- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-04-16
- Bylos Nr.
- e2A-123-589/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-36666-2018-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Rita Dambrauskaitė, Birutės Valiulienės, Nijolės Danguolės Smetonienė
- Atsakovas
- M. R.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ritos Dambrauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Nijolės Danguolės Smetonienės ir Birutės Valiulienės, veikdama Vilniaus apygardos teismo vardu,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo M. R. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. kovo 15 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-2879-235/2019 pagal ieškovo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Statevus“, atstovaujamos uždarosios akcinės bendrovės „Klaipėdos administratorius“, ieškinį dėl skolos ir be teisinio pagrindo įgyto turto priteisimo atsakovui M. R..
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir BUAB) „Statevus“, atstovaujama uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Klaipėdos administratorius“, prašė priteisti iš atsakovo M. R. 10 000,02 Eur skolą, 19 053,40 Eur kaip be teisinio pagrindo įgytą turtą, 5 procentų dydžio procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad UAB „Klaipėdos administratoriai“ vykdant Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatyme nustatytas pareigas ir analizuojant ieškovo sudarytus sandorius, buvo nustatyta, kad 2014 m. lapkričio 5 d. tarp ieškovo ir atsakovo buvo sudaryta paskolos sutartis, kuria ieškovas sutiko suteikti atsakovui 8 370,02 Eur (28 900 Lt) paskolą, o atsakovas įsipareigojo šią sumą grąžinti iki 2016 m. lapkričio 5 d. Sutarta lėšų suma buvo pervesta atsakovui iš ieškovo banko sąskaitų laikotarpiu nuo 2014 m. lapkričio 7 d. iki 2014 m. gruodžio 30 d. 2014 m. gruodžio 30 d. ieškovas ir atsakovas sudarė dar vieną paskolos sutartį, kuria ieškovas sutiko suteikti atsakovui 20 130 Eur paskolą, o atsakovas įsipareigojo gautą sumą grąžinti iki 2016 m. gruodžio 29 d. Šią lėšų sumą ieškovas mokėjimo pavedimais pervedė į atsakovo banko sąskaitą laikotarpiu nuo 2015 m. sausio 6 d. iki 2015 m. birželio 3 d. Atsakovas iki šios dienos yra grąžinęs ieškovui tik 18 500 Eur sumą, todėl darytina išvada, jog nurodytų paskolų sutarčių pagrindu yra vis dar skolingas ieškovui 10 000,02 Eur.
3. Taip pat nurodė, jog buvo nustatyta, kad atsakovas buvo ieškovo darbuotoju nuo 2014 m. birželio 18 d. iki jo atleidimo dėl ieškovo bankroto. Pagal suvestinius ieškovo buhalterinės apskaitos duomenis, laikotarpiu nuo 2015 m. birželio 1 d. iki 2017 m. vasario 10 d. ieškovas išdavė atsakovui, kaip atskaitingam asmeniui, atsiskaitymui su ieškovo tiekėjais iš viso 63 571,20 Eur sumą, o atsakovas laikotarpiu nuo 2015 m. gegužės 1 d. iki 2017 m. kovo 31 d. panaudojo 41 393,76 Eur. Analizuojant pirminius lėšų išmokėjimo dokumentus, nebuvo rasti 2016 m. vasario 29 d. 622,04 Eur bei 2016 m. kovo 31 d. 302 Eur išmokėjimus patvirtinantys dokumentai, o 2016 m. gruodžio 14 d. 1 200 Eur bei 2017 m. vasario 10 d. 1 000 Eur išmokėjimus patvirtinantys dokumentai, kurie buvo pervesti, mokėjimo paskirtyje nurodant, kad tai darbo užmokestis. Pagal ieškovo surinktus pirminius dokumentus atsakovui atsiskaitymui su ieškovo tiekėjais buvo išmokėta 60 447,16 Eur. Pastarajam pagrindus tik 41 393,76 Eur išlaidas ieškovo interesais, darytina išvada, jog atsakovas dar turi 19 053,40 Eur ieškovui priklausančių lėšų. Ieškovui iškėlus bankroto bylą, o atsakovui nesant ieškovu darbuotoju, šios lėšos turėjo būti grąžintos bendrovei, tačiau tas nebuvo padaryta.
4. Pažymėjo, kad susiklosčiusią situaciją bandė išspręsti neteisminiu keliu, ragindamas atsakovą grąžinti ieškovui priklausančias lėšas. Nepaisant to, lėšos nėra grąžintos net iš dalies, su ieškovu nebendradarbiauta ir nesiekta spręsti susidariusios situacijos taikiai.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. kovo 15 d. sprendimu ieškinį tenkino – priteisė iš atsakovo M. R. ieškovo BUAB „Statevus“ naudai 10 000,02 Eur skolą, 19 053,40 Eur be teisinio pagrindo įgytų lėšų, 5 procentų dydžio procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2018 m. lapkričio 22 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas, o į valstybės biudžetą – 654 Eur pašto išlaidų. 2019 m. kovo 19 d. papildomu sprendimu iš atsakovo priteisė ieškovo naudai 1 130 Eur bylinėjimosi išlaidų.
6. Nurodė, kad atsakovui suteiktų paskolų grąžinimo terminai baigėsi atitinkamai 2016 m. lapkričio 30 d. bei 2016 m. gruodžio 29 d. Jokių duomenų, kad paskola pagal 2014 m. lapkričio 5 d. sudarytą paskolos sutartį būtų grąžinta, atsakovas nepateikė, ieškovas taip pat nurodė, kad jis tokių skolos grąžinimą patvirtinančių dokumentų neturi (jie nebuvo perduoti, rasti). Po bankroto bylos iškėlimo atsakovui buvo siūloma pateikti įrodymus apie paskolos grąžinimą, jam (atsakovui) perduotų pinigų kitiems tikslams panaudojimą. Atsakovas tokių duomenų jiems nepateikė.
7. Akcentavo, kad atsakovui teigiant, jog paskola iš tiesų buvo grąžinta, jam teko pareiga šią aplinkybę įrodyti, pateikti teismui tai patvirtinančius rašytinius įrodymus – banko sąskaitų išrašus, mokėjimo pavedimus, kadangi visos bankinės operacijos yra fiksuojamos. Atsakovo banko sąskaitos areštas, kaip laikinoji apsaugos priemonė, nedaro įtakos galimybei naudotis internetine bankininkyste bei gauti informacija apie banko sąskaitos duomenis, todėl sprendė, jog atsakovo teiginiai apie negalėjimą pateikti įrodymų dėl taikomų laikinųjų apsaugos priemonių yra nepagrįsti ir neatitinkantys tikrovės. Todėl darė išvadą, kad atsakovas neįvykdė jam tenkančios įrodinėjimo pareigos pagrįsti jo atsikirtime nurodytus teiginius (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 178 straipsnis).
8. Taip pat nurodė, jog nors atsakovas teigia, kad jokių lėšų pagal 2014 m. gruodžio 30 d. paskolos sutartį nėra gavęs, tačiau tai paneigia į bylą pateikti ieškovo banko sąskaitos išrašai apie pinigų pervedimą atsakovui. Atsakovas turėjo pagrįsti savo teiginius tiek dėl paskolų tariamo grąžinimo, tiek dėl tariamo lėšų negavimo ar gavimo mažesne apimtimi. Atsakovas nepateikė jokių įrodymų, galinčių pagrįsti šias aplinkybes. Atsakovui neįvykdžius jam tenkančios įrodinėjimo pareigos, kyla įstatymuose numatytos teisinės pasekmės – jo argumentai atmestini kaip nepagrįsti (CPK 178 straipsnis).
9. Sprendė, kad atsakovui nepanaudojus 19 053,40 Eur ieškovo naudai ir interesais, esant atleistam iš darbo bei iškeltai ieškovo bankroto bylai, išnyko ir teisinis pagrindas disponuoti šiais pinigais. Atsakovas nėra grąžinęs nurodytos pinigų sumos ieškovui. Atsakovas neįvykdė jam tenkančios įrodinėjimo pareigos bei nepateikė visiškai jokių įrodymų, galinčių pagrįsti jo teiginius apie jam perduotų ieškovo pinigų panaudojimą, išmokant darbininkams atlyginimas ar pan. Tokių duomenų byloje nesant, darė išvadą, kad atsakovas nėra atsiskaitęs su ieškovu, atsakovo argumentai atmestini kaip neįrodyti (CPK 178 straipsnis). Atsakovo procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes, kurios nepagrįstos jokiais įrodymais, vertino kaip deklaratyvias.
10. Pažymėjo, jog tuo atveju, jeigu paaiškėtų naujos aplinkybės dėl atsakovo atsiskaitymų su ieškovu aplinkybių, kaip jis deklaratyviai teigė savo procesiniuose dokumentuose, jis turi galimybę kreiptis į teismą dėl proceso atnaujinimo (CPK XVIII skyrius).
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
11. Atsakovas M. R. apeliaciniame skunde prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. kovo 15 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.
12. Nurodo, kad skundžiamas sprendimas yra neteisėtas, nes priimtas jam už akių. Jokio pranešimo atvykti į teismo posėdį jis negavo. Tokiu būdu pažeista CPK 124 straipsniu nustatyta pranešimo įteikimo tvarka. Teismo sprendime nieko nenurodyta apie jo nedalyvavimo teisme priežastis, byla išnagrinėta ir teismo sprendimas priimtas be jokių motyvų apie jo nedalyvavimą (CPK 246 straipsnio 2 dalis). Teismas visiškai nieko sprendime nepasisakė ir atmetė jo prašymus (CPK 245 straipsnis). Kadangi yra pažeistos procesinės teisės normos, yra pagrindas naikinti teismo sprendimą CPK 329 straipsnio 3 dalies 1 punkto pagrindu.
13. Pažymi, kad teismas neatsižvelgė ir nesprendė jokių jo prašymų, taip jį ignoruodamas ir bylą užbaigęs lengviausiu būdu – be jokių iš jo pusės įrodymų tyrimo. Šie veiksmai rodo, kad teisėjas byloje jo atžvilgiu buvo šališkas nuo pat pradžių ir bylą šališkai vedė nuo jos iškėlimo, todėl privalėjo nuo jos nusišalinti (CPK 35 straipsnio 1 dalies 5 punktas, 66 straipsnis). Teisėjo šališkumą patvirtina faktas, jog jis atsisakė kviesti į teismą liudytoju A. Š., o tuo pačiu ir kitus liudytojus. A. Š. buvo faktinis BUAB „Statevus“ vadovas ir visokių machinacijų šioje įmonėje iniciatorius. A. Š. anksčiau dirbo teisėjų padėjėju ar patarėju Lietuvos Aukščiausiame Teisme, o šiuo metu dirba advokatu. Neatmeta, kad jis galėjo turėti ryšių ir su byloje sprendimą priėmusiu teisėju ar surasti priėjimą kitu būdu.
14. Akcentuoja, jog pagal byloje ieškovo pateiktas paskolos sutartis realiai pinigų negavo, jokių paskolų neprašė, kadangi jos nebuvo jam reikalingos. Pasirašyti paskolos sutartis jo prašė A. Š., nes tuo metu ieškovą tikrino Valstybinė mokesčių inspekcija. A. Š. sakė, kad iš karto po patikrinimo jas sunaikins ir jis tuo tikėjo, nes juos siejo normalūs santykiai ir niekada nesitikėjo, kad prieš jį bus pateikti tokie dokumentai. Ieškovo melą apie pinigų skolinimą išduoda jam į sąskaitą pervestos nelyginės sumos, kaip tai įprastai nebūna pagal paskolos sutartis (8 370,02 Eur). 20 130 Eur į jo asmeninę sąskaitą net nebuvo pervesta. Šiuo veiksmu ieškovas naikino pinigų likutį sąskaitoje, nes tokių pinigų sąskaitoje nebuvo, kadangi pinigai buvo pasidalinti tarp ieškovo atstovų, o būtent A. Š. ir I. P.. Kad ieškovo suformuotas paskolas išdalino darbuotojams, patvirtinti teisme turėjo patys darbuotojai. Teismas jo pateiktus įrodymus atsisakė tirti, nuslėpė jų išviešinimą.
15. Nesutinka su teismo išvada, kad nepateikė jokių įrodymų apie pinigų išmokėjimą. Apie pinigų išmokėjimą darbuotojams pateikė visą pluoštą dokumentų. Visi kiti sulyginimui reikalingi dokumentai yra pas ieškovą, jeigu pastarasis jų nesunaikino. Pinigų išmokėjimą teisme galėjo patvirtinti apklausiami liudytojais buvę ieškovo atstovai ir, svarbiausia, visi pas ieškovą dirbę darbuotojai.
16. Akcentuoja, kad teismas ji kaltu dėl pinigų iššvaistymo pripažino motyvuodamas tuo, jog išmokėdamas pinigus darbuotojams nesivadovavo Vyriausybės patvirtintomis kasos darbo tvarkos taisyklėmis, tačiau kasininku ar kitu už kasos darbą ir pinigų išmokėjimą atsakingu asmeniu jis nedirbo, nebuvo pasirašęs atitinkamų pareigybinės instrukcijų. Tokio darbo jam dirbti neleidžia ir įgytas išsilavinimas. Šiems faktams patvirtinti, o ieškovo teiginiams paneigti, teismo prašė Valstybinę darbo inspekciją įtraukti byloje asmeniu, teikiančiu išvadą. Teismas dėl šio prašymo, kaip ir dėl kitų prašymų, nepriėmė jokios nutarties.
17. Pažymi, kad teismas atsisakė išreikalauti iš ieškovo jo prašomus dokumentus, nepateikdamas jokių argumentų. Byloje pagrinde buvo tiriama ir laikomasi tik ieškovo pateiktų įrodymų ir nuomonės, o į jo prašymus ir įrodymus, visiškai neatsižvelgta. Teismas pažeisdamas procesinės teisės normas (CPK 329 straipsnio 1 dalis), sprendime nieko nenurodė ir neargumentavo, kodėl atmetė jo prašymus ir įrodymus (CPK 270 straipsnio 4 dalies 3 punktas).
Šalies argumentai
18. Atkreipia dėmesį, jog teismo prašė bylos išnagrinėjimą sustabdyti iki bus priimtas galutinis teismo sprendimas pagal Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybai pateiktą pareiškimą, tačiau teismas ir šio prašymo netenkino, sprendime pažymėjęs, kad paaiškėjus naujoms aplinkybėms galės kreiptis dėl proceso atnaujinimo. Tai nemotyvuotas ir niekuo neparemtas argumentas, pažeidžiantis sprendimo turiniui keliamus reikalavimus.
19. Pažymi ir tai, kad jį su ieškovu siejo ne civiliniai sutartiniai, o darbo sutarties pagrindu susiklostę darbiniai santykiai. Jis vykdė ir klausė ieškovo kaip darbdavio nurodymų. Tai reiškia, kad ši byla yra ir su viešo intereso gynimo elementais, o tokiu atveju teismas, žinodamas, kad yra silpnesnioji šioje byloje pusė, galėjo ir savo iniciatyva išreikalauti tam tikrus įrodymus ir imtis jų užtikrinimo priemonių (CPK 179 straipsnio 2 dalis). Teismas net nematė reikalo nustatyti, už ką ir kokiu teisiniu pagrindu jam ieškovas pervedinėjo tam tikras pinigines sumas, ar tokiu būdu nebuvo švaistomos lėšos ir per jų iššvaistymą slepiami mokesčiai.
Atsiliepimas
20. Ieškovas BUAB „Statevus“, atstovaujama UAB „Klaipėdos administratorius“ atsiliepime apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.
21. Nurodo, jog apeliantas apie 2019 m. kovo 5 d. vyksiantį teismo posėdį buvo tinkamai informuotas, o jo teiginiai apie tariamą neinformavimą ir absoliutaus sprendimo negaliojimo pagrindo egzistavimą yra akivaizdžiai nepagrįsti ir neatitinkantys tikrovės. Apie savo nedalyvavimo teismo posėdyje priežastis apeliantas teismo neinformavo jokiu procesiniu dokumentu, dėl ko teismas šiuo klausimu pasisakyti net negalėjo.
22. Papildomai nurodo, jog teismo posėdžio metu, priešingai nei mano apeliantas, pirmosios instancijos teismas išsprendė apelianto pareikštus procesinius prašymus, išklausęs dėl jų ieškovo nuomonę. Kadangi apeliantas teismo posėdyje nutarė nedalyvauti ir nesinaudoti jam suteikiamomis procesinėmis teisėmis, teismas jo papildomų paaiškinimų ar argumentų įvertinti neturėjo galimybės.
23. Pažymi, kad apelianto teiginiai apie tariamą teismo šališkumą vertintini deklaratyviais bei neįrodytais, todėl turėtų būti atmesti (CPK 178 straipsnis). Apeliantas dėsto bendro pobūdžio samprotavimus apie galimus, bet ne realius ir tikrus buvusio ieškovo akcininko ryšius su bylą nagrinėjusiu teisėju, tačiau nepateikia visiškai jokių konkrečių duomenų nei apie teisėjo suinteresuotumą nagrinėtos bylos baigtimi, nei apie CPK 65 ir 66 straipsnyje numatytų nu(si)šalinimo pagrindų egzistavimą.
24. Taip pat pažymi, kad apelianto deklaratyvią poziciją dėl tariamo paskolų negavimo aiškiai paneigia į bylą pateikti rašytiniai įrodymai – ieškovo bei paties apelianto asmeninės banko sąskaitos išrašai. Skunde nurodytą 20 130 Eur sumą apeliantas gavo iš ieškovo į savo asmeninę sąskaitą banke laikotarpiu nuo 2015 m. sausio 6 d. iki 2015 m. birželio 3 d., tai neabejotinai patvirtina prie ieškinio pridėti dokumentai. Apeliantas į bylą nepateikė nei vieno dokumento, galinčio pagrįsti aplinkybes, jog būtent apeliantas išmokėjo konkrečias sumas ieškovo darbuotojams konkrečią dieną, o ieškovo darbuotojai šias sumas gavo. Tai, kad apelianto atžvilgiu nebuvo parengtų pareiginių instrukcijų, nesudaro jokio pagrindo apeliantui disponuoti iš ieškovo gautomis lėšomis išimtinai savo nuožiūra, pagal savo paties sugalvotas taisykles ir neatsiskaityti už gautas lėšas.
25. Akcentuoja, kad nėra jokio pagrindo sutikti su apelianto pozicija, esą teismas neišsprendė jo pateiktų prašymų, o tai galėjo lemti neteisingą bylos išnagrinėjimą. Apeliantui kilo pareiga įrodyti lėšų grąžinimą ir panaudojimą ieškovo interesais. Pastarajam nutarus formuluoti teismui prašymus dėl įrodymų, vėlgi neatitinkančių sąsajumo su nagrinėjama byla reikalavimų, teismas pagrįstai jų netenkino. Pabrėžia, kad paskolos lėšų grąžinimą gali įrodyti mokėjimo pavedimai, kasos dokumentai, susitarimai dėl įsiskolinimo padengimo ir kt. dokumentai, tačiau to vienareikšmiškai negali patvirtinti nei darbo laiko apskaitos žiniaraščiai, nei balansai, nei kitos antriniais dokumentais laikytinos suvestinės. Teismas apelianto prašymus išsprendė ir jų netenkino, o ne apskritai dėl jų nepriėmė jokio sprendimo.
26. Mano, kad atsiskaitymą ar lėšų panaudojimą ieškovo interesais gali patvirtinti tik rašytiniai įrodymai, dėl šios priežasties bylai reikšminga aplinkybe nelaikytina tai, jog lėšų mokėjimą ieškovo interesais galėtų patvirtinti buvę ieškovo darbuotojai.
27. Nesutinka ir su apelianto argumentais apie viešojo intereso egzistavimą vien dėl to, jog ieškovas, kaip buvęs darbdavys, reikalauja lėšų priteisimo iš apelianto, kaip buvusio savo darbuotojo. Nagrinėjamoje byloje nebuvo sprendžiamas nei darbo santykių nutraukimo, nei pasibaigimo, nei kitas su darbo teisiniais santykiais susijęs klausimas, dėl ko akivaizdu, kad pirmosios instancijos teismui nebuvo jokios pareigos rinkti įrodymus savo iniciatyva.
28. Akcentuoja ir tai, kad apeliantas nenurodė jokių motyvų, pagrindžiančių žodinio nagrinėjimo būtinumą, toks jo prašymas kvalifikuotinas neįrodytu, todėl turėtų būti atmestas.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
29. Atsakovo apeliacinis skundas tenkintinas. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. kovo 15 d. sprendimas ir 2019 m. kovo 19 d. papildomas sprendimas panaikintini, byla perduotina nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas).
30. Apeliantas M. R. prašo dėl apeliacinio skundo iškeltą bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Prašymą grindžia tuo, kad apeliacinės instancijos teismui nagrinėjant apeliacinį skundą gali kilti įvairių klausimų, susijusių su jo darbu ir pareigomis, kuomet jis dirbo pas ieškovą, pinigų iš ieškovo gavimo ir jų išmokėjimo.
31. CPK 321 straipsnio 1 dalis pagrindine apeliacinio skundo nagrinėjimo forma laiko rašytinį procesą, o tokio skundo nagrinėjimas žodine tvarka yra išimtinė forma. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Dalyvaujantys byloje asmenys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba pareiškime dėl prisidėjimo prie apeliacinio skundo gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau šis prašymas teismui nėra privalomas (CPK 322 straipsnis). Taigi, iš minėtų civilinį procesą reglamentuojančių nuostatų akivaizdu, kad apeliacinio skundo nagrinėjimo tvarkos pasirinkimas yra bylą nagrinėjančio teismo diskrecijos teisė.
32. Nagrinėjamu atveju apeliantas, teikdamas prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, jo pakankamai nepagrindė – nenurodė išimtinių aplinkybių, dėl kurių būtinas žodinis bylos nagrinėjimas, o nenustačius aplinkybių, kurios suponuotų poreikį bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, teisingo bylos išnagrinėjimo tikslas gali būti pasiektas ir nagrinėjant bylą rašytinio proceso tvarka (CPK 321 straipsnio 1 dalis).
33. Pagal CPK 320 straipsnio 2 dalį apeliacinės instancijos teismas turi teisę peržengti apeliacinio skundo ribas, jeigu to reikalauja viešasis interesas. Pareigą konkrečioje byloje patikrinti, ar skundžiamas sprendimas (nutartis) nepažeidžia viešojo intereso, teismas turi ex officio. Gindamas viešąjį interesą, apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į konkrečios bylos aplinkybes, gali patikrinti apskųstą procesinį sprendimą ir apeliaciniame skunde nenurodytais, tačiau turinčiais tiesioginę reikšmę procesinių sprendimų teisėtumui, motyvais. Viešojo intereso, kaip sąlygos teismui peržengti skundo ribas, sąvoka yra vertinamojo pobūdžio, jos turinys gali būti atskleidžiamas tik analizuojant konkrečios bylos faktines aplinkybes ir aiškinant bei taikant joms konkrečias teisės normas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. rugsėjo 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2006; 2006 m. rugsėjo 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-455/2006; ir kt.).
34. Vadovaujantis kasacinio teismo formuojama praktika, civilinis procesas yra skirtas asmenų, kurių materialinės subjektinės teisės ar įstatymų saugomi interesai pažeisti ar ginčijami, interesams ginti, tinkamai taikant įstatymus teismui nagrinėjant civilines bylas, priimant sprendimus ir juos vykdant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gruodžio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-557/2007). Todėl, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, procesinės teisės normų, reglamentuojančių pasirengimo nagrinėti bylą teisme formą, pažeidimas vertintinas kaip esminis proceso teisės normų pažeidimas, kuris reiškia asmens teisės į tinkamą teismo procesą, taigi ir viešojo intereso, pažeidimą. Dėl nurodytų priežasčių apeliacinės instancijos teismas, išeidamas už apeliacinio skundo ribų, analizuoja bylą nagrinėjusio pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą apeliaciniame skunde nenurodytu proceso teisės normų, reglamentuojančių pasirengimo nagrinėti bylą teisme formą, taikymo aspektu.
35. Byloje nustatyta, kad 2017 m. gruodžio 19 d. Vilniaus apygardos teismo nutartimi UAB „Statevus“ buvo iškelta bankroto byla, bankroto administratoriumi paskirta UAB „Klaipėdos administratoriai“. Atsakovas M. R. buvo UAB „Statevus“ darbuotoju nuo 2014 m. birželio 18 d. iki jo atleidimo dėl UAB „Statevus“ bankroto. 2014 m. lapkričio 5 d. ir 2014 m. gruodžio 30 d. UAB „Statevus“ ir atsakovas M. R. sudarė dvi paskolos sutartis, kuriomis UAB „Statevus“ suteikė atsakovui M. R. iš viso 28 500,02 Eur paskolą, kurią pastarasis įsipareigojo grąžinti atitinkamai iki 2016 m. lapkričio 5 d. (8 370,02 Eur) ir 2016 m. gruodžio 29 d. (20 130 Eur). UAB „Statevus“ laikotarpiu nuo 2015 m. birželio 1 d. iki 2017 m. vasario 10 d. taip pat išdavė atsakovui M. R., kaip atskaitingam asmeniui, atsiskaitymui su UAB „Statevus“ tiekėjais iš viso 60 447,16 Eur sumą, iš kurių UAB „Statevus“ buhalterinės apskaitos duomenimis, atsakovas M. R. laikotarpiu nuo 2015 m. gegužės 1 d. iki 2017 m. kovo 31 d. tam tikslui panaudojo 41 393,76 Eur. Ieškovas BUAB „Statevus“, atstovaujamas bankroto administratoriaus, įrodinėjo, kad atsakovas M. R. likusios pagal avanso apyskaitą gautos 19 053,40 Eur sumos nepanaudojo darbo funkcijoms vykdyti, todėl privalo ją grąžinti ieškovui. Taip pat įrodinėjo, kad atsakovas M. R. grąžino tik 18 500 Eur paskolos, todėl liko skolingas ieškovui 10 000,02 Eur ir pagal minėtas paskolos sutartis. Atsakovas M. R. nuosekliai tvirtino, kad minėtas sumas išmokėjo ieškovo darbuotojams, mokėdamas jiems atlyginimus. Skundžiamu sprendimu pirmosios instancijos teismas ieškovo BUAB „Statevus“ ieškinį tenkino – be kita ko, priteisė iš atsakovo M. R. 10 000,02 Eur skolą, 19 053,40 Eur be teisinio pagrindo įgytų lėšų.
36. Atsakovas M. R. su pirmosios instancijos teismo sprendimu nesutinka, prašo jį panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Apeliacinio skundo argumentais nurodo tai, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, neišsprendė visų jo prašymų, savo iniciatyva nesurinko įrodymų, nors jį su ieškovu siejo ne civiliniai sutartiniai, o darbo sutarties pagrindu susiklostę darbiniai santykiai.
37. Pagal kasacinio teismo suformuotą praktiką, santykiai tarp ieškovo (buvusio darbdavio) ir atsakovo (darbuotojo) dėl darbuotojui išmokėto avanso panaudojimo yra laikomi susiklostę darbo teisinių santykių pagrindu, o gauto avanso panaudojimą ir grąžinimą reglamentuoja darbo įstatymai ir kiti norminiai teisės aktai darbo santykių reglamentavimo klausimais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-297-695/2015). Atsižvelgiant į šiuos kasacinio teismo išaiškinimus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nagrinėjama byla yra priskiriama darbo bylų kategorijai, kurių nagrinėjimo tam tikrus ypatumus reglamentuoja CPK XX skyriaus nuostatos.
38. Pagal CPK 410 straipsnio 1 dalį, darbo bylas teismas nagrinėja laikydamasis bendrų šio kodekso taisyklių, atsižvelgdamas į šiame skyriuje ar kituose įstatymuose numatytas išimtis. Šių bylų nagrinėjimas pasižymi, be kita ko, tais ypatumais, kad teismas turi teisę viršyti ieškinio dalyką, modifikuoti faktinį ieškinio pagrindą (CPK 417 straipsnis), taikyti alternatyvų darbuotojo pažeistų teisių gynimo būdą (CPK 418 straipsnis), savo iniciatyva rinkti įrodymus, kuriais šalys nesiremia, jeigu jis mano, kad tai yra būtina siekiant teisingai išspręsti bylą (CPK 414 straipsnio 1 dalis). Vadovaujantis kasacinio teismo formuojama praktika, tokiose bylose teismas jau pasirengimo bylos nagrinėjimui stadijoje ne tik turi teisę, bet ir privalo rinkti įrodymus, jeigu dalyvaujantys byloje asmenys nepateikia įrodymų, taip pat tais atvejais, kai pateiktų įrodymų nepakanka reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. vasario 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-129).
39. Nagrinėjamu atveju atsakovas M. R. triplike, be kita ko, prašė iškviesti į teismą liudytojais ginčui aktualiu laikotarpiu pas ieškovą dirbusius darbuotojus, kurie galėtų patvirtinti jo nurodomas aplinkybes apie darbuotojams jo mokėtus atlyginimus grynaisiais pinigais, ir pateikė jam žinomus duomenis apie kai kuriuos iš šių asmenų – jų vardus, pavardes bei gyvenamąsias vietas, kaip to reikalauja CPK 190 straipsnio nuostatos. Likusių darbuotojų vardus ir pavardes, gyvenamosios vietos adresus prašė išreikalauti iš ieškovo. 2019 m. vasario 8 d. nutartimi pirmosios instancijos teismas pasiskyrė bylą žodiniam nagrinėjimui teismo posėdyje 2019 m. kovo 5 d., tačiau šių atsakovo prašymų nesprendė, atsakovo nurodytiems liudytojams šaukimų į teismo posėdį neišsiuntė. 2019 m. kovo 5 d. vykusiame teismo posėdyje teismas minėtų atsakovo prašymų taip pat iš esmės nesprendė, ieškovo nuomonės dėl atsakovo nurodytų liudytojų apklausos pasiteiravo jau po baigiamųjų kalbų, paskelbęs apie sprendimo priėmimo ir paskelbimo datą.
40. Byloje liko neapklausti liudytojais ir buvę ieškovo vadovai I. P. ir A. Š., kurie taip pat galėjo paaiškinti bylai reikšmingas aplinkybes, susijusias su atsakovui suteiktomis paskolomis bei kaip atskaitingam asmeniui išmokėtomis įmonės lėšomis, jų grąžinimu. 2019 m. kovo 5 d. teismo posėdyje bankroto administratorius nurodė, jog iš šių asmenų paaiškinimų dėl atsakovo atsikirtimų šioje byloje negavo ir neprašė. Nors atsakovas teismui teiktų procesinių dokumentų rezoliucinėse dalyse nebuvo suformulavęs prašymų šiuos asmenis apklausti liudytojais, tačiau pirmosios instancijos teismas, remiantis pirmiau aptartomis nuostatomis, siekdamas visapusiškai išnagrinėti bylą ir atskleisti jos esmę, galėjo kviesti juos į teismo posėdį ir apklausti juos liudytojais savo iniciatyva.
41. Pažymėtina, jog pagal kasacinio teismo praktiką, teisės aktuose nėra draudimo įrodinėjant lėšų panaudojimą įmonėms reikmėms remtis visomis CPK leidžiamomis įrodinėjimo priemonėmis: šalių ir trečiųjų asmenų (tiesiogiai ar per atstovus) paaiškinimais, liudytojų parodymais, rašytiniais įrodymais, daiktiniais įrodymais, apžiūrų protokolais, ekspertų išvadomis, nuotraukomis, vaizdo ir garso įrašais, padarytais nepažeidžiant įstatymų, ir kitomis įrodinėjimo priemonėmis (CPK 177 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-427/2013). Kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad atsisakymas apklausti liudytojus yra atsisakymas priimti į bylą norimus pateikti įrodymus, todėl šie veiksmai kvalifikuojami pagal CPK 181 straipsnį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-328/2006).
42. Dar vienas svarbus ypatumas, būdingas darbo byloms, yra tas, kad pasirengimas nagrinėti (darbo) bylą teisme vyksta parengiamajame teismo posėdyje (CPK 415 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pastaroji įstatymo formuluotė yra imperatyvi ir reiškia, kad pasirengimo nagrinėti darbo bylą stadija skiriasi nuo bendrojo pasirengimo nagrinėti civilinę bylą, kai rengtis teisminiam nagrinėjimui galima dviem formomis – rašytine (vyksta šalims apsikeičiant paruošiamaisiais procesiniais dokumentais) bei žodine (vyksta parengiamajame teismo posėdyje įgyvendinant žodinio bylos nagrinėjimo principą) ir bylą nagrinėjantis teismas sprendžia, kuri iš formų bus taikoma konkrečioje byloje.
43. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, išsprendęs atsakovo atsiliepimo į ieškinį priėmimo klausimą, rezoliucija paskyrė pasirengimą nagrinėti bylą teisme paruošiamųjų dokumentų būdu, pažeisdamas minėtą proceso teisės normą. Svarbu ir tai, kad atsakovas viso bylos nagrinėjimo pirmojoje instancijoje metu nebuvo atstovaujamas advokato ar advokato padėjėjo ir dar atsiliepime į ieškinį nurodė, kad byla nebus vedama per advokatą.
44. Įvertinęs aptartų aplinkybių visumą, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teisme nebuvo tinkamai pasirengta nagrinėti bylą teisme: teismas neišsprendė atsakovo prašymų šaukti liudytojus, nesiėmė veiksmų rinkti įrodymus savo iniciatyva ir išnagrinėjo bylą, nesilaikydamas CPK 415 straipsnio 2 dalyje nustatytos bylos pasirengimo nagrinėti (darbo) bylą teisme formos. Tokiu būdu pirmosios instancijos teismas pažeidė proceso koncentruotumo principą, asmens teisę į tinkamą teismo procesą bei teismo pareigą veikti aktyviai įrodinėjimo procese, taigi padarė esminius proceso teisės normų pažeidimus.
45. Dėl paminėtų motyvų, yra pagrindas išvadai, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė procesinės teisės normas, dėl ko galėjo būti neteisingai išspręsta byla. Kadangi apeliacinės instancijos teismas negali perimti pirmosios instancijos teismo funkcijų ir pradėti procesą iš naujo, nes tokių teisių apeliacinės instancijos teismui nesuteikia galiojantis CPK, apeliacinės instancijos teismas padarytų proceso teisės normų pažeidimų ištaisyti negali – tai yra pagrindas pirmosios instancijos teismo 2019 m. kovo 15 d. sprendimą, taip pat 2019 m. kovo 19 d. papildomą sprendimą panaikinti ir byla grąžinti iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas, CPK 329 straipsnio 1 dalis).
46. Kadangi byla grąžintina teismui nagrinėti iš naujo, dėl kitų apeliacinio skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako ir jų nenagrinėja, nes bylą iš naujo nagrinėsiantis teismas privalės iš naujo vertinti šalių argumentus bei spręsti dėl jų pagrįstumo.
47. Grąžinant bylą nagrinėti iš naujo, nesprendžiamas ir bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme paskirstymo klausimas (CPK 93 straipsnio 5 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 329 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. kovo 15 d. sprendimą ir 2019 m. kovo 19 d. papildomą sprendimą panaikintini, byla perduotina nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui.