Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2015-09-04 · Administracinė byla Nr. I-7738-580/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2015-09-04Regionų apygardos administracinis teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2016-07-14Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2015-09-04
Bylos Nr.
I-7738-580/2015
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-01601-2015-9
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Jūra Marija
Pareiškėjas
R. K.
Atsakovas
Lietuvos valstybei, atstovaujamai Laisvės atėmimo vietų ligoninės
Kategorijos
  • 15.2.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. I-7738-580/2015 Proceso Nr. 3-61-3-01601-2015-9Procesinio sprendimo kategorija 15.2.3.2; 74 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. rugsėjo 4 d.Vilnius
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Jūra Marija Strumskienė,dalyvaujant pareiškėjui R. K.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. K. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Laisvės atėmimo vietų ligoninės, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėja, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas R. K. prašo iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Laisvės atėmimo vietų ligoninės, priteisti 700 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Paaiškino, kad Laisvės atėmimo vietų ligoninės administracija nesiima prevencinių priemonių, kad nesikartotų laikymo sąlygų pažeidimai, sukeliantys diskomfortą, stresą, neapykantos jausmą bei žeminantys pareiškėjo garbę bei orumą. Tvirtina, kad Laisvės atėmimo vietų ligoninės administracija nevykdė teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdama bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai.

R. K. ir dar 6 nuteistieji, konvojavus juos iš Vilniaus pataisos namų į Laisvės atėmimo vietų ligoninę, 2015-02-13 buvo uždaryti į priėmimo-paskirstymo skyrių, kuriame pareiškėjas septyniese buvo 1.55 val. patalpoje, kurios plotas yra apie 8 kv. m. Patalpoje nuteistieji rūkė, prižiūrinčių pareigūnų nebuvo. Pareiškėjas nerūko, bet buvo nuodijamas tabako dūmais užterštu oru.

Laisvės atėmimo vietų ligoninės Vidaus ligų skyriaus palatoje Nr. 4, kurios plotas 14 kv. m, R. K. buvo gydomas nuo 2015-02-13 iki 2015-02-20. Palatoje buvo 4 susidėvėjusios, senos metalinės lovos ir 4 prastos būklės spintelės, nebuvo stalo, kėdžių ir spintos drabužiams bei rankšluosčiams susidėti. Palatos medinės grindys nelygios, medinės durys bei langai seni. Mediena dvelkė senienomis ir mirtimi. Laisvės atėmimo vietų ligoninės Vidaus ligų skyriuje yra palatos nuo Nr. 1 iki Nr. 5. Kai pareiškėjas buvo palatoje Nr. 4, ji visą laiką buvo pilna, palatos Nr. 2 ir Nr. 5 buvo tuščios, o palatos Nr. 1, Nr. 2 ir Nr. 3 nebuvo pilnos.

Pareiškėjui atvykus į Laisvės atėmimo vietų ligoninę, nebuvo atliktas sanitarinis švarinimas, jam nebuvo suteikta galimybė išsimaudyti duše. Nurodė, kad Laisvės atėmimo vietų ligoninės Vidaus ligų skyriaus pasivaikščiojimo kiemelis yra labai mažas, jame gali pasivaikščioti tik 3 asmenys, o pacientų būna iki 22. Mano, kad Laisvės atėmimo vietų ligoninės pareigūnams neįgyvendinant tiesioginių pareigų, buvo šiurkščiai pažeistos Konstitucijos 21 straipsnio 2 bei 3 dalių ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnio nuostatos. Vien tik faktas, jog asmuo buvo priverstas ginti pažeistas savo teises teisme, yra pakankamu nepatogumų sudarymu, kad būtų galima konstatuoti neturtinės žalos padarymo faktą. Asmens sveikata yra viena iš svarbiausių, nesunkiai pažeidžiamų ir ne visada atkuriamų vertybių, todėl turi būti itin saugoma.

Vaizdo konferencijos būdu vykusiame teismo posėdyje pareiškėjas palaikė skundą ir prašė jį tenkinti.

Atsiliepimas

Atsakovo Lietuvos valstybės atstovė Laisvės atėmimo vietų ligoninė prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Paaiškino, kad R. K. ginčo laikotarpiu Laisvės atėmimo vietų ligoninės Vidaus ligų skyriaus 4 palatoje, kurios plotas – 13,5 kv. m, buvo gydomas nuo 2015-02-13 iki 2015-02-20. Šioje palatoje yra 4 lovos. Statistikos, kiek konkrečioje palatoje atskiromis dienomis gydoma nuteistųjų ir / arba suimtųjų, Laisvės atėmimo vietų ligoninėje nevedama ir galiojantys teisės aktai to daryti neįpareigoja, todėl duomenų, kiek ligonių kartu su R. K. buvo palatose, negali pateikti. Pažymėjo, kad Lietuvos higienos normoje HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtintoje sveikatos apsaugos ministro 2010-03-30 įsakymu Nr. V-241 (toliau – Lietuvos higienos norma HN 76:2010), ploto normos asmenims, laikomiems laisvės atėmimo vietose nenustatomos. Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų teisingumo ministro 2003-07-02 įsakymu Nr. 194 (toliau – Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės), 11¹ punkte nurodyta, kad iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009–2017 metų plane, patvirtintame Vyriausybės 2009-09-30 nutarimu Nr. 1248, numatytų priemonių įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus gyvenamųjų patalpų plotas Laisvės atėmimo vietų ligoninės palatose negali būti mažesnis kaip 5,1 kv. m.

Laisvės atėmimo vietų ligoninėje yra teikiamos stacionarinės asmens sveikatos priežiūros paslaugos. Laisvės atėmimo vietų ligoninė negali daryti įtakos atvykstančių gydytis suimtų ir (arba) nuteistų asmenų skaičiui. Pripažino, kad teisės aktuose nustatytos ploto normos vienam asmeniui galėjo būti viršytos. Laisvės atėmimo vietų ligoninė taip pat privalo užtikrinti izoliacijos reikalavimus, nustatytus bausmių bei suėmimo vykdymo įstatymuose, laikytis pacientų, sergančių užkrečiamosiomis ligomis, izoliavimo reikalavimų.

Atkreipė dėmesį, kad Laisvės atėmimo vietų ligoninės Vidaus ligų skyriuje sudaryta galimybė nuo 6 val. iki 22 val. laisvu nuo medicininių procedūrų laiku būti gryname ore šio skyriaus lokaliniame sektoriuje. Atsakovo atstovės nuomone, trumpalaikis minimalaus ploto neatitikimas teisės aktų reikalavimams buvo kompensuotas sudarant pareiškėjui galimybę laisvai judėti lokaliniame sektoriuje ir gyvenamosiose patalpose.

Laisvės atėmimo vietų ligoninės palatos yra minimaliai aprūpintos baldais ir kitu inventoriumi, kuris nuolat remontuojamas ar keičiamas. Laisvės atėmimo vietų ligoninės patalpos remontuojamos iš eilės, remontas atliekamas pagal poreikį, nepažeidžiant Lietuvos higienos normos HN 76:2010 reikalavimų. Visi neatitikimai higienos normoms dėl suimtųjų ir / ar nuteistųjų veiksmų, gadinant ir laužant Laisvės atėmimo vietų ligoninės turtą, šalinami minimaliais terminais. Kiekvienais metais tam skirtos lėšos Laisvės atėmimo vietų ligoninėje visiškai panaudojamos, o ligoninės skyrių patalpos nuolatos remontuojamos.

Laisvės atėmimo vietų ligoninės patalpų deratizavimo ir dezinsekcijos darbams atlikti yra sudaryta sutartis su UAB Kenkėjų kontrolės tarnyba. Tokie darbai atliekami kartą per mėnesį, o prireikus, ir dažniau. Atliekami darbai registruojami žurnaluose. Patalpų valymo ir dezinfekcijos darbus atlieka paskirti sanitarai. Laisvės atėmimo vietų ligoninės patalpų valymo ir dezinfekcijos darbų dažnis atitinka Lietuvos higienos normos HN 47-1:2010 „Sveikatos priežiūros įstaigos. Infekcijų kontrolės reikalavimai“ reikalavimus. Atlikti valymo bei dezinfekcijos darbai registruojami Laisvės atėmimo vietų ligoninėje nustatyta tvarka, nepažeidžiant Lietuvos higienos normos HN 76:2010 reikalavimų.

Laisvės atėmimo vietų ligoninės pacientų maudymasis organizuojamas vadovaujantis Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 258 punktu. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos teisės aktų nuostatomis, Laisvės atėmimo vietų ligoninė yra patvirtinusi dušų lankymo grafiką, pagal kurį pacientams suteikiama galimybė pasinaudoti dušu kartą per savaitę. Šis grafikas atitinka ir Lietuvos higienos normos HN 76:2010 68 punkto reikalavimus. Ne rečiau kaip kartą per savaitę nuteistiesiems suteikiama galimybė gauti išskalbtą patalynę. Lovos skalbiniai ir rankšluosčiai turi būti keičiami atsižvelgiant į jų užterštumą, bet ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę. Atsakovo atstovė yra sudariusi sutartį su skalbimo paslaugas teikiančia įmone. Laisvės atėmimo vietų ligoninė turi Vilniaus visuomenės sveikatos centro 2013-07-29 išduotą leidimą-higienos pasą Nr. (12-6)12.12-690, o tai įrodo, kad ligoninės patalpos atitinka visus teisės aktuose įtvirtintus kriterijus bei normas.

Informacija apie draudimą rūkyti laisvės atėmimo vietų gyvenamosiose, kitose bendro naudojimo patalpose yra iškabinta visose Laisvės atėmimo vietų ligoninės palatose ir bendro naudojimo patalpose, taip pat yra iškabinti ženklai, įspėjantys apie draudimą rūkyti. Bausmių vykdymo sistemą reglamentuojantys teisės aktai leidžia prekiauti ir (arba) vartoti tabako gaminius pataisos įstaigose. Tabako kontrolės įstatymas nenustato galimybės skirstyti į rūkančiųjų ir (arba) nerūkančiųjų kameras, kadangi šio įstatymo draudimas galioja Laisvės atėmimo vietų ligoninės teritorijoje ir jos patalpose.

Pažymėjo, kad nenustačius neteisėtų Laisvės atėmimo vietų ligoninės veiksmų, nėra būtinos Civilinio kodekso 6.271 straipsnyje nustatytos valstybės civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, sąlygos.

Atsakovo atstovo atstovas teismo posėdyje nedalyvavo. Apie teismo posėdžio laiką ir vietą administracinės bylos proceso šalims buvo pranešta tinkamai. Kliūčių išnagrinėti bylą iš esmės ir priimti sprendimą nenustatyta, todėl ji nagrinėta atsakovo Lietuvos valstybės atstovo Laisvės atėmimo vietų ligoninės atstovui nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas iš dalies.

Ginčas šioje administracinėje byloje kilo dėl neturtinės žalos, atsiradusios dėl neteisėtų valdžios institucijos veiksmų, neužtikrinant tinkamų gydymo sąlygų Laisvės atėmimo vietų ligoninėje, atlyginimo.

Reikalavimai dėl žalos atlyginimo pagal savo pobūdį yra civilinio pobūdžio, žalos atlyginimo teisinius santykius reglamentuoja Civilinis kodeksas, tačiau dalies reikalavimų nagrinėjimą įstatymas priskiria administracinio teismo kompetencijai. Administracinių bylų teisenos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (CK 6.271 straipsnis). Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepaisant konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos: neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis), priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 straipsnis), teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 straipsnis) ir teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 straipsnis), tačiau CK 6.271 straipsnyje nustatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) gali būti patenkinamas nustačius neteisėtus pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos veiksmus, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp minėtos institucijos neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Pagrindinis viešosios atsakomybės elementas – neteisėti veiksmai, kurių buvimas arba nebuvimas iš esmės lemia, ar tikslinga byloje vertinti likusias sąlygas.

Valstybės civilinė atsakomybė atsiranda tada, kai valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Šioje byloje R. K. reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo gali būti tenkinamas tik nustačius jo nurodytos institucijos – Laisvės atėmimo vietų ligoninės – neteisėtus veiksmus, neturtinės žalos padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos.

Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog kaip neturtinė žala pripažįstamas ne bet koks asmeniui padarytas neigiamas poveikis. Neturtinės žalos buvimas konstatuotinas tuomet, kai neigiamą poveikį asmeniui darę veiksmai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, kad jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiūriu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-05-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2006; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007-11-15 nutartis administracinėje byloje Nr. A17-749/2007).

Skundą pareiškėjas grindžia tuo, kad dėl kamerų tipo palatų ploto trūkumo ir kitų laikymo Laisvės atėmimo vietų ligoninėje sąlygų jam buvo padaryta neturtinė žala, kurią jis vertina 700 Eur.

Dėl kamerų tipo palatų ploto reikalavimų

Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 11¹.4 punkte nustatyta, kad iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009–2017 metų plane, patvirtintame Vyriausybės 2009-09-30 nutarimu Nr. 1248, numatytų priemonių įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus gyvenamųjų patalpų plotas Laisvės atėmimo vietų ligoninėje negali būti mažesnis kaip 5,1 kv. m.

Iš Laisvės atėmimo vietų ligoninės pateiktų duomenų matyti, kad nuo 2015-02-13 iki 2015-02-20 R. K. laikomas Laisvės atėmimo vietų ligoninės Vidaus ligų skyriaus kamerų tipo palatoje Nr. 4, kurios plotas – 13,5 kv. m (b. l. 16), joje buvo 4 lovos. Kadangi Laisvės atėmimo vietų ligoninės Vidaus ligų skyriaus kamerų tipo palatos Nr. 4 plotas yra 13,5 kv. m, nepažeidžiant Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 11¹.4 punkte nustatyto 5,1 kv. m vienam asmeniui privalomo kamerų tipo palatos ploto, joje galėjo būti laikomi 2 asmenys. Atsakovas nurodė, kad nekaupia duomenų apie palatose gydytų asmenų skaičių, todėl apskaičiuojant plotą vadovaujamasi kamerų tipo palatose esančių lovų skaičiumi. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad gydant pareiškėją Laisvės atėmimo vietų ligoninėje, visą jo gydymo laikotarpį, t. y. 7 dienas, R. K. nebuvo skiriama pakankamai kamerų tipo palatų ploto. Argumentas, kad Laisvės atėmimo vietų ligoninė negali daryti įtakos atvykstančių gydytis suimtųjų ir nuteistų asmenų skaičiui, todėl ne visais atvejais gali atsižvelgti į rekomenduojamas ploto normas, nagrinėjamo ginčo atveju neturi teisinės reikšmės valstybės atsakomybei. Viešoji atsakomybė pagal CK 6.271 straipsnį atsiranda ir tais atvejais, kai viešojo administravimo subjekto padaryti teisės aktų pažeidimai buvo nulemti objektyvių sąlygų – nepakako patalpų, trūko lėšų ir pan. Aplinkybė, kad Laisvės atėmimo vietų ligoninės administracija neturėjo galimybių gydyti pareiškėją tokiomis sąlygomis, kad jam tektų ne mažiau kaip 5,1 kv. m ploto, neatleidžia valstybės nuo atsakomybės dėl neturtinės žalos atlyginimo R. K..

Pareiškėjas tvirtina, kad priėmimo-paskirstymo skyriuje, kurio plotas yra apie 8 kv. m, buvo laikomi 7 asmenys. Šioje patalpoje pareiškėjas buvo laikomas 1.55 val. Atsakovo atstovė 2015-08-21 rašte Nr. S-4231 (b. l. 79) nurodė, kad Laisvės atėmimo vietų ligoninės priėmimo-paskirstymo patalpų plotai yra 17,68 kv. m ir 11,94 kv. m, taigi jose galėjo būti laikomi atitinkamai 3 ir 2 asmenys. Taigi, plotai buvo pažeisti ir laikant R. K. minėtose patalpose.

Dėl rūkymo kamerose

Pareiškėjas nurodė, kad priėmimo-paskirstymo skyriuje, kuriame jis buvo laikomas 1.55 val., nuteistieji rūkė. Tabako kontrolės įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad Lietuvos Respublikoje rūkyti (vartoti tabako gaminius ir elektronines cigaretes) draudžiama visose švietimo, socialinių paslaugų įstaigose, kuriose teikiamos socialinės priežiūros ir (ar) socialinės globos paslaugos vaikams, sveikatos priežiūros įstaigose ir šių įstaigų teritorijose. Tos pačios dalies 3 punkte įtvirtintas aiškus draudimas rūkyti bendrose gyvenamosiose, kitose bendro naudojimo patalpose, kuriose nerūkantieji gali būti priversti kvėpuoti tabako dūmais užterštu oru. Tabako kontrolės įstatymo 19 straipsnio 4 dalyje nustatyta pareiga juridinio asmens valdymo institucijoms užtikrinti, kad jo darbuotojai, aptarnaujami klientai ir lankytojai nebūtų priversti kvėpuoti tabako dūmais užterštu oru, taip pat kad matomose vietose būtų iškabinti įspėjamieji užrašai ar ženklai apie draudimą rūkyti, įrengtos specialios rūkymui skirtos patalpos (vietos) ir iškabinti jas nurodantys užrašai ar ženklai. Lietuvos higienos normos HN 76:2010 6 punkte nustatyta, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi būti sudaroma saugi sveikatai gyvenamoji aplinka, o 14 punkte įtvirtinta nuostata, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims draudžiama rūkyti laisvės atėmimo vietų gyvenamosiose, kitose bendro naudojimo patalpose, jeigu nerūkantieji būtų priversti kvėpuoti tabako dūmais užterštu oru.

Laisvės atėmimo vietų ligoninė nurodė, kad informacija apie draudimą rūkyti laisvės atėmimo vietų gyvenamosiose, kitose bendro naudojimo patalpose yra iškabinta visose Laisvės atėmimo vietų ligoninės palatose ir bendro naudojimo patalpose, taip pat yra iškabinti ženklai, įspėjantys apie draudimą rūkyti. Tai patvirtina ir administracinėje byloje esančios fotonuotraukos (b. l. 31, 32, 38). Teismo nuomone, Laisvės atėmimo vietų ligoninė ėmėsi veiksmų, jog būtų užtikrintas draudimas rūkyti gyvenamosiose bei kitose bendro naudojimo patalpose, tačiau ne visi asmenys laikosi nurodytų reikalavimų. Neteisėtų Laisvės atėmimo vietų ligoninės administracijos veiksmų, kad palatose būtų buvę rūkoma su įstaigos administracijos žinia ir leidimu, nenustatyta.

Pareiškėjas nurodė, kad Laisvės atėmimo vietų ligoninės Vidaus ligų skyriaus palatoje Nr. 4 buvo 4 susidėvėjusios ir senos metalinės lovos, 4 prastos būklės spintelės, joje nebuvo stalo, kėdžių, spintos drabužiams bei rankšluosčiams susidėti. Palatos medinės grindys nelygios, medinės durys bei langai seni. Palatoje Nr. 4 nebuvo stalo, kėdžių, spintos drabužiams bei rankšluosčiams susidėti.

Kaip jau minėta, Laisvės atėmimo vietų ligoninės Vidaus ligų skyriaus palatos Nr. 4 plotas yra 13,5 kv. m. Iš atsakovo pateiktų fotonuotraukų (b. l. 26, 27) matyti, kad palatoje yra nedaug baldų ir jie nėra labai dideli, tačiau atsižvelgiant į palatos Nr. 4 plotą, baldai laikytini pakankamais ir neužimančiais per daug vietos, kad jos neužtektų kalinamiems asmenims. Didesnių ir daugiau baldų nebūtų galima laikyti minėtoje palatoje. Iš atsakovo atstovės pateiktų fotonuotraukų matyti, kad lovos yra senos, metalinės, vietomis nuo jų nusilupę dažai, grindys medinės, vietomis nelygios, langai bei durys seni, tačiau tvarkingi. Negalima daryti išvados, kad jie būtų netinkami.

Iš pateiktų darbų priėmimo aktų matyti, kad Laisvės atėmimo vietų ligoninės Vidaus ligų skyriuje buvo atlikti remonto darbai. Iš 2014-03-26 darbų priėmimo akto Nr. BD-531 matyti, kad nuo sienų ir lubų nugramdyti seni dažai, sienos ir lubos nuglaistytos, nugruntuotos ir nudažytos, suremontuotas sanitarinis mazgas, dušas, išklijuotos plytelės; nudažyti langai, durys, radiatoriai, pakeisti seni vamzdžiai prausykloje bei duše, pastatytas maišytuvas (b. l. 30). Remonto darbai Laisvės atėmimo vietų ligoninės Vidaus ligų skyriaus duše bei palatose buvo atlikti 2012 m. ir 2015 m. (b. l. 43–44, 45). Lietuvos higienos normos HN 76:2010 62 punkte įtvirtinta, kad laisvės atėmimo vietų patalpų paprastasis remontas atliekamas pagal poreikį, tačiau remonto darbų dažnumo ši higienos norma nereglamentuoja.

Lietuvos higienos normos HN 76:2010 63 punktas nustato, kad laisvės atėmimo vietose laikomi asmenys turi būti aprūpinami švariais lovos skalbiniais, rankšluosčiais ir asmens higienos priemonėmis pagal teisės akto nustatytas normas. Pagal šios higienos normos 67 punktą, lovos skalbiniai ir rankšluosčiai turi būti keičiami atsižvelgiant į jų užterštumą, bet ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę. Dėl skalbinių skalbimo sudaryta sutartis su UAB „Švaros etalonas“ (b. l. 39–41, 42).

Laisvės atėmimo vietų ligoninė yra patvirtinusi dušų lankymo grafiką, pagal kurį pacientams suteikiama galimybė kartą per savaitę pasinaudoti dušu (b. l. 22). Šis grafikas atitinka Lietuvos higienos normos HN 76:2010 68 punkto reikalavimus, kuriuose nustatyta, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi būti sudaryta galimybė prausti visą kūną po šiltu dušu ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę. Taigi, R. K. turėjo galimybę atlikti sanitarinį švarinimą, kadangi Laisvės atėmimo Vidaus ligų skyriuje yra įrengtos prausyklos.

Byloje esantys duomenys patvirtina, kad Laisvės atėmimo vietų ligoninė dėl dezinsekcijos, deratizacijos 2014-01-02 sudarė sutartį su UAB Kenkėjų kontrolės tarnyba (b. l. 33–35, 36). Šia sutartimi kenkėjus naikinanti bendrovė įsipareigojo atlikti tyrimus, nustatyti kenkėjų rūšį, patekimo kelius bei imtis kontrolės priemonių. Kenkėjų kontrolės atlikimo žurnalas pildomas. Tai rodo, jog Laisvės atėmimo vietų ligoninėje buvo skiriamas reikiamas dėmesys kenkėjų naikinimui.

Pasivaikščiojimų kiemelių dydžio teisės aktai nereglamentuoja. 2015-08-21 rašte Nr. S-4231 Laisvės atėmimo vietų ligoninė nurodė, kad Laisvės atėmimo vietų ligoninės Vidaus ligų skyriaus pasivaikščiojimo kiemelio plotas yra apie 51,75 kv. m (b. l. 80). Įvertinus atsakovo atstovės pateiktą informaciją bei fotonuotraukas (b. l. 23, 109), darytina išvada, kad pasivaikščiojimo kiemeliai yra pakankami, o pareiškėjo skundo argumentai dėl nepakankamo ploto pasivaikščiojimo kiemeliuose –nepagrįsti.

Dėl neturtinės žalos atlyginimo

Išdėstytos faktinės aplinkybės bei jų teisinis vertinimas rodo, kad Laisvės atėmimo vietų ligoninės pareigūnai pažeidė teisės aktų reikalavimus dėl privalomo vienam asmeniui tenkančio gyvenamosios patalpos ploto. Laisvės atėmimo vietų ligoninė teigia, kad tinkamai laikytis suėmimo vykdymo tvarkos trukdė per mažas finansavimas. Ši aplinkybė teisinės reikšmės neturi, nes ja gali būti grindžiamas tik klausimas dėl kaltės buvimo, tuo tarpu atlyginant žalą pagal Civilinio kodekso 6.271 straipsnį kaltė nėra svarbi. Valstybė turi pareigą užtikrinti tinkamas gydymo sąlygas ir vykdyti pagal Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnį prisiimtus įpareigojimus.

R. K. prašo priteisti 700 Eur neturtinei žalai atlyginti. Nors byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas turėjo kokių nors sveikatos sutrikimų ir kad jo sveikatos būklei tiesioginės įtakos turėjo byloje konstatuotas jo teisės į tinkamas kalinimo sąlygas kamerose neįgyvendinimas, tačiau pagal susiklosčiusią teismų praktiką, kalinimo sąlygų netinkamumas pripažįstamas neturtine žala nepriklausomai nuo to, ar jis yra palikęs medicininiuose dokumentuose užfiksuotas pasekmes. Laisvės atėmimo vietų ligoninei pažeidus asmens teisę į tinkamas laikymo sąlygas ir taip sukėlus jam nepatogumus bei emocinį sukrėtimą, pareiškėjui buvo padaryta žala. Atsižvelgiant į pažeidžiamos vertybės pobūdį, R. K. subjektinės teisės – būti kalinamam tinkamomis sąlygomis pažeidimo mastą, intensyvumą ir trukmę, Lietuvoje egzistuojančias ekonomines darbo užmokesčio bei pragyvenimo sąlygas, darytina išvada, kad pareiškėjui padarytos neturtinės žalos dydis gali būti įvertintas 30 Eur. R. K. reikalavimas priteisti 700 Eur neturtinei žalai atlyginti neatitinka teisingumo ir protingumo kriterijų. Nustatant žalos atlyginimo dydį, įvertinami Lietuvos Respublikoje nustatyti socialinių išmokų bei darbo užmokesčio dydžiai. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos pagrindiniai socialiniai rodikliai, skelbiami http://www.sodra.lt/lt/situacijos/statistika/pagrindiniai-socialiniai-rodikliai, rodo, jog vidutinė socialinio draudimo senatvės pensija, turint būtinąjį socialinio draudimo stažą 2015 m. liepos mėnesį sudarė 256,81 Eur. Minimali mėnesinė alga, neatskaičius mokesčių, šiuo metu sudaro 300 Eur. Žalos atlyginimas už netinkamas sąlygas negali būti prilyginamas vidutinei senatvės pensijai arba darbo užmokesčiui, kadangi tai prieštarautų teisingumo principui.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85–88 straipsnio 1 ir 5 punktais, 127 straipsnio 1 dalimi, 129 straipsniu,

nusprendė:

Skundą tenkinti iš dalies.

Priteisti R. K. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Laisvės atėmimo vietų ligoninės, 30 Eur (trisdešimt eurų) neturtinei žalai atlyginti.

Kitą skundo dalį atmesti.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą tiesiogiai šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėja Jūra Marija Strumskienė