- Teismas
- Utenos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2015-12-22
- Bylos Nr.
- 2-13-286/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-16-3-00547-2014-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Kęstutis Rimkus
- Ieškovas
- B. Š.
- Advokatai
- Egidijus Labuckas
Ignalinos rajono apylinkės teismo teisėjas Kęstutis Rimkus, sekretoriaujant Valei Zabulevičienei, dalyvaujant ieškovei B. Š., ieškovės atstovui Arvydui Balčiui, atsakovo atstovams V. Š. ir advokatui Egidijui Labuckui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs civilinę bylą pagal B. Š. ieškinį UAB „Ignalinos vanduo“ dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu, dėl atlygio už priverstines pravaikštas, kompensacijos už nepanaudotas atostogas, procesinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė paskutiniuose patikslintuose 2015-12-02 reikalavimuose prašo: 1) pripažinti jos atleidimą iš darbo nuo 2014-07-14 pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 127 straipsnio 1 dalį neteisėtu ir grąžinti į darbą, o atsakovo 2014-07-14 įsakymą Nr. P-14 dėl atleidimo iš darbo pripažinti neteisėtu ir panaikinti; 2) priteisti iš atsakovo už nepanaudotas kasmetines atostogas už laikotarpį nuo 2014-07-14 iki 2015-12-02 790,19 Eur; 3) priteisti iš atsakovo vidutinį mėnesinį darbo užmokestį už priverstines pravaikštas nuo 2014-07-14 iki teismo sprendimo priėmimo dienos, t. y. iki 2015-12-02 8929,81 Eur; 4) priteisti 5 procentus metinių palūkanų nuo 2014-07-14 iki 2015-12-02 446,49 Eur ir 5 procentus metinių palūkanų nuo teismo sprendimo priėmimo dienos iki visiško jo įvykdymo dienos.
Ieškovė paaiškino, kad pas atsakovą išdirbo devyniolika metų. Papildomą darbą dirbo nuo 2010 metų rugsėjo mėnesio iki 2011 metų gruodžio mėnesio. Direktorius V. Š. pažadėjo už šį darbą sumokėti, tačiau pažado neįvykdė. 200 Lt dydžio priedą pradėjo mokėti tik nuo 2012 metų sausio mėnesio. Taip pat buvo pažadėjęs darbo užmokestį mokėti du kartus per mėnesį, tačiau į darbo sutartį tai įrašyti atsisakė. Direktorius darbo sutarties originalą išduoti jai atsisakė. Matydama, kad direktorius meluoja ir nevykdo pažadų, 2014-06-23 užėjo pas jį į kabinetą ir pateikė raštišką prašymą atleisti iš darbo dėl darbo sutarties sąlygų nevykdymo ir išmokėti išeitines išmokas. Pokalbio metu V. Š. pažadėjo išmokėti 5133,33 Lt įsiskolinimą. Pateikus pareiškimą dėl atleidimo iš darbo dėl darbdavio kaltės, direktorius pareikalavo pateikti patikslintą prašymą, nurodant Darbo kodekso straipsnį, ir pasakė, kad reikės atidirbti keturiolika dienų. Sutiko atidirbti keturiolika dienų, nes baigėsi pusmetis, todėl reikėjo užbaigti darbus. Kokį straipsnį reikia nurodyti, direktorius nepasakė. Po šio pasiūlymo ji susisiekė su savo vyru ir paprašė, kad šis susisiektų su teisininkais ir pagal jos reikalavimą pritaikytų Darbo kodekso normą. Viską išsiaiškinęs, vyras jai padiktavo ką reikia parašyti, ir ji maždaug po valandos atnešė V. Š. patikslintą prašymą, kuriame nurodė atleidimo pagrindą – 127 straipsnio 2 dalį. Pareiškime Darbo kodekso 127 straipsnio 2 dalį nurodė tik dėl to, kad gautų išeitines kompensacijas. Pateikus patikslintą prašymą, direktorius ant jos užpyko ir išvijo iš kabineto. 2014-06-30 jai pervedė 1439,85 Lt, o 2014-07-14 pervedė dar 3693,48 Lt. Ji atidirbo keturiolika dienų, o 2014-07-14 direktorius ją tiesiog išvijo iš darbo, dėl ko jai pakilo kraujospūdis, prasidėjo nemiga. Ji iki šiol serga, todėl jai sunku kalbėti teisme. Prašymą atleisti iš darbo pateikė todėl, kad nebegalėjo daugiau ten dirbti. Nei įsakymo, nei darbo sutarties pasirašyti jai niekas nedavė. Po to ji iškart užsiregistravo darbo biržoje, nes visi dokumentai jau buvo perduoti Sodrai. Prašo panaikinti 2014-07-14 įsakymą P-14 dėl jos atleidimo iš darbo pagal darbo kodekso 127 straipsnio 1 dalį ir atleisti pagal 127 straipsnio 2 dalį bei priteisti išeitines išmokas.
Toliau duoti paaiškinimus ieškovė atsisakė, atsisakymą motyvuodama bloga savijauta.
Atsiliepimas
Atsakovo – UAB „Ignalinos vanduo“ – atstovas direktorius V. Š. prašė ieškinį atmesti. Paaiškino, kad 2014-06-23 ryte ieškovė atnešė jam ranka rašytą pareiškimą dėl atleidimo iš darbo. Paklausus kas atsitiko, ji paaiškino, kad taip nutarė, pasitarusi su šeima. Jis sakė ieškovei, kad ši gali dar keturiolika dienų pagalvoti. Pati ieškovė pasakė, jog jai geriau atidirbt keturiolika dienų, kad galėtų viską ramiai ir tvarkingai priduoti. Buvo sudaryta perdavimo komisija. Įsakymą dėl ieškovės atleidimo pagal 127 straipsnio 1 dalį pasirašė tada, kai gavo jos pasirašytą darbo sutartį. 2014-07-14 su ieškove buvo pilnai atsiskaityta, pervedant pinigus į jos sąskaitą. Iš atsakovės pusės per visą darbo laiką nebuvo jokių pretenzijų. Viršvalandžių kontoroje niekas nedirba, nes 16 valandą administracijos patalpose įjungiama signalizacija ir lieka tiktai budintis. Atlyginimai bendrovėje niekada nevėluoja. Jie mokami vieną kartą per mėnesį – kiekvieno mėnesio ketvirtą arba antrą dieną.
Liudytoja D. V. paaiškino, kad dirba UAB „Ignalinos vanduo“ personalo inspektore. Ieškovė 2014-06-23 ryte atnešė ranka rašytą prašymą atleisti ją iš darbo savo noru ir išmokėti pašalpas. Direktorius iškart jos neatleido, liepė atidirbti keturiolika darbo dienų. Ji gal tris kartus ėjo pas ieškovę ir prašė apsigalvoti, neišeiti iš darbo. Ieškovės prašymą ji užregistravo gautų dokumentų registrų žurnale. Jokių pretenzijų dėl darbo ieškovė neišreiškė, tik pasakė, kad dėl išėjimo iš darbo pasitarė su šeima. Iki to laiko ieškovė direktoriui dėl nieko nesiskundė. Atlyginimų mokėjimas jų darbovietėje niekada nevėlavo. Visi darbuotojai buvo parašę sutikimus, kad atlyginimas būtų mokamas vieną kartą perį mėnesį. Pas ją yra dokumentai tik nuo 2000 metų. Dėl papildomų projektų ieškovei buvo prisidėję darbo, tačiau jai už tai prie atlyginimo buvo pridėtas 200 Lt dydžio priedas. Jokio papildomo prašymo dėl atleidimo iš darbo ieškovė nepateikė. Apie patikslintą prašymą sužinojo tik iš darbo ginčų komisijos atsiųstų dokumentų. Įsakymą dėl priėmimo-perdavimo ir darbo sutartį ieškovė pasirašė savo kabinete V. J. akivaizdoje. Ieškovė pagal įsakymą perdavė visus dokumentus perdavimo komisijai. Per tas keturiolika dienų, kurias ji atidirbo, nebuvo jokių konfliktų nei su direktoriumi, nei su kolektyvu. Visi specialistai sudėjo pinigus ir nupirko ieškovei dovaną bei paskutinę darbo dieną padarė išleistuves. Ieškovei buvo išmokėta kompensacija už atostogas.
Liudytojas V. J. paaiškino, kad UAB „Ignalinos vanduo“ dirba inžinieriumi. Visą dokumentaciją, ataskaitas tiesiogiai teikdavo ieškovei. Kaip suprato, ieškovė iš darbo išėjo dėl šeimyninių aplinkybių. Ieškovė niekada nesiskundė nei dėl darbo, nei dėl direktoriaus. Kai D. V. atnešė ieškovei pasirašyti dokumentus dėl atleidimo iš darbo, jis kaip tik buvo ieškovės kabinete. Kurioje vietoje pasirašė ieškovė, jis nematė, bet matė, kad ji pasirašė darbo sutartyje. Tuo metu kabinete dar buvo buhalterė. Visi specialistai surinko pinigus dovanai ir su ieškove atsisveikino be jokių pykčių. Maždaug prieš penkiolika metų visi pasirašė sutikimus, kad atlyginimai būtų mokami vieną kartą per mėnesį.
Liudytojas D. Š. paaiškino, kad 2014 metų liepos mėnesio pabaigoje pas juos į namus buvo atvažiavę V. J. ir D. V.. Jie paaiškino, kad atvažiuoja revizija, todėl mamai reikia pasirašyti ant darbo sutarties dėl 200 Lt priedo. Mama sutiko ir pasirašė kieme ant mašinos kapoto. Ji pasirašė vidury tos darbo sutarties, o apačioje prierašai liko nepasirašyti. Apie mamos atleidimą iš darbo ir dėl ko ji išėjo, nieko nežino. Mama skundėsi, kad jai neišmokėjo dviejų išmokų. Nežino, kiek sutarties lapų buvo, ir neskaitė, kas buvo parašyta sutarties apačioje. Mama sakė, kad apačioje nepasirašinės, o pasirašys tik už tai, kad gavo 200 Lt priedą. Nesakė, kodėl apačioje nepasirašys, jokios kalbos apie tai, kodėl nepasirašo, nebuvo.
Ieškinys netenkinamas.
Pirminiu ieškiniu ieškovė skundė Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio teritorinio skyriaus Darbo ginčų komisijos (toliau – DGK) 2014-08-08 sprendimą Nr. DGKS-3561 (toliau – Sprendimas) ir prašė įpareigoti atsakovą atleisti ją iš darbo DK 127 straipsnio 2 dalies pagrindu, išmokant 5 vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką, ir priteisti kompensaciją už dvejus metus nepanaudotas kasmetines atostogas, vidutinį darbo užmokestį už priverstines pravaikštas, 6 procentus metinių palūkanų, netesybų ir delspinigių. Skundžiamu Sprendimu DGK atmetė ieškovės prašymą dėl kompensacijos už nepanaudotas kasmetines atostogas, nurodydama, kad šią kompensaciją atsakovas išmokėjo, atleisdamas ieškovę iš darbo, o prašymą dėl darbo sutarties nutraukimo ir vidutinio darbo užmokesčio priteisimą atsisakė nagrinėti, kaip nepriskirtą DGK kompetencijai (50-52 DGK b. l.). 2015-12-02 ieškovė ieškinio reikalavimus patikslino ir prašo pripažinti jos atleidimą iš darbo pagal DK 127 straipsnio 1 dalį neteisėtu bei grąžinti ją į darbą, priteisti iš atsakovo kompensaciją už nepanaudotas kasmetines atostogas bei vidutinį mėnesinį darbo užmokestį už priverstines pravaikštas nuo 2014-07-14 iki 2015-12-02 ir 5 procentus metinių palūkanų nuo 2014-07-14 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos. Pažymėtina, kad galutiniai reikalavimai jau niekuo nesusiję su skundžiamu Sprendimu.
Šalys savo paaiškinimuose nurodė, kad ieškovė UAB „Ignalinos vanduo“ dirbo buhaltere-kasininke. Tai patvirtina 1995-06-01 įsakymas Nr. 49 bei 2011-12-28 darbo sutartis Nr. 236 (toliau – Sutartis) (34, 35-36 DGK b. l.). 2014-06-23 ieškovė pateikė atsakovui prašymą atleisti ją iš darbo nuo 2014-06-23 ir išmokėti išeitines pašalpas (33 DGK b. l.). Atsakovas šį prašymą patenkino, nustatydamas keturiolikos darbo dienų atidirbimo terminą, ir 2014-07-14 įsakymu Nr. P-14, vadovaujantis DK 127 straipsnio 1 dalimi, ieškovę iš darbo atleido bei tą pačią dieną išmokėjo jai darbo užmokestį ir kompensaciją už nepanaudotas atostogas (37, 39 DGK b. l.).
Motyvuojamoji dalis
DK 127 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta darbuotojo teisė nutraukti neterminuotą, taip pat ir terminuotą darbo sutartį iki jos termino pabaigos, apie tai raštu įspėjus darbdavį ne vėliau kaip prieš keturiolika darbo dienų. Kolektyvinėje sutartyje gali būti nustatytas ir kitoks įspėjimo terminas, bet jis negali viršyti vieno mėnesio. Įspėjimo terminui pasibaigus, darbuotojas turi teisę nutraukti darbą, o darbdavys privalo įforminti darbo sutarties nutraukimą ir atsiskaityti su darbuotoju. Ieškovė prašė atleisti ją iš darbo nuo 2014-06-23, tačiau UAB „Ignalinos vanduo“ direktorius, tenkindamas jos prašymą nurodė atleisti ieškovę nuo 2014-07-14, t. y. po keturiolikos dienų, kaip ir nustatyta DK 127 straipsnio 1 dalyje. Ieškovė su šia sąlyga sutiko ir dirbo iki 2014-07-14. Ši aplinkybė įrodo, kad ieškovė suprato nuo kada ir kokiu pagrindu buvo atleista iš darbo.
Kaip minėta, pirminiu 2014-09-08 ieškiniu ieškovė prašė pripažinti, kad pagal DK 127 straipsnio 1 dalį ji atleista neteisėtai, ir įpareigoti atsakovą atleisti ją iš darbo DK 127 straipsnio 2 dalies pagrindu. Šį reikalavimą argumentavo tuo, kad atsakovui buvo pateikusi patikslintą prašymą atleisti ją iš darbo pagal DK 127 straipsnio 2 dalį ir išmokėti 5 vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką, tačiau atsakovas prašymo per keturiolika dienų nepatenkino, o 2014-07-14 išvijo ją iš darbo, nepateikęs jokių dokumentų ir neinformavęs, kad darbo sutartis su ja nutraukta. Taip pat nurodo, kad atsakovas Sutarties eilutėje „Darbo sutartis nutraukta“ įrašė jos pavardę ir suklastojo parašą.
Tokiu būdu, akivaizdu, kad ieškovė jos atleidimo iš darbo pagal DK 127 straipsnio 1 dalį neteisėtumą grindžia iš esmės dviem aplinkybėm – patikslinto prašymo atleisti iš darbo DK 127 straipsnio 2 dalies pagrindu buvimu ir jos parašo suklastojimu Sutartyje ties eilute „darbo sutartis nutraukta“.
Ieškovė paaiškinimuose teismo posėdyje nurodė, kad kai ji 2014-06-23 pateikė atsakovui raštišką prašymą atleisti iš darbo ir išmokėti išeitines išmokas, UAB „Ignalinos vanduo“ direktorius pareikalavo, kad ji pateiktų patikslintą prašymą, nurodant Darbo kodekso straipsnį. Po šio pasiūlymo ji, neva, susisiekė su savo vyru ir paprašė, kad šis pasiaiškintų su teisininkais, kurie pagal jos reikalavimą pritaikytų Darbo kodekso normą. Viską išsiaiškinęs, vyras jai padiktavo ką reikia parašyti, ir ji maždaug po valandos atnešė V. Š. patikslintą prašymą, kuriame nurodė atleidimo pagrindą – 127 straipsnio 2 dalį. Teismas mano, kad šie ieškovės paaiškinimai neatitinka faktinių bylos aplinkybių dėl toliau nurodytų priežasčių.
Iš DGK byloje esančio 2014-06-23 ieškovės prašymo matyti, kad ji pati savo ranka užpildė prašymo blanką (33 DGK b. l.). Iš jos paaiškinimo seka, kad patikslintą prašymą pagal vyro diktavimą ji taip pat rašė pati, tačiau iš DGK byloje esančios patikslinto prašymo kopijos matyti, kad jis parašytas kompiuteriu (13 DGK b. l.). Teismo posėdyje ieškovė buvo paprašyta patikslinti prašymo atleisti iš darbo papildymo atsiradimo aplinkybes, tačiau būtent po šio klausimo nuo tolesnių paaiškinimų ji atsisakė. Iš 2014-07-16 pirminio ieškovės skundo DGK, kurį paruošė ieškovės atstovas A. Balčius, turinio matyti, kad jame nurodyta tik teisinė argumentacija dėl ko turėtų būti išmokama išeitinė išmoka, tačiau nėra jokios kalbos apie patikslintą prašymą dėl atleidimo iš darbo (1-3 DGK b. l.). Šio prašymo niekieno nepatvirtinta kopija atsirado tik 2014-07-30, kartu su patikslintu skundu DGK (11-12 DGK b. l.). Teismo posėdyje ieškovės atstovas A. Balčius kategoriškai paneigė savo prisidėjimą prie patikslinto prašymo rengimo, tačiau iš jo kopijos palyginimo su kitais ieškovės atstovo paruoštais procesiniais dokumentais DGK, patikslintais ieškinio reikalavimais (126 b. l.), matyti, kad jie pagal atskirus individualius požymius visiškai sutampa (vienodas šriftas, vienodai iš didžiosios raidės rašomas žodis „Savivaldybė“, o ieškovės vardas prie parašo rašomas su ta pačia klaida „B.“ – rašoma su „e“), todėl yra pagrindo manyti, kad 2014-06-23 patikslinto ieškovės prašymo nebuvo, o jo kopija atsirado jau po ieškovės atleidimo iš darbo, t. y. tada, kai ji kreipėsi į DGK. Iš prokurorės G. Valinčienės 2015-03-15 nutarime išdėstytų ieškovės parodymų, kuriuos ji davė ikiteisminio tyrimo metu, vėlgi matyti, kad jokio antro patikslinto pareiškimo 2014-06-23 nebuvo (56-57 b. l.).
Ieškovė ieškinyje nurodė, kad atsakovas Sutarties eilutėje „Darbo sutartis nutraukta“ suklastojo jos parašą, todėl ji kreipėsi į ikiteisminio tyrimo institucijas dėl galimo nusikaltimo tyrimo. Byloje yra Utenos apskrities VPK Ignalinos rajono policijos komisariato pateikta specialisto išvada, kurioje nurodyta, kad parašą, esantį pateiktos tyrimui Sutarties antro lapo apatinės grafos „Darbo sutartis nutraukta“ eilutėje „Darbuotojas (Parašas)“, parašytą B. Š. vardu, tikriausiai, pasirašė B. Š. (43-45 b. l.). Vadovaudamasi šia išvada, Panevėžio apygardos prokuratūros Utenos apylinkės prokuratūros prokurorė G. Valinčienė 2015-03-15 nutarimu nutraukė ikiteisminį tyrimą dėl dokumento klastojimo, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Kad ieškovė pati pasirašė ties Sutarties eilute „Darbo sutartis nutraukta“ patvirtino liudytojai D. V. ir V. J.. Versija, kad ieškovė 2014 metų liepos mėnesio pabaigoje savo namų kieme ant automobilio kapoto Sutartyje pasirašė dėl 200 Lt priedo, o apatinės Sutarties dalies, kurioje kalbama apie darbo sutarties nutraukimą, nepasirašinėjo, atsirado tik 2015-11-05 ieškovės pareiškime (127-130 b. l.).
Dėl aukščiau aptartų aplinkybių teismas ieškovės bei liudytojo D. Š., kuris yra jos sūnus, paaiškinimus apie jos atleidimo iš darbo aplinkybes vertina kritiškai, kaip bandymą pagrįsti teismui pateiktą atleidimo iš darbo versiją, kuri, kaip matyti iš bylos medžiagos, atsirado tik tada, kai šalių ginčą pradėjo nagrinėti DGK.
DK 127 straipsnio 2 dalyje yra numatyta darbuotojo teisė nutraukti neterminuotą, taip pat terminuotą darbo sutartį iki jos termino pabaigos, apie tai raštu įspėjus darbdavį ne vėliau kaip prieš tris darbo dienas nuo prašymo padavimo dienos, jeigu reikalavimas nutraukti darbo sutartį pagrįstas darbuotojo liga ar neįgalumu, trukdančiu tinkamai atlikti darbą, arba kitomis svarbiomis priežastimis, nustatytomis kolektyvinėje sutartyje, arba jeigu darbdavys nevykdo įsipareigojimų pagal darbo sutartį, pažeidžia įstatymus ar kolektyvinę sutartį. Ieškovė, 2014-06-23 pateikdama atsakovui prašymą atleisti ją iš einamų pareigų, nenurodė jame konkrečios DK normos, kurios pagrindu prašo ją atleisti (33 DGK b. l.), tačiau kartu nenurodė ir jokių svarbių priežasčių, paminėtų DK 127 straipsnio 2 dalyje (kurių nenurodė net ir, neva, patikslintame prašyme), todėl teismas sprendžia, kad atsakovas visiškai pagrįstai ieškovės pareiškimą vertino kaip prašymą atleisti ją iš darbo DK 127 straipsnio 1 dalies pagrindu.
Teismas, įvertinęs aukščiau išvardintus dokumentus bei šalių ir liudytojų D. V., V. J. paaiškinimus, konstatuoja, kad ieškovė 2014-07-14 iš darbo atleista teisėtai, nepažeidžiant DK 127 straipsnio 1 dalies reikalavimų, todėl ieškovės reikalavimas pripažinti jos atleidimą iš darbo pagal DK 127 straipsnio 1 dalį neteisėtu ir grąžinti ją į darbą, o atsakovo 2014-07-14 įsakymą Nr. P-14 dėl atleidimo iš darbo pripažinti neteisėtu netenkinamas.
Ieškovės reikalavimai priteisti iš atsakovo už nepanaudotas kasmetines atostogas už laikotarpį nuo 2014-07-14 iki 2015-12-02 790,19 Eur, vidutinį mėnesinį darbo užmokestį už priverstines pravaikštas nuo 2014-07-14 iki teismo sprendimo priėmimo dienos, t. y. iki 2015-12-02 8929,81 Eur, 5 procentus metinių palūkanų nuo 2014-07-14 iki 2015-12-02 446,49 Eur ir 5 procentus metinių palūkanų nuo teismo sprendimo priėmimo dienos iki visiško jo įvykdymo dienos kildinami iš atmestojo reikalavimo pripažinti atleidimą iš darbo neteisėtu, todėl taip pat atmetami.
Pagal Lietuvos Respublikos CPK 98 straipsnį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus bei teikiant konsultacijas. Atsakovas už advokato pagalbą turėjo 378,49 Eur išlaidų, kurios neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtinto rekomenduojamo civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, todėl, atsižvelgiant į bylos sudėtingumą ir bylinėjimosi laiką, šios išlaidos priteisiamos atsakovo naudai iš ieškovo.
Rezoliucinė dalis
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 98, 185, 259, 265, 270 straipsniais, teismas
nusprendė:
Ieškinį atmesti.
Priteisti iš B. Š. UAB „Ignalinos vanduo“ naudai 378,49 Eur (tris šimtus septyniasdešimt aštuonis eurus 49 ct) atstovavimo išlaidų.
Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo gali būti apeliacine tvarka skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, paduodant skundą Ignalinos rajono apylinkės teismui.