- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-04-28
- Bylos Nr.
- e2S-710-945/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-22-3-00405-2019-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Marius Bartninkas
- Skolininkas
- R. P.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Marius Bartninkas
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal skolininko R. P. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2020 m. vasario 17 d. nutarties civilinėje byloje pagal R. S. pareiškimą skolininkui R. P. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Kauno apylinkės teismo 2019 m. vasario 26 d. išduotu teismo įsakymu buvo nutarta išieškoti iš skolininko R. P. 22 300,74 Eur skolos, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą, nuo bylos iškėlimo teisme (2019 m. vasario 26 d.) iki teismo įsakymo visiško įvykdymo, 125 Eur žyminio mokesčio ir 121 Eur teisinės pagalbos išlaidų kreditoriui R. S..
2. 2020 m. sausio 28 d. teisme gauti skolininko prieštaravimai dėl 2019 m. vasario 26 d. teismo įsakymo ir prašymas atnaujinti terminą prieštaravimams pateikti, nurodant, kad 2019 m. gruodžio mėn. skolininkas sužinojo, jog visos jo ir sutuoktinės sąskaitos yra areštuotos. Bankuose jam buvo paaiškinta, kad sąskaitas areštavo antstolis. Nuvykęs į antstolio kontorą skolininkas sužinojo, kad antstolis vykdo teismo išduotą vykdomąjį dokumentą. Teismo sprendimo antstolis nepateikė ir patarė kreiptis į teismą. 2019 m. gruodžio 23 d. nuvykęs į Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmus skolininkas sužinojo apie 2019 m. vasario 26 d. priimtą teismo įsakymą. Teismo įsakymas jam nebuvo įteiktas, jis gyvena ir dirba užsienyje, todėl neturėjo galimybės laiku pateikti prieštaravimų.
Žemesnės instancijos teismas
3. Kauno apylinkės teismas 2020 m. sausio 30 d. nutartimi atnaujino skolininkui terminą prieštaravimams pateikti, prieštaravimus priėmė ir išaiškino kreditoriui, kad jis turi teisę ne vėliau kaip per 14 dienų nuo teismo pranešimo jam įteikimo dienos pareikšti ieškinį teisme pagal bendrąsias bylų nagrinėjimo ginčo teisena taisykles.
Šalies argumentai
4. Kreditorius 2020 m. vasario 13 d. pateikė atskirąjį skundą, prašydamas panaikinti Kauno apylinkės 2020 m. sausio 30 d. nutartį ir priimti naują nutartį – atsisakyti atnaujinti terminą prieštaravimams pareikšti. Skunde akcentuojama, kad nutartis yra paremta skolininko nurodytomis nepagrįstomis aplinkybėmis dėl sužinojimo apie teismo 2019 m. vasario 26 d. priimtą teismo įsakymą aplinkybių, be to, teismas neturėjo teisinio pagrindo atnaujinti praleisto termino prieštaravimams dėl teismo įsakymo pareikšti, nes skolininkas nenurodė jokių priežasčių, kodėl jis praleido 20 dienų terminą prieštaravimams pareikšti, skaičiuojant šį terminą nuo paties skolininko nurodomos sužinojimo apie teismo įsakymą dienos, t. y. 2019 m. gruodžio 23 d. Skolininkas melagingai nurodo, kad jis tik 2019 gruodžio mėn. sužinojo apie areštuotas savo ir sutuoktinės banko sąskaitas, nes antstolio A. Ščiukino 2019 m. gruodžio 12 d. pranešime Nr. S-19-110- 42504 nurodyta, jog skolininko sąskaitos buvo areštuotos 2019 m. liepos 24 d., todėl sąskaitų arešto faktas skolininkui turėjo būti ir, manytina, buvo žinomas jau nuo 2019 m. liepos mėn. Be to, skolininkas klaidingai nurodo, kad tik 2019 m. gruodžio 23 d. nuvykęs į Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmus jis sužinojo apie jo atžvilgiu priimtą teismo įsakymą ir priteistą skolą. Antstolis A. Ščiukinas jau minėtame pranešime nurodo, kad visi skolininkui siųsti procesiniai dokumentai yra įteikti 2019 m. gruodžio 3 d. 2019 m. gruodžio 9 d. kreditoriui buvo įteiktas pranešimas apie inicijuojamą santuokos nutraukimo bylą, nurodant, kad visus skolinius įsipareigojimus vykdomojoje byloje dėl priverstinio skolos kreditoriui išieškojimo po santuokos nutraukimo skolininkas vykdys asmeniškai. Šie argumentai paneigia skolininko teiginius, kad tik 2019 m. gruodžio 23 d. jis sužinojo apie kreditoriui priteistą skolą. Tai, kad jis 2019 m. gruodžio 3 d. gavęs iš antstolio visus procesinius dokumentus ir sužinojęs apie teismo įsakymu priteistą skolą, tik 2019 m. gruodžio 23 d. nuvyko į teismą pasiimti teismo įsakymą, laikytina jo nesąžiningumu, aplaidumu ir galimai sąmoningu proceso vilkinimu.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
5. Kauno apylinkės teismas 2020 m. vasario 17 d. nutartimi panaikino 2020 m. sausio 30 d. nutartį, kuria buvo priimti skolininko prieštaravimai dėl Kauno apylinkės teismo įsakymo civilinėje byloje Nr. eL2-8301-347/2019, praleidus įstatymu nustatytą terminą be svarbių priežasčių. Iš kreditoriaus pateiktų įrodymų teismas sprendė, kad nėra jokių abejonių, jog skolininkas žinojo, kad yra priteista skola kreditoriui ir jau vyksta skolos išieškojimo procesas, nes 2019 m. gruodžio 9 d. pasirašytos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 3.4 punkte nurodė: „Visus skolinius įsipareigojimus (vykdomojoje byloje Nr.0110/19/06867) dėl išieškojimo iš skolininko R. P. R. S. naudai su visomis priverstinio vykdymo išlaidomis antstoliui Aleksandrui Ščiukinui – po santuokos nutraukimo įvykdys asmeniškai R. P.“. Teisme pareiškimas dėl santuokos nutraukimo su minėta 2019 m. gruodžio 9 d. sutartimi gautas 2019 m. gruodžio 18 d.. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes teismas sprendė, kad skolininkas sąmoningai klaidino teismą, siekdamas vilkinti procesą.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
6. Skolininkas atskiruoju skundu prašo Kauno apylinkės teismo 2020 m. vasario 17 d. nutartį panaikinti ir palikti galioti 2020 m. sausio 30 d. nutartį. Pats teismas 2020 m. sausio 30 d. nutartyje nurodė, kad nutartis yra neskundžiama, tačiau, nepaisant to, kreditoriui pateikus atskirąjį skundą, teismas jį patenkino ir 2020 m. sausio 30 d. nutartį panaikino. Teismui skolininkas pateikė pakankamai įrodymų, kad su 2019 m. vasario 26 d. teismo įsakymu nebuvo supažindintas per įstatymo nustatytą terminą, teismo įsakymo kopiją jis gavo tik 2019 m. gruodžio 23 d.
Atsiliepimas
7. Kreditorius pateiktu atsiliepimu prašo atskirąjį skundą atmesti, priteisti iš skolininko bylinėjimosi išlaidų atlyginimą bei nurodo, kad teismas teisingai ir pagrįstai priėmė ir išnagrinėjo atskirąjį skundą. Remiantis teismų praktika, teisės normų aiškinimu, šalių lygiateisiškumo, teisės į teisingą teismą ir rungtyniškumo principais, negali būti užkirstas kelias kreditoriui skųsti nutartį, kuria neteisėtai ir nepagrįstai atnaujintas praleistas terminas. Nepagrįsta, klaidingomis aplinkybėmis pagrįsta teismo nutartis negali įsiteisėti ir sukelti teisines pasekmes teisinėje valstybėje. Jau nuo 2019 m. gruodžio 3 d. skolininkui yra žinomas teismo įsakymu priteistos skolos faktas. Tai, kad jis, nurodytą dieną gavęs iš antstolio visus procesinius dokumentus ir sužinojęs apie teismo įsakymu priteistą skolą, tik 2019 m. gruodžio 23 d. nuvyko į teismą pasiimti teismo įsakymą, laikytina jo nesąžiningumu, aplaidumu ir galimai sąmoningu proceso vilkinimu. Bet kokiu atveju, terminas prieštaravimams pareikšti, net ir skaičiuojant jį nuo skolininko nurodomos dienos, baigėsi 2020 m. sausio 12 d. Skolininkas pateikė savo prieštaravimus praleidęs įstatymo nustatytą terminą ir skaičiuojant jį nuo 2019 m. gruodžio 23 d., tačiau jokių šio terminio praleidimo priežasčių jis nenurodė ir neprašė atnaujinti terminą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
8. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalimi, 338 straipsniu, bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas.
9. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria teismas, sutikdamas su kreditoriaus atskiruoju skundu, panaikino savo ankstesnę nutartį, kuria buvo atnaujintas terminas skolininkui pareikšti prieštaravimus dėl teismo įsakymo ir skolininko prieštaravimai priimti, ir skolininko prieštaravimus atsisakė priimti, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
10. Skolininkas atskirajame skunde, kvestionuodamas skundžiamos nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, nurodo, kad pats teismas 2020 m. sausio 30 d. nutartyje nurodė, jog nutartis yra neskundžiama, tačiau, nepaisydamas to, kreditoriaus atskirąjį skundą dėl šios nutarties priėmė ir pats šią nutartį pasinaikino. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su skolininko argumentais, kad pirmosios instancijos teismas negalėjo priimti kreditoriaus atskirojo skundo ir naikinti 2020 m. sausio 30 d. nutarties.
11. CPK 334 straipsnio 2 dalyje yra nustatyta, kad gavęs atskirąjį skundą, pirmosios instancijos teismas: 1) sutikdamas su atskiruoju skundu, jeigu jis paduotas ne dėl nutarčių, priimtų CPK 293 straipsnyje numatytais atvejais, rašytinio proceso tvarka per tris darbo dienas nuo atskirojo skundo gavimo pats panaikina skundžiamą nutartį ir šiuo klausimu priimtos nutarties patvirtintą kopiją išsiunčia byloje dalyvaujantiems asmenims; 2) nesutikdamas su atskiruoju skundu arba kai skundas paduotas dėl CPK 293 straipsnyje nurodytų nutarčių, nustatyta tvarka per tris darbo dienas nuo atskirųjų skundų dėl teismo nutarties ir atsiliepimų į atskiruosius skundus padavimo terminų pabaigos išsiunčia bylą su atskiruoju skundu ir atsiliepimais į atskirąjį skundą apeliacinės instancijos teismui. Tačiau tam, kad pirmosios instancijos teismas galėtų pasinaudoti CPK 334 straipsnio 2 dalies 1 punkte suteikta teise pačiam pasinaikinti savo nutartį, skundžiama nutartis, visų pirma, turi būti apeliacinio apskundimo objektas.
12. CPK 334 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad pirmosios instancijos teismo nutartis galima apskųsti atskiruoju skundu apeliacinės instancijos teismui atskirai nuo teismo sprendimo: 1) CPK numatytais atvejais; 2) kai teismo nutartis užkerta galimybę tolesnei bylos eigai. Taigi apeliacinio apskundimo objektu gali būti ne kiekviena pirmosios instancijos teismo nutartis. Galimybė skųsti nutartį atskiruoju skundu arba expressis verbis (tiesiogiai, aiškiais žodžiais) yra įtvirtinta atskiruose CPK straipsniuose, arba pagal CPK 334 straipsnio 1 dalies 2 punktą sprendžiama atsižvelgiant į tai, ar teismo nutartis užkerta galimybę tolesnei bylos eigai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. rugsėjo 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-270-1075/2019 25 punktą).
13. Nagrinėjamu atveju kreditorius pateikė atskirąjį skundą dėl pirmosios instancijos teismo 2020 m. sausio 30 d. nutarties, kuria, atnaujinus skolininkui terminą prieštaravimams pareikšti, prieštaravimai buvo priimti, kreditoriui išaiškinta, kad jis turi teisę ne vėliau kaip per 14 dienų nuo teismo pranešimo jam įteikimo dienos pareikšti ieškinį teisme pagal bendrąsias bylų nagrinėjimo ginčo teisena taisykles.
14. CPK 439 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu dėl svarbių priežasčių skolininkas prieštaravimus pareiškė pasibaigus šioje dalyje nurodytam terminui, skolininko prašymu teismas terminą prieštaravimams pareikšti gali atnaujinti. Nutartis, kuria toks skolininko prašymas atmestas, gali būti skundžiama atskiruoju skundu. Taigi įstatymas numato galimybę atskiruoju skundu skųsti tik nutartį, kuria atmestas skolininko prašymas atnaujinti praleistą terminą prieštaravimams pareikšti. Galimybė kreditoriui skųsti nutartį, kuria skolininko prašymu atnaujinamas terminas prieštaravimams pareikšti, įstatyme tiesiogiai nenumatyta. Bendrosios procesinių terminų atnaujinimą reglamentuojančios CPK normos taip pat numato galimybę atskiruoju skundu skųsti tik teismo nutartį, kuria atmetamas pareiškimas dėl praleisto procesinio termino atnaujinimo (CPK 78 straipsnio 6 dalis). Kad procesinis sprendimas atnaujinti praleistą procesinį terminą negali būti apeliacinio apskundimo dalyku, patvirtina ir faktas, kad šį klausimą teismas gali išspręsti rezoliucija (CPK 78 straipsnio 5 d.), t. y. nepriimdamas atskiraisiais skundais skundžiamo dokumento – nutarties. Kadangi įstatymas nenumato galimybės atskiruoju skundu skųsti nutartį, kuria skolininkui atnaujinamas praleistas terminas prieštaravimams pareikšti, ir tokia nutartis neužkerta galimybės tolesnei bylos eigai, darytina išvada, kad tokia nutartis negali būti apeliacinio apskundimo objektu. Tai, jog nutartis atnaujinti praleistą procesinį terminą negali būti skundžiama, patvirtina ir gausi teismų praktika (žr., pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. kovo 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-165/2006, Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. birželio 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-870-241/2019, Vilniaus apygardos teismo 2019 m. vasario 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2S-400-661/2019 ir kt.).
15. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas, gavęs kreditorės atskirąjį skundą dėl 2020 m. sausio 30 d., kuri negali būti apeliacinio apskundimo objektu, negalėjo šio atskirojo skundo priimti ir pasinaudoti CPK 334 straipsnio 2 dalies 1 punkte suteikta teise pačiam pasinaikinti savo nutartį, bet turėjo atskirąjį skundą atsisakyti priimti (CPK 315 straipsnio 2 dalies 3 punktas, 334 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis), o to nepadaręs, pažeidė proceso teisės normas.
16. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad toks procesinis pažeidimas lėmė neteisėtą ir nepagrįstą pakartotinį aplinkybių, susijusių su sąlygų procesinio termino atnaujinimui egzistavimu, vertinimą. Terminą atnaujinus buvo panaikintos CPK 75 straipsnio 1 dalyje, 436 straipsnio 7 dalyje įtvirtintos jo praleidimo teisinės pasekmės, teismo įsakymas neįsiteisėjo ir tolesnė proceso eiga tapo priklausoma nuo to, ar kreditorius pateiks ieškinį, kuris turėtų būti nagrinėjamas ginčo teisenos tvarka. Ginčijama nutartimi sukurtos teisinės pasekmės yra nesuderinamos ir su teismo sprendimo privalomumo principu (CPK 18 straipsnis), kadangi klausimas, kuris jau buvo išspręstas neskundžiamu, t. y. įsiteisėjusiu (CPK 279 straipsnis), teismo procesiniu sprendimu, negali būti teismo vertinamas pakartotinai. Vadovaujantis principu, kad iš neteisės teisė kilti negali, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog skundžiama nutartimi sukurtos neteisėtos pasekmės turi būti panaikintos grąžinant teisminį procesą į iki nutarties priėmimo egzistavusią padėtį.
17. Apeliacinės instancijos teismas dėl atskirojo skundo argumentų, susijusių su sąlygų procesiniam terminui atnaujinti egzistavimu, nepasisako, kadangi šių argumentų vertinimas pats savaime sukurtų prielaidą spręsti, kad egzistuoja galimybė procesinį klausimą išspręsti kitaip, nei tai buvo padaryta neskundžiama, įsiteisėjusia, neteisėtai panaikinta nutartimi.
18. Kadangi, kaip matyti iš bylos medžiagos, kreditorius yra įvykdęs Kauno apylinkės teismo 2020 m. sausio 30 d. nutartimi nustatytą įpareigojimą ir 2020 m. vasario 14 d. pateikęs teismui ieškinį, pareikštą po prieštaravimų dėl teismo įsakymo išdavimo, terminas šiam veiksmui atlikti kreditoriui nenustatomas, pirmosios instancijos teismas turi spręsti ieškinio priėmimo ir teismo įsakymo panaikinimo klausimus CPK 439 straipsnyje nustatyta tvarka.
19. Esant anksčiau minėtų aplinkybių visumai, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ir aiškino proceso teisės normas, reglamentuojančias termino prieštaravimams dėl teismo įsakymo pateikti atnaujinimą, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
20. Kreditorius atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo priteisti atstovavimo išlaidas. Vadovaujantis CPK 93, 98 straipsniais, atstovavimo išlaidos yra skirstomos išnagrinėjus civilinę bylą iš esmės. Kadangi apeliacinės instancijos teismas atnaujino terminą prieštaravimams pateikti ir davė eigą tolesniam procesui byloje, kreditoriaus patirtų bylinėjimosi išlaidų klausimas paliekamas spręsti pirmosios instancijos teismui.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
nutaria:
Panaikinti Kauno apylinkės teismo 2020 m. vasario 17 d. nutartį.
Pripažinti, kad terminas prieštaravimams dėl 2019 m. vasario 26 d. teismo įsakymo pateikti yra atnaujintas Kauno apylinkės teismo 2020 m. sausio 30 d. nutartimi.
Perduoti bylą toliau nagrinėti pirmosios instancijos teismui.
Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.