ieškovas, yra jis, priteisti įsiskolinimai įvairiems kreditoriams, patvirtina, kad šios įmonės vykdė veiklą, tačiau su kreditoriais už įvairias paslaugas neatsiskaitė. Tačiau tai nepaneigia aplinkybių, kad ieškovas lėšų savo asmeninėms reikmėms tenkinti turėjo, priešingai, suteikia pagrindo manyti, kad įmonių pelną, lėšas tvarkė ne ūkiškai, jas gal būt panaudodamas asmeninėms reikmėms, namų ūkio darbams.
Iš aptartų įrodymų visumos darytina išvada, kad nesusituokusių I. Š. ir V. G. gyvenimas drauge, ūkio tvarkymas kartu, bendro turto kūrimas asmeninėmis lėšomis ir abiejų sugyventinių darbu, yra pakankamas pagrindas pripažinti buvus tokių asmenų susitarimą bendrai įsigyti nekilnojamąjį turtą – žemės sklypą, gyvenamąjį namą, ūkio pastatus, kurie buvo reikalingi sugyventinių bendram gyvenimui, bendro namų ūkio, tolimesnių šeimyninių santykių kūrimui. Toks šalių tarpusavio santykių pobūdis reikšmingas šalių turtiniams santykiams tiek įgyjant, tiek ir atidalijant bendrą turtą. Taigi, teismas pripažįsta buvus šalių susitarimui dėl jungtinės veiklos (partnerystės) sukuriant bendrąją dalinę nuosavybę.
Bendrosios dalinės nuosavybės teisė yra, kai bendrosios nuosavybės teisėje nustatytos kiekvieno savininko nuosavybės dalys (CK 4.73 str. 1 d.). Ieškovo ir atsakovės dalys bendrame jų įsigytame turte nėra lygios. Pirkimo būdu įsigydami nekilnojamąjį turtą – žemės sklypą, gyvenamąjį namą, ūkio pastatus, esančius (duomenys neskelbtini), ieškovas sumokėjo 14000 Lt, atsakovė – 56000 Lt. Tai įrodyta preliminaria pirkimo-pardavimo sutartimi (7-8 b. l. 1 t.), kuri patvirtinta ieškovo sumokėtus 14000 Lt rankpinigius prieš sudarant pirkimo-pardavimo sandorį, kredito sutartimi (41-56 b. l. 1 t.), kurios pagrindu atsakovei bankas suteikė 56000 Lt paskolą būsto pirkimui. Kiekvieno bendraturčio dalis bendrame turte skaičiuotina atsižvelgiant į jo sumokėtas pinigines lėšas turto pirkimo metu, t. y. ieškovo dalis 20/100, atsakovės 80/100 dalių. Ieškovas neįrodė, kad jis savo asmeninėmis lėšomis ar darbu esmingai pagerino įsigytą turtą, turėjo didesnių išlaidų nei atsakovė remontuojant, tvarkant ir prižiūrint namą, ūkio pastatą ar žemės sklypą. Ieškovas ir atsakovė įsigijo gyvenamąjį namą, kuriame, nors ir sena, tačiau šildymo sistema buvo. Šią aplinkybę pripažino abi šalys. Jos pertvarkymas, pastatant naują šildymo katilą, nelaikytinas esminiu namo pagerinimu, todėl ieškovo reikalavimas padidinti jo dalį bendrame turte įskaičiuojant pirkto kuro katilo kainą – 9765,19 Lt, laikytinas nepagrįstu ir netenkintinas.
Kiekvienas bendraturtis turi teisę reikalauti atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės (CK 4.80 str. 1 d.). Atsakovė neįrodė aplinkybių, kurios paneigtų įstatyme įtvirtintą teisinį pagrindą bendraturčiui reikalauti atidalijimo iš bendrosios nuosavybės. Šalys nekilnojamąjį turtą – žemės sklypą su pastatais Kelmės rajone, Vijurkų kaime - įsigijo už 70000 Lt. Iš nekilnojamojo turto įvertinimo ataskaitos (121 b. l. 1 t.) matyti, kad šio turto vertė šiuo metu yra 45000 Lt. Šalys gyveno kartu, vedė bendrą ūkį, savo finansinių galimybių ir asmeninių sugebėjimų ribose tvarkė, remontavo įsigytą nekilnojamąjį turtą, juo abu bendrai naudojosi, todėl kiekvienas iš jų turi ir prisiimti šio turto vertės sumažėjimo pasekmes, nepriklausomai nuo to, ar turto vertė sumažėjo dėl nebaigtų ar nekokybiškų remonto darbų, nekilnojamojo turto rinkos kainų pokyčių. Atidalijant ieškovui jo turimą dalį bendrame turte, kompensacija pinigais skaičiuojama nuo turto vertės, esančios atidalijimo metu, t. y. 45000 Lt. Tokiu būdu, ieškovui už jo turėtą dalį iš atsakovės priteistina 9000 Lt kompensacija (45000x20?=9000), visą turtą paliekant atsakovės asmeninėje nuosavybėje.
Lietuvos Respublikos CK 4.171 str. 9 d. numatyta, jog daikto įkeitimas netrukdo perleisti jo kito asmens nuosavybėn. Perleidžiant įkeistą daiktą nuosavybėn kitam asmeniui, hipoteka seka paskui daiktą. Todėl nustačius, kad trečiajam asmeniui – „Swedbank“, AB - įkeistas nekilnojamasis daiktas yra bendroji dalinė šalių nuosavybė, neeliminuoja trečiojo asmens teisių į įkeistą turtą paskolos negrąžinimo atveju, juolab, kad atidalinus ieškovo dalį, turtas asmeninės nuosavybės teisėmis lieka atsakovei – paskolos gavėjai.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos CPK 93 str. 2 d., jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Kadangi ieškinys patenkintas iš dalies, t. y. 37 procentais, todėl ieškovui iš atsakovės priteistinas jo sumokėtas žyminis mokestis, proporcingai patenkintų reikalavimų daliai, t. y. 270,10 Lt (730x37%=270,10). Bylinėjimosi išlaidoms priskiriamos ir išlaidos advokato pagalbai apmokėti (CPK 88 str. 1 d. 6 p.). Ieškovo advokato atstovavimo išlaidos sudaro 1200 Lt (188 b. l. 2 t.). Šios išlaidos realios, pagrįstos pinigų priėmimo kvitu, todėl priteistinos proporcingai patenkintų jo reikalavimų daliai – 444 Lt (1200x37%=444).
Atsakovės bylinėjimosi išlaidas, kurias ji prašo priteisti, sudaro 1000 Lt advokato paslaugos, 600 Lt, kuriuos ji sumokėjo už nekilnojamojo turto vertinimą, ir 65 Lt, sumokėti bankui už sąskaitų išrašus (154-160 b. l. 2 t.). Sumos, sumokėtos renkant įrodymus, kuriuos atsakovė panaudojo atsikirtimuose į ieškovo reikalavimus, laikytinos būtinomis ir pagrįstomis išlaidomis, susijusiomis su bylos nagrinėjimu (CPK 88 str. 1 d. 9 p.). Ieškinį patenkinus dalinai, atsakovei šios išlaidos priteistinos proporcingai atmestų reikalavimų daliai, kas sudaro 1048,95 Lt (1665x63%=1048,95).
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos CPK 96 straipsnio nuostatomis, ieškinį patenkinus iš dalies, valstybei bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 str. 1 d. 3 p.), teismo sprendimo priėmimo momentu - 92,50 Lt (1 b. l. 1 t.), priteistinos iš abiejų šalių : iš ieškovo proporcingai atmestų reikalavimų daliai – 58,27 Lt (92,50x63?=58,27), iš atsakovės proporcingai patenkintų reikalavimų daliai – 34,23 Lt (92,50x37?=34,23).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CK 4.80 straipsnio 1 d., 2 d., CPK 178 str., 185 str., 259 str., 263-270 str. str., teismas
nusprendžia:
Ieškinį tenkinti dalinai.
Pripažinti 0,3500 ha ploto žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), gyvenamąjį namą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), garažą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kitus statinius (inžinerinius) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančius (duomenys neskelbtini), bendrąja daline I. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) ir V. G., a. k. (duomenys neskelbtini) nuosavybe, kurios 20/100 dalių priklauso I. Š., 80/100 dalių – V. G..
Atidalinti I. Š. dalinės nuosavybės teise priklausančias 20/100 dalių 0,3500 ha ploto žemės sklypo, 20/100 dalių gyvenamojo namo, 20/100 dalių garažo, 20/100 dalių kitų statinių, esančių (duomenys neskelbtini), šį turtą paliekant V. G. asmeninėn nuosavybėn, I. Š. priteisiant iš V. G. 9000 Lt (devynių tūkstančių litų) kompensaciją.
Priteisti iš V. G. I. Š. 714,10 Lt (septynis šimtus keturiolika litų 10 ct.) bylinėjimosi išlaidų.
Priteiti iš I. Š. V. G. 1048,95 Lt (vieną tūkstantį keturiasdešimt aštuonis litus 95 ct.) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti iš I. Š. 58,27 Lt (penkiasdešimt aštuonis litus 27 ct.) bylinėjimosi išlaidų valstybei.
Priteisti iš V. G. 34,23 Lt (trisdešimt keturis litus 23 ct.) bylinėjimosi išlaidų valstybei.
Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Kelmės rajono apylinkės teismą.