Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Aistė Petrevičienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės UAB „Vilniaus vandenys“ ieškinį atsakovui A. S. dėl skolos priteisimo, trečiasis asmuo SĮ „Vilniaus miesto būstas“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2021 m. rugsėjo 3 d. teisme gauti ieškovės papildomi dokumentai, ieškovės teigimu, patvirtinantys, kad atsakovas gyveno bute, esančiame (duomenys neskelbtini), atitinkamai, be kita ko, naudojosi ieškovės teikiamomis paslaugomis.

2021 m. rugsėjo 7 d. teisme gauti atsakovo papildomi rašytiniai paaiškinimai, kuriuose atsakovas nurodo, kad iš dalies sutinka su susidariusia 156,00 Eur skolos suma. Nurodo, kad yra neįgalus, turi teisę į kompensaciją, tačiau dėl SĮ „Vilniaus miesto būstas“ negavo tinkamos pagalbos be to, ieškovė su atsakovu sutarčių nesudarinėjo. Teigia, kad skolos nebūtų, jeigu būtų viskas atlikta tvarkingai kaip kitoje atsakovo gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini). Atsakovas prašo skolai už vandenį ir nuotekų tvarkymą taikyti kompensaciją ir neskaičiuoti skolos už 2018 m. rugpjūčio mėnesio - 2019 m. vasario mėnesio laikotarpį, nes tuo metu atsakovas gyveno (duomenys neskelbtini).

2021 m. spalio 22 d. atsakovas pateikė papildomus rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodė, kad nuo 2018 m. rugpjūčio mėnesio gyvena (duomenys neskelbtini), o raktus nuo buto (duomenys neskelbtini), atidavė SĮ „Vilniaus miesto būstas“ darbuotojams. Po kelių mėnesių į jį kreipėsi SĮ „Vilniaus miesto būstas“ atstovė, nurodydama, kad reikia patikrinti elektros ir dujų skaitiklį. SĮ‘ „Vilniaus miesto būstas“ darbuotoja raktų nerado, todėl reikėjo kviesti meistrą ir išlaužti spyną.

Byla, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 441 straipsniu, išnagrinėta rašytinio proceso tvarka. Apie teismo posėdžio formą, datą, laiką ir vietą dalyvaujantys byloje asmenys informuoti viešo paskelbimo būdu ir išsiunčiant 2021 m. rugpjūčio 26 d. nutartį. Iki teismo posėdžio pradžios prašymų dėl žodinio bylos nagrinėjimo negauta.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

byloje esančių įrodymų pagrindu nustatyta, kad ieškovė teikia geriamojo vandens ir nuotekų tvarkymo paslaugas objektui, esančiam (duomenys neskelbtini). Nekilnojamojo turto registro duomenimis, butas, esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso Vilniaus miesto savivaldybei, tačiau nuo 2018 m. liepos 16 d. iki 2019 m. vasario 7 d. buvo registruotas juridinis faktas, kad sudaryta nuomos sutartis tarp atsakovo A. S. ir Vilniaus miesto savivaldybės. Byloje nustatyta, kad 2018-05-10 atsakovas ir trečiasis asmuo sudarė Vilniaus miesto savivaldybės socialinio būsto nuomos sutartį dėl socialinio būsto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), nuomos . 2018-08-07 atsakovas su trečiuoju asmeniu sudarė Vilniaus miesto savivaldybės socialinio būsto nuomos sutartį (toliau – ir nuomos sutartis), pagal kurią atsakovas 2018-08-13 Vilniaus miesto savivaldybės socialinio būsto perdavimo-priėmimo aktu iš trečiojo asmens priėmė socialinį butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini). Atsakovas šiuo adresu 2018-08-08 deklaravo gyvenamąją vietą.

2018 m. gegužės 10 d. Vilniaus miesto savivaldybės socialinio būsto nuomos sutarties Nr. 1.39-N18/1889 nustatyta, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), neterminuotam naudojimui išnuomotas atsakovui A. S. Minėtos sutarties 14 punkte numatyta, kad mokestį už šaltą ir karštą vandenį, elektros energiją, dujas, šiluminę energiją ir komunalines paslaugas (šiukšlių išvežimą, bendrojo naudojimo patalpų administravimą, techninę priežiūrą, teritorijos valymą ir kitas) nuomininkas turi mokėti tiesiogiai paslaugų teikėjams jų nustatytais terminais ir tvarka, vadovaudamasis Valstybės ir savivaldybių gyvenamųjų patalpų nuomininkų atsiskaitymo už šaltą ir karštą vandenį, elektros energiją, dujas, šiluminę energiją ir komunalines paslaugas tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. liepos 11 d. nutarimu Nr. 876 „Dėl Valstybės ir savivaldybių gyvenamųjų patalpų nuomininkų atsiskaitymo už šaltą ir karštą vandenį, elektros energiją, dujas, šiluminę energiją ir komunalines paslaugas tvarkos aprašo patvirtinimo“.

Tarp ieškovės ir atsakovo 2018 m. gegužės 18 d. sudaryta Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sutartis Nr. BV107422 dėl geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų valymo butui Subačiaus g. 49-24, Vilnius. Taip pat ieškovė ir atsakovas 2018 m. rugpjūčio 9 d. sudarė Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sutartį Nr. BV113739 dėl geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų valymo butui (duomenys neskelbtini).

Iš pateiktos Vandens suvartojimo ir įmokų ataskaitos nuo 2015 m. lapkričio 1 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d. nustatyta, kad nuo 2015 m. lapkričio 1 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d. už butui, esančiam (duomenys neskelbtini), už tiektą geriamąjį vandenį ir nuotekų tvarkymo paslaugas buvo priskaičiuotas 182,24 Eur įsiskolinimas. Ieškovė nurodo, kad atliko perskaičiavimą, minusavo 25,62 Eur sumą ir prašo priteisti 156,62 Eur dydžio įsiskolinimą už nuo 2015 m. lapkričio 1 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d. tiek geriamąjį vandenį ir teiktas nuotekų tvarkymo paslaugas. Procesiniuose dokumentuose ir jų prieduose ieškovė atlikto perskaičiavimo nepaaiškino, nenurodė, dėl kokių priežasčių perskaičiavimas buvo atliktas, kokios sumos į šią ataskaitą buvo įtrauktos nepagrįstai. .

Kaip matyti iš byloje pateiktų atsakovo rašytinių paaiškinimų, atsakovas iš esmės neginčija prievolės mokėti už butui (duomenys neskelbtini), tiek vandenį ir nuotekų valymo paslaugas iki 2018 m. rugpjūčio mėnesio. Atsakovas iš esmės nesutinka su ieškovės reikalavimu dėl skolos už nuo 2018 m. rugpjūčio iki 2018 m. gruodžio 17 d. tiektą vandenį ir valytas nuotekas, kadangi atsakovas nuo 2018 m. rugpjūčio mėnesio nebegyveno bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini).

Atsakovui neginčijant savo prievolės mokėti už butui (duomenys neskelbtini) tiektą vandenį ir šalintas nuotekas iki 2018 m. gegužės 18 d. sutarties su ieškove pasirašymo, tiek ieškovės, tiek trečiojo asmens procesiniuose dokumentuose nurodomi argumentai didesnės teisinės reikšmės neturi, todėl teismas dėl jų išsamiau nepasisako. Vis dėl to teismas akcentuoja, kad po buvusios buto nuomininkės J. S. mirties, šiame bute likęs gyventi atsakovas perėmė pagrindinės nuomininkės teises ir pareigas, įskaitant pareigą mokėti už tiekiamą geriamąjį vandenį ir nuotekų valymą, nors ir nebuvo sudarytos rašytinės sutarties. Teisės aktai nenumato privalomos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sutarties formos. Jeigu asmuo nėra pasirašęs geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo viešosios sutarties arba atsisako ją pasirašyti, tačiau jam nuosavybės teise priklausantys ar kitaip valdomi ir (arba) naudojami geriamojo vandens naudojimo įrenginiai, geriamajam vandeniui tiekti reikalingos komunikacijos ir (arba) nuotekų šalinimo įrenginiai įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka yra prijungti prie viešojo geriamojo vandens tiekėjo ir nuotekų tvarkytojo nuosavybės teise ar kitaip valdomos ir (arba) naudojamos geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo infrastruktūros ar naudojant paviršinių nuotekų tvarkymo sistemas paviršinės nuotekos išleidžiamos į paviršinių nuotekų tvarkytojo paviršinių nuotekų tvarkymo sistemas, geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo viešoji sutartis laikoma sudaryta pagal Geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo viešosios sutarties standartines sąlygas (Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo 34 straipsnio 4 dalis). Iki 2018 m. gegužės 18 d. Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo rašytinės formos sutarties sudarymo, šalys konkliudentiniais veiksmais buvo sudariusios geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sutartį objektui (duomenys neskelbtini).

Atsakovas procesiniuose dokumentuose nurodo, kad skola negali būti priteisiama būtent iš jo, nes jis, nurodytu ieškovės laikotarpiu, t. y. nuo 2018 m. rugpjūčio mėnesio iki 2019 m. vasario mėnesio, tuo metu negyveno bute (duomenys neskelbtini), o tuo metu gyveno adresu (duomenys neskelbtini), ir už minėtam butui tiektą geriamąjį vandenį ir nuotekų šalinimą mokėjo ieškovei. Taip pat atsakovas pateikė kvitus ir mokėjimo pranešimus, iš kurių matyti, kad atsakovas mokėjo už suteiktas paslaugas butui, esančiam (duomenys neskelbtini).

Ištyrus byloje esančius rašytinius įrodymus, darytina išvada, kad byloje nėra objektyvių įrodymų, kad atsakovas nuo 2018-08-13 faktiškai naudojosi butu, esančiu adresu (duomenys neskelbtini). Priešingai, byloje esantys įrodymai – 2018-08-13 Vilniaus miesto savivaldybės socialinio būsto perdavimo-priėmimo aktas, pažyma apie atsakovo deklaruotą gyvenamąją vietą - neginčytinai patvirtina, kad atsakovas nuo 2018 m. rugpjūčio mėnesio gyvena bute adresu (duomenys neskelbtini). Pažymėtina, kad tiek būstas (duomenys neskelbtini), tiek būstas (duomenys neskelbtini), yra socialiniai būstai, o situacija, kai asmuo naudojasi dviem socialiniais būstais yra teisiškai negalima. Ieškovės reikalavimams už laikotarpį nuo 2018 m. rugpjūčio iki gruodžio mėnesio pagrįsti 2018-m. gruodžio 17 d. Vilniaus miesto savivaldybės socialinio būsto perdavimo - priėmimo aktas nėra pakankamas. Kaip matyti iš atsakovo rašytinių paaiškinimų ir, už socialinio būsto valdymą atsakingas trečiasis asmuo SĮ „Vilniaus miesto būstas“ tik praėjus 5 mėnesiams po 2018 m. rugpjūčio 7 d. nuomos sutarties dėl buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), sudarymo inicijavo buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), perdavimą – priėmimą. Byloje nėra jokių duomenų, iš kurių būtų galima spręsti, kad atsakovas elgėsi nesąžiningai ir delsė perduoti būstą (duomenys neskelbtini), nuomotojui. Pabrėžtina, kad byloje nenustatyta jokių aplinkybių, iš kurių būtų galima spręsti, kad butas (duomenys neskelbtini), trečiajam asmeniui buvo perduotas tik 2018 m. gruodžio 17 d. dėl atsakovo veiksmų. Akcentuotina ir tai, kad ieškovo procesiniuose dokumentuose nurodomi teiginiai, jog atsakovas 2018 m. gruodžio 17 d. buvo iškeldintas, neatitinka pačios ieškovės pateiktų rašytinių įrodymų. Atkreiptinas dėmesys, kad, priešingai nei nurodo ieškovė, trečiasis asmuo SĮ „Vilniaus miesto būstas“ neatliko jokių prievartinių veiksmų, kad atsakovas atlaisvintų butą (duomenys neskelbtini). Teismo vertinimu, būtent trečiasis asmuo SĮ „Vilniaus miesto būstas“, delsdamas priimti butą (duomenys neskelbtini), tokiais savo veiksmais (neveikimu) prisiėmė dėl to galimas atsirasti neigiamas pasekmes, už kurias atsakovas negali būti laikomas atsakingu. Atsižvelgiant į atsakovą ir trečiąjį asmenį siejančių teisinių santykių specifiką (socialinio būsto nuoma), darytina išvada, kad trečiajam asmeniui ir atsakovui sudarius 2018 m. rugpjūčio 7 d. nuomos sutartį, atsakovo ir trečiojo asmens teisiniai santykiai pagal 2018 m. gegužės 10 d. nuomos sutartį faktiškai nutrūko. Teismo vertinimu, reikalauti, kad atsakovas mokėtų už savivaldybei priklausančiam butui, kuriuo atsakovas nesinaudojo nuo 2018 m. rugpjūčio vidurio, tiektą geriamąjį vandenį ir valytas nuotekas, neatitiktų teisingumo ir sąžiningumo principų.

Apibendrinat tai, kas išdėstyta, ieškovės reikalavimas dėl skolos priteisimo yra pagrįstas iš dalies, iš atsakovo priteistinas 140,15 Eur įsiskolinimas už nuo 2015 m. lapkričio 1 d. iki 2018 m. rugpjūčio 15 d. tiektą geriamąjį vandenį ir šalintas nuotekas (156,62 Eur – (3,06 Eur + 0,63 Eur)/2 – (3,06 Eur + 0,63 Eur) x 4 mėn.) (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.38, 6.63, 6.200, 6.383, 6.384, 6.388 straipsniai, Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo 22 straipsnis).

Ieškovė prašo priteisti 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalies, 6.210 straipsnio 1 dalies nuostatomis, kad skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ieškovės reikalavimas tenkintinas, iš atsakovo priteisiant 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą (140,15 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2021 m. gegužės 26 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Ieškinį tenkinus iš dalies, ieškovė, proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai, turi teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Ieškovė nurodo, kad patyrė 136,00 Eur bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro 15,00 Eur žyminis mokestis ir 121,00 Eur išlaidos už teisines paslaugas. Ieškovė nurodo, kad 121 Eur teisinės pagalbos išlaidų sumą sudaro 36,30 Eur teisinės pagalbos išlaidos už pareiškimo dėl teismo įsakymo parengimo civilinėje byloje Nr. eL2-6817-905/2021 ir 84,70 Eur išlaidos kreipiantis į teismą ginčo teisenos tvarka. Įvertinus Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 98 straipsnio 1 dalies reglamentavimą, sprendžiant dėl patirtų atstovavimo išlaidų atlyginimo, gali būti atlyginamos tik toje pačioje byloje patirtos bylinėjimosi išlaidos. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. eL2-6817-905/2021 UAB „Vilniaus vandenys“ pareiškimo pagrindu 2021 m. sausio 25 d. išduotas teismo įsakymas dėl 178,58 Eur skolos už nuo 2018 m. liepos 1 d. iki 2019 m. vasario 7 d. suteiktas geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų valymo paslaugas. Skolininkui A. S. pareiškus prieštaravimus (prieštaravimai motyvuoti būtent aplinkybe, jog skolininkas bute (duomenys neskelbtini), negyvena nuo 2018 m. rugpjūčio mėnesio), kreditorei nustatytas terminas ieškiniui pateikti. Įstatyme numatytu 14 d. terminu UAB „Vilniaus vandenys“ ieškinio į civilinę bylą eL2-6817-905/2021 nepateikė, todėl 2021 m. kovo 3 d. teismo įsakymas panaikintas, o pareiškimas laikomas nepaduotu. Pažymėtina, kad remiantis CPK 434 str. 3 dalimi, pripažinus kreditoriaus pareiškimą nepaduotu CPK 439 str. 6 d. nurodytu atveju, žyminis mokestis pareiškėjui negrąžinamas. Teismo vertinimu, analogiškai turėtų būti sprendžiamas ir kitų kreditoriaus patirtų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas: kreditorius, reikšdamas iš dalies nepagrįstą pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo, o pareiškus prieštaravimus, negebėdamas per 14 dienų į tą pačią bylą pateikti iš esmės standartinio ieškinio, privalo prisiimti tokio savo pasyvaus elgesio neigiamas pasekmes ir atitinkamai praranda galimybę siekti reiškiant pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo patirtų kitų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, šioje byloje pagrįstomis laikytinos tokios ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos: 15 Eur sumokėto žyminio mokesčio ir 84,70 Eur teisinės pagalbos išlaidų rengiant ieškinį, iš viso 99,70 Eur bylinėjimosi išlaidų. Ieškovės reikalavimai patenkinti 89,48 procentais, todėl ieškovei iš atsakovo priteistina 89,21 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnis, 93 straipsnio 2 dalis, 98 straipsnis).

Teismas šioje byloje patyrė 7,03 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų. Šios išlaidos iš šalių nepriteistinos, kadangi jas paskirsčius tarp šalių kiekvienai iš šalių tenkanti bylinėjimosi išlaidų dalis neviršija minimalaus priteistino 5 Eur dydžio (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, CPK 92 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263-268, 270 straipsniais teismas

nusprendžia:

patenkinti ieškinį iš dalies.

Priteisti ieškovei UAB „Vilniaus vandenys“, j. a. k. 120545849, iš atsakovo A. S., a. k. (duomenys neskelbtini), 140,15 Eur (šimtas keturiasdešimt eurų 15 centų) skolos, 5 (penki) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (140,15 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2021 m. gegužės 26 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 89,21 Eur (aštuoniasdešimt devyni eurai 21 centas) bylinėjimosi išlaidų.

Kitą ieškinio reikalavimų dalį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.