Vilniaus regiono apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo P. K. pareiškimą dėl termino nekilnojamajam turtui įregistruoti atnaujinimo, suinteresuotas asmuo byloje – valstybės įmonė „Turto bankas“.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjas P. K. kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydamas atnaujinti terminą įregistruoti valstybės įmonės Registrų centre 1992 m. rugsėjo 30 d. viršaičio pavaduotojos R. Š. patvirtintą žinybinio buto, kurio bendras plotas 46,49 kv.m. ir ūkinio pastato 811/m, esančių (duomenys neskelbtini), pirkimo sutartį, registro Nr. 2036, praleistą dėl svarbių priežasčių.

Pareiškėjas nurodė, kad jis, P. K., su pardavėju Pivonijos valstybinio ūkio atstovu M. V., veikiančia pagal rajono valdybos įgaliojimą Nr. 49, sudarė 1992 m. rugsėjo 30 d. sutartį, pagal kurią pareiškėjas nupirko žinybinį butą, kurio bendras plotas 46,49 kv. m ir ūkinius pastatus 811/m, esančius (duomenys neskelbtini), registro Nr. 2036. Sutartyje nurodytą sumą, t. y. 7614,53 rub. sumokėjo. Taip pat sumokėjo ir valstybinį mokestį 51,00 rub. Sutartyje viršaičio pavaduotojos R. Š. ranka buvo padaryti prierašai: sumokėjo savivaldybės kasoje (patvirtintas apvaliu antspaudu ir pavaduotojos R. Š. parašu); įregistruota Ukmergės savivaldybėje 1992.09.30 (patvirtintas apvaliu antspaudu ir pavaduotojos R. Š. parašu). Iki šios sutarties sudarymo ir po jos sudarymo, pareiškėjas su savo šeimos nariais naudojosi nekilnojamuoju turtu, moka mokesčius, nuolat gyvena bute, esančiame adresu: (duomenys neskelbtini). Teigia, jog iki pat 2022 m. sausio mėnesio buvo įsitikinęs, kad tiek butas, tiek ūkio pastatas, kuriuos pirko 1992 m. rugsėjo 30 d., yra registruoti kaip jo nuosavybė, kad yra teisėtas turto savininkas. Aplinkybę, jog jis nėra Nekilnojamojo turto registre įregistruotas kaip to savininkas sužinojo tik tuomet, kai ketino bute registruoti giminaitį. Kreipėsi į Nekilnojamojo turto registrą su prašymu įregistruoti jo nuosavybės teises į nekilnojamuosius daiktus – butą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), bei ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). Nekilnojamojo turto registras priėmė sprendimą prašymą atmesti, kadangi pirkimo - pardavimo sutartis, kurios pagrindu prašė įregistruoti nuosavybės teises į minėtus nekilnojamuosius daiktus, pateikta praleidus minėto sandorio įregistravimo Nekilnojamojo turto registravimo įstaigoje terminą. Minėtą turtą naudojo viešai, kaip savo nuosavybę, kadangi buvo pilnai atsiskaitęs su turto savininku, o prierašas sutartyje „Įregistruota Ukmergės savivaldybėje. 1992.09.30", davė pagrindo suprasti, kad nekilnojamasis turtas yra registruotas ir daugiau nieko nereikia daryti.

Teismo posėdžio metu pareiškėjas ir jos atstovė pareiškimą palaikė visiškai, prašė jį tenkinti pareiškime nurodytais motyvais.

Suinteresuotas asmuo valstybės įmonė „Turto bankas“ pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriame klausimą dėl reikalavimo pagrįstumo prašo spręsti teismo nuožiūra.

Suinteresuoto asmens valstybės įmonės „Turto bankas“ atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai. Gautas prašymas bylą nagrinėti jo atstovui nedalyvaujant.

Pareiškimas tenkintinas.

Byloje nustatyta, kad nuosavybės teisė į nekilnojamuosius daiktus – butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), bei ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), atsisakyta įregistruoti P. K. vardu, nes 1992 m. rugsėjo 30 d. sutartis, registro Nr. 2036 pateikta praleidus įstatyme numatytą terminą.

Iš į bylą pateiktos pirkėjo P. K. ir pardavėjo Pivonijos valstybinio ūkio atstovo M. V., veikiančios pagal rajono valdybos įgaliojimą Nr. 49, 1992 m. rugsėjo 30 d. sutarties matyti, jog pareiškėjas P. K. nupirko žinybinį butą, kurio bendras plotas 46,49 kv. m ir ūkinius pastatus 811/m, esančius (duomenys neskelbtini), registro Nr. 2036. Aplinkybę, jog pareiškėjas aptariamą nekilnojamąjį turtą įsigijo iš Pivonijos valstybinio ūkio įrodo sutartyje viršaičio pavaduotojos R. Š. ranka padaryti prierašai: sumokėjo savivaldybės kasoje (patvirtintas apvaliu antspaudu ir pavaduotojos R. Š. parašu); įregistruota Ukmergės savivaldybėje 1992.09.30 (patvirtintas apvaliu antspaudu ir pavaduotojos R. Š. parašu) bei sutarties priedai, iš kurių matyti, jog P. K. sumokėjo sutartyje nurodytą sumą – 7614,53 rublių bei sumokėjo valstybinį mokestį – 51,00 rublių. Ukmergės rajono savivaldybės administracijos Pivonijos seniūnijos pažymos patvirtina, jog pareiškėjo šeimos gyvenamoji vieta yra deklaruota adresu: (duomenys neskelbtini). Iš Ukmergės rajono savivaldybės administracijos Pivonijos seniūnijos 2022 m. vasario 3 d. pažymos Nr. (5.7)5-11 matyti, kad seniūnijos 1998-2002 metų ūkinėje knygoje Nr. 5, namų ūkio Nr. 173, įregistruotas namų ūkis, kurį sudaro vienas dviejų kambarių butas; 1992 m. rugsėjo 3 d. šis butas nupirktas pagal sutartį Nr. 2036 Ukmergės apylinkėje. Šeimos galva nurodytas P. K..

Pareiškėjo teigimu, iki pat 2022 m. sausio mėnesio buvo įsitikinęs, kad yra tiek buto, tiek ūkinių pastatų savininkas, tačiau ketino įregistruoti giminaičio gyvenamąją vietą ir tuomet jam buvo paaiškinta, jog nekilnojamojo turo pirkimo-pardavimo sutartis nėra įregistruota valstybės įmonės registrų centre. Pareiškėjas 2022 m. gegužės 4 d. kreipėsi į valstybės įmonės Registrų centrą dėl įsigyto turto įregistravimo, tačiau jo prašymas buvo atmestas motyvuojant tuo, kad 1992 m. rugsėjo 30 d. sutartis, registro Nr. 2036 pateikta praleidus įstatyme numatytą terminą.

Paminėtina, kad atsižvelgdamas į pirkimo-pardavimo sutarčių svarbą civilinėje apyvartoje, įstatymų leidėjas šių sandorių galiojimo tikslais, nustatė jų privalomą notarinę sudarymo formą ir privalomą šių sandorių registraciją iki 2001 m. liepos 1 d., t. y., iki 2000 m. priimto CK įsigaliojimo. Teisiškai neįregistruota minėto nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartis buvo 1992 m. rugsėjo 30 d. šalių pasirašyta ir įregistruota Ukmergės savivaldybėje 1992 m. rugsėjo 30 d. 2000 m. CK patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad sandorio formai taikomi jo sudarymo metu galioję įstatymai. Taigi, pareiškėjo pareiškime nurodytai sutarčiai taikytinos sandorių formą reglamentavusios 1964 m. CK normos.

1964 m. CK 255 straipsnio 1 dalis, galiojusi sandorio sudarymo metu, numatė, kad nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartis laikoma sudaryta nuo jos įregistravimo momento, ši sutartis turi būti registruojama atitinkamoje turto registravimo įstaigoje per tris mėnesius nuo jos sudarymo.

Naujojo CK 1.75 straipsnyje, skirtame teisinės registracijos paskirčiai ir tikslams nustatyti, pakeista nekilnojamųjų daiktų pirkimo–pardavimo sandorių registravimo teisinė reikšmė ir sandorių neįregistravimo teisiniai padariniai. CK 1.75 straipsnyje dėl sandorio neįregistravimo tokio sandorio negaliojimo teisinių padarinių nenustatyta, šio kodekso 6.393 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad negalioja sandoris, tik dėl notarinės sandorio formos nesilaikymo, o sandorio neįregistravimas neleidžia jo panaudoti prieš trečiuosius asmenis, toks sandoris šalims galioja.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 8 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad jeigu pagal sandorio sudarymo metu galiojusį įstatymą sandoriui buvo nustatyta privaloma teisinė registracija, bet jis per įstatymo nustatytą terminą nebuvo įregistruotas, tai toks sandoris negalioja, išskyrus atvejus, kai dėl svarbių priežasčių praleistą įregistravimo terminą atnaujina teismas.

Pažymėtina, kad nuo 2001 m. liepos 1 d. įsigaliojusio CK nuostatose privalomos teisinės registracijos nenustatyta. Pagal CK 4.49 straipsnio 1 dalį daikto (turto) įgijėjas nuosavybės teisę į daiktus įgyja nuo jų perdavimo įgijėjui momento, jei sutartis ar įstatymas nenustato ko kita. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas ir taikydamas tiek 1964 m. CK, tiek CK nuostatas dėl nuosavybės teisės atsiradimo momento ir jos teisinės registracijos, yra pažymėjęs, kad nuosavybės teisės atsiradimo ar pasibaigimo pagrindas yra ne registracijos faktas, kaip toks, o įstatyme nustatyta aplinkybė (sandoris, įvykis, aktas ar kt.), su kuria siejamas civilinių teisių ir pareigų atsiradimas ar pasibaigimas. Teisinė registracija yra atsiradusios subjektinės teisės įregistravimo ar pasibaigusios tokios teisės išregistravimo pagrindas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2000-10-09 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-977/2000; 2002-01-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-174/2002; 2003-12-03 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1158/2003). Taigi, aiškinant ir taikant 1964 m. CK 255 straipsnį, reikia laikytis tos nuostatos, kad ne teisinė registracija sukuria nuosavybės teisę; nuosavybės teisė atsiranda teisės aktuose nustatytais pagrindais, o teisine registracija yra tik įregistruojami nuosavybės teisių atsiradimo ir pasikeitimo juridiniai faktai, tačiau šiuos registruojant būtina laikytis įstatyme nustatytų terminų. Dėl to nuosavybės teisė į žemės sklypą, atsiradusi pagal sandorį ir neįregistruota įstatyme nustatytu terminu, gali būti teisine tvarka registruojama, atnaujinus šį terminą.

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką, spręsdamas sandorio privalomos teisinės registracijos termino atnaujinimo klausimą, teismas turi užtikrinti, kad nebūtų pažeistas Konstitucijos 23 straipsnyje įtvirtintas nuosavybės neliečiamumo principas, veikiantis greta su pagrindiniais sutarčių teisės principais: sutarčių laisvės bei šalių autonomijos; kiekvienu konkrečiu atveju teismas turi taip individualiai įvertinti teisines situacijas, kuriose taikytinos Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 8 straipsnio 3 dalies nuostatos dėl įregistravimo termino atnaujinimo, kad nebūtų pažeistas proporcingumas tarp pereinamajam laikotarpiui paliktos viešojo administravimo veiksmų įtakos privatiniams nuosavybės teisiniams santykiams ir sandorio šalies, visiškai įvykdžiusios sutartines prievoles kitai sutarties šaliai, tačiau nevykdžiusios įstatymo jam nustatytos pareigos sandorį įregistruoti viešame registre, teisių ir teisėtų interesų apsaugos; teismas turi atsižvelgti į sandorių negaliojimo instituto paskirtį – siekti, kad civiliniuose santykiuose būtų užtikrintas teisėtumas, taip pat užtikrinti sandorių ir jų pagrindu susiklosčiusių civilinių teisinių santykių stabilumą. Sutarties stabilumo principas, šalių autonomijos bei nuosavybės neliečiamumo principai lemia, kad tokio ginčo atveju pirmenybė turi būti suteikta ne formaliems sandorio negaliojimo dėl registravimo neatlikimo argumentams, bet šalių valiai, o terminas sandoriui įregistruoti atnaujinamas siekiant užkirsti kelią neproporcingai dideliems turto įgijėjo praradimams, palyginus su Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 8 straipsnio 3 dalies nuostatų tikslais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-07-10 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-332/2010).

Pareiškėjas P. K. praleido įstatyme nustatytą terminą savo vardu įregistruoti įsigytą nekilnojamąjį turtą, nes per numatytą terminą nuo 1992 m. rugsėjo 30 d. sutarties, registro Nr. 2036 sudarymo nesikreipė į nekilnojamojo turto registravimo įstaigą (Respublikinį valstybinį inventorizavimo, projektavimo ir paslaugų biurą) dėl sandorio įregistravimo. Dėl šios priežasties, nekilnojamieji daiktai: butas, unikalus numeris Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), bei ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), nėra įregistruoti pareiškėjo vardu.

Byloje nustatyta, kad šalys pagal sutartį savo prievoles pilnai įvykdė, pardavėjas jokių pretenzijų dėl parduoto turto nereiškė, šiuo turtu beveik 30 metų naudojasi pareiškėjas P. K.. Teismo vertinimu, pareiškėjas pagrįstai siekia tinkamai įforminti teisinį statusą turto, kurį įsigijo dar 1992 metais. Nėra jokių duomenų, jog termino atnaujinimas nepagrįstai ir neteisėtai suvaržytų ar pažeistų kokių tai asmenų teises. Jokie asmenys šioje byloje prieštaravimų dėl praleisto įstatymų nustatyto termino atnaujinimo nepareiškė, darytina išvada, kad atsisakius atnaujinti terminą, tokio sprendimo sukeltos pasekmės nebūtų proporcingos, adekvačios pareiškėjo teisės priimti palikimą ar atsisakyti jį priimti savalaikio neįgyvendinimo priežastims ir pobūdžiui, toks atsisakymas prieštarautų teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principams (CK 1.5 str., CPK 3 str. 1 d.).

Jau minėta, kad šuo metu galiojantis CK nenumato jokių terminų sutartims registruoti, kadangi daikto (turto) įgijėjas nuosavybės teisę į daiktus įgyja nuo jų perdavimo įgijėjui momento, jei sutartis ar įstatymas nenustato ko kita (CK 4.49 straipsnio 1 dalis). Tai reiškia, kad nuosavybės teisės atsiradimo ar pasibaigimo pagrindas yra ne registracijos faktas, kaip toks, o įstatyme nustatyta aplinkybė (sandoris, įvykis, aktas ar kt.), su kuria siejamas civilinių teisių ir pareigų atsiradimas ar pasibaigimas (CK 4 straipsnis).

Atsižvelgiant į faktines aplinkybes, nurodytus argumentus, darytina išvada, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, todėl vadovaujantis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais yra pagrindas atnaujinti pareiškėjui terminą 1992 m. rugsėjo 30 d. viršaičio pavaduotojos R. Š. patvirtintą žinybinio buto, kurio bendras plotas 46,49 kv.m. ir ūkinio pastato 8I1/m, esančių (duomenys neskelbtini), pirkimo sutartį, registro Nr. 2036 (CPK 576 straipsnio 1 dalis).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 442 straipsnio 13 punktu, 576-578 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Pareiškimą patenkinti.

Atnaujinti pareiškėjui P. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) terminą įregistruoti valstybės įmonėje „Registrų centras“ 1992 m. rugsėjo 30 d. viršaičio pavaduotojos R. Š. patvirtintą žinybinio buto, kurio bendras plotas 46,49 kv. m ir ūkinio pastato 8I1/m, esančių (duomenys neskelbtini), pirkimo sutartį, registro Nr. 2036.

Nutartis per septynias dienas nuo nutarties priėmimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmus.