Panevėžio apygardos teismo nutartis

Pirmosios instancijos teismo teisėjas Civilinė byla Nr. 2A-353-198/2016

2016 m. balandžio 14 d.

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Birutės Jonaitienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės B. Š. apeliacinį skundą dėl Ignalinos rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 22 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-13-286/2015 pagal B. Š. ieškinį UAB „Ignalinos vanduo“ dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu, dėl atlygio už priverstines pravaikštas, kompensacijos už nepanaudotas atostogas, procesinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes, kurios sudaro skundo faktinį ir teisinį pagrindą, atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentus, byloje surinktus įrodymus, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas šioje byloje priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą ieškovės ieškinį atmesti. Apeliaciniame skunde išdėstyti ieškovės teiginiai nepaneigia skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo (CPK 263 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas, sutikdamas su pirmosios instancijos teismo argumentais, motyvais ir išvadomis, visų jų išsamiai nekartoja, pasisako tik dėl esminių apeliacinio skundo argumentų.

Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė UAB „Ignalinos vanduo“ dirbo buhaltere-kasininke. Tai patvirtina 1995-06-01 įsakymas Nr. 49 bei 2011-12-28 darbo sutartis Nr. 236 (toliau – Sutartis) ( DGK b. l.34,35-36). 2014-06-23 ieškovė pateikė atsakovei prašymą atleisti ją iš darbo nuo 2014-06-23 ir išmokėti išeitines pašalpas ( DGK b. l.23). Atsakovė prašymą patenkino ir 2014-07-14 įsakymu Nr. P-14, vadovaujantis DK 127 straipsnio 1 dalimi, atleido ieškovę iš darbo bei tą pačią dieną išmokėjo jai darbo užmokestį ir kompensaciją už nepanaudotas atostogas ( DGK b. l.37,39).

Dalyvaujantys byloje asmenys procesiniuose dokumentuose gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau šis prašymas teismui nėra privalomas. Pagal CPK 322 str. apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus tuos atvejus, kai bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Apeliaciniame skunde ieškovės išreikštas prašymas dėl žodinio bylos nagrinėjimo neargumentuotas, apeliantė nenurodė jį pagrindžiančių aplinkybių. Teisėjų kolegija nagrinėjamoje byloje pareikšto prašymo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka netenkina, nes bylos faktinės aplinkybės yra aiškios, šalių pozicijos išsamiai išdėstytos procesiniuose dokumentuose, be to, nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, šalys turėjo galimybę duoti paaiškinimus žodžiu ir nėra pagrindo daryti išvadą, jog apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą rašytinio proceso tvarka, negalėtų atskleisti ginčo esmės ir priimti teisingo sprendimo.

Apeliacinis skundas grindžiamas argumentais, jog bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismo teisėjas buvo šališkas. Darė psichologinį spaudimą ieškovei ir jos atstovui, galėjo teisėjas gali daryti psichologinį spaudimą policijos pareigūnams, kurie atsisakė užfiksuoti, kad darbo sutarties priedas buvo pasirašytas ieškovės kieme. Bylą nagrinėjęs teisėjas, pareiškus jam nušalinimą, nenusišalino. Jo nenušalino ir teismo pirmininkas. Teisėjų kolegija su apeliantės argumentais dėl šališko teismo nesutinka.

Teismų praktikoje pripažįstama, kad teisėjui pareikštas nušalinimas laikomas pagrįstu tik tuomet, kai egzistuoja aplinkybės, kurios leidžia pagrįstai abejoti bylą nagrinėti paskirto ar ją nagrinėjančio teisėjo nešališkumu (CPK 64-66 str.). Įstatymas nenustato baigtinio tokių aplinkybių sąrašo, tačiau visais atvejais abejonės dėl teisėjo nešališkumo turi būti pagrįstos konkrečiais įrodymais, o ne asmenų samprotavimais, prielaidomis. Teisėjas gali būti nušalinamas nuo jam priskirtos bylos nagrinėjimo ne esant dalyvaujančių byloje asmenų pageidavimui, o tik tuomet, kai egzistuoja įrodymais pagrįstos abejonės dėl jo nešališkumo (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-846-381/2015). Ignalinos rajono apylinkės teismo teisėja 2015-08-10 nutartimi išsprendė bylą nagrinėjusio teisėjo nušalinimo klausimą, netenkino ieškovės B. Š. pareiškimo dėl bylą nagrinėjančio teisėjo nušalinimo (b.l. 103-104). Kaip matyti iš ieškovės atstovo 2015-08-10 posėdžio metu raštu pareikšto prašymo dėl teisėjo nušalinimo turinio, paminėtos nutarties, nušalinimas buvo reiškiamas remiantis ieškovės atstovo nuomone dėl bylą nagrinėjančio teisėjo bylos nagrinėjimo metu nekorektiško elgesio, kuriuo įžeidė ieškovės atstovą, taip pat ieškovei daryto psichologinio spaudimo, teisėjui kelis kartus užduodant ieškovei tą patį klausimą. Ignalinos rajono apylinkės teismo teisėja, kuriai įstatymo pavesta išspręsti pareiškimą dėl nušalinimo, pripažino, kad bylos medžiagoje nėra duomenų, pagrindžiančių ieškovės atstovo A. B. teiginį dėl teisėjo nešališkumo šioje byloje. Teisėjų kolegija aplinkybių, leidžiančių abejoti teisėjo nešališkumu, taip pat nenustatė. Teismas jokio neleistino psichologinio spaudimo nedarė, nepagarbių ar kitokių, šališkumą rodančių, pareiškimų ar replikų ieškovės ar jos atstovo atžvilgiu neišsakė. Todėl nėra pagrindo pripažinti, kad bylą išnagrinėjęs pirmosios instancijos teismo teisėjas buvo šališkas.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog CPK 312 str. draudžia apeliaciniame skunde kelti reikalavimus, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, o pagal CPK 306 straipsnio 2 dalį apeliacinis skundas negali būti grindžiamas aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodomos pirmosios instancijos teisme. Ieškovės teiginys, kad teisėjas darė spaudimą ikiteisminį tyrimą atlikusiems pareigūnams, nepagrįstas jokiais faktiniais duomenimis. Be to, minėta aplinkybe ieškovė pirmos instancijos teisme savo reikalavimų negrindė, todėl ja negali būti remiamasi apeliaciniame skunde.

Teisėjų kolegijos vertinimu, nepagrįstai ieškovė nurodo ir tai, kad ikiteisminiame tyrime nebuvo tiriamas jos parašo autentiškumas, jos pavardę užrašiusio asmens, parašo autentiškumas. Byloje yra Utenos apskrities VPK Ignalinos rajono policijos komisariato pateikta specialisto išvada, kurioje nurodyta, kad tyrimo metu nustatyta, kad lyginant parašą ties B. Š. pavarde grafoje „darbo sutartis nutraukta“ su B. Š. parašų pavyzdžiais nustatyti visi bendrųjų parašų sutapimai ir specialiųjų parašų požymių sutapimai, kurie yra esminiai ir sudaro individualių požymių visumą, leidžiančią teigti, kad sutartyje tikriausiai pasirašė B. Š.. Išvada tikėtinoje, o ne konkrečioje formoje duota dėl to, kad tyrimui pateiktas per mažas laisvųjų pavyzdžių kiekis. Vadovaudamasi šia išvada, Panevėžio apygardos prokuratūros Utenos apylinkės prokuratūros prokurorė G. V. 2015-03-31 nutarimu nutraukė ikiteisminį tyrimą dėl dokumento klastojimo, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Sprendimas nutraukti ikiteisminį tyrimą Panevėžio apygardos teismo 2015 m. rugsėjo 14 d. neskundžiama nutartimi paliktas galioti. Esant šioms aplinkybėms, nėra pagrindo sutikti su ieškovės argumentu, kad jos parašo ir jos pavardę užrašiusio asmens parašo autentiškumas visiškai netirtas. Pažymėtina, kad išvada tikėtinoje, o ne konkrečioje formoje duota dėl to, kad tyrimui pateiktas per mažas laisvųjų pavyzdžių kiekis.

Nepagrįsti ir apeliacinio skundo argumentai apie tai, kad B. Š. darbo sutartis ir įrašas apie B. Š. darbo sutartį darbo sutarčių registracijos žurnale buvo suklastoti. 2015-08-21 ikiteisminio tyrimo pareigūnė Z. U., vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 3 str. 1 d. 1 ir 2 p., nutarimu atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą, konstatavusi, jog B. Š. darbo sutartis ir įrašas apie B. Š. darbo sutartį darbo sutarčių registracijos žurnale nebuvo suklastoti, o dėl klaidingai nurodyto 1995 m. birželio 1 d. įsakymo numerio priimti B. Š. į darbą tyrimas nepradėtinas, nes yra suėjęs senaties terminas. Panevėžio apygardos prokuratūros Utenos apylinkės prokuratūros prokurorė G. V., išnagrinėjusi B. Š. skundą dėl ikiteisminio tyrimo pareigūnės nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą ir surinktą medžiagą Nr. 59-At-00050-15, 2015-09-25 nutarimu atsisakė panaikinti nutarimą, motyvuodama tuo, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnė padarė teisingas išvadas ir pagrįstai atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą. Skundžiama nutartimi apylinkės teismas B. Š. skundą atmetė padaręs analogišką, kaip ir prokurorė, išvadą. Nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą Panevėžio apygardos teismo 2015 m. lapkričio 30 d. neskundžiama nutartimi paliktas galioti. Be to, kad ieškovė pati pasirašė ties Sutarties eilute „Darbo sutartis nutraukta“ patvirtino liudytojai D. V. ir V. J. ir šie jų parodymai nepaneigti.

Atsakovo atstovas V. Š., liudytojai D. V. ir V. J. patvirtino esmines nagrinėjamos bylos aplinkybes, kad B. Š. pateikė prašymą atleisti ją darbo dėl šeimyninių aplinkybių, darbdavio veiksmais nesiskundė, jokio konflikto su vadovu nebuvo, įkalbinėjo ją pasilikti darbe, darbo sutartyje ji pasirašė, išleistuvių proga buvo įteikta dovana. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi šių liudytojų parodymais, kadangi jie nebuvo prieštaringi, duoti teisme prisiekus sakyti tiesą. Apeliantės nurodyti galimi smulkūs parodymų neatitikimai ( kabinete buvusių žmonių skaičius, sutarties pasirašymo veiksmų eiliškumas ir pan.), teisėjų kolegijos vertinimu, šių parodymų nedaro niekiniais. Be to, šie parodymai nepaneigti jokiais kitais įrodymais. Teisėjų kolegija pritaria apylinkės teismo argumentams, kad liudytojo D. Š., kuris yra ieškovės sūnus, parodymai apie tai, kad jis matė, kaip mama namo kieme ant automobilio kapoto pasirašė darbo sutartyje tik ties grafa, kurioje buvo numatytas 200 Lt priedas, vertinti kritiškai. Jis suinteresuotas bylos baigtimi. Be to, versija dėl sutarties pasirašymo tokiomis aplinkybėmis buvo pateikta tik 2015-11-05 ieškovės pareiškime (b.l. 127-130 ).

Iš DGK byloje esančio 2014-06-23 ieškovės prašymo pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovė pati savo ranka užpildė prašymo blanką ( DGK b. l. 33. Ieškovės paaiškinimu nustatyta, kad patikslintą prašymą pagal vyro diktavimą ji taip pat rašė pati, tačiau iš DGK byloje esančios patikslinto prašymo kopijos matyti, kad jis parašytas kompiuteriu ( DGK b. l.13). Pažymėtina, kad teismo posėdyje ieškovė buvo paprašyta patikslinti prašymo atleisti iš darbo papildymo atsiradimo aplinkybes, tačiau paaiškinti minėto prašymo atsiradimo aplinkybes atsisakė. Iš 2014-07-16 pirminio ieškovės skundo DGK, kurį paruošė ieškovės atstovas A. B., turinio apylinkės teismas teisingai nustatė, kad jame nurodyta tik teisinė argumentacija dėl ko turėtų būti išmokama išeitinė išmoka, apie patikslintą prašymą dėl atleidimo iš darbo net neužsiminta ( DGK b. l.13). Šio prašymo nepatvirtinta kopija atsirado tik 2014-07-30, kartu su patikslintu skundu DGK ( DGK b. l.11-12). Teismo posėdyje ieškovės atstovas A. B. kategoriškai paneigė savo prisidėjimą prie patikslinto prašymo rengimo, tačiau iš jo kopijos palyginimo su kitais ieškovės atstovo paruoštais procesiniais dokumentais DGK, patikslintais ieškinio reikalavimais (126 b. l.), nustatyta, kad jie pagal atskirus individualius požymius iš esmės sutampa. Pagal bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę šalys turi įstatyminę pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12, 178 str.). Ieškovei tvirtinant, kad 2016-06-23 jos rašytas pareiškimas neatitiko jos valios, ieškovė turėjo pareigą pateikti įrodymus, patvirtinančius šią aplinkybę. Minėta, kad teismo posėdyje ieškovė buvo paprašyta patikslinti prašymo atleisti iš darbo papildymo atsiradimo aplinkybes, tačiau paaiškinti kategoriškai atsisakė. Todėl nėra pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad 2014-06-23 patikslinto ieškovės prašymo nebuvo, o jo kopija atsirado jau po ieškovės atleidimo iš darbo, t. y. tada, kai ji kreipėsi į DGK. Apie tokį papildomą prašymą ieškovė neminėjo ir apklausta ikiteisiminio tyrimo metu ( b. l.56-57).

Ieškovė, 2014-06-23 pateikdama atsakovui prašymą atleisti ją iš einamų pareigų, nenurodė jame konkrečios DK normos, kurios pagrindu prašo ją atleisti, tačiau kartu nenurodė ir jokių svarbių priežasčių, paminėtų DK 127 straipsnio 2 dalyje , todėl pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad ieškovė, teikdama 2016-06-23 prašymą atsakovui, išreiškė valią būti atleista savo noru, kadangi nenurodė jokių svarbių DK 127 str. 2 d. numatytų priežasčių. Be to ieškovė prašė atleisti ją iš darbo nuo prašymo pateikimo dienos, t.y. 2014-06-23, tačiau UAB „Ignalinos vanduo“ direktorius, tenkindamas jos prašymą nurodė atleisti ieškovę nuo 2014-07-14, t. y. po keturiolikos dienų, kaip ir nustatyta DK 127 straipsnio 1 dalyje. Ieškovė su šia sąlyga sutiko ir dirbo iki 2014-07-14. Ši aplinkybė įrodo, kad ieškovė suprato nuo kada ir kokiu pagrindu buvo atleista iš darbo.

Apeliantės argumentą apie tai, kad nebuvo pateikta 1995-06-01 darbo sutartis, teisėjų kolegija vertina kaip teisiškai nereikšmingą, kadangi ginčo dėl darbo sutarties sąlygų, kad ieškovė pas atsakovą dirbą nuo 1995 m. birželio 1 d. nėra. Be to, liudytojos D. V. parodymais nustatyta, kad 1995 m. B. Š. priėmimas į darbą buvo įformintas ne darbo sutartimi, o vadovo įsakymu priimti į darbą ir įrašu Nr. 56 darbo sutarčių registracijos žurnale (b.l. 131-133).

Kiti apeliacinio skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui, teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui, todėl atskirai dėl jų nepasisakoma.

Pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą ieškinį atmesti, kurį panaikinti ar pakeisti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo.

Apeliacinį skundą atmetus iš ieškovės priteistinos atsakovės apeliacinėje instancijoje turėtos išlaidos (CPK 98 str.). Atsakovė už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą sumokėjo 170 € ir pateikė tai pagrindžiančius įrodymus ( b.l. 193-194). Atsakovės patirtos bylinėjimosi išlaidos nelaikytinos pernelyg didelės, neviršija Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr.1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, todėl nurodyta suma iš ieškovės priteistina atsakovei.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu

nutaria:

Ignalinos rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 22 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš B. Š., a.k. (duomenys neskelbtini) UAB „Ignalinos vanduo“, 155461670 naudai 170 Eur advokato pagalbos išlaidų.