Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

dalyvaujant pareiškėjai L. M., jos atstovei Vilniaus miesto policijos darbuotojų profesinės sąjungos atstovei N. A.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos L. M. skundą atsakovui Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Skundas tenkintinas

Byloje ginčas kilo dėl pareiškėjos tarnybinės veiklos 2017 m. įvertinimo pagrįstumo ir teisėtumo.

Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Statuto 25 ir 26 straipsniuose bei Taisyklių VI skyriuje „Pareigūnų tarnybinės veiklos vertinimas“ įtvirtintos nuostatos.

Statuto 25 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pareigūnų tarnybinės veiklos vertinimo tikslas yra kasmet visapusiškai ir objektyviai įvertinti pareigūnų kvalifikaciją, tarnybinės veiklos rezultatus ir tinkamumą einamoms ar aukštesnėms pareigoms.

Statuto 25 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad pareigūno tarnybinę veiklą vertina jo tiesioginis vadovas. Tiesioginis vadovas pareigūno tarnybinę veiklą gali įvertinti labai gerai, gerai, patenkinamai, nepatenkinamai (Statuto 25 str. 7 d.). Tiesioginis vadovas, įvertinęs pareigūno tarnybinę veiklą gerai, vertinimo išvadą derina su savo tiesioginiu vadovu (išskyrus atvejį, kai vertinimo išvadą surašęs tiesioginis vadovas yra pareigūną į pareigas paskyręs asmuo) ir pareigūno vertinimas yra baigiamas. Jeigu pareigūno tiesioginio vadovo tiesioginis vadovas nesutinka su pareigūno tarnybines veiklos vertinimo išvada, pareigūno tiesioginis vadovas teikia vertinimo išvadą tarnybinės veiklos vertinimo komisijai. Pareigūno, kurio tarnybinė veikla įvertinta gerai, iki vertinimo buvusi teisinė padėtis nesikeičia ir iki kito jo tarnybinės veiklos vertinimo jam paliekama gauta pareiginė alga. Pareigūnui, kurio tarnybinė veikla trečią kartą iš eilės įvertinama gerai, iki kito tarnybinės veiklos vertinimo pareigūną į pareigas skyrusio asmens arba jo įgalioto asmens sprendimu nustatoma nuosekliai didesnė pareiginė alga pagal šio statuto priede šiai pareigybei nustatytus pareiginės algos koeficientus (Statuto 25 str. 8 d.). Tiesioginis vadovas, įvertinęs pareigūno tarnybinę veiklą labai gerai, vertinimo komisijai teikia vertinimo išvadą su vienu iš Statuto 25 straipsnio 15 dalyje nurodytų siūlymų (Statuto 25 str. 9 d.). Tiesioginis vadovas, įvertinęs pareigūno tarnybinę veiklą patenkinamai, vertinimo komisijai teikia vertinimo išvadą su vienu iš Statuto 25 straipsnio 17 dalyje nurodytu siūlymu (Statuto 25 str. 10 str.). Tiesioginis vadovas, įvertinęs pareigūno tarnybinę veiklą nepatenkinamai, vertinimo komisijai teikia vertinimo išvadą su vienu iš Statuto 25 straipsnio 18 dalyje nurodytų siūlymų. Šio straipsnio 18 dalies 2 punkte nurodytas siūlymas gali būti teikiamas tik antrą kartą iš eilės pareigūno tarnybinę veiklą įvertinus nepatenkinamai (Statuto 25 str. 11 d.). Pareigūnas, nesutinkantis su tiesioginio vadovo pateikta vertinimo išvada, turi teisę kreiptis į vertinimo komisiją su motyvuotu prašymu peržiūrėti tarnybinės veiklos įvertinimą ir dalyvauti vertinimo komisijos posėdyje jį svarstant (Statuto 25 str. 12 d.). Pareigūnų tarnybinės veiklos vertinimo tvarką ir tarnybinės veiklos vertinimo kriterijus nustato vidaus reikalų ministras (Statuto 25 str. 23 d.).

Pareigūnų vertinimo tvarką detalizuoja Taisyklių VI skyrius - pareigūnų tarnybinės veiklos vertinimas. Taisyklių 133 punkte nustatyta, kad vertinimo komisija, pareigūno tarnybinės veiklos kasmetinio vertinimo metu nagrinėdama pareigūno tarnybinę veiklą, vertina pareigūno tinkamumą einamoms pareigoms, jo kvalifikaciją ir pasiektus tarnybinės veiklos rezultatus vykdant nustatytas užduotis. Pareigūno tarnybinės veiklos vertinimo procedūra vertinimo komisijoje apima, pirma, pareigūno tarnybinės veiklos nagrinėjimą; antra, pareigūno tarnybinės veiklos įvertinimą; trečia, sprendimo dėl atitinkamo vertinimo komisijos pasiūlymo priėmimą (išskyrus atvejus, kai vertinimo komisija pareigūno tarnybinę veiklą įvertina gerai); ketvirta, vertinimo komisijos išvados surašymą (Taisyklių 132 punktas). Taisyklių 134 punkte aiškiai nurodyta, kad vertinimo komisijoje pareigūno tarnybinės veiklos nagrinėjimas susideda iš dviejų dalių: pokalbio su pareigūnu ir vertinimo išvados nagrinėjimo. Pagal Taisyklių 135 punkte įtvirtintas nuostatas, Vertinimo komisija turi teisę pakviesti dalyvauti vertinimo komisijos posėdyje vertinamo pareigūno tiesioginį vadovą, taip pat vertinamo pareigūno tiesioginio pareigūno vadovo tiesioginį vadovą, jeigu šis nesutinka su vertinimo išvada, kurioje pareigūno tarnybinė veikla įvertinta gerai. Šiuo atveju vertinimo komisijos nariai vertinamo pareigūno tiesioginiam vadovui ir vertinamo pareigūno tiesioginio vadovo tiesioginiam vadovui pasiūlo išsamiau apibūdinti vertinamo pareigūno tinkamumą einamoms pareigoms, taip pat pateikti jam kitų klausimų, susijusių su šio pareigūno kvalifikacija ir tarnybinės veiklos rezultatais.

Teismo vertinimu, iš esmės analogiškos nuostatos, kurių privalo laikytis vertinimo komisijos, vykdančios valstybės tarnautojų vertinimą, įtvirtintos Valstybės tarnautojų kvalifikacinių klasių suteikimo ir valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimo taisyklių (toliau – Vertinimo taisyklės) 20-23 punktuose. Dėl šios priežasties nagrinėjamoje byloje sprendžiant dėl Vilniaus aps. VPK Vertinimo komisijos veiklos, atsižvelgiama į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, suformuotą aiškinant Valstybės tarnybos įstatymo 22 straipsnio ir su jo įgyvendinimu susijusių Valstybės tarnautojų kvalifikacinių klasių suteikimo ir valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimo taisyklių taikymą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra suformulavęs aiškinimą, pagal kurį, teismine tvarka yra tikrinama, ar vertinimo komisija laikėsi teisės aktų nustatytos vertinimo ir sprendimų priėmimo procedūros; ar vertinimo komisija tinkamai atliko tarnybinės veiklos vertinimo išvados, kurią pateikė valstybės tarnautojo tiesioginis vadovas, pagrįstumo patikrinimo funkciją (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010-05-24 nutartį administracinėje byloje Nr. A146-702/2010, 2010-02-08 nutartį administracinėje byloje Nr. A756-146/2010, 2009-11-06 nutartį administracinėje byloje Nr. A146-1271/2009 ir kt.); vertinimo komisijai, kuri tikrina valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos vertinimo išvados pagrįstumą, o kilus ginčui – teismui turi būti pateikti įrodymai, kurių pagrindu padarytos atitinkamos išvados (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009-05-19 nutartį administracinėje byloje Nr. A143-646/2009, 2008-10-08 nutartį administracinėje byloje Nr. A556-1727/2008 ir kt.).

Byloje esančių duomenų pagrindu nustatyta, kad 2018-02-06 tiesioginis pareiškėjos L. M. vadovas, įvertinęs pareiškėjos užpildytą vertinimo anketą, surašė statutinio pareigūno vyriausiojo patrulio L. M. tarnybinės veiklos vertinimo išvadą, kurioje aptarė praėjusių metų pareigūnės veiklos rezultatus, gebėjimus atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas ir juos įvertino 4 balais, bendras vertinimas išvadoje „labai gerai“, tiesioginio pareiškėjos vadovo siūlymas išvadoje – nustatyti pareigūnui nuosekliai didesnę pareiginę algą pagal Statuto priede jo pareigybei nustatytus pareiginės algos koeficientus (b. l. 21-22). Vilniaus aps. VPK Pareigūnų tarnybinės veiklos vertinimo komisija, sudaryta Vilniaus aps. VPK viršininko 2017-03-02 įsakymu Nr. 10-V-156, 2018-04-10 posėdyje, atlikusi Vilniaus aps. VPK pareigūnų eilinį tarnybinės veiklos vertinimą, surašė išvadą Nr. 10-IL-7258, kurioje vyriausiojo patrulio L. M. tarnybinę veiklą įvertino ,,gerai“ ir pasiūlė palikti esamą koeficientą (b. l. 10). Vilniaus aps. VPK vadovas patvirtino 2018-04-10 protokolą (b. l. 25).

Teisminėje praktikoje dėl Valstybės tarnybos įstatymo bei Vertinimo taisyklių nuostatų, reguliuojančių Vertinimo komisijos funkcijas, suformuotas aiškinimas, kad šios komisijos nagrinėjimo dalykas yra tiesioginio vadovo išvada, kurioje valstybės tarnautojo tarnybinė veikla įvertinta „labai gerai“, „patenkinamai“ ir „nepatenkinamai“. Vertinimo komisijos pareiga yra patikrinti, ar valstybės tarnautojo tiesioginio vadovo surašyta tarnybinės veiklos vertinimo išvada yra pagrįsta, įsitikinti, ar tiesioginis vadovas, vertindamas valstybės tarnautojo gebėjimus atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas ir jo kvalifikaciją, laikėsi Vertinimo taisyklėse pateiktų rekomendacijų (LVAT 2013-01-28 nutartis administracinėje byloje Nr. A146-166/2013, 2014-01-06 nutartis administracinėje byloje Nr. A492-2466/2013).

Pareiškėja, keldama tarnybinį ginčą dėl jos tarnybinės veiklos 2017 m. įvertinimo pagrįstumo ir teisėtumo, nesutinka su tuo, kaip vertinimo komisija įvertino vertintinus tarnybinės veiklos aspektus – pasiektus rezultatus, vykdant jai suformuluotas užduotis, gebėjimus atlikti pareigybės aprašyme numatytas funkcijas ir kvalifikaciją.

Pareiškėjos 2018-02-06 tarnybinės veiklos vertinimo išvados Nr. 5-TYV-4032 dalyje „Tarnybinės veiklos rezultatai“ nurodyta, kad pareiškėja turi: Savarankiškai priimti ir reaguoti į policijos pajėgų vieneto moduliu gaunamus įvykius - rezultatai pasiekti. Virš 35 % savarankiškai priimta ir reaguota į įvykius per policijos pajėgų vieneto modulį; Laikytis darbo drausmės, etikos normų ir subordinacijos reikalavimų bei būti lojaliam įstaigai - rezultatai pasiekti, tinkamai saugotas patikėtos materialinės vertybės ir ginkluotė. Dėl netinkamo elgesio, ar tarnybinių pareigų atlikimo kaip tarnybos metu taip ir laisvalaikių pastabų negauta; Kelti policijos kinologo ir asmeninę kvalifikaciją, pagal kompetenciją dalyvauti mokymuose - rezultatai pasiekti, savarankiškai kelta kvalifikacija ir pagal kompetenciją dalyvauta mokymuose; Vykdyti korupcijos pasireiškimo užkardymą, Kaliningrado tranzito bei akcizinių prekių gabenimo ir prekybos kontrolę - rezultatai pasiekti, nuolat vykdyta numatyta kontrolė (b. l. 22). Pagrindinis vadovas konstatavo, kad pareigūnė įvykdė užduotis ir viršijo kai kuriuos sutartus vertinimo rodiklius.

Teismo vertinimu, pareiškėjos tiesioginio vadovo 2017 metų tarnybinei veiklai suformuluotos užduotys ir jų įvykdymo vertinimo rodikliai iš esmės atitiko pareiškėjos užimamai pareigybei keliamus tikslus ir priskirtas funkcijas bei sudarė pakankamas sąlygas objektyviai įvertinti, ar pasiekti numatyti rezultatai. Pareiškėja yra ta valstybės tarnautoja, kuriai pavesta betarpiškai užtikrinti viešąją tvarką ir visuomenės saugumą, nusikalstamų veikų ir kitų teisės pažeidimų prevenciją, eismo priežiūrą, neatidėliotiną pagalbos teikimą asmenims, nukentėjusiems nuo nusikalstamų veikų, kitų teisės pažeidimų, stichinių nelaimių ar panašių veiksmų. Tokios veiklos vykdymas priklauso nuo konkrečiu metu vykdomų pažeidimų, pateiktų skundų, pranešimų, patruliavimo metu iškilusių aplinkybių. Todėl pareiškėjos vykdomų užduočių tinkamo atlikimo vertinimas neturėtų remtis vien tik konkrečiais skaičiais išreikštu rezultatu, pavyzdžiui, kiek ir kokių administracinių nusižengimų ar baudžiamųjų veikų pareiškėja turėtų nustatyti per tam tikrą laikotarpį, kiek skundų išnagrinėti ir pan. Teismo vertinimu, siekiant tinkamo nurodytų funkcijų vykdymo įvertinimo tiesioginis pareiškėjos vadovas 2018-02-06 tarnybinės veiklos vertinimo išvadoje pagrįstai kaip vertinimo rodiklius nurodė, kad pareiškėja turimas žinias ir įgūdžius nuolat ir tinkamai pritaiko kasdienėje veikloje, sugeba numatyti situacijos eigą į priekį, išlaiko darbų eiliškumą ir moka planuoti laiką, nustatydama prioritetus, sugeba operatyviai valdyti situaciją, nustatyti priežastis, užbaigia darbus net ir pasikeitus aplinkybėms, veiklos kokybė puiki, visada pasiekia gerų rezultatų racionaliomis sąnaudomis. Taigi, teismas sprendžia, kad tiesioginio vadovo 2017 metų tarnybinei veiklai suformuluoti užduočių įvykdymo vertinimo rodikliai atitiko pareiškėjos užimamai pareigybei keliamus tikslus ir priskirtas funkcijas, sudarė sąlygas objektyviai įvertinti, ar pasiekti numatyti rezultatai.

Atsakovė mano, kad tai daugiau bendro pobūdžio teiginiai, kurie nėra individualizuojami pareiškėjos konkrečiu indėliu. Pagrindiniai praėjusių metų veiklos rezultatai nurodyti abstrakčiai, nurodytos atliktos veiklos iš esmės yra susijusios su Vilniaus AVPK Patrulių rinktinės veikla, neišskirta, koks buvo konkretus pareiškėjos indėlis atliekant šias veikas, taip pat nenurodyta, kokias konkrečias iš suformuluotų užduočių pareiškėja įvykdė ir kokias viršijo.

Išklausius Komisijos 2018-04-10 posėdžio garso įrašą, nustatyta, kad Komisijos narių klausimai buvo susiję su tarnybinės veiklos rezultatais, vykdant nustatytas užduotis, ir savigynos įskaitos pavėluotu laikymu. Pareiškėja Komisijai atsakė, kad visi užsibrėžti uždaviniai įgyvendinti, detalizavo, kad surašė apie 100 protokolų, pagal Baudžiamojo kodekso nuostatas sulaikė apie 60, iškvietimų aptarnavo apie 600, tarnybinį šunį panaudojo 100 kartų, turėjo atvejų su neakcizinių prekių gabenimu. Dėl savigynos įskaitos paaiškino, kad visus užsiėmimus lankė, laiku įskaitos nelaikė dėl dalyvavimo mokymuose arba kursuose. Problemų dėl fizinio pasirengimo neturi, atstovauja Vilniaus aps. VPK dziudo ir sambo varžybose. Po pareiškėjos paaiškinimų, Komisija pasiteiravo pareiškėjos ar ji nemananti, kad savigynos įskaitos nesavalaikis išlaikymas vertintinas kaip tikslo neįgyvendinimas. Pareiškėja sutiko, kad dalinai gal ir taip. Patvirtino, kad šaudymas išlaikytas.

Teismo posėdyje pareiškėja paaiškino, kad Vilniaus aps. VPK dirba 10 metų, yra kinologė. Visus tuos metus buvo vertinta labai gerai. Atstovauja Vilniaus aps. VPK dziudo ir sambo varžybose, užima 1-2 vietas.

Išklausytas Komisijos posėdžio garso įrašas patvirtina, kad pareiškėja posėdžio metu detalizavo kiek ir kokių užduočių yra atlikusi. Kaip minėta, pareiškėjos veiklos vykdymas priklauso nuo konkrečiu metu vykdomų pažeidimų, pateiktų skundų, pranešimų, patruliavimo metu iškilusių aplinkybių, todėl negalima remtis vien tik konkrečiais skaičiais išreikštu rezultatu. Nagrinėjamu atveju svarbi aplinkybė, kad pareiškėja visas užduotis vykdė tinkamai pritaikydama turimas žinias ir įgūdžius, operatyviai valdydama situaciją, numatydama jos eigą į priekį, veikloje išlaiko darbų eiliškumą ir moka planuoti laiką, moka nustatyti prioritetus, darbus visuomet užbaigia. Teismo vertinimu, pareiškėja pateikė pagrindimą, kad 2017 metais užsibrėžtus uždavinius įvykdė labai gerai, norimus rezultatus pasiekė. Teismo vertinimu, savigynos įskaitos pavėluotas išlaikymas, pareiškėjos atveju, neturėtų būti vertinamas kaip tam tikros užduoties neįvykdymas. Tiek Komisijos posėdžio garso įrašas, tiek teismo posėdyje pareiškėjos ir jos atstovės paaiškinimai leidžia konstatuoti, kad pareiškėja yra aktyviai sportuojantis asmuo, savo pasiekimais dziudo ir sambo srityje garsina Vilniaus aps. VPK vardą. Aplinkybė, kad dėl užimtumo mokymuose pareiškėja negalėjo laikyti savigynos įskaitos nustatytu metu, neturėtų būti vertinama kaip atsakingumo neturėjimas ir nepakankamas pareiškėjos fizinis pasirengimas savigynos srityje. Kaip minėta, pareiškėja kultivuoja dziudo ir sambo sporto šakas, o tai vertintina puikiu fiziniu pasirengimu. Pareiškėją galima charakterizuoti kaip aktyvų, atsakingą, dėmesingą ir pareigingą asmenį.

Nustatytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad Vertinimo komisija, 2018-04-10 posėdyje vertindama pareiškėjos tarnybinę veiklą, pažeidė Taisyklių 132.1, 133 bei 134 punktų reikalavimus ir pareigūnės tiesioginio vadovo surašytą tarnybinės veiklos vertinimo išvados pagrįstumo patikrinimo funkciją atliko netinkamai. Remiantis tuo, kas nurodyta, sprendžiama, kad Vertinimo komisijos 2018-04-10 išvada Nr. 10IL-7258 yra nepagrįsta, todėl naikinama kaip neteisėta. Vilniaus aps. VPK Pareigūnų tarnybinės veiklos vertinimo komisija įpareigotina iš naujo įvertinti pareiškėjos tarnybinę veiklą už 2017 metus.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškėjos L. M. skundą tenkinti.

Panaikinti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Pareigūnų tarnybinės veiklos vertinimo komisijos 2018-04-10 išvadą Nr. 10-IL-7258 ir įpareigoti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Pareigūnų tarnybinės veiklos vertinimo komisiją iš naujo įvertinti L. M. tarnybinę veiklą už 2017 m.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.