Panevėžio apylinkės teismo sprendimas

2013-03-28 · Civilinė byla Nr. 2-53-812/2013

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2013-03-28
Bylos Nr.
2-53-812/2013
Teisminio proceso Nr.
2-08-3-02674-2012-7
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Daina Lisaitė
Ieškovas
A. M.
Atsakovas
D. M.
Trečiasis asmuo
AB „Swedbank“
Kategorijos
  • 30.3pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 30.9.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-53-812/ 2013Teisminio proceso Nr. 2-08-3-02674-2012-7Procesinio sprendimo kategorija:30.3;30.9.1;71;78.2.1;35.4; 35.5;116.1; (S)
PANEVĖŽIO MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. kovo 28 d.Panevėžys
Panevėžio miesto apylinkės teismo teisėja Daina Lisaitė,Sekretoriaujant Daliai Monkevičienei,dalyvaujant ieškovui A. M., jo atstovei advokatei I. R.,atsakovei D. M., jos atstovui advokatui A. K.,nedalyvaujant trečiajam asmeniui AB „Swedbank“,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. M. ieškinį atsakovei D. M., trečiajam asmeniui AB „Swedbank“ dėl pripažinimo, kad išlaikymo nepilnamečiui vaikui prievolė įvykdyta, dėl pripažinimo, kad jungtinės veiklos metu bendrosios dalinės nuosavybės teise buvo įgytas turtas ir jo padalinimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovas A. M. prašo:

- pripažinti, kad A. M. laikotarpiu nuo 1999-06-10 iki 2011-12-06 visiškai įvykdė prievolę pagal 1999-06-10 vykdomąjį raštą Nr. (duomenys neskelbtini) (visiškai įvykdė vykdomąjį dokumentą), teikdamas išlaikymą nepilnamečiui sūnui A. M., g. (duomenys neskelbtini) ;

- pripažinti, jog šalių A. M. ir D. M. bendros jungtinės veiklos rezultate buvo sukurta bendra dalinė nuosavybė į butą, (duomenys neskelbtini) , unik. Nr. (duomenys neskelbtini) , 166 000 Lt vidutinės rinkos vertės, ir garažą, bokso Nr. (duomenys neskelbtini) unik. Nr. (duomenys neskelbtini) , 7800 Lt vidutinės rinkos vertės;

- pripažinti A. M. nuosavybės teisę į ½ dalį atsakovės D. M. vardu registruoto nekilnojamojo turto buto, (duomenys neskelbtini) , unik. Nr. (duomenys neskelbtini) , ir garažo, bokso Nr. (duomenys neskelbtini) , unik. Nr. (duomenys neskelbtini) , turtą palikti nuosavybės teise valdyti D. M., o A. M. priteisti iš D. M. 86 900 Lt piniginę kompensaciją;

- priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas.

Šalies argumentai

Ieškinyje ieškovas nurodė ir teismo posėdžio metu apie bendrą jungtinę veiklą ir įgytą turtą paaiškino, kad 1996-02-03 susituokė su D. M.. (duomenys neskelbtini) gimė sūnus A. M.. Santuokoje 1996-05-29 šalys įsigijo 2 kambarių butą, (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) . 1999-06-10 Panevėžio miesto apylinkės teismo sprendimu santuoka buvo nutraukta, bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausantis turtas nepadalintas. Nutraukus santuoką ieškovas toliau gyveno su atsakove D. M. bute, vedė bendrą ūkį, bendromis ir asmeninėmis lėšomis gerino buitį remontuodami turimą turtą, įsigydami naujo nekilnojamojo turto, kartu dalyvavo savo nepilnamečio sūnaus auklėjime, lavinime, kartu teikė sūnui materialinį išlaikymą, sutarė, jog kooperuodami kiekvienas savo lėšas, darbą, žinias, sukurs bendrą dalinę nuosavybę, kartu išlaikys ir užaugins nepilnametį sūnų A. M.. Šalys kartu gyventi ir bendrą ūkį vesti pradėjo 1999 metais, todėl kvalifikuojant tarp šalių susiklosčiusius teisinius santykius taikytinos 1964 metų CK 472 straipsnio nuostatos.

2001-05-25 bute, (duomenys neskelbtini) , buvo atliktas kapitalinis remontas - suremontuotas tualetas, vonia (išklijuotos naujos plytelės, pakeista santechnika ir jos įranga), bute pakeista grindų danga, buto patalpų durys, nupirkti nauji baldai (svetainės minkšti baldai, dvi komodos bei indauja). Kapitaliniam buto remontui reikalingas lėšas 12 000 Lt ieškovas skolinosi iš draugo A. N., paskolą grąžino kasmėnesiniais mokėjimais.

2002-12-24 kartu su atsakove įsigijo garažą, esantį (duomenys neskelbtini) , Panevėžyje, bokso Nr. (duomenys neskelbtini) , atsakovės D. M. vardu. Pagal pirkimo-pardavimo sandorį už garažą sumokėjo 10 000 Lt. Garažo įsigijimui atsakovė paėmė paskolą iš AB „Vilniaus bankas“, o ieškovas davė 4500 Lt paskolos daliniam padengimui, su meistru susitarė dėl remonto darbų (apžiūrų duobės uždengimo) atlikimo garaže, darbams medžiagas gavo iš savo tėvų, sumokėjo už atliktus darbus, vėliau sumokėjo 500-800 Lt už garažo remontą po įvykdytos vagystės, 2006-06-12 garaže įrengė signalizaciją, pasirašė stebėjimo ir reagavimo sutartį, mokėjo už apsaugos paslaugas.

2004 m. su atsakove planavo pagerinti buitį, ketino (duomenys neskelbtini) įsigyti 2 aukštų namą, tačiau sandoris neįvyko. 2004 m. D. M. laimėjo konkursą (duomenys neskelbtini) vietai užimti Panevėžio mieste. Šalys priėmė sprendimą įsigyti biurui reikalingas patalpas. Patalpų įsigijimui buvo imama banko paskola, ieškovas sutiko įkeisti butą, esantį (duomenys neskelbtini) , Panevėžyje. 2004-12-01 pirkimo-pardavimo sandorio pagrindu šalys įsigijo butą (duomenys neskelbtini) , Panevėžyje, kuris registruotas atsakovės D. M. vardu. Banko paskolos nepakako notarinės kontoros įrengimui, todėl ieškovas pasiskolino iš giminaičio A. J. 30 000 Lt, iš draugo A. N. įmonės dar 20 000 Lt, paskolos sutartį pasirašė D. M., bei 10 000 Lt biuro baldams įgyti - iš savo tėvų. Ieškovas organizavo notarų kontoros remonto darbus, medžiagų tiekimą, atsiskaitydavo su meistrais. Paskolą bankui grąžino atsakovė, o ieškovas iš savų pinigų atidavė skolą A. N. ir A. J..

Nuo 2004 m. gruodžio mėnesio vidurio iki 2005 m. birželio 5 d. atsakovė nedirbo, ją bei sūnų A. M. pilnai išlaikė ieškovas. 2005-2006 m. šalys ketino pirkti nekilnojamąjį turtą, sudarė preliminarią sutartį dėl gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) , pirkimo, tačiau sandoris neįvyko dėl pardavėjo kaltės. 2006 m. gegužės mėnesį kartu su D. M. įsigijo automobilį (duomenys neskelbtini) 2002m. laidos, D. M. sumokėjo17 000 Lt, o ieškovas - 15000 Lt. Automobilis užregistruotas D. M. vardu. Ieškovas rūpinosi automobilio remontu. 2006 m. liepos mėnesį šalys susitarė pirkti žemės sklypą ir statyti gyvenamąjį namą, sutarė, kad žemės sklypas bus perkamas ieškovo vardu, o atsakovė pirks statybines medžiagas. 2006-07-01 sklypas (duomenys neskelbtini) , buvo įgytas ieškovo vardu už AB „Sampo bankas“ suteiktą paskolą. Statybines medžiagas: pamatinius blokus, blokelius, plytas, akmens vatą nupirko D. M..

2006m. sausio 4-13 d. ieškovas, atsakovė ir vaikas skrido poilsiauti į Egiptą. 2007 m. rugpjūčio 17-24d. šalys ir vaikas skrido poilsiauti į Tunisą. 2008m. sausio 12-19 d. skrido poilsiauti į Egiptą. Keliones užsakinėjo D. M.. Už pirmąją kelionę sumokėjo atsakovė, už vėlesnes keliones į Tunisą ir Egiptą už save ir sūnų sumokėjo ieškovas. Ieškovas su atsakove ir vaiku vykdavo į ieškovo grupiokų susitikimus, kurie vykdavo kiekvienais metais birželio mėnesį. 2007-04-21 įvyko sūnaus A. M. krikštynos. Šalys vykdavo apsipirkti ir pramogauti ir į kitus Lietuvos miestus. 2008-05-10 ieškovas, atsakovė ir sūnus vyko iš prekybos ir pramogų centro „Akropolis“ Kauno m. į Panevėžį, automobiliu (duomenys neskelbtini) Valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kelyje sukėlė eismo įvykį. Po įvykio šalys iš UAB „Lagera“ nusipirko automobilį (duomenys neskelbtini) Valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuris buvo registruotas D. M. vardu. 2008m. liepos mėn. įvyko tarp ieškovo ir atsakovės nesutarimas dėl nekilnojamojo turto įsigijimo, nes D. M. įsigijo kotedžą (duomenys neskelbtini) , Panevėžio m., į kurį persikraustė gyventi. Tuo metu šalys iki lapkričio mėn. gyveno atskirai, po to, ieškovas gyveno (duomenys neskelbtini) arba (duomenys neskelbtini) kai susipykdavo su atsakove. Atsakovei išsikėlus gyventi į kotedžą, šalys ir toliau vedė bendrą ūkį, vyko į ieškovo grupiokų susitikimus, į laidotuves, į svečius pas ieškovo draugus A. N., D. D., R. D., kartu sutiko 2009 m., 2010 m. Naujuosius metus, kartu atostogavo: 2009 m. Šventojoje, 2010 m. Palangoje. Laikotarpiu nuo 2009-12-26 įvykusio konflikto ieškovas ir atsakovė gyveno atskirai apie porą mėnesių, paskui susitaikė. 2010m. atsakovė buvo patyrusi kojos traumą, todėl ieškovas ją vežiojo pas gydytojus į polikliniką, ligoninę, į darbą, pirko maistą, rūpinosi ieškovės automobiliu, nupirko vasarines padangas, 2010 m. nupirko ir pakeitė akumuliatorių, tvarkė signalizaciją, remontavo kėbulą, apmokėjo remonto išlaidas. Butą (duomenys neskelbtini) , Panevėžio m., šalys dalinosi, nes atsakovė turėjo skolą valstybei, kurią turėjo sumokėti. Kito turto nesidalino, nes jis nenorėjo palikti atsakovės bėdoje.

Šalys rašytinės jungtinės veiklos sutarties nebuvo sudarę. Šalių jungtinės veiklos rezultate yra sukurta šalių bendroji dalinė nuosavybė į butą (duomenys neskelbtini) , Panevėžyje, ir garažą, bokso Nr. (duomenys neskelbtini) , Panevėžyje. Jungtinės veiklos dalyvių įnašai yra lygūs, todėl ieškovas prašo pripažinti nuosavybės teisę į ½ dalį atsakovės vardu registruoto nurodyto nekilnojamojo turto, ir šį turtą padalinti atsakovei paliekant turtą, o ieškovui priteisiant ½ dalį turto rinkos vertės 86 900 Lt.

Dėl vaiko išlaikymo prievolės įvykdymo nurodė, kad 1999-06-10 Panevėžio miesto apylinkės teismas nutarimu priteisė iš ieškovo materialinį išlaikymą sūnui A. M., g. (duomenys neskelbtini) , po ¼ dalį uždarbio (pajamų), bet ne mažiau kaip 1 MGL kas mėnesį nuo 1999 m. gegužės 21 d. iki A. M. pilnametystės. 2011-12-06 Panevėžio miesto apylinkės teismas nutartimi patvirtino taikos sutartį, kuria pakeistas materialinio išlaikymo sūnui A. M. dydis - po 400 Lt per mėnesį, skaičiuojant nuo 2011-12-06 iki sūnaus pilnametystės. Atsakovė teigia, kad sūnaus A. M. išlaikymo įsiskolinimas nuo 2005 m. yra 53 125 Lt. Išlaikymo įsiskolinimo nėra. Laikotarpiu nuo 1999-06-10 iki 2011-12-06 materialinio išlaikymo mokėjimo prievolė pagal vykdomąjį dokumentą 1999-06-10 vykdomąjį raštą Nr. (duomenys neskelbtini) yra įvykdyta, nes nurodytu laiku ieškovas ir atsakovė kartu gyveno ir išlaikė nepilnametį sūnų. Bendru susitarimu atsakovė mokėjo už komunalines paslaugas, ieškovas mokėjo už maisto produktus bei sūnaus aprangą. Namų apyvokos reikmenys, didesni pirkiniai buvo perkami abiejų lėšomis bendru susitarimu. Ieškovas su atsakove ir sūnumi kartu praleisdavo laisvalaikį, atostogas, kartu rūpinosi sūnaus priežiūra, vežė į mokyklą, futbolo treniruotes. Nuo 2004 m. gruodžio mėn. iki 2005-06-01 ieškovas vienas pilnai išlaikė atsakovę ir sūnų, nes atsakovė neturėjo pajamų ir nedirbo. Nuo 2011-06-01 ieškovas su atsakove gyvena atskirai, ieškovas teikia vaikui materialinį išlaikymą.

2005 m. sūnaus A. M. išlaikymui ieškovas išleido 11 155,14 Lt, t.y. vidutiniškai 929,60 Lt per mėnesį, 2006 m. – 12 911,15 Lt, t.y. 1075,93 Lt per mėnesį, 2007 m. - 11 319,07 Lt, t.y. 943,26 Lt per mėnesį, 2008 m. - 10791,08 Lt, t.y. 899,26 Lt per mėnesį, 2009 m. - 8335,55 Lt, t.y. 694,63 Lt per mėnesį, 2010 m. -7369,54 Lt, t.y. 614,13 Lt per mėnesį, 2011 m. - 5199,20 Lt, t.y. 433,27 Lt per mėnesį. Viso sūnaus išlaikymui išleido 67 080,73 Lt. 1999-06-10 vykdomasis raštas pateiktas vykdyti 1999-06-15, tačiau 1999-08-17 išlaikymo išieškojimas buvo sustabdytas. Pakartotinai vykdomasis raštas pateiktas vykdyti praėjus daugiau nei vienuolikos metų laikotarpiui - 2010-10-05. Išieškotoja, 2010-10-05 teikdama vykdyti vykdomąjį raštą, informavo antstolį, jog išlaikymo nepilnamečiui sūnui negauna nuo 2005-10-05. Praėjus trims mėnesiams t.y. 2011-01-10 išieškotoja paprašė grąžinti vykdomąjį raštą Nr. (duomenys neskelbtini) , kuris jai grąžintas 2011-01-10. Pakartotinai trečią kartą vykdomasis raštas pateiktas vykdyti 2011-06-30. Nurodyti atsakovės veiksmai rodo, kad atsakovė sustabdė išlaikymo išieškojimą, nes gyvenant kartu bendrai su ieškovu išlaikė nepilnametį sūnų ir priverstiniam išlaikymo išieškojimui nebuvo pagrindo. 2011-06-30 pateikusi vykdomąjį raštą ir reikalaudama išieškoti materialinio išlaikymo įsiskolinimą nepilnamečiui sūnui iš ieškovo atsakovė piktnaudžiauja savo teisėmis. Materialinis išlaikymas buvo teikiamas sūnui perkant maistą, drabužius, avalynę, ugdymo, lavinimo priemones, užtikrinant vaiko poilsį ir laisvalaikį, sveikatos poreikius, švietimą, jo pomėgius, duodant sūnui grynųjų pinigų kasdieniams poreikiams, darant piniginių lėšų pervedimus atsakovei. 2008-06-27 AB „Swedbank“ ieškovas atidarė sūnaus A. M. vardu sąskaitą, į kurią 2008-12-30 įnešė 1200 Lt, 2009-04-01 - 1200 litų, viso 2400 litų. Pinigus sūnaus išlaikymui ieškovas teikė kas mėnesį ieškovės pageidaujamu būdu esant bendram susitarimui užtikrinti visus vaiko poreikius perkant reikiamas prekes, maistą, užtikrinant vaiko mokymosi poreikius, laisvalaikį, pomėgius sportui ir kita, kas būtina vaikui augti ir tobulėti. Nuo 2010 lapkričio mėn. ieškovas susitarė su atsakove, kad materialinio išlaikymo sūnui suma yra 300 Lt kas mėnesį, kuri pervedama į atsakovės sąskaitą.

Atsiliepimas

Atsakovė D. M. su ieškiniu nesutinka. Atsiliepime nurodė ir teismo posėdžio metu atsakovė paaiškino, kad 1999-06-10 nutraukus santuoką ji su ieškovu pradėjo gyventi atskirai, kiekvienas gavo savo pajamas ir patyrė išlaidas, atskirai planavo pirkinius ir vedė atskirus ūkius. Faktas, kad iki santuokos nutraukimo atsakovė kreipėsi į teismą dėl išlaikymo nepilnamečiui sūnui priteisimo iš ieškovo ir priimtas teismo sprendimas, patvirtina, kad šalys nevedė bendro ūkio ir prieš santuokos nutraukimą. Atsakovė neketino su ieškovu įgyti bendrosios dalinės nuosavybės teise jokio turto, o ieškovas į atsakovės įsigyjamą nuosavybę nepretendavo ir niekada atsakovės vardu įgytos nuosavybės nelaikė bendra. Butas (duomenys neskelbtini) , Panevėžyje, įgytas santuokos metu ir nepadalintas, nutraukus santuoką toliau buvo valdomas bendrosios dalinės nuosavybės teise. Po santuokos nutraukimo ji ir ieškovas neturėjo kur gyventi, todėl gyveno bute, buvo pasidalinę kambarius – atsakovė su sūnumi gyveno didesniajame kambaryje, o ieškovas – mažesniajame. Šalys išlaikė butą ir jį prižiūrėjo lygiomis dalimis, vėliau butą pasidalino lygiomis dalimis. Santuoka nutrūko dėl atsakovo fizinio ir psichologinio smurto, kuris nesiliovė ir šalims nutraukus santuoką bei likus gyventi bendrame bute. Po 2001 m. įvykusio buto apliejimo, o vėliau ir vagystės, ieškovas remontavo butą, pirko naujus baldus iš savo asmeninių lėšų, atsakovė prie buto gerinimo neprisidėjo, nes neketino kartu su ieškovu gyventi ir gerinti gyvenimo sąlygų, turėjo ketinimą gyventi atskirai.

Garažą, esantį (duomenys neskelbtini) , atsakovė įsigijo paėmusi iš banko paskolą, kurią pati grąžino, ieškovas prie garažo įsigijimo savo ar iš kitų asmenų gautomis lėšomis neprisidėjo. Garažas kainavo 7000 Lt. Ieškovas, dirbdamas teisinį darbą, suprato, kad atsakovės vardu įsigyjamas nekilnojamasis turtas bus atsakovės asmeninė nuosavybė. Visi garažo remonto darbai atlikti tik atsakovės lėšomis. Garažas buvo reikalingas atsakovei, nes ji jame laikė savo automobilį. Kadangi atsakovė su ieškovu kartu gyveno viename bute, ieškovas pasirašė buto bei garažo stebėjimo ir reagavimo sutartį, nes jam, kaip policijos darbuotojui, buvo suteikiamos nuolaidos. Už garažo apsaugą mokėjo atsakovė. Garažo apsaugos sutartis nutraukta buvo atsakovės iniciatyva. Atsakovei 2008 m. išsikėlus iš buto, ieškovas naudojosi jos garažu, žadėjo garažą nusipirkti. Iki 2008 m. atsakovė duodavo ieškovui pinigus garažo apsaugai apmokėti.

Apie atsakovės laimėtą konkursą notaro pareigoms eiti 2004 m. rugsėjo mėn. ieškovas sužinojo perskaitęs ne jam skirtą laišką. Jis nuolat grasino atsakovei, visur kišosi, sekė ją bei terorizavo. Notaro kontora - butas (duomenys neskelbtini) , Panevėžyje, įsigytas atsakovės asmeninės nuosavybės teise ir įrengtas iš atsakovės skolintų bei asmeninių lėšų. Ieškovas prie kontoros pirkimo, remonto savo lėšomis, darbo užmokesčiu neprisidėjo. Paskolos gavimui buvo būtina įkeisti nekilnojamąjį turtą, todėl buvo reikalingas ieškovo, kaip buto (duomenys neskelbtini) Panevėžio m., bendrasavininkio sutikimas. Tvarkant paskolos išdavimo dokumentus, bankas vertino tik vienos atsakovės pajamas. Paskolą bankui atsakovė grąžino 2006-12-07, A. J. - 20 000 Lt, A. N. įmonei „Deliuvis“ - 10 000 Lt grąžino asmeniškai, ieškovas prie paskolos grąžinimo neprisidėjo. Ieškovas buvo paskolinęs atsakovei pagal žodinį susitarimą 20 000 Lt, nes reikėjo grąžinti skolą A. J.. Šią paskolą su 700 Lt procentų palūkanomis atsakovė grąžino ieškovui mokėjimo pavedimais. Remontą atliko atsakovės samdyti asmenys, kuriems atsakovė sumokėjo už atliktus darbus iš savo lėšų. Baldai, technika įsigyti taip pat už atsakovės asmenines ir skolintas lėšas, kurias ji pati grąžino kreditoriams.

Nesutinka su ieškovo teiginiais, kad atleidus atsakovę iš darbo ji neturėjo jokių pajamų ir buvo pilnai išlaikoma ieškovo. Atsakovė iš pareigų buvo atleista 2004-12-24, ji gavo kompensaciją, bei kompensaciją už nepanaudotas atostogas. Visi atsakovės automobiliai buvo pirkti už jos paimtas paskolas arba už jos pačios lėšas. Pats ieškovas pasiūlė pasikeisti atsakovei automobilį. Automobilis BMW, kurį pirko ieškovo pasiūlymu, buvo daužtas ir mokėjo už jį 36 670 Lt, tuo tarpu ieškovas dėl atsakovei nežinomų priežasčių nurodo mažesnę sumą – 32 000 Lt. Jokių sumų automobilio įsigijimui ieškovas nėra davęs atsakovei. Automobilis valst. Nr. (duomenys neskelbtini) įgytas per lizingo kompaniją, su kreditoriumi atsiskaito atsakovė asmeniškai ir šiuo metu yra skolinga lizingo kompanijai.

Šalies argumentai

Ieškovo pozicija yra nenuosekli ir prieštaringa. Ieškovas teigia, kad visas turtas yra įsigytas bendrai, tačiau į dalintiną turtą neįtraukia jo vardu įsigyto nekilnojamojo turto žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) Panevėžio m. Ieškovas savo vardu paėmė paskolą šio turto įsigijimui ir jis asmeniškai paskolą grąžina. Atsakovė nelaiko šio turto bendru, nemoka už jį paskolos bankui. Ieškovo teiginiai, kad šalys planavo bendrai statyti gyvenamąjį namą yra niekiniai, tokio susitarimo niekada nebuvo. Atsakovė įsigijo kotedžą, o ieškovas įsigijo žemės sklypą namo statybai, kas patvirtina, kad šalys vedė atskirus ūkius ir kiekvienas planavo gyventi atskirai, tam tikslui ir įsigijo atskirus daiktus.

Atsakovė su ieškovu turi bendrą sūnų, juo abu privalo rūpintis, dalyvauti jo auklėjime. Dalyvavimas vaiko auklėjime, priežiūroje negali būti laikomas šalių bendro gyvenimo, bendro ūkio vedimo įrodymu. Dėl vaiko, vaiko pageidavimu atsakovė kartais būdavo renginiuose su ieškovu, nuo 2005 m. vykdavo į ieškovo kursiokų susitikimus, nes šalis siejo bendri draugai, tačiau šios aplinkybės negali reikšti bendro ūkio vedimo. Kursiokams buvo žinoma, kad šalys išsituokę. Vaiko krikštynos, buvimas renginiuose nėra susiję su bendro turto įsigijimu. Atsakovė nuo 2005 m. ieškojo namo ar sklypo, kad galėtų gyventi atskirai nuo ieškovo. Atsakovė pirko statybines medžiagas, nes planavo ateityje atskirai pati statytis namą, medžiagas panaudojo kotedžui įsirengti. (duomenys neskelbtini) Panevėžio m., atsakovė ketino pirkti gyvenamąjį namą, tačiau ne kartu su ieškovu. Grąžinusi bankui paskolą atsakovė turėjo didesnes pinigų sumas savo išlaidoms, todėl su sūnumi vyko į Turkiją, už kelionę mokėjo pati. Kai su sūnumi nusprendė vykti į Egiptą, ieškovas prašėsi vykti kartu. Už kelionę mokėjo viena atsakovė, ieškovas žadėjo grąžinti pinigus atsakovei už kelionę, tačiau skolos negrąžino, nusipirko brangų laikrodį. Už kelionę į Tunisą, ieškovas susimokėjo už save, o atsakovė sumokėjo už save ir už vaiką. 2008 m. gegužės mėnesį ieškovas, atsakovė ir sūnus vyko į Kauną, aplankė vaiko krikštamotę, kuri yra ieškovo pusseserė, grįždami namo patyrė autoįvykį. Į Nidą poilsiauti šalys vyko kelis kartus - 1998 m., 1999 m. Buvo kartas, kai sūnus buvo išleistas su tėvu į Nidą, kartą - į Palangą. Jokių bendrų didelių kelionių su ieškovu nebuvo. Iš buto (duomenys neskelbtini) , Panevėžio m., atsakovė išsikėlė su sūnumi į nuomojamą butą 2008 birželio mėn. pradžioje nebegalėdama daugiau kartu su ieškovu gyventi, ieškovas persekiojo atsakovę mieste, biure, kėlė skandalus. 2008 m. rugpjūtį atsakovė įsigijo kotedžą su žemės sklypu, turto įgijimui panaudojo banko paskolą. Paskolos užtikrinimui yra įkeistas biuras, kotedžas su sklypu. Ieškovas niekada negyveno (duomenys neskelbtini) Panevėžio m. Atsakovė viena rūpinosi kotedžo remontu ir įrengimu, ieškojo meistrų, mokėjo jiems atlyginimą. 2009 m. spalio mėnesį šalys pasidalino butą (duomenys neskelbtini) , Panevėžio m., už ieškovo buto dalį atidavė ieškovui 50 000 Lt. Ieškovas neturėjo kur gyventi, todėl atsakovė sutiko, kad kurį laiką ieškovas gyventų bute. Ieškovas iš buto neišsikėlė, atsakovei reikėjo sumokėti notaro veiklos pajamų mokestį valstybei, todėl atsakovė pasiūlė ieškovui pirkti iš jos butą už 100 000 Lt. Ieškovas už butą yra pilnai atsiskaitęs.

Šalies argumentai

Ieškovo teiginiai, kad jis išlaikė vaiką yra nepagrįsti. Ieškovas privalėjo vykdyti teismo sprendimą, mokėti kas mėnesį periodines išmokas vaiko išlaikymui, tačiau to piktybiškai nedarė, nors ne kartą buvo raginamas tai daryti. Pateikus vykdomąjį raštą vykdyti, ieškovas prašė, kad jį atsiimtų, nes mokės išlaikymą gera valia. Iki 2005 m. ieškovas skyrė dalį lėšų vaiko išlaikymui. Ieškovas yra pirkęs vaikui daiktus, pervesdavo pinigų atsakovei. Dėl to atsakovė iš ieškovo ir nereikalauja išlaikymo įsiskolinimo iki 2005 m. Ieškovas prisidėdavo prie vaiko išlaikymo pirkdamas maistą, tačiau maistą pirko ir atsakovė. Už butą (duomenys neskelbtini) Panevėžio m., namo renovaciją, mokėjo atsakovė. Už sūnaus futbolo treniruotes, teniso treniruotes mokėjo atsakovė. Už turnyrus reikėdavo mokėti po 200 Lt, 400 Lt, pinigus duodavo daugiausia atsakovė, tačiau duodavo ir ieškovas. Kai sūnus sirgdavo, sūnų slaugydavo tik atsakovė, tik ji mokėjo už vaistus, vitaminus, masažus, vežiojo sūnų pas gydytojus, samdė matematikos, lietuvių kalbos korepetitorius. Po 2005 m. ieškovas prie vaiko išlaikymo neprisidėjo. Šiuo metu ieškovas teikia išlaikymą vaikui, tačiau nemoka išlaikymo įsiskolinimo. Nors ieškovas nurodė, kad yra atidaręs sąskaitą banke sūnui, tačiau nei atsakovė, nei sūnus iš tos sąskaitos pinigų nėra paėmę. Ieškovas sūnui išlaikymo neteikė, todėl antstolio 2012-04-03 patvarkymu Nr. (duomenys neskelbtini) konstatuota, kad ieškovo skola yra 53 125 Lt. Ieškovas patvarkymo neginčijo, patvarkymas patvirtina skolos buvimo faktą. Ieškovas niekada nesikreipė į teismą dėl priteisto išlaikymo dydžio ir formos pakeitimo, nepateikė antstoliui duomenų apie tai, kad jis teismo sprendimą ir jo pagrindu išduotą vykdomąjį raštą tinkamai vykdė. Visos abejonės, kai kyla klausimas susijęs su vaiko teisėmis, turi būti vertinamos vaiko naudai. Ieškovo teiginiai, kad jis vaikui pirko tam tikrus daiktus, nereiškia, kad ieškovas tinkamai vykdė teismo sprendimą. Ieškovo daiktų pirkimą vaikui atsakovė laiko dovanomis. Ieškovas 2011 m. kreipėsi į teismą dėl išlaikymo vaikui dydžio pakeitimo ir Panevėžio miesto apylinkės teismas 2011-12-06 nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtino taikos sutartį, kuria ieškovas įsipareigojo mokėti vaikui po 400 Lt. Ieškovo pateikti duomenys apie vaiko išlaikymui patirtas išlaidas neatitinka tikrovės. Dėl išlaikymo sūnui teikimo iki 2005 m. spalio mėnesio ginčo nėra. Ieškovas vaiko išlaikymo išlaidoms priskiria visas jo patirtas išlaidas maistui, gimtadienių šventėms, kursiokų susitikimams, kurui, melagingai nurodo, kad sūnui grynais pinigais duodavo pinigus po kelis šimtus litų. Ieškovas nepirko sūnui prekių parduotuvėje „Apranga", Vilniuje, parduotuvėje „Office 1“, „Adidas“. Iš ieškovo pateiktų sąskaitų išrašų matyti, kad ieškovo patirtos išlaidos jo paties poreikiams viršijo jo gaunamas pajamas. Tikėtina, kad ieškovas nupirko sūnui 2007-01-24 marškinėlius „Sport Line“ parduotuvėje už 129 Lt, kad 2007-07-21 galėjo duoti sūnui 100 Lt grynais pinigais gimtadienio proga, 2009-10-21 nupirko šortus už 59 Lt, 2009 12-23 „Adidas“ parduotuvėje nupirko dovanų už 119 Lt, 2010 m. gegužės mėnesį nupirko sūnui džinsus už 158 Lt. Nuo 2008 m. liepos mėn. atsakovė su sūnumi gyveno atskirai, ieškovas prie sūnaus išlaikymo neprisidėjo. Sūnus su tėvu bendraudavo kas antrą savaitgalį, kartais rečiau. Nuo 2010 m. lapkričio mėnesio ieškovas sūnui nieko nepirko, savo nuožiūra pervesdavo į atsakovės sąskaitą po 300 Lt, po 150 Lt, po to kreipėsi į teismą dėl išlaikymo dydžio sumažinimo. Nuo 2010 m. lapkričio mėn. iki 2011m. gruodžio mėn. sūnaus išlaikymui ieškovo pervestos lėšos atsakovei buvo nurodytos antstoliui, todėl į skolą neįskaičiuotos.

Atsiliepimas

Trečiasis asmuo AB „Swedbank“ atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su pareikštu ieškiniu nesutinka. Atsakovė D. M. 2008-07-11 su banku sudarė kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) , pagal kurią buvo suteiktas 144 810,00 EUR kreditas. Paskolos sutarties prievolių įvykdymo užtikrinimui atsakovė hipotekos lakštu bankui įkeitė butą (duomenys neskelbtini) , Panevėžyje. Banko ir atsakovės sudarytame hipotekos lakšto 8 punkte numatyta, kad atsakovė be raštiško banko sutikimo neturi teisės parduoti, dovanoti ar kitaip perleisti šiuo lakštu įkeičiamo daikto, taip pat be raštiško banko sutikimo neturi teisės įkeisti, išnuomoti ar kitaip apriboti bei apsunkinti savo nuosavybės teisių į įkeičiamą daiktą. Ieškovui A. M. pripažinus nuosavybės teisę į ½ dalį atsakovės D. M. vardu registruoto nekilnojamojo turto buto (duomenys neskelbtini) , Panevėžyje, būtų apsunkinta banko teisė nukreipus išieškojimą į bankui įkeistą turtą prieš terminą parduoti turtą už teisingą kainą. Trečiasis asmuo teismo posėdyje nedalyvavo, prašė bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Dėl ieškovo ir atsakovės bendrosios dalinės nuosavybės teisės

Nustatyta, kad Panevėžio miesto apylinkės teismo 2009-06-10 sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) nutraukta ieškovo A. M. ir atsakovės D. M. santuoka (civ.b. Nr. (duomenys neskelbtini) ). Ištuoka įregistruota 1999-07-13 (vykd. b.l. Nr. (duomenys neskelbtini) , b.l. 3).

2002-12-24 pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) atsakovė D. M. asmeninės nuosavybės teise įsigijo garažą, bokso Nr. (duomenys neskelbtini) Panevėžio m., vidutinė rinkos vertė 2012-06-25 viešo registro duomenimis 7800 Lt, už 7000 Lt (1 t. b.l. 46, 94, 95, 2t. b.l.80, 81).

2004-12-01 atsakovė D. M. sudarė pirkimo pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) , kuria asmeninės nuosavybės teise įsigijo butą (duomenys neskelbtini) Panevėžio m., vidutinė rinkos vertė 166 000 Lt, už 69 000 Lt (1 t. b.l. 45, 96, 97, 2 t. b.l 89, 90).

2006-05-25 atsakovė D. M. nusipirko automobilį (duomenys neskelbtini), iš UAB „Automera“ už 36 670 Lt, pinigai sumokėti kasoje (2 t. b.l. 72).

2008-05-15 atsakovė sudarė lizingo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) dėl automobilio (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pirkimo už 21 721,50 EUR (2 t. b.l. 69, 70, 71).

2008-08-19 atsakovė D. M. asmeninės nuosavybės teise pirkimo – pardavimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) įsigijo žemės sklypą su nebaigtu statyti gyvenamuoju namu (duomenys neskelbtini) , Panevėžio m. (2 t. b.l. 66-68). Turto įsigijimui atsakovei AB „Swedbank“ suteikė 144 810 EUR kreditą, paskolos užtikrinimui įkeistas įgytas nekilnojamasis turtas bei butas (duomenys neskelbtini) , Panevėžio m. (2 t. b.l. 124-127, 134-137).

2009-10-29 šalys sudarė turto pasidalijimo sutartį, notarinio reg. Nr. (duomenys neskelbtini) , kuria pasidalino santuokoje įgytą turtą – butą (duomenys neskelbtini) , Panevėžio m., bei pagal kurią butas asmeninės nuosavybės teise perėjo D. M., o A. M. buvo išmokėta 50 000 Lt piniginė kompensacija (1 t. b.l. 49)

2010-06-28 šalys sudarė buto (duomenys neskelbtini) , Panevėžio m., pirkimo-pardavimo sutartį, kuria D. M. pardavė, o A. M. nupirko butą už 100 000 Lt (1 t. b.l. 57-58, 91-93). Minėtam butui hipoteka buvo registruota laikotarpiu nuo 2004-12-09 iki 2006-02-13.

Sandorio formai taikomi jo sudarymo metu galioję įstatymai (Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 8 str.). Sprendžiant dėl šalių santykių teisinio kvalifikavimo teismas remiasi tokio susitarimo galimo sudarymo metu galiojusio 1964 m. Civilinio kodekso 472 straipsnio nuostatomis. Šiuo metu nesusituokusių asmenų (sugyventinių) turtinius santykius reglamentuoja CK ketvirtosios knygos normos, kuriose nustatyta bendroji nuosavybės teisė bendraturčiams. Nuosekli teismų praktika pripažįsta, kad nesusituokusių asmenų gyvenimas drauge, ūkio tvarkymas kartu, bendro turto sukūrimas asmeninėmis lėšomis ir bendru jų pačių darbu teismui yra pakankamas pagrindas pripažinti buvus tokių asmenų susitarimą dėl jungtinės veiklos (partnerystės) sukuriant bendrąją dalinę nuosavybę (LAT 2008-04-08 Nr. 3K-3-235/2008, 2011-03-28 Nr. 3K-3-134/2011, Nr. 3K-3-410/2011 ir kt.), o rašytinės jungtinės veiklos sutarties formos nesilaikymas nedaro šios sutarties negaliojančia tiek vadovaujantis 1964 m. CK 58 straipsniu, tiek nesant CK 1.93 straipsnio 1 dalyje numatytų pagrindų, tokios sutarties sudarymas ir vykdymas gali būti patvirtintas kitomis įstatymo leistinomis įrodinėjimo priemonėmis. Tačiau aplinkybė, kad šalis sieja jungtinės veiklos (partnerystės) teisiniai santykiai, nereiškia, kad visas šios sutarties galiojimo metu bet kurio iš jos dalyvių įgytas turtas bus laikomas jų bendrąja daline nuosavybe ir kad šalys negali įgyti tam tikro turto asmeninės nuosavybės teise (2010-11-30 LAT Nr. 3K-3-482/2010). Jungtinės veiklos, kaip ir bet kurios kitos sutarties dalyviai turi teisęs susitarti, kokį turtą įgyti bendrosios dalinės nuosavybės teise, o koks turtas nebus laikomas jungtinės veiklos rezultatu.

Ieškovas teigia, kad po santuokos nutraukimo 1999 m. iki 2011 m. gegužės mėnesio jis gyveno kartu su atsakove ir vedė bendrą ūkį. Atsakovė su tuo nesutinka, teigia, kad nors iki 2008 m. birželio mėnesio gyveno su ieškovu viename bute, tačiau bendro ūkio nevedė, buvo pasidalinę kambarius, kuriuose gyveno.

Šalių gyvenimo ir ūkio tvarkymo kartu aplinkybes nuo santuokos nutraukimo 1999-06-10 Panevėžio miesto apylinkės teismo sprendimu ir ištuokos įregistravimo iki 2008 m. birželio mėnesio patvirtina byloje surinkti rašytiniai įrodymai, liudytojų parodymai. Liudytojas J. A., ieškovo dėdė, parodė, kad nežinojo apie šalių santuokos nutraukimą, šalys ne kartą yra lankęsi liudytojo namuose, šventė įvairias šventes, leisdavo laiką pirtyje, nakvojo viename kambaryje, prieš kelis metus abu Marcinkevičiai konsultavosi su juo dėl gyvenamojo namo projekto, su D. M. aptarinėjo projekto sprendinius (2 t. B.l. 116). Liudytoja E. Ž., ieškovo pusseserė, parodė, kad 2007 m. krikštijo šalių sūnų A. M., lankėsi pas šalis namuose, nematė, kad šalys būtų pasidalinę kambarius, butas buvo dviejų kambarių, kuriame buvo įrengta svetainė ir miegamasis, šalys lankėsi pas liudytoją namuose 2005 m., 2007 m., pasakojo apie ketinimus įsigyti namą (2 t. B.l. 177). R. D., buvęs ieškovo bendradarbis, parodė, kad lankėsi pas šalis bute apie 2005 m., nepastebėjo, kad butą šalys būtų pasidalinę, bute buvo įrengta svetainė ir miegamasis, 2010 m. šalys lankėsi pas liudytoją jo sode, liudytojas nepastebėjo bendravimo tarp šalių pasikeitimo (2 t. B.l. 178-179). Liudytojas G. T., buvęs ieškovo bendradarbis, parodė, kad šalys pykdavosi ir taikydavosi, tačiau gyveno kartu, priiminėjo svečius bute, nepastebėjo, kad šalys būtų nusistatę kokią nors buto naudojimosi tvarką, šalys ketino statyti namą, pirko žemės sklypą, statybines medžiagas, 2006-2007 metais liudytojas važiuodavo kartu su šalimis pietauti, šalys dalyvavo liudytojo vestuvėse, žino, kad jie kartu atostogaudavo Nidoje, vyko į užsienio keliones, kad ieškovas rūpinosi atsakovės automobiliais, notaro biuro įrengimu, parodė, kad ieškovas gyveno (duomenys neskelbtini) , nėra girdėjęs, kad ieškovas būtų kada gyvenęs (duomenys neskelbtini) (2 t. B.l. 179-180). Liudytojas A. J., ieškovo bendradarbis parodė, kad šalys dalyvaudavo kartu Policijos dienos šventėse 2006 m., 2007 m., o 2008 m. visa šeima važiavo iš Kauno ir pateko į eismo įvykį (3 t. B.l. 94). Liudytojas R. Š., buvęs ieškovo bendradarbis, parodė, kad žinojo, kad šalys gyveno kartu bute (duomenys neskelbtini) ., pirko butą, garažą, automobilius, liudytojas lankėsi šalių namuose, tačiau nepastebėjo, kad šalys butą būtų pasidalinę ir naudotųsi kiekvienas atskirais kambariais, žino, kad ieškovas rūpinosi notaro biuro įrengimu, skolinosi pinigus iš giminaičių, ieškojo meistrų, ieškovas ieškojo garažo remontui meistrų, šalys vykdavo kartu atostogauti į Nidą, į ieškovo kursiokų susitikimus, ketino kartu statyti gyvenamąjį namą, pirko žemės sklypą, statybines medžiagas (3 t. B.l. 96-97). Liudytojas A. B. parodė, kad remontavo butą (duomenys neskelbtini) ., kurį reikėjo pritaikyti notaro kontorai, kartu su ieškovu pirko statybines medžiagas, už liudytojo nupirktas medžiagas pinigus atiduodavo ieškovas, bute dirbo ir daugiau meistrų, po konflikto su atsakove, darbus nutraukė (3 t. B.l. 97-98). Liudytojas R. R., ieškovo draugas, parodė, kad šalys gyveno bute (duomenys neskelbtini) , kartu jį remontavo, pirko garažą ir jį remontavo, įrengė signalizaciją, atsakovei tapus notare ketino statyti gyvenamąjį namą, įrenginėjo biurą, šalys lankydavosi pas liudytoją svečiuose 1995-1999m., 2002-2003 m. ir vėliau, šalys vykdavo kartu atostogauti prie jūros, į užsienį, ieškovas rūpinosi automobiliais, atsakovei susižalojus koją 2010 m. žiemą, ieškovas rūpinosi atsakovės automobilio remontu (3 t. B.l. 100-101). Liudytojas D. D., ieškovo bendradarbis, parodė, kad šalys santuokos metu ir ją nutraukus gyveno bute (duomenys neskelbtini) ., buto nebuvo pasidalinę kambariais, po vagystės jį remontavo, pirko garažą, kurio remontu rūpinosi ieškovas, kartu su savo tėvu tvarkė garažo duris, atsakovei laimėjus notaro konkursą, liudytojas su ieškovu ieškojo patalpų, įsigijus biuro patalpas, padėjo surasti meistrus, atvežti kai kurias statybines medžiagas, žino, kad ieškovas prašė paskolinti pinigų biuro įrengimui iš A. N., liudytojas kartu pietaudavo su šalimis ir girdėdavo, kaip aptarinėjami remonto darbai, kad šalys turėjo ketinimų pirkti gyvenamąjį namą ir ieškojo tinkamų pasiūlymų, kad ieškovas nupirko žemės sklypą, o atsakovė pirko statybines medžiagas, kurios tebesaugomos pas liudytoją, šalys kartu atostogaudavo, vyko į užsienio poilsines keliones, 2006 m. kartu šventė Naujuosius metus, liudytojo gimtadienį (3 t.b.l. 102-105). Liudytoja N. M., ieškovo motina, parodė, kad, jos sūnus ir marti po santuokos nutraukimo liko gyventi kartu, žino, kad buvo susitarimas tarp šalių, kad D. M. mokės už butą, o A. M. pirks maistą bei abu rūpinsis buitimi ir kurį abu vykdė, matydavo, kad sūnus perka maistą, atsiskaito savo mokėjimo kortele, 2001 m. šalys remontavo butą, pirko baldus, 2002 m. pirko ir remontavo garažą, lentas garažo duobei davė liudytoja su vyru, ji taip pat prisidėjo prie notaro biuro įrengimo, davė 10 000 Lt, mano, kad vėliau davė dar 10 000 Lt, tikslių sumų nepamena, tačiau žino, kad rėmė abi šalis, žino, kad šalys ketino statytis gyvenamąjį namą, todėl A. M. pirko žemės sklypą, o D. M. – statybines medžiagas, kurias sandėliavo pas ieškovo bendradarbį, dėl projekto sprendinių konsultavosi su J. A., vienas A. M. nebūtų turėjęs finansinių galimybių ir nusipirkti žemės sklypą, ir pasistatyti namą, šalys kartu leisdavo atostogas, vyko į užsienį, 2007 m. krikštijo sūnų, atsakovei nusipirkus kotedžą, ieškovas liko gyventi bute, tačiau žino, kad sūnus gyvendavo ir kotedže, nes atveždavo ten daržoves (3 t. B.l. 107-110). Liudytoja N. D. parodė, kad pažįsta šalis nuo 2004 m., šalis liudytoja sutikdavo pas brolį D. D., savo tėvų namuose, 2005 m. pas atsakovę notarų biure tvarkė nekilnojamojo turto perleidimo sandorio dokumentus, po darbo pas atsakovę atvažiavo ieškovas su sūnumi ir pasiėmė atsakovę iš darbo, žino, kad šalys ketino statyti gyvenamąjį namą, pirko ir sandėliavo pas liudytojos brolį statybines medžiagas, 2010 m. ar 2011 m. atsakovė su ieškovu buvo atvažiavusi pavedžioti į sodybą šuns, 2010 m. rudenį matė kartu šalis pas brolį (4 t. B.l. 13-14). Liudytoja K. B. parodė, kad su šalimis ir jų sūnumi susipažino 2008 m. sausio mėn. kelionėje į Egiptą, vėliau bendraudavo su atsakove, lankydavosi jos namuose (duomenys neskelbtini) , tačiau juose nė karto nematė ieškovo (4 t. B.l. 14-15). Liudytoja D. S., buvusi šalių bendradarbė, parodė, kad atsakovė gyveno su ieškovu viename bute, apie buto pasidalinimą jai nebuvo žinoma, kad atsakovė išsikėlė į nuomojamą butą, o iš jo – į kotedžą, ieškovas kotedže niekada negyveno, 2008m. -2009 m. ieškovas prašė liudytojos išsiaiškinti atsakovės ketinimus jo atžvilgiu, nes norėjo kartu su atsakove gyventi, tačiau liudytojai žinoma, kad atsakovės tvirta valia buvo gyventi atskirai, atsakovė palaikė su ieškovu draugiškus santykius, vyko į keliones, pas bendrus draugus, nes augino su ieškovu vaiką, tačiau dėl blogų tarpusavio santykių nematė perspektyvos gyventi kartu ir kurti bendrą turtą (4 t. B.l. 16-18). Liudytoja A. B., atsakovės draugė, parodė, kad atsakovės gyvenamojoje vietoje kotedže ji lankėsi ir žino, kad jame gyveno tik atsakovė ir sūnus, dalyvavo atsakovės įkurtuvėse kotedže, į kurias ieškovas nebuvo kviestas, todėl jis veržėsi į vidų, trankė duris (4 t. B.l. 18-19). Liudytoja I. A., buvusi šalių kaimynė, parodė, kad po ištuokos šalys gyveno viename bute, atsakovė papasakodavo apie blogus tarpusavio santykius šeimoje (fizinį ir psichologinį smurtą), kurie nepasikeitė ir nutraukus santuoką, vėliau atsakovė su vaiku išsikėlė į nuomojamą butą, nusipirko ir įsirengė kotedžą (4 t. B.l. 20). Liudytoja V. M., buvusi šalių bendradarbė, parodė, kad po ištuokos, nors santykiai nebuvo labai geri, šalys gyveno kartu, kartu eidavo į svečius, atsakovė planavo palikti ieškovą ir paliko jį prieš keturis metus (4 t. B.l. 21-22). Liudytoja V. M., atsakovės sesuo, parodė, kad po santuokos nutraukimo jos sesuo ir ieškovas liko gyventi bute, nes atsakovė neturėjo kur eiti gyventi, tarpusavio santykiai buvo blogi (4 t. B.l. 23-26). 2006-07-18 ieškovas sudarė kredito sutartį su AB „Sampo“ banku Nr. (duomenys neskelbtini) dėl kredito gyvenamojo namo su ūkiniais pastatais, kiemo statiniais ir žemės sklypu pirkimo – pardavimo sandoriui sudaryti, pagal kurią ieškovui buvo suteiktas 227 800 Lt kreditas (1 t. b.l. 6-7, 62-64). Minėtas žemės sklypas su pastatais įgytas 2006-07-11 ieškovo A. M. vardu asmeninės nuosavybės teise (2 t. b.l. 57-59). Iš gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) , Panevėžio m., techninio projekto matyti, kad ieškovo užsakymu buvo parengtas gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) , Panevėžio m., statybos projektas (3 t. B.l. 55-80). Iš IĮ „Improvizacija“ 2013-02-13 rašto matyti, kad dėl gyvenamojo namo techninio projekto parengimo kreipėsi ieškovas, kuris pateikė reikalingus dokumentus, apmokėjo projektavimo darbus (3 t. B.l. 173). Iš nuotraukų matyti, kad ieškovas, atsakovė ir nepilnametis sūnus atostogavo 2001 m. Anykščiuose, 2003 m. Nidoje, 2002 m. šalys dalyvavo ieškovo pusseserės vestuvėse, (3 t. B.l. 81-86), 2007 m. ilsėjosi Kartenoje ieškovo grupiokų susitikime (1 t. B.l. 76-77). Iš UAB „Baltijos kelionių agentūros“ 2012-04-23 pažymos matyti, kad šalys vyko į poilsines keliones 2006-07-23-30 į Turkiją, 2007-08-17-24 - į Tunisą, 2008-01-12-19 - į Egiptą, už keliones mokėjo D. M. (1t. B.l. 22). Iš 1999-06-11 teismo medicinos specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad 1999-06-10 (teismo sprendimo dėl santuokos nutraukimo priėmimo dieną) atsakovę sužalojo namuose vyras, padarydamas atsakovei lengvą sužalojimą, nesukėlusį trumpalaikio sveikatos sutrikimo (2 t. b.l. 108), iš 2000-05-10 teismo medicinos specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad 2000-05-08 atsakovę sužalojo namuose buvęs vyras, padarydamas atsakovei lengvą sužalojimą, nesukėlusį trumpalaikio sveikatos sutrikimo (2 t. b.l. 109). Minėti rašytiniai įrodymai, liudytojų V. M., I. A. parodymai patvirtina atsakovės nurodytą aplinkybę, kad šalių tarpusavio santykiai nebuvo geri ir tai yra pakankamas pagrindas jungtinės veiklos sutarties šalies valiai dėl atskiro turto kūrimo susiformuoti, tačiau nepaneigia nustatytos aplinkybės, kad net ir esant tokiems iš esmės netoleruotiniems santykiams tarp sugyventinių, jie ilgą laiką – devynerius metus - gyveno kartu ir savo gyvenimą, kaip gyvenimą kartu, atskleidė savo draugams ir pažįstamiems asmenims – iki pat atsakovės išėjimo gyventi atskirai su sūnumi į nuomojamą butą 2008 m. birželio mėnesį – šalys 2006 m., 2007 m., 2008 m. vyko į poilsines keliones kartu, ieškovo kursiokų susitikimus, 2008 m. gegužės mėnesį vyko kartu į Kauno m. svečiuotis pas ieškovo gimines, leisti laisvalaikio „Akropolyje“ ir pateko į eismo įvykį. Be to, civilinės bylos Nr. (duomenys neskelbtini) nagrinėjimo metu atsakovė D. M. pripažino aplinkybę, kad iki 2005 m. ji kartu gyveno su ieškovu A. M., todėl išlaikymo vaikui iš ieškovo nereikalavo (b.l. 83).

Byloje esantys duomenys apie tai, kad 2006-04-05 atsakovė pasirašė preliminarią sutartį dėl gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) , Panevėžio m., pirkimo (3 t. B.l. 160-168), 2006-06-15 sudarė preliminarią sutartį dėl gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) Panevėžio m., pirkimo (3 t. B.l. 169) nepatvirtina aplinkybės, kad tik viena atsakovė ketino savo vardu pirkti, statyti gyvenamąjį namą, nes byloje yra duomenys ir apie tai, kad neįvykus minėtiems sandoriams netrukus - 2006-07-18 ieškovas nupirko žemės sklypą gyvenamojo namo statybai (duomenys neskelbtini) , Panevėžio m., o atsakovė pirko statybines medžiagas, kurias iki šiol sandėliuoja pas ieškovo bendradarbį, kad abu važiavo ir konsultavosi pas ieškovo giminaitį dėl gyvenamojo namo projektinių sprendinių, bendriems draugams viešai skleidė savo valią kartu statyti gyvenamąjį namą, aptarinėjo projektą. Toks šalių viešai atskleistas sutarimas sukurti bendrą dalinę nuosavybę abiejų šalių lėšomis ieškovui įgijus žemės sklypą, o atsakovei ketinant pastatyti gyvenamąjį namą, būtų buvęs finansiškai įmanomas ir leistų pripažinti buvus asmenų susitarimą dėl jungtinės veiklos (partnerystės) sukurti bendrąją dalinę nuosavybę. Tačiau iš kitų byloje esančių įrodymų matyti, kad šis susitarimas nebuvo realizuotas atsakovei pakeitus savo valią. 2007-12-11 atsakovė sudarė gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) , Panevėžio m., preliminarią pirkimo-pardavimo sutartį (3 t. B.l. 171-172), 2008-05-03 sudarė buto (duomenys neskelbtini) , Panevėžio m., panaudos sutartį ir 2008 m. birželio mėnesį persikėlė gyventi su sūnumi į butą (3 t. B.l. 170). 2009-02-12 Panevėžio apskrities VPK pateiktas atsakovės pareiškimas dėl 2008-12-26 ieškovo A. M. sukelto konflikto, durų sulaužymo (1t. b.l. 99 ), 2009-02-26 Panevėžio apskrities VPK priimtas nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl pareiškimo, iš kurio matyti, kad A. M. buvo atvykęs į atsakovės gyvenamąją vietą pas sūnų A. M., tarp buvusių sutuoktinių įvyko konfliktas (1 t. b.l. 101-102). Minėti rašytiniai įrodymai, liudytojų D. S., I. A., V. M., V. M. parodymai patvirtina aplinkybę, kad atsakovė ir ieškovas nuo 2008 m. birželio mėnesio gyvena atskirose gyvenamosiose vietose bei paneigia ieškovo argumentus, kad šalys gyveno kartu ir po 2008 m. birželio mėnesio bei vedė bendrą ūkį. Aplinkybės, kad tarp šalių kilo konfliktas ir jos gyveno atskirai 2008 m. vasarą neneigia ir pats ieškovas. Aukščiau nurodyti rašytiniai įrodymai paneigia ieškovo teiginius, kad jis kartu gyveno su atsakove (duomenys neskelbtini) Panevėžio m. Byloje nėra jokių objektyvių įrodymų, leidžiančių daryti priešingą išvadą. Ieškovas lankydavosi pas sūnų A. M., išliko bendravimas tarp šalių, todėl jam yra žinomos atsakovės gyvenamosios vietos įrengimo aplinkybės, apdailos trūkumai, baldų išdėstymas. Šalių bendri pasirodymai pas R. D., N. D., D. D., kitose vietose nesudaro pagrindo daryti išvadą, kad ieškovas ir atsakovė susitaikė ir abu apsigyveno (duomenys neskelbtini) Panevėžio m., ir toliau kartu vedė bendrą ūkį. Ieškovas nepretenduoja į minėtą turtą ir neprašo jo dalinti kaip bendros jungtinės veiklos rezultato. Bet to, aplinkybę, kad iki 2008-06-06 ieškovas gyveno kartu su atsakove ir vedė bendrą ūkį, kaip vieną iš ieškinio faktinių aplinkybių, civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodė pats ieškovas A. M. (b.l. 4).

Kaip minėta, tam, kad pripažinti buvus nesusituokusių asmenų susitarimą įgyti turtą bendros dalinės nuosavybės teise kaip bendros jungtinės veiklos rezultatą, būtina nustatyti ne tik asmenų gyvenimą drauge, ūkio tvarkymą kartu, tačiau ir, teismo vertinimu, esminę sąlygą - bendro turto sukūrimą asmeninėmis lėšomis ir bendru pačių asmenų darbu – kiekvieno iš partnerių indėlį (pinigais ir (ar) darbu), taip pat iš bendro ūkio gautomis lėšomis įgyjant ar sukuriant bendrą dalinę nuosavybę. Nesusituokusių asmenų turtiniams santykiams netaikomos teisės normos, reglamentuojančios sutuoktinių turto teisinį režimą, todėl sugyventinių gaunamos darbinės veiklos pajamos, yra kiekvieno jų asmeninė nuosavybė. Byloje nėra pateikta duomenų, kad šalys būtų gavę kitų, ne darbinių pajamų - iš bendro ūkio vedimo gautų pajamų.

Ieškovas teigia, kad garažas, bokso Nr. (duomenys neskelbtini) , Panevėžio m., yra bendros jungtinės veiklos rezultatas. Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad 2002-12-06 AB Vilniaus bankas suteikė atsakovei D. M. 9000 Lt kreditą garažui įsigyti, kreditas pilnai grąžintas 2004-06-07 (2 t. b.l. 73, 74-77, 2 t. b.l. 82, 83-85). 2002-12-24 pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) atsakovė D. M. asmeninės nuosavybės teise įsigijo garažą, bokso Nr. (duomenys neskelbtini) , Panevėžio m., vidutinė rinkos vertė 2012-06-25 viešo registro duomenimis 7800 Lt, garažo pirkimo kaina 7000 Lt (1 t. b.l. 46, 94, 95, 2t. b.l.80, 81). Ieškovo argumentas, kad prie garažo pirkimo jis prisidėjo 4500 Lt suma atmestinas kaip neįrodytas. Banko paskolos suma buvo pakankama garažo sandoriui sudaryti ir garažui suremontuoti, byloje nėra rašytinių duomenų, kad ieškovas skyrė garažo pirkimui nurodytą pinigų sumą ar padengė dalį atsakovės paimtos paskolos bankui. Turtas nebuvo sukurtas kaip nuosavybės objektas šalių darbu - jis buvo įgytas sandorio pagrindu banko skolintomis lėšomis ir atsakovei grąžinus bankui suteiktą kreditą. Aplinkybė, kad ieškovas organizavo garažo remonto darbus – apžiūrų duobės uždengimą panaudodamas savo tėvų lentas, durų remontą po įsilaužimo, nėra pakankama pripažinti, kad turtas buvo sukurtas ar taip iš esmės pagerintas ieškovo darbu ir lėšomis, kad būtų galima pripažinti jį bendra nuosavybe su atsakove. Byloje esantys duomenys, kad 2006-06-12 ieškovas sudarė stebėjimo ir reagavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) su Viešosios policijos Panevėžio apsaugos skyriumi garažo, bokso Nr. (duomenys neskelbtini) , Panevėžio m., stebėjimui (1 t. b.l. 51-53) bei mokėjo įmokas, taip pat nesudaro pagrindo teigti priešingai. Šalys neginčija aplinkybės, kad 2008 m. šalims pradėjus gyventi skyrium atsakovė kurį laiką leido ieškovui naudotis garažu - iš Apsaugos skyriaus KPO kvitų matyti, kad nuo 2002 m. A. M. mokėjo už buto apsaugą (22 Lt per mėn.), o nuo 2006 m. spalio mėnesio iki 2009 m. rugpjūčio mėnesio mokėjo didesnio dydžio įmokas už buto ir garažo apsaugą (po 44 Lt per mėn.) (2 t. b.l. 139-150), tačiau dėl vėlesnių konfliktų nutrūko ir toks susitarimas - 2009-08-31 atsakovė pateikė Panevėžio apskrities VPK pareiškimą dėl ieškovo veiksmų naudojantis atsakovei priklausančiu garažu (1 t. b.l. 103), iš kurio matyti, kad tarp šalių buvo kilęs konfliktas dėl ieškovo naudojimosi garažu, ieškovui laikant, kad jis naudojasi garažu teisėtai, nes minėtas turtas įgytas bendro gyvenimo metu, ieškovo remontuojamas ir saugomas, 2009-10-16, vadovaujantis atsakovės reikalavimais, Viešosios policijos Apsaugos tarnybos Panevėžio skyrius nutraukė su A. M. sudarytą stebėjimo ir reagavimo 2006-06-12 sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t. b.l. 104-106). Šie duomenys kartu dar kartą patvirtina teismo nustatytą aplinkybę, kad po 2008 m. birželio mėnesio šalys negyveno kartu ir nebevedė bendro ūkio.

Ieškovas teigia, kad butas (duomenys neskelbtini) , Panevėžio m., yra bendros jungtinės veiklos rezultatas. Bylos rašytiniai įrodymai patvirtina, kad 2004-12-01 atsakovė D. M. sudarė pirkimo pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) kuria asmeninės nuosavybės teise įsigijo butą (duomenys neskelbtini) , Panevėžio m. Butui nuo 2008-07-14 registruota hipoteka, buto rinkos vertė 2012-06-25 viešo registro duomenimis 166 000 Lt, buto prikimo kaina 69 000 Lt, 3450 Lt sumokėjo D. M., o likusi 65 550 Lt suma sumokėta AB „Vilniaus bankui“ suteikus paskolą. Sandorio sudarymo metu atsakovė patvirtino, kad yra išsituokusi, butą perka asmeninės nuosavybės teise (1 t. b.l. 45, 96, 97, 2 t. b.l 89, 90). 2004-11-22 atsakovei išduotas teismo leidimas buto (duomenys neskelbtini) Panevėžio m., įkeitimui (1 t. b.l. 98). 2004-12-08 AB „Vilniaus banko“ suteikto atsakovei 91 550 Lt kredito įmokos buvo nurašomos nuo atsakovės sąskaitos (2 t. b.l. 88, 91-92, 93-94). Iš 2005-01-01-2006-12-31, 2006-11-29-2006-12-31 AB SEB banko sąskaitos atsakovės vardu išrašų matyti, kad atsakovė panaudojo paskolai butui (duomenys neskelbtini) ., suteiktą kreditą, buto (duomenys neskelbtini) , Panevėžio m., remonto metu buvo nuimtos pinigų sumos (3 t. B.l. 127, 128, 129, 130-133). Iš atsakovės pateiktų rašytinių dokumentų matyti, kad atsakovė organizavo buto (duomenys neskelbtini) , Panevėžio m., remontą, mokėjo už buto pertvarkymą į biuro patalpas, biuro įrangos pagaminimą, jos vardu buvo išduotas 2005-01-11 projektavimo sąlygų sąvadas, 2005-03-08 statybos leidimas Nr. (duomenys neskelbtini) turto paskirties keitimui (duomenys neskelbtini) , Panevėžio m., atsakovė mokėjo už projektavimo sąlygų sąvadą, metalinių laiptų gamybą ir montavimą, UAB „Klaipėdos baldų prekyba“, 2005-04-06 sudarė Statybos rangos sutartį su UAB “Lavika“ įėjimo į butą įrengimui, 2005-05-31 sudarė sutartį su J. J. firma „Langama“ dėl apsauginių žaliuzių gamybos ir montavimo, 2007-09-04 statybos darbų sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) dėl lauko gerbūvio darbų atlikimo prie biuro ir priėmė atliktus darbus bei už juos sumokėjo, 2007-09-05 sudarė statybos rangos sutartį dėl trinkelių įrengimo prie biuro, mokėjo už seifą, pagamintas apsaugines žaliuzes, baldus biurui (3 t. B.l. 12-22, 139-141, 142-143, 145-146, 147-148, 149, 150-151, 152-157). Ieškovo argumentai, kad jis prisidėjo prie biuro pirkimo ir įrengimo savo darbu ir lėšomis atmestini kaip neįrodyti. Biuras buvo perkamas ir įrengiamas išimtinai iš skolintų lėšų, kurias byloje esančiais duomenimis grąžino kreditoriams viena atsakovė. Ieškovo teiginys, kad jis laidavo bankui suteikiant paskolą atsakovei neatitinka faktinių bylos duomenų, ieškovo nurodytas aplinkybes patvirtinantys įrodymai nepateikti. Byloje nėra duomenų, kad ieškovas būtų savo darbu ir savo asmeninėmis lėšomis, santaupomis ar bendros veiklos metu gautomis lėšomis (pardavus bendrą šalių įgytą ar sukurtą turtą, sukauptas bendrai santaupas, kitu būdu gautas bendras pajamas ar pan.) prisidėjęs prie buto įrengimo taip, kad iš esmės būtų buvusi sukurta kita – žymiai didesnė turto vertė ir būtų galima jį pripažinti bendros jungtinės veiklos rezultatu. Teismų praktikoje bendrosios dalinės nuosavybės sukūrimu pripažįstama ir tokia situacija, kai prie turto įsigijimo kitas bendros jungtinės veiklos dalyvis prisideda atiduodamas kito dalyvio (sugyventinio) iš banko paimtą ir turtui įgyti panaudotą paskolą, ypač jei tai sudaro didelę paskolos dalį (2011-10-24 Nr. 3K-3-410/2011). Tačiau šioje byloje ir tokių aplinkybių nenustatyta. Iš 2005-08-26-2006-03-09 mokėjimo nurodymų (2t. b.l. 95-103) matyti, kad atsakovė D. M. sumokėjo ieškovui A. M. 20 766, 96 Lt paskolos dengimui, o jis pinigus priėmė. Rašytiniai įrodymai patvirtina atsakovės nurodytas aplinkybes, kad atsakovė grąžino ieškovui 20 000 Lt skolą, kurią ieškovas sumokėjo savo giminaičiui A. J., A. J. paskolinus atsakovei pinigus tarpininkaujant A. M. biuro įrengimui bei paneigia ieškovo nurodytą aplinkybę, kad jis skolinosi pinigus iš A. J. ir juos grąžino iš savo lėšų. Minėtus santykius tarp šalių teismas vertina kaip paskolos, o ne jungtinės veiklos, santykius. Įrodymų, kad ieškovas grąžino UAB „Deliuvis“ pasiskolintus pinigus biuro įrengimui ieškovas nepateikė.

Ieškovo argumentai, kad jis buto pirkimui davė 10 000 Lt, pasiskolintus iš savo tėvų, atmestini kaip neįrodyti. Nei ieškovas, nei liudytoja N. M. nenurodė sandorio datos, kas buvo paskolos sutarties šalys, koks paskolos suteikimo laikotarpis ir kitų paskolos sandorio egzistavimą patvirtinti galinčių duomenų, nepateikė kitų netiesioginių rašytinių įrodymų, galinčių pagrįsti buvus tokį sandorį. Liudytojos N. M. parodymai, kad ji nuolat rėmė šalis ir yra davusi joms apie 70 000 Lt, vertintini kritiškai - liudytoja nurodė, kad jos pajamas sudarė darbo užmokestis, kuris buvo artimas minimaliam, jos sutuoktinis gavo netekto darbingumo pensiją, tokios pajamos gali būti pakankamos tik įprastinėms gyvenimo išlaidoms padengti. Iš 2004-03-01 Lietuvos Kriminalinės policijos biuro pažymos Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad atsakovei 2004 m. apskaičiuota ir išmokėta 27 207,12 Lt išmokų suma (2 t. b.l. 79), kas patvirtina, kad atsakovė iki sandorio sudarymo gavo pastovias ir pakankamas pajamas, kad sumokėti dalį sandorio kainos iki banko paskolos suteikimo. Ieškovo vykdytas darbų organizavimas, padėjimas atsakovei pigiau įsigyti prekes ir paslaugas, bendravimas su vienu iš atsakovės patalpose dirbusiu meistru A. B. nėra pakankamas pripažinti atsakovės vardu įgytą turtą bendra daline nuosavybe. Nors ieškovas teigė, kad jis apmokėjo už atliktus darbus A. B., tačiau tokių įrodymų, iš kurių būtų galima daryti išvadą apie atsakovo asmeninių lėšų panaudojimą biuro įrengimui, nepateikė. Liudytojas J. K. parodė, kad dėl darbų atlikimo tarėsi su abiem šalimis, tačiau už darbus apmokėjo tik atsakovė (3 t. b.l. 106). Patalpas atsakovė įgijo išimtinai savo profesinei veiklai vykdyti, ne šeimos gyvenimo sąlygų pagerinimui ir ne bendram verslui vykdyti. Iš ieškovo A. M. pateiktų Asmens, dirbančio valstybinėje tarnyboje, privačių interesų deklaracijų už 2001, 2003m., 2004m., 2005m., 2006 m., 2007 m., 2008m., 2011m. matyti, kad ieškovas pateikė duomenis tik apie nepilnametį sūnų A. M., nurodydamas duomenis, kad yra išsituokęs, nė vienoje iš deklaracijų nenurodyti duomenis apie partnerį, kitus asmenis, dėl kurių gali kilti viešųjų ir privačių interesų konfliktas, (šiuo atveju – atsakovę), 2005 m. deklaruota 2005-06-01 gauta paskola, 2007 m. deklaruotas įgytas ieškovo vardu turtas bei gauta paskola iš AB „Sampo“ banko, 2011 m. deklaruotas 2009 m. pasidalintas turtas, 2010-10-28 buto pirkimo-pardavimo sandoris (3 t. B.l. 27-28,35-36, 43-44, 45-48, 49-50, 51-52). 2009-10-29 šalys sudarė turto pasidalijimo sutartį, notarinio reg. Nr. (duomenys neskelbtini) , kuria pasidalino santuokoje įgytą turtą – butą (duomenys neskelbtini) , Panevėžio m., bei pagal kurią butas asmeninės nuosavybės teise perėjo D. M., o A. M. buvo išmokėta 50 000 Lt piniginė kompensacija (1 t. b.l. 49). Sandorio sudarymo metu ginčo turtas jau buvo įgytas, šalys gyveno atskirai, nenustatyta buvus kliūtis pasidalinti visą turtą, tiek tą, kuris buvo įgytas santuokos metu ir pagerintas ją nutraukus bendro gyvenimo metu (ieškovui remontuojant aplietą, o po to ir apvogtą butą), tiek naujai įgytą turtą, tačiau tai nebuvo padaryta. Teismo vertinimu, tai taip pat netiesiogiai patvirtina aplinkybę, kad ieškovas niekada nereiškė pretenzijų į atsakovės vardu įgyto turto dalį ir nelaikė minėto turto bendros jungtinės veiklos rezultatu. Liudytojų V. M., D. S., A. B., I. A., V. M., I. J., E. R. parodymai nuosekliai patvirtina buvus aiškią atsakovės valią sukurti sau geresnį gyvenimą ir įgyti finansinę bei asmeninę nepriklausomybę nuo buvusio sutuoktinio, savo vardu ir lėšomis pirkti turtą, kuris naudojamas tik jos asmeninių poreikių tenkinimui (susisiekimui, gyvenimui, profesinei veiklai vykdyti) (2 t. b.l. 69, 70, 71, 4 t b.l. 15-18, 1-19, 19,20-22, 23-26, 26-27). Visuma nustatytų aplinkybių nesudaro pagrindo pripažinti, kad šalys turėjo aiškiai išreikštą valią sukurti bendrą dalinę nuosavybę į atsakovės D. M. vardu įgytą turtą, nors byloje ir nustatyta aplinkybė, kad jos kartu gyveno ir rūpinosi buitimi. Nurodytais motyvais ieškinio reikalavimai pripažinti šalių bendros jungtinės veiklos rezultate sukurtą bendrą dalinę nuosavybę į butą, (duomenys neskelbtini) , Panevėžio m., ir garažą, bokso Nr. (duomenys neskelbtini) , Panevėžio m., bei šį turtą padalinti atmestini.

Byloje esantys duomenys apie 2006-05-25 atsakovės D. M. vardu įgytą automobilį (duomenys neskelbtini) iš UAB „Automera“ už 36 670 Lt (2 t. b.l. 72), neturi esminės reikšmės byloje, reikalavimas dėl minėto turto padalinimo nereiškiamas, automobilis parduotas. Nors ieškovas nurodė, kad jis sumokėjo už automobilį 15 000 Lt, tai patvirtinančių įrodymų nepateikė. Šalys gyveno kartu, todėl vien automobilio galimo bendro naudojimo faktas ar rūpinimasis jo remontu, nesukuria nuosavybės teisės į gytą turtą. Kiti byloje pateikti rašytiniai įrodymai (šalių turto ir pajamų deklaracijos) tik patvirtina, koks buvo deklaruotas registruotinas turtas kiekvienos iš šalių vardu ir neturi esminės reikšmės byloje (3 t. B.l. 3-5, 6-7, 8-9, 10-11, 29-30, 33-34, 37-42).

Dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo prievolės įvykdymo

Skolininko reikalavimą pripažinti skolą įvykdyta kitu būdu, nei nurodyta vykdomajame dokumente, galima, jeigu skolininkas pateikia įrodymus apie prievolės įvykdymo priėmimą CK 6.123 straipsnyje nustatyta tvarka. Pagal CK 6.65 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą bendrąją taisyklę, kreditorius, priėmęs prievolės įvykdymą, privalo duoti skolininkui pakvitavimą, kad prievolė įvykdyta. „Pakvitavimas“ įprastai suprantamas kaip bet kuris rašytinis dokumentas, kuriame išreikšta kreditoriaus valia dėl to, kad jis priėmė prievolės įvykdymą, nurodyti kiti duomenys apie įvykdymą. Išlaikymo prievolės vykdymas šeimos bylose turi savo ypatumų, nes nepilnamečių vaikų išlaikymo tvarka ir forma nustatoma bendru tėvų susitarimu (CK 3.192 str. 1d.). Vienam iš tėvų nevykdant pareigos išlaikyti nepilnametį vaiką, išlaikymas yra priteisiamas teismo (CK 3.194 str. 1d.), tačiau šis faktas, teismo vertinimu, neatima iš šalių teisės susitarti dėl ilgalaikio pobūdžio išlaikymo prievolės vykdymo tam tikru laiko tarpu kitu būdu, nei nurodyta teismo sprendimu, tuo atveju, jei šalys gyvena kartu ir bendrai tvarko ūkį.

Nustatyta, kad 1999-06-10 Panevėžio miesto apylinkės teismo nutarimu iš ieškovo priteistas išlaikymas nepilnamečiui sūnui A. M., g. (duomenys neskelbtini) , po ¼ dalį uždarbio (pajamų), bet ne mažiau kaip 1 MGL kas mėnesį nuo 1999-05-21 iki A. M. pilnametystės (vykd. b. Nr. (duomenys neskelbtini) , b.l. 14-15). 2011-08-24 iškelta civilinė byla Nr. (duomenys neskelbtini) pagal ieškovo A. M. ieškinį atsakovei D. M. dėl išlaikymo vaikui dydžio sumažinimo. 2011-12-06 Panevėžio miesto apylinkės teismo nutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtinta šalių sudaryta taikos sutartis, kuria pakeistas 1999-06-10 Panevėžio miesto apylinkės teismo nutarimu priteistas išlaikymas iš ieškovo nepilnamečiui vaikui A. M. ir nustatyta, kad A. M. teikia išlaikymą nepilnamečiui A. M. kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 400 Lt nuo 2011-12-06 iki vaiko pilnametystės (1 t. b.l. 8-9). Vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) medžiaga nustatyta, kad 1999-06-10 išduotas vykdomasis raštas dėl išlaikymo vaikui A. M. išieškojimo iš tėvo A. M. (b.l. 2, 14-15). Vykdomasis raštas buvo pateiktas vykdyti 1999-06-15, 1999-08-17 išlaikymo išieškojimas sustabdytas. 2010-10-05 vykdomasis raštas pateiktas vykdyti antstoliui M. A., prašyme nurodyta, kad yra išlaikymo įsiskolinimas nuo 2005 m. spalio 1 d. (b.l. 1). Antstolio apskaičiuota išlaikymo skola iki 2010-10-01 – 45 013,84 Lt. 2011-01-10 atsakovė pateikė prašymą grąžinti vykdomąjį raštą (b.l. 12). 2011-06-30 vykdomasis raštas pateiktas vykdyti pakartotinai, nurodant, kad išlaikymas vaikui nebuvo teikiamas nuo 2005-10-01 iki 2010-10-01, o laikotarpiu nuo 2010-10-01 iki 2011-06-30 atsakovė gavo 1800 Lt (b.l. 13), 2012-03-13 papildomai nurodė, kad iš ieškovo 2011 m. sausio – gruodžio mėnesiais gavo 3251 Lt. Ieškovo pateiktas banko sąskaitos išrašas šias aplinkybes patvirtina (2 t. b.l. 46-55). 2012-04-03 antstolio M. A. patvarkymu apskaičiuotas A. M. išlaikymo nepilnamečiui vaikui A. M. įsiskolinimas sudaro 53 125 Lt (1 t. b.l. 5, vykd. b.l. 32). Atsakovei pateikus vykdomąjį dokumentą vykdyti nurodant duomenis apie išlaikymo įsiskolinimą, o ieškovui neturint rašytinio atsakovės pakvitavimo apie tinkamą prievolės įvykdymą už visą skolos susidarymo laikotarpį, nėra pagrindo teigti, kad atsakovas tinkamai įvykdė visą vaiko išlaikymo prievolę. Atsakovė pripažįsta aplinkybę, kad ieškovas išlaikė vaiką nuo teismo nutarties priteisti išlaikymą priėmimo dienos iki 2005-10-01. Ginčo šioje dalyje nėra, todėl teismas plačiau dėl ieškinio reikalavimo šioje dalyje nepasisako atsakovei pripažįstant ieškinio dalį bei teismui nustačius šalių bendro gyvenimo aplinkybes nuo 1999 m. birželio mėnesio iki 2008 m. birželio mėnesio (CPK 140 str. 2d., 268 str. 5d.).

Byloje nustatyta, kad laikotarpiu nuo 1999 m. birželio mėnesio iki 2008 m. birželio mėnesio šalys gyveno kartu ir abi rūpinosi buitimi. Abi šalys patyrė išlaidas vaiko išlaikymui perkant maistą, aprangą, leidžiant su vaiku laisvalaikį, poilsiaujant ir jį lavinant. Šias aplinkybes patvirtina ir eilės liudytojų, mačiusių tiek atsakovės, tiek ieškovo bendrą rūpinimąsi vaiku, jo išlaikymą perkant vaikui reikalingus daiktus, leidžiant su juo laisvalaikį, atostogaujant, parodymai (E. Ž. 2 t. b.l. 176-177, R. D. 2 t. b.l. 178-179, G. T. 2 t. b.l. 179-180, R. Š. 3t. b.l. 94-97, R. R. 3 t. b.l. 98-100, D. D. 3 t. b.l. 102-105, N. M. 3 t. b.l. 107-110, N. D. 4 t. b.l. 13-14, D. S. 4 t. b.l. 15-18) bei rašytiniai įrodymai (1 t. b.l. 42, 66-79, 2 t. b.l. 10-30, 3 t. 81-83, 86). Bylos nagrinėjimo metu nebuvo nustatyta tokių aplinkybių, kad šalys tik atskirai pirkosi sau ir gaminosi maistą, atskirai laikė maisto produktus ir tik jais naudojosi, kad sūnus valgė išimtinai tik motinos pirktą ir gamintą maistą. Byloje taip pat nenustatyta jokių aplinkybių, kurios leistų daryti išvadą, kad būtent nuo 2005 m. spalio 1 d. ieškovas nustojo geranoriškai vykdyti pareigą išlaikyti vaiką. Visą šalių bendro gyvenimo bute (duomenys neskelbtini) Panevėžio m., metu, atsakovė neteikė vykdyti vykdomojo dokumento, kas galėtų patvirtinti objektyviai susidarius tokią situaciją, kad išlaikymas vaikui gera valia nebėra teikiamas. Tokį atsakovės elgesį teismas vertina kaip išlaikymo prievolės tinkamo įvykdymo priėmimą. Remiantis nustatytomis aplinkybėmis, visuma ištirtų bylos įrodymų, teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais bei tikimybių pusiausvyros principu, teismas pripažįsta įrodytu, kad ieškovas tinkamai įvykdė vaiko išlaikymo prievolę, o atsakovė teikiamą išlaikymą priėmė kaip tinkamą laikotarpiu nuo 2005-10-01 iki 2008-06-01. Minėtu laikotarpiu apskaičiuota išlaikymo įsiskolinimo suma sudaro 22 950, 74 Lt, todėl minėta suma išlaikymo įsiskolinimo suma mažintina.

Šalims pradėjus gyventi atskirai, laikotarpiu nuo 2008 m. birželio mėnesio iki 2011 m. gruodžio mėnesio šalių, liudytojų parodymais (K. B. 4 t. b.l. 14-15, D. S. 4 t. b.l. 15-1, V. M. 4 t. b.l. 23-26) nustatyta, kad prievolė išlaikyti vaiką buvo vykdoma perkant vaikui aprangą, organizuojant laisvalaikį, perkant maistą tuo laiku, kai vaikas leidžia savaitgalius su tėvu. Nesant šalių nustatyto bendravimo su vaiku grafiko ir išsamių paaiškinimų bei kitų įrodymų byloje, nėra galimybės objektyviai nustatyti kokius konkrečiai savaitgalius bei kitu laiku šalių vaikas praleido su ieškovu. Iš ieškovo pateiktų banko sąskaitos išrašų (2 t. b.l. 10-56) matyti, kad ieškovas išlaidas prekybos centruose Norfa, Iki, Rimi, Maxima patyrė viso mėnesio laikotarpiu, taip pat disponavo grynųjų pinigų sumomis, ieškovo nurodytos išlaidos maistui, kaip patirtos leidžiant savaitgalį su vaiku negali būti laikomos išimtinai vaiko poreikiams tenkinti skirtomis maisto išlaidomis, nes savaitgalius ieškovas leido kartu su vaiku, didžioji išlaidų dalis patirta savaitės viduryje, todėl ieškovo nurodytos išlaidos maistui mažintinos 1/2 dalimi (2008-06-01-2008-12-31 – 109,17 Lt, 2009 m. 1380,16 Lt, 2010 m. 1343,08 Lt, 2011 m. 396,40 Lt), 3228,81 Lt sumą užskaitant kaip prievolės išlaikyti vaiką perkant maistą tinkamą vykdymą. Taip pat atsakovė raštu ir žodžiu patvirtino, kad ieškovas iš dalies įvykdė prievolę išlaikyti vaiką nuo 2005 m. spalio mėnesio iki 2011-12-06 nuperkant vaikui rūbus už 3127,99 Lt: 2006 m. - 1064 Lt, 2007 m. – 752 Lt, 2008 m. – 268 Lt, 2009 m. – 178 Lt, 2010 m. – 928,99 Lt (3 t. b.l. 120-121), todėl išlaidos aprangai už laikotarpį nuo 2008 m. birželio iki 2011-12-06 mažintinos 1106,99 Lt suma. Atsakovei neigiant ir byloje nesant kitų duomenų, nepakanka įrodymų pripažinti, kad visos ieškovo nurodytos banko sąskaitos išraše pažymėtos išlaidos aprangai yra patirtos vaiko poreikiams tenkinti. Šalys patvirtino, kad 2010 m. liepos mėn. ieškovas atostogavo kartu su vaiku Palangoje, todėl pusė šių išlaidų, patirtų Palangos mieste 500 Lt pripažintinos kaip vaiko išlaikymo dalis jo poilsiui užtikrinti ir įsiskolinimas mažintinas 250 Lt suma. Ieškovo argumentai, kad jis nuėmė grynus pinigus ir juos perdavė sūnui, kad patyrė kitas išlaidas vaiko laisvalaikiui ir poilsiui, vertintini kritiškai tiek atsižvelgiant į vaiko amžių, tiek nesant galimybės patikrinti ieškovo paaiškinimų tikrumo kitais įrodymų šaltiniais. Viso pripažintina, kad ieškovas laikotarpiu nuo 2008 m. birželio mėnesio iki 2011-12-06 skyrė vaiko A. M. išlaikymui 4585, 80 Lt, todėl šia suma išlaikymo įsiskolinimo suma mažintina. Vadovaujantis visuma ištirtų bylos įrodymų, nustatytomis aplinkybėmis, teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais bei tikimybių pusiausvyros principu, ieškinio reikalavimas dėl išlaikymo prievolės įvykdymo tenkintinas iš dalies – pripažintina, kad A. M. laikotarpiu nuo 1999 m. birželio 10d. iki 2011 m gruodžio 6 d. pagal 1999-06-10 vykdomąjį raštą Nr. (duomenys neskelbtini) , įvykdė išlaikymo prievolę nepilnamečiui A. M., g. (duomenys neskelbtini) , 27 536, 54 Lt sumai. Išlaikymo įsiskolinimo suma - 25 588, 46 Lt. Likusioje dalyje ieškinys atmestinas.

Bylinėjimosi išlaidos byloje sudaro 60 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų (1, 2, 3 t. b.l. 1), 700 Lt ieškovo sumokėtas žyminis mokestis (1 t. b.l. 10, 122), 500 Lt ieškovo A. M. patirtos atstovavimo išlaidos (3 t. b.l. 177), 2000 Lt D. M. patirtos atstovavimo išlaidos (3t. b.l. 176). Ieškinys tenkinamas iš dalies (26 proc.), todėl bylinėjimosi išlaidos priteisiamos iš šalių proporcingai patenkintų ir atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 str. 2d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis išdėstytu ir Civilinio proceso kodekso 259, 270 straipsniais, teismas

nusprendė:

ieškovo A. M. ieškinį tenkinti iš dalies.

Pripažinti, kad A. M., a.k. (duomenys neskelbtini) laikotarpiu nuo 1999 m. birželio 10d. iki 2011 m gruodžio 6 d. pagal 1999-06-10 vykdomąjį raštą Nr. (duomenys neskelbtini) , įvykdė išlaikymo prievolę nepilnamečiui sūnui A. M., g. (duomenys neskelbtini) , 27 536, 54 Lt (dvidešimt septynių tūkstančių penkių šimtų trisdešimt šešių litų 54 centų) sumai.

Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Priteisti A. M., a.k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovės D. M., a.k. (duomenys neskelbtini) 312 Lt (tris šimtus dvylika litų) sumokėto žyminio mokesčio ir atstovavimo išlaidų.

Priteisti D. M., a.k. (duomenys neskelbtini) iš ieškovo A. M., a.k. (duomenys neskelbtini) 1480 Lt (vieną tūkstantį keturis šimtus aštuoniasdešimt litų) atstovavimo išlaidų.

Priteisti iš A. M., a.k. (duomenys neskelbtini) 44,40 Lt (keturiasdešimt keturis litus 40 centų) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų į valstybės pajamas, įmokos kodas 5660.

Priteisti iš D. M., a.k. (duomenys neskelbtini) 15,60 Lt (penkiolika litų 60 centų) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų į valstybės pajamas, įmokos kodas 5660.

Sprendimas per 30 dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant Panevėžio miesto apylinkės teisme.

Teisėja Daina Lisaitė