Šiaulių apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos G. B. pareiškimą suinteresuotiems asmenims D. K., D. K., R. P. įmonei (duomenys neskelbtini) dėl termino palikimui priimti atnaujinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėja G. B. teismui pateiktu pareiškimu suinteresuotiems asmenims D. K., D. K. ir R. P. įmonei (duomenys neskelbtini), prašo atnaujinti testamentinei įpėdinei G. B. (buvusi pavardė iki santuokos – S.) dėl svarbių priežasčių praleistą terminą palikimui priimti po V. K. mirties (duomenys neskelbtini) ir atnaujintą terminą pratęsti 3 mėnesių laikui.

Pareiškime nurodyta, kad 2024 m. pabaigoje į pareiškėją kreipėsi įmonės (duomenys neskelbtini) vadovas R. P., prašydamas įforminti pastato-sveikatingumo centro, esančio (duomenys neskelbtini), dalies, priklausiusios V. K., pirkimo-pardavimo sandorį. Jai buvo žinoma, kad V. K. turėtą pastato dalį pardavė (duomenys neskelbtini), o įmonė (duomenys neskelbtini) su V. K. atsiskaitė. Tą pastatą valdė trys savininkai, ir visų bendru sutarimu buvo nutarta perleisti pastatą minėtai įmonei. Kad nebuvo sudaryta notarinė pirkimo-pardavimo sutartis su V. K., sužinojo būtent iš įmonės (duomenys neskelbtini). Paaiškėjo, kad po V. K. mirties dėl palikimo priėmimo niekas nesikreipė. Paaiškėjo ir tai, kad V. K. dar (duomenys neskelbtini) Kauno miesto 14-ajame notarų biure sudarė testamentą. Gavus testamento dublikatą paaiškėjo, kad turto, kuris buvo paskirstytas tiek jo vaikams D. K. ir D. K., tiek pareiškėjai, savo mirties dieną V. K. nebeturėjo, išskyrus 10/32 dalis pastato, esančio (duomenys neskelbtini), kurias savo mirties atveju V. K. paliko pareiškėjai G. S. (šiuo metu – B.). Nekilnojamojo turto registre V. K. vardu nuo 2011 m. liepos 19 d. registruotos 10/32 dalys pastato-sveikatingumo centro, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini). Be to, V. K. vardu registruotos 3/32 dalys to paties pastato-sveikatingumo centro pagal 2015 m. rugsėjo 30 d. mainų sutartį. Dėl 3/32 dalių pastato V. K. testamente nepasisakyta, nes testamento sudarymo metu šio turto V. K. neturėjo. Laiko, kad terminą palikimui priimti praleido dėl tikrai svarbių priežasčių. Pirma, ji nepriklauso jokiai įpėdinių, turinčių teisę paveldėti pagal įstatymą, eilei, su V. K. santuokos nebuvo sudarę. Jis gyvas būdamas perleido jai kai kurį savo turtą. Buvo visiškai įsitikinusi, kad V. K. priklausiusi pastato-sveikatingumo centro dalis yra parduota įmonei (duomenys neskelbtini), nes pareiškėjai buvo žinomos pastato dalies pardavimo aplinkybės. Šį pastatą dalimis valdė V. K., L. B. ir D. K.. Buvo bendras visų bendraturčių sutarimas šį pastatą perleisti įmonei (duomenys neskelbtini). L. B. savo dalį perleido (duomenys neskelbtini). pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini), V. K. sūnus D. K. savo dalį įmonei (duomenys neskelbtini) padovanojo (duomenys neskelbtini) dovanojimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini). Pareiškėjai suprantama, kad sąžiningai įsigijusi V. K. priklausančią turto dalį: pastato-sveikatingumo centro, (duomenys neskelbtini), įmonė (duomenys neskelbtini) negali kitu būdu įteisinti šio sandorio mirus turto savininkui V. K., nes turtas yra registruotas buvusio savininko vardu. Tik priėmusi palikimą ji galės perleisti įmonei (duomenys neskelbtini) paveldėtą V. K. turto dalį, kurios pirkimo-pardavimo sandorio jis nespėjo įforminti būdamas gyvas.

Suinteresuotiems asmenims D. K. ir D. K. procesiniai dokumentai įteikti elektroninio pašto adresais 2025 m. rugpjūčio 26 d., atsiliepimų į pareiškimą nepateikė.

Suinteresuotas asmuo įmonė (duomenys neskelbtini) 2025 m. birželio 18 d. pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriame nurodė, kad pareiškimą palaiko ir prašė jį tenkinti. Atsiliepime nurodė, kad iš V. K. yra nusipirkusi 10/32 dalis pastato-sveikatingumo centro, esančio (duomenys neskelbtini), už perkamą turtą yra pilnai atsiskaičiusi, tačiau sandorio neįformino notarine tvarka. Kadangi turto savininkas V. K. mirė, sutartį įforminti galėtų tik su jo paveldėtojais. Pradėjus ieškoti turto paveldėtojų, paaiškėjo, kad 10/32 dalis pastato V. K. testamentu paliko G. S. (B.), o 3/32 pastato dalis V. K. įsigijo po to, kai buvo sudarytas testamentas. Paaiškėjo, kad G. B. nežinojo apie testamentą, ji nėra per įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą pateikusi prašymo notarų biurui apie palikimo priėmimą. V. K. dar būdamas gyvas turtinius klausimus buvo išsprendęs, G. B. nekilo abejonių, kad jų sandoris yra sudarytas, nes apie tai ji žinojo. Šiuo metu įmonė yra patyrusi išlaidas, dalimis apmokėdama už perkamą pastatą iš V. K., tačiau joks turtas nėra įgytas, jokiu kitu būdu įteisinti nuosavybės neturi galimybės, nes šis turtas vis dar registruotas mirusiojo vardu. Pareiškėja G. B. buvo įsitikinusi, kad sandoris yra įformintas, nes kiti bendraturčiai tą ir padarė, o dėl pablogėjusios V. K. sveikatos, jie to nespėjo padaryti.

Pareiškimas tenkintinas.

Iš mirties įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad V. K., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirė (duomenys neskelbtini). Jo paskutinė deklaruota gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini). Pareiškėja byloje suinteresuotais asmenimis įtraukė V. K. vaikus D. K. ir D. K., kurie prieštaravimų dėl pareiškimo tenkinimo neišreiškė.

Iš nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo matyti, kad V. K. vardu registruotas šis turtas: 10/32 dalys pastato-sveikatingumo centro, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), įregistravimo pagrindas – 2005 m. lapkričio 8 d. pirkimo pardavimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), 2011 m. liepos 19 d. nuosavybės teisės liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini) bei 2011 m. liepos 19 d. paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini); 3/32 dalys pastato-sveikatingumo centro, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), įregistravimo pagrindas – 2015 m. rugsėjo 30 d. mainų sutartis Nr. (duomenys neskelbtini). Žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso valstybei, pastato-sveikatingumo centro, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendrasavininkai V. K., L. B. ir D. K. yra 2017 m. kovo 28 d. sudarę valstybinės žemės sklypo nuomos sutartis. Suinteresuotas asmuo įmonė (duomenys neskelbtini) yra atlikusi lėšų pervedimus V. K., iš kurių mokėjimo paskirtyse nurodytos informacijos matyti, kad įmonė (duomenys neskelbtini) už pastatą-sveikatingumo centrą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), mokėjo avansą iki galutinio atsiskaitymo 2022 m. liepos 26 d.

(duomenys neskelbtini) testamente užfiksuota, kad V. K. mirties atveju 10/32 dalis pastato-sveikatingumo centro, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), palieka G. S. (šiuo metu – B.). Iš 2024 m. spalio 28 d. Testamentų registro išrašo matyti, kad Testamentų registre yra įregistruotas minėtas V. K. (duomenys neskelbtini) testamentas, tačiau nėra įregistruotų V. K. palikimo priėmimo faktų ir kitų faktų. Tai įrodo, kad įstatymo nustatytu 3 mėnesių terminu niekas iš įpėdinių nesikreipė dėl V. K. palikimo priėmimo.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Šiame straipsnyje nurodyti veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos, tačiau šio straipsnio 2 dalyje nurodytos teisinės pasekmės atsiranda tik tokiu atveju, jeigu nėra pirmesnės eilės įpėdinio (įpėdinių) pagal įstatymą ar įpėdinio (įpėdinių) pagal testamentą atliktų veiksmų, kuriais priimtas palikimas (CK 5.50 straipsnio 3 dalis). Pagal CK 5.57 straipsnio 1 dalį, teismas gali praleistą terminą atnaujinti, jeigu pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių. Įstatyme nenurodyta, kokios priežastys pripažįstamos svarbiomis, taigi kiekvienoje byloje teismas, įvertinęs konkrečias byloje nustatytas aplinkybes, sprendžia, ar yra pagrindas atnaujinti pareiškėjo praleistą terminą palikimui priimti. Svarbiomis priežastimis, dėl kurių gali būti atnaujintas praleistas terminas, yra tokios aplinkybės, kurios egzistavo tuo metu, kai palikimas turėjo būti priimtas, ir kurios kliudė asmeniui laiku ir tinkamai, tiesiogiai ar per atstovą atlikti atitinkamus veiksmus (kreiptis į notarų biurą), ir šios aplinkybės nepriklausė nuo asmens valios.

Pagal suformuotą teismų praktiką terminas palikimui priimti gali būti atnaujinamas tik tokiam įpėdiniui, kuris turėjo valią palikimą priimti, tačiau dėl susiklosčiusių individualių gyvenimo aplinkybių negalėjo atlikti įstatymo nustatytų palikimo priėmimo veiksmų. Kasacinis teismas taip pat išaiškino, kad teismai, spręsdami klausimą dėl termino palikimui priimti pratęsimo, turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas, ir tai, kiek jis buvo praleistas, bet ir kitas teisinę reikšmę turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. sausio 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-46/2006, 2006 m. gruodžio 5 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-627/2006).

Iš aukščiau išdėstytų įrodymų, pareiškėjos G. B. pareiškimo matyti, kad trijų mėnesių terminą mirusio V. K. palikimui priimti pareiškėja praleido dėl nežinojimo, nes ji nėra palikėjo įstatyminė įpėdinė, be to, manė, kad V. K. visus turtinius reikalus, susijusius su pastatu-sveikatingumo centru, esančiu (duomenys neskelbtini), buvo išsprendęs būdamas gyvas.

Teismas, atsižvelgdamas į paveldėjimo tikslus, į tai, jog esant objektyviai galimybei įpėdiniai galėtų realizuoti savo prigimtinę teisę paveldėti, įvertinęs, kad paveldėjimo teisės liudijimas nėra išduotas, kitų asmenų teisės ir viešasis interesas nebus pažeisti, suinteresuoti asmenys prieštaravimų nepareiškė, sprendžia, jog aukščiau nurodytos aplinkybės sudaro pakankamą pagrindą pripažinti, jog terminas palikimui priimti praleistas dėl svarbios priežasties, todėl jis atnaujintas (CK 5.57 straipsnio 1 dalis).

Iš pareiškėjos valstybei priteistinos procesinių dokumentų siuntimo išlaidos 23,79 Eur, kurios yra didesnės už minimalią valstybei priteistiną sumą.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 576-578 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Pareiškimą tenkinti.

Testamentinei įpėdinei G. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 3 (trims) mėnesiams atnaujinti terminą V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), palikimui priimti.

Priteisti iš G. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 23,79 Eur (dvidešimt trijų eurų 79 centų) bylinėjimosi (procesinių dokumentų siuntimo) išlaidas valstybei (įmokos kodas 5662).

Nutartis per septynias dienas nuo jos priėmimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmus Kelmėje.