- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-06-10
- Bylos Nr.
- e2-18136-967/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-12526-2019-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Sigita Zubavičiūtė-Montvilienė
- Ieškovas
- akcinės bendrovės „Vilniaus šilumos tinklai“
- Atsakovas
- L. S.
- Kategorijos
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Sigita Zubavičiūtė-Montvilienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės „Vilniaus šilumos tinklai“ ieškinį atsakovei L. S. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė AB ,,Vilniaus šilumos tinklai“ (toliau – ieškovė) kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovės L. S. (toliau – atsakovė) 1 436,76 Eur skolos, 98,16 Eur palūkanų, 5,00 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 36,71 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Ieškovė nurodė, kad tiekė centralizuotą šilumos energiją ir karštą vandenį butui, esančiam (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kuris nuosavybės teise priklauso atsakovei. Už į butą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini), patiektą šilumos energiją ir karštą vandenį laikotarpiu nuo 2015 m. gruodžio 1 d. iki 2019 m. kovo 31 d. susidarė 1 436,76 Eur skola.
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog dalyvaujančiam byloje fiziniam asmeniui procesiniai dokumentai įteikiami asmeniškai. Kai procesinį dokumentą pristatantis asmuo neranda adresato jo gyvenamosios vietos ar kitu nurodytu procesinių dokumentų įteikimo adresu ar darbo vietoje, procesinis dokumentas yra įteikiamas kuriam nors iš kartu su juo gyvenančių pilnamečių šeimos narių (vaikams (įvaikiams), tėvams (įtėviams), sutuoktiniui ir pan.), o jeigu ir jų nėra, – darbovietės administracijai (CPK 123 straipsnio 3 dalis). 2019 m. gegužės 21 d. teisme gauta AB ,,Lietuvos pašto“ pažyma, kurioje nurodyta apie 2019 m. gegužės 20 d. atsakovės darbovietės UAB „(duomenys neskelbtini)“ adresu (duomenys neskelbtini), dirbančiai biuro administratorei R. T. įteiktas ieškinio su priedais kopijas ir 2019 m. gegužės 3 d. teismo pranešimą dėl atsiliepimo į ieškinį pateikimo Nr. e2-18136-967/2019 (CPK 123 straipsnio 3 dalis, 124 straipsnio 1 dalis).
Atsakovė atsiliepimo į pareikštą ieškinį per teismo nustatytą 14 dienų terminą nepateikė. Esant ieškovės prašymui, teismas nutaria, kad yra visos procesinės sąlygos, būtinos užbaigti bylos nagrinėjimą priimant sprendimą už akių (CPK 142 straipsnio 4 dalis).
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas visiškai.
Teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui, būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis).
Iš ieškovės pateiktų rašytinių įrodymų matyti, kad 2017 m. kovo 29 d. baigus galioti 2002 m. vasario 1 d. Vilniaus miesto šilumos ūkio nuomos sutarčiai, sudarytai tarp ieškovės, UAB „Vilniaus energija“, Vilniaus miesto savivaldybės ir bendrovės „Dalkia“, nuo 2017 m. kovo 30 d. šilumos energijos tiekimo funkcijas vykdo ieškovė. 2017 m. kovo 29 d. tarp ieškovės ir UAB „Vilniaus energija“ pasirašytas turto priėmimo-perdavimo aktas. Ieškovei perleisti UAB „Vilniaus energija“ reikalavimai į ankstesnio laikotarpio klientų skolas. Reikalavimų perleidimo procedūra baigta 2017 m. birželio 15 d. Reikalavimo teisių perleidimas patvirtintas UAB „Vilniaus energija“ 2017 m. birželio 16 d. raštu „Patvirtinimas dėl nuosavybės teisių perleidimo“ Nr. 013-01-3567. UAB „Vilniaus energija“ 2017 m. birželio 22 d. dokumentų perdavimo-priėmimo aktu perdavė ieškovei dokumentus, patvirtinančius reikalavimo teisę į gautinas sumas. Apie reikalavimo teisių perleidimą ieškovė atsakovę informavo 2017 m. birželio 30 d. pranešimu, ši informacija viešai buvo skelbiama ieškovės interneto svetainėje http://www.chc.lt/lt/musu-veikla/gyventojams/atsiskaitymas-uz-paslaugas/82. Ieškovė nurodė, jog įvykus turto ir reikalavimų į ankstesnio laikotarpio vartotojų skolas perleidimui ieškovei, būtent ieškovė laikytina tinkama civilinės bylos šalimi.
Lietuvos Aukščiausias Teismas yra išaiškinęs, jog reikalavimo perleidimas (cesija) yra sutartis, kuria kreditorius (cedentas) perleidžia trečiajam asmeniui (cesionarijui) savo reikalavimo teisę reikalauti iš skolininko įvykdyti prievolę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-71-916-2018). Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.101 straipsnio 1 dalyje nustatyta teisė kreditoriui be skolininko sutikimo perleisti reikalavimą kitam asmeniui, jeigu tai neprieštarauja įstatymams ar sutarčiai arba jeigu reikalavimas nesusijęs su kreditoriaus asmeniu. Reikalavimo perleidimo sandoris teisinius padarinius skolininkui sukuria tik tinkamai jam apie sandorį pranešus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-168/2010).
Remiantis 2017 m. kovo 29 d. tarp ieškovės ir UAB „Vilniaus energija“ pasirašytu turto priėmimo-perdavimo aktu, ieškovei perleisti UAB „Vilniaus energija“ reikalavimai į ankstesnio laikotarpio klientų skolas. Reikalavimo teisių perleidimas patvirtintas pradinės kreditorės UAB „Vilniaus energija“ 2017 m. birželio 16 d. raštišku patvirtinimu Nr. 013-01-3567. 2017 m. birželio 22 d. dokumentų perdavimo-priėmimo aktu pradinė kreditorė UAB „Vilniaus energija“ perdavusi ieškovei dokumentus, patvirtinančius reikalavimo teisę į gautinas sumas. Apie reikalavimo teisių perleidimą atsakovė buvo informuota 2017 m. birželio 30 d. pranešimu, ši informacija viešai skelbta ieškovės interneto svetainėje http://www.chc.lt/lt/musu-veikla/gyventojams/atsiskaitymas-uz-paslaugas/82. Esant nustatytoms aplinkybės, darytina išvada, jog atsakovė buvo tinkamai informuota apie reikalavimo teisės perleidimą, todėl reikalavimo perleidimo faktas prieš ją gali būti panaudotas (CK 109 straipsnio 1 dalis).
Nagrinėjamu atveju tarp ieškovės ir atsakovės nebuvo sudaryta individuali rašytinė šilumos energijos pirkimo-pardavimo sutartis. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė yra fizinis asmuo, naudojantis energiją savo buitinėms reikmėms, laikytina, kad neterminuota šilumos energijos pirkimo-pardavimo sutartis su atsakove sudaryta konkliudentiniais veiksmais nuo šilumos ir karšto vandens tiekimo-vartojimo įrenginių prijungimo prie namo šilumos energijos tiekimo tinklų (CK 1.71 straipsnis, 6.384 straipsnio 1 dalis).
Remiantis Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo (toliau – ŠŪĮ) 12 straipsnio 2 dalimi, jeigu pastate yra daugiau kaip vienas šilumos vartotojas, visas pastate suvartotas šilumos kiekis paskirstomas (išdalijamas) vartotojams, o kiekvienas vartotojas moka už jam priskirtą šilumos kiekį, išmatavus, įvertinus ar kitaip pagal Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos rekomenduojamus taikyti ar su ja suderintus metodus nustačius, kokia visų vartotojų bendrai suvartoto šilumos kiekio dalis tenka tam šilumos vartotojui.
Atsižvelgiant į nurodytą teisinį reglamentavimą, atsakovė privalėjo savo sutartinę prievolę vykdyti tinkamai ir laiku apmokėti už šildymo ir karšto vandens tiekimo paslaugas (CK 6.38 straipsnio 1 dalis, ŠŪĮ 12 straipsnio 2 dalis).
Byloje nesant duomenų, kad atsakovė su ieškove už šildymo ir karšto vandens tiekimo paslaugas būtų atsiskaičiusi (CPK 178 straipsnis, 185 straipsnis), ieškovės reikalavimas laikytinas pagrįstu, todėl tenkintinas priteisiant ieškovei iš atsakovės už į butą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini), patiektą šilumos energiją ir karštą vandenį laikotarpiu nuo 2015 m. gruodžio 1 d. iki 2019 m. kovo 31 d. susidariusią 1 436,76 Eur skolą (CK 6.101 straipsnio 1 dalis, 109 straipsnio 1 dalis, 6.383 straipsnio 1 dalis).
Pagal CK 6.261 straipsnį praleidęs piniginės prievolės įvykdymo terminą skolininkas privalo mokėti už termino praleidimą sutarčių ar įstatymų nustatytas palūkanas, kurios laikomos minimaliais nuostoliais. CK 6.210 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5,00 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio.
Nagrinėjamu atveju ieškovė prašo priteisti 98,16 Eur palūkanų už laikotarpį nuo 2017 m. gegužės 1 d. iki 2019 m. balandžio 19 d., atsakovei nevykdant prievolės tinkamai ir laiku atsiskaityti už šilumos energiją ir karštą vandenį, tiektą į butą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kompensuojančių ieškovės nuostolius, praleidus piniginės prievolės vykdymo terminą. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovės 98,16 Eur palūkanų už laikotarpį nuo 2017 m. gegužės 1 d. iki 2019 m. balandžio 19 d., atsakovei nevykdant prievolės tinkamai ir laiku atsiskaityti už šilumos energiją ir karštą vandenį, tiektą į butą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini), laikytinas pagrįstu ir yra tenkintinas (CK 6.210 straipsnio 1 dalis, 6.261 straipsnis).
Remiantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi, skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.210 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5,00 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas. Šios vadinamosios procesinės palūkanos skirtos būsimiems, nuo teisminio proceso pradžios iki teismo sprendimo įvykdymo susidariusiems kreditoriaus nuostoliams kompensuoti, kartu – operatyviam teismo sprendimo įvykdymui skatinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-235-1075/2018). Kadangi atsakovė prievolės nevykdė geruoju, nemokėdama 1 534,92 Eur skolos sumos, ieškovei iš atsakovės priteistinos 5,00 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą 1 534,92 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2019 m. balandžio 30 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).
Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai yra priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Remiantis byloje esančiais rašytiniais įrodymais, ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas sudaro 35,00 Eur žyminis mokestis ir 1,71 Eur už Nekilnojamojo turto registro duomenų paiešką, peržiūrėjimą ir išrašą bei už Gyventojų registro duomenų išrašą, iš viso – 36,71 Eur. Atsižvelgiant į tai, jog teismas visiškai tenkino ieškovės reikalavimus, ieškovei iš atsakovės priteistina 36,71 Eur bylinėjimosi išlaidų suma (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
Teismo patirtos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, sudaro 3,72 Eur. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakyme Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ numatyta, kad minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma yra 3,00 Eur. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ieškinį patenkinus visiškai, valstybei priteistinos iš atsakovės 3,72 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 93 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalimi, 142 straipsnio 4 dalimi, 262 straipsnio 2 dalimi, 285 straipsniu, 286 straipsniu, 287 straipsnio 1 dalimi, teismas
nutaria:
ieškinį tenkinti visiškai.
Priteisti ieškovei akcinei bendrovei „Vilniaus šilumos tinklai“, juridinio asmens kodas 124135580, iš atsakovės L. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 1 436,76 Eur (vieną tūkstantį keturis šimtus trisdešimt šešis eurus ir septyniasdešimt šešis euro centus) skolos, 98,16 Eur (devyniasdešimt aštuonis eurus ir šešiolika euro centų) palūkanų, 5,00 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 1 534,92 Eur (vieno tūkstančio penkių šimtų trisdešimt keturių eurų ir devyniasdešimt dviejų euro centų) sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2019 m. balandžio 30 d. iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir 36,71 Eur (trisdešimt šešis eurus ir septyniasdešimt vieną euro centą) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti iš atsakovės L. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), valstybės naudai 3,72 Eur (tris eurus ir septyniasdešimt du euro centus) bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Ši suma turi būti įmokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: LT78 7290 0000 0013 0151 AB „Citadele“ banke, LT74 4010 0510 0132 4763 Luminor Bank AB, LT05 7044 0600 0788 7175 AB SEB banke, LT32 7180 0000 0014 1038 AB Šiaulių banke, LT74 7400 0000 0872 3870 Danske Bank A/S Lietuvos filiale, LT12 2140 0300 0268 0220 Luminor Bank AB, LT24 7300 0101 1239 4300 „Swedbank“, AB, LT42 7230 0000 0012 0025 UAB Medicinos banke, įmokos kodas 5660. Mokėjimą patvirtinantį dokumentą būtina pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismui.
Išaiškinti atsakovei, kad ji per 20 (dvidešimt) dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos turi teisę teismui paduoti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.
Atsakovė, dėl kurios priimtas sprendimas už akių, negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka.
Ieškovė turi teisę per 20 (dvidešimt) dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos apskųsti sprendimą už akių apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.