Kauno apylinkės teismo įsakymas

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroro Egidijaus Palaimos pareiškimą dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu byloje, kurioje S. M., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta – namas (duomenys neskelbtini), nevedęs, nedirbantis, neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso BK 255 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

S. M., 2016-09-16, laikotarpyje nuo 15.30 val. iki 15.40 val., veikdamas nusikalstamai nerūpestingai, pažeisdamas Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 32 straipsnio 3 dalies reikalavimus užtikrinti, kad ginklas ir šaudmenys būtų saugomi, savo automobilio Renault Megane Scenic, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) salone ant sėdynės paliko nesaugomą teisėtai įgytą šaunamąjį ginklą - Čekijos pramoninės gamybos pistoletą „CZ 83“, Nr. 93446, su dėtuve, bei joje buvusiais 12 vnt. 9 mm kalibro šovinių, priskiriamą „B“ kategorijos šaunamiesiems ginklams, kuriuos laikyti ir nešioti jam 2012-12-06 Kauno AVPK išduotas leidimas Nr. (duomenys neskelbtini), ir, tokiu būdu sudarė sąlygas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui 2016-09-16, laikotarpyje nuo 15.30 val. iki 15.40 val., iš neužrakinto automobilio Renault Megane Scenic, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) salono pagrobti pistoletą „CZ 83“ Nr. 93446 su dėtuve, bei joje buvusiais 12 vnt. 9 mm kalibro šovinių, taip neteisėtai jais pasinaudoti, t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 255 straipsnio 1 dalyje.

Kaltinamasis S. M. kaltu prisipažino ir parodė, kad nuo 2016 m. gegužės mėn. dirbo adresu Tvenkinio g. 9c, Kaune, statybų išorinius apdailos darbus. Į darbą atvažiuodavo automobiliu Renault Megane Scenic, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Šiuo laikotarpiu turėdavo su savimi rankinę, kurią palikdavo savo neužrakintame automobilyje, ant galinės sėdynės. 2016-09-16, nuo ryto, kartu su D. J. dirbo objekte, neužrakintame automobilyje laikė rankinę. Apie 14.00 val., baigęs darbą, nuvyko į PC "Senukai", kur pirko apdailos medžiagas, o atgal į objektą grįžo apie 15.30 val. Namo kieme nerakintame automobilyje paliko savo rankinę, kurioje buvo asmeniniai dokumentai ir šaunamasis ginklas „CZ 83“ su dėtuve ir šoviniais, nunešė apdailos medžiagas į namo rūsį, buvusį už 150 m nuo automobilio. Užtruko 5-8 minutes. Grįžęs pastebėjo, kad praviros automobilio galinės durelės, o automobilyje nebėra rankinės. Apieškojęs automobilį ir namo kiemą, rankinės ir joje buvusių daiktų, tame tarpe ir šaunamojo ginklo, nerado(b. l. 17-19).

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltė įrodyta ir kitais byloje surinktais įrodymais:

- liudytojos R. B. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kad ji gyvena adresu Tvenkinio g. 9c, Kaune. S. M. pažįsta apie 15 m. Nuo 2016 m. pavasario jis pas juos dirbo apdailos darbus. 2016-09-16, ji į namus grįžo apie 12.30-13.00 val. Netoli namų sutiko atvažiuojantį S. M.. Kieme jis sustojo netoli tvoros. Po trumpo pokalbio S. M. išsiėmė statybines medžiagas ir nuėjo. Ji tuo metu nuėjo į namus. Po 5 minučių į namus atėjo S. M. ir išsigandęs pasakė, kad iš jo automobilio dingo rankinė su šaunamuoju ginklu. Kartu jie apžiūrėjo automobilį, tačiau rankinės nerado. S. M. paskambino ir apie įvykį pranešė policijai. Teigia nieko įtartino nepastebėjo, gatvėje žmonių nematė (b. l. 24-25);

- 2016-09-16 pareiškimo apie padarytą nusikaltimą protokolu, kuriame nurodyta, kad 2016-09-16 į Kauno AVPK KP NVRS kreipėsi S. M., gim. 1981 m., kuris nurodė, kad 2016-09-16, apie 15.40 val., automobilyje Renault Megane Scenic", valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pasigedo paliktos rankinės su įvairiais asmeniniais daiktais bei legaliai laikomu šaunamuoju ginklu „CZ 83“, Nr(duomenys neskelbtini), su dėtuve, bei joje buvusiais šoviniais (b. l. 4-5);

- 2017-01-24 nutarimu, kuriuo ikiteisminio tyrimo dalis S. M. atžvilgiu iš ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-44139-16 buvo atskirta į atskirą ikiteisminį tyrimą Nr. 03-2-00043-17 (b. l. 6-7);

- 2016-09-16 apžiūros protokolu, kuriame užfiksuota, kad apžiūrėtas automobilis Renault Megane Scenic, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurio apžiūros metu nefiksuota jokių įsilaužimo pėdsakų (b. l. 11-16);

- Licencijuojamos veiklos posistemio registro išrašu, patvirtinančiu, kad S. M., gim. (duomenys neskelbtini)., buvo išduotas leidimas Nr. (duomenys neskelbtini) nešioti B kategorijos šaunamąjį ginklą „CZ 83“ Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 27);

- 2016-12-28 Kauno AVPK VTV sprendimu, kuriuo S. M. panaikintas leidimas Nr. 0000970 laikyti (nešiotis) B kategorijos šaunamąjį ginklą (b. l. 29).

BK 255 straipsnio 1 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas pažeidė teisėtai turimo šaunamojo ginklo, šaudmenų, sprogmenų ar sprogstamųjų medžiagų laikymo taisykles ir dėl to sudarė sąlygas kitam asmeniui neteisėtai jais pasinaudoti. BK 255 straipsnio 1 dalyje numatyto baudžiamojo nusižengimo objektyvieji požymiai reiškiasi: 1) veika – šaunamojo ginklo, šaudmenų, sprogmenų ar sprogstamųjų medžiagų laikymo taisyklių pažeidimu; 2) padariniais – kito asmens neteisėtu pasinaudojimu šiais objektais ar realios galimybės pasinaudoti jais įgijimu; 3) priežastiniu ryšiu tarp laikymo taisyklių pažeidimo ir kito asmens šių objektų panaudojimo ar realios galimybės juos panaudoti (2012-02-15 kasacinė nutartis, priimta baudžiamojoje byloje Nr. 2K-58/2012).

Nagrinėjamu atveju byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma patvirtina, kad kaltinamasis pažeidė teisėtai turimo šaunamojo ginklo laikymo taisykles, tai yra jis, nesilaikydamas Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 32 straipsnio 3 dalies nuostatų reikalavimų, kad ginklų, šaudmenų savininkai ir naudotojai privalo užtikrinti jų saugojimą, savo darbo vietoje neužrakintame automobilyje paliko nesaugomą teisėtai įgytą šaunamąjį ginklą – pistoletą „CZ 83“, Nr. 93446, bei pistoleto dėtuvę su joje buvusiais 12 vnt. 9 mm kalibro šovinių, tokiu būdu sudarė sąlygas kitam asmeniui juos pagrobti ir neteisėtai jais pasinaudoti. Todėl kaltinamajam inkriminuota nusikalstama veika teisingai ir pagrįstai kvalifikuota pagal BK 255 straipsnio 1 dalį. Kaltinamojo kaltė visiškai įrodyta aukščiau aptartais įrodymais, bei jo paties prisipažinimu, todėl kaltinamasis baustinas.

Atsižvelgus į bylos duomenis, esant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 418 straipsnio 1 dalyje numatytiems pagrindams, darytina išvada, jog procesas gali būti baigiamas priimant baudžiamąjį įsakymą. S. M. sutiko su proceso užbaigimu teismo baudžiamuoju įsakymu ir siūloma bausme – bauda bei jos dydžiu, tik išreiškė prašymą sumokėti baudą dalimis (b. l. 39-41).

S. M. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis prisipažino ir nuoširdžiai gailisi padaręs nusikalstamą veiką (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta (BK 60 str.).

Skiriant bausmę kaltinamajam, atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus, tikslą, kaltinamojo asmenybę, kaltinamojo atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, kitas reikšmingas bylai aplinkybes.

Kaltinamojo S. M. padaryta nusikalstama veika, numatyta BK 255 straipsnio 1 dalyje, priskiriama prie baudžiamųjų nusižengimų (BK 12 str.). BK 255 straipsnio 1 dalies sankcija numato, kad už šį baudžiamąjį nusižengimą gali būti skiriama viena iš alternatyvių bausmių – bauda arba laisvės apribojimas, arba areštas. Spręsdamas klausimą dėl bausmės kaltinamiesiems individualizavimo ir skyrimo teismas nėra suvaržytas prokuroros pasiūlytos bausmės rūšies ir dydžio, o atsižvelgia į bendruosius bausmių skyrimo pagrindus: kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos rūšį, jos pobūdį, motyvus ir tikslus, kaltinamojo asmenybę (BK 54 str.). S. M. neteistas, administracine tvarka nebaustas (b. l. 46), duomenų apie registraciją Psichikos sveikatos centre bei Kauno apskrities priklausomybės ligų centre – nėra, šiuo metu nedirba (b. l. 47), dėl padarytos veikos gailisi. Įvertinus nurodytas aplinkybes, kaltinamajam skirtina prokurorės pareiškime pasiūlyta bausmė – bauda, tačiau jos dydis mažintinas ir nustatytinas artimas minimaliam (BK 47 straipsnis).

Kadangi baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai, taikytinas BK 64¹ straipsnis, skirtiną bausmę kaltinamajam mažinant vienu trečdaliu.

Kaltinamajam kardomoji priemonė nebuvo paskirta.

S. M. laikinai sulaikytas nebuvo.

Byloje civilinis ieškinys nepareikštas. Laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas. Proceso išlaidų nėra.

Daiktų, turinčių reikšmės bylos nagrinėjimui, nėra.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis BPK 418 str., 420 str. 1 d. 1 p., 421 str., 422 str. ir BVK 22 str., teismas

nusprendžia:

S. M. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 255 straipsnio 1 dalyje ir skirti bausmę – 12 MGL dydžio (451,92 Eur) baudą.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir galutinę bausmę paskirti 8 MGL dydžio (301,28 Eur) baudą.

Įpareigoti S. M. per 3 (tris) mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos baudą sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, „Swedbank“, AB (banko kodas 73000), įmokos kodas 6801, nurodant, kad laiku nesumokėjus baudos, ji bus išieškota priverstinai. Sumokėjus baudą, banko kvitą privaloma pateikti teismo raštinės (kabinetas Nr. 120) tarnautojui (Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 straipsnis, 23 straipsnis).

Išaiškinti nuteistajam, kad laiku nesumokėjus baudos, ji bus išieškoma priverstinai per antstolį (Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 str.).

1. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo jam įteikimo dienos paduoti Kauno apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Tokiu atveju šis teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.

2. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, tai yra išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

3. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo įteikimo kaltinamajam dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.