Kauno apygardos teismo sprendimas

rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal R. S. ir Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus (toliau – Institucija) apeliacinius skundus dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. vasario 9 d. nutarties R. S. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

R. S. 2016 m. gruodžio 15 d. Institucijos Vyriausiosios specialistės E. V. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) pripažintas kaltu padaręs administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 124² straipsnio 2 dalyje, ir nubaustas 350 Eur bauda su specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 15 mėnesių už tai, kad 2016 m. lapkričio 28 d. apie 23.20 val. (duomenys neskelbtini), vairuodamas transporto priemonę „BMW 316i Compact“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) tyčia iš chuliganiškų paskatų didindamas automobilio apsukas esant slidžiai kelio dangai, leido savo automobilį slysti šoniniu slydimu, šitaip sukeldamas pavojų sau ir kitiems eismo dalyviams bei rodydamas jiems savo išskirtinumą ir nepagarbą.Kauno apylinkės teismas 2017 m. vasario 9 d. nutartimi R. S. skundą dėl Institucijos 2016 m. gruodžio 15 d. nutarimo tenkino iš dalies. Nutarimas pakeistas pritaikius ATPK 30¹ straipsnio nuostatas ir sutrumpinus specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimą iki 6 mėnesių.Nesitukdama su tokia apylinkės teismo nutartimi, apeliaciniu skundu Institucija prašo panaikinti 2017 m. vasario 9 d. priimtą Kauno apylinkės teismo nutartį ir priimti naują nutarimą, kuriuo būtų paliekamas galioti Institucijos 2016 m. gruodžio 15 d. nutarimas.Skunde nurodoma, kad apylinkės teismas neteisingai pažymėjo, jog R. S. nėra linkęs daryti pasikartojančius pažeidimus, kadangi kaip matyti iš baustumo pažymos, jo daromi KET reikalavimų pažeidimai yra sistemingi, kas patvirtina, jog R. S. yra piktybinis KET reikalavimų pažeidėjas. Priimant nutarimą byloje buvo nustatyta jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, t.y. kad pakartotinai per metus padarytas tos pačios rūšies teisės pažeidimas, už kurį jau buvo paskirta administracinė nuobauda, kas užkerta kelią ATPK 30¹ straipsnio taikymui. Institucija pažymėjo, kad taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas galima tik esant ypatingais, išimtiniais atvejais, kas šį kartą nenustatyta. O aplinkybė, kad teisės reikalingos asmens darbinėms funkcijoms atlikti, pagal teismų praktiką nepripažįstamos išimtinėmis. Institucija tvirtina, kad R. S. skirta nuobauda yra aiškiai per švelni, ji buvo netinkamai individualizuota, pagrindo taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas ir skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali, nebuvo.Skunde Institucija taip pat pažymi chuliganiškam vairavimui būdingus požymius, išdėsto pažeidimo galimas pasekmes bei nurodo faktus, kaip R. S. veiksmai pasireiškė chuliganišku vairavimu. Nurodoma, kad kvalifikuojant veiką pagal nagrinėjamą straipsnį, nėra jokio skirtumo, ar asmuo automobilį privertė slyst tyčia, panaudodamas rankinį stabdį, spausdamas automobilio akceleratoriaus pedalą bei kitokiais būdais, ar automobilis šonu ėmė slysti dėl neatsargaus atsakomybėn patraukto asmens elgesio, jam netinkamai įvertinus kelio dangos būklę ir kitas eismo sąlygas, nepasirinkus saugaus greičio, ar išbandant ratų sukibimą su kelio danga, nes visais atvejais šonu slystantis ir dėl to sunkiau kontroliuojamas automobilis sukelia pavojų eismo ar kitų eismo dalyvių bei jų turto saugumui, nepriklausomai nuo to, ar asmuo padarė tyčia ar ne, ar šalia yra kiti eismo dalyviai bei svetimas turtas, ar jų nėra.Apeliaciniu skundu R. S. aukštesnės instancijos teismo prašo pakeisti teismo nutartį – palikti galioti piniginę nuobaudą neatimant teisės vairuoti transporto priemones. Skunde teigia, kad pažeidimą padarė netyčia, neturint patirties vairuojant galine ašimi varomą automobilį, esant slidžiai kelio dangai bei nepasirinkus saugaus greičio išvažiuojant iš važiuojamosios dalies į stovėjimo aikštelę. Pažymi, kad jo vairuojamas automobilis aplink savo ašį neapsisuko nei vieno karto. Gailisi, kad nepasirinko saugaus greičio. Nurodė, kad su pažeidimu dėl chuliganiško vairavimo sutiko todėl, kad buvo klaidingai pareigūnų informuotas apie gresiančios nuobaudos dydį, kadangi kalba buvo tik apie piniginę nuobaudą. Apie tai, kad vairuotojo pažymėjimas jam yra gyvybiškai svarbus, pareigūnams pasakė iš karto.Skunde nurodo, kad nėra charakterizuojamas kaip chuliganiška asmenybė nei kelyje, nei gyvenime. Tą patvirtina ir liudytojo pareigūno K. M. parodymai, kuriuose pastarasis teigė, kad R. S. su pareigūnais bendravo mandagiai, ne taip kaip dažnas kelių chuliganas. Pažymėjo ir tai, kad nuo to laiko, kai buvo paimtas jo vairuotojo pažymėjimas, kelyje nebuvo sustabdytas patikrinimui ar dėl padarytų pažeidimų, kadangi laikosi apylinkės teismo teisėjai duoto pažado nebepažeisti Kelių eismo taisyklių.Byloje gauti atsiliepimai į apeliacinius skundus. Atsiliepimu į Institucijos skundą R. S. prašo netenkinti Institucijos skundo, tenkinti jo skundą. Institucijos viršininkas atsiliepimu prašo R. S. skundo netenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Institucijos apeliacinis skundas yra pagrįstas ir todėl tenkintinas, o R. S. skundas atmestinas.Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo (toliau – ANKPĮĮTĮ) 2 straipsnyje nustatyta, kad Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksas (toliau – ANK) įsigalioja 2017 m. sausio 1 d. To paties įstatymo 7 straipsnyje nustatyta, kad įsigaliojus ANK, netenka galios ATPK su visais pakeitimais ir papildymais. Tačiau ANKPĮĮTĮ 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu asmuo iki 2017 m. sausio 1 d. padarė administracinį teisės pažeidimą, kuris atitinka ANK numatyto administracinio nusižengimo požymius, ši veika perkvalifikuojama pagal atitinkamą ANK straipsnį, kai jame nustatyta švelnesnė administracinė atsakomybė. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo nurodytomis aplinkybėmis, kad nagrinėjamu atveju R. S. taikytinos ATPK nuostatos, kadangi už ATPK 124² straipsnio 2 dalyje padarytą pažeidimą nuobauda švelnesnė, nei numatyta ANK atitinkamo straipsnio sankcijoje.Apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. Pažymėtina, kad teismo procesinis sprendimas (nutartis, nutarimas) laikomas teisėtu ir pagrįstu tik tokiu atveju, kai jame išdėstytos teismo išvados atitinka bylos nagrinėjimo metu nustatytas faktines bylos aplinkybes bei jų visumą.

Dėl R. S. apeliacinio skundo

Iš bylos duomenų matyti, kad R. S. įvykio vietoje dėl padaryto pažeidimo prisipažino, nuoširdžiai gailėjosi. Priėmus 2016 gruodžio 15 d. nutarimą, kuriuo R. S. už padarytą pažeidimą paskirta 350 Eur dydžio bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 15 mėnesių, jis šį nutarimą apskundė apylinkės teismui, kurio prašė taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas ir teisės vairuoti jam neatimti. Skunde nurodė, kad su pažeidimu sutiko ir, kad teisė vairuoti jam yra labai svarbi ir būtina. Apylinkės teismui priėmus 2017 m. vasario 9 d. nutartį, kuria buvo pritaikytas R. S. atsakomybę švelninantis įstatymas ir jam sumažintas teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas iki 6 mėnesių, pažeidėjas skundžia minėtą nutartį ginčydamas ne tik paskirtą nuobaudą, tačiau ir kaltę, teigdamas, kad pažeidimo jis nepadarė. Nors pirmosios instancijos teismo nutartyje konstatuota, kad ginčo dėl padaryto administracinio teisės pažeidimo nėra, o keliamas tik nuobaudos individualizavimo klausimas, tačiau apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, kad pirmosios instancijos teisme buvo tinkamai ištirtos įvertintos visos aplinkybės, turinčios reikšmės ir apelianto veiksmų kvalifikavimui.Šiame kontekste pažymėtina, kad administraciniu teisės pažeidimu (nusižengimu) laikomas priešingas teisei, kaltas (tyčinis ar neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką, už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę. Asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu teisės pažeidimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK ypatingoje dalyje, sudėtis. Administracinio teisės pažeidimo sudėties įrodymas sudaro pagrindą kilti administracinei atsakomybei, priešingu atveju nėra pagrindo taikyti administracinės atsakomybės priemonių. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį teisės pažeidimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Sutinkamai su ATPK 256 straipsnio nuostatomis, įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Pagal ATPK 257 straipsnį, organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-21-2012, 2AT-2-2013, 2AT-9/2014, 2AT-39-2014).ATPK 124² straipsnio 2 dalyje numatyta, kad chuliganiškas vairavimas – tai Kelių eismo taisyklių pažeidimas dėl chuliganiškų paskatų, keliantis pavojų eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui, kuris užtraukia baudą vairuotojams nuo 289 iki 579 Eur su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo 1 iki 2 metų. Chuliganiškas vairavimas – tai Kelių eismo taisyklių pažeidimas dėl chuliganiškų paskatų, keliantis pavojų eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui. Taigi asmuo gali būti patrauktas atsakomybėn pagal ATPK 124² straipsnio 2 dalį už chuliganišką vairavimą tik tuo atveju, kai: 1) yra nustatytos chuliganiškos paskatos, 2) padarytas bent vienas KET pažeidimas ir 3) toks vairavimas kelia pavojų eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui. Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad chuliganiškos paskatos – tai tam tikros veikos darymo priežastys, kai veika daroma dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimo, kai asmens elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, siekiant priešpastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinamą požiūrį į juos arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį.Tarnybiniame pareigūno K. M. pranešime nurodyta, jog patruliuojant pastebėjo kaip R. S., vairuodamas transporto priemonę, tyčia, iš chuliganiškų paskatų didindamas automobilio apsukas, esant slidžiai kelio dangai, t.y. padengta sniegu, leido savo automobiliui slysti šoniniu slydimu, šitaip sukeldamas pavojų sau ir kitiems eismo dalyviams bei rodydamas jiems savo išskirtinumą ir nepagarbą (ATP byla Nr. 16063619254, b. l. 4). Apklausiamas teisme šis liudytojas nurodė, kad iš tolo pastebėjo, kaip R. S. vairuojamas automobilis gatvių sankirtoje esančioje automobilių stovėjimo aikštelėje kelis kartus apsisuko aplink savo ašį, tą patvirtino ir kartu su juo patruliavęs liudytojas D. J.. K. M. nurodė, kad netyčia ar savaime – automobilis taip nebūtų apsisukęs, R. S. manevro negalima laikyti netyčiniu, jei būtų matęs, kad netyčia tik užmetė automobilio galą – būtų tikrai protokolo nerašęs, mano, kad čia buvo žaidimas. Chuliganiškas paskatas, kad R. S. siekė save priešpastatyti aplinkiniams, rodė savo išskirtinumą, pareigūnas K. M. grindė tuo, jog stovėjimo aikštelėje buvo ir kitų automobilių, be to, šalia sėdėjo keleivis (b. l. 35-38). Apklaustas liudytojas D. J. mano, kad kalta jaunystė ir noras pakvailioti, buvo žmonių dar aplinkui, draugas šalia sėdėjo. Liudytojo teigimu netyčia galima tik slystelėti, tačiau ne apsisukti du kartus, kaip buvo R. S. atveju, tvirtina, kad šoninio slydimo manevras tikrai buvo tyčinis iš chuliganiškų paskatų, nes tam, kad apsisukti antrą kartą, reikia laikyti nuspaudus gazą, buvo akivaizdus apsisukimas aplink savo ašį (b. l. 35-38). Konstatuotas KET 9 p. pažeidimas. Išanalizavus bylos duomenis akivaizdu, kad apklaustų liudytojų duoti parodymai išsamūs, vienareikšmiški, neprieštaringi. Tai, kad R. S. apeliacinės instancijos teismui pateiktame skunde pakeitė poziciją ir nebesutinka su pažeidimo kvalifikavimu, nesudaro pagrindo abejoti liudytojų, pareigūnų parodymais, kurie neturi byloje jokio suinteresuotumo, o paties R. S. pateiktos įvykio versijos vertintinos kaip jo siekis išvengti griežtos nuobaudos. Tai, kad R. S. dar įvykio vietoje nurodė, jog teisės jam yra labai svarbios, įrodo, jog jis suprato savo daromų veiksmų pavojingumą ir kad dėl tokio chuliganiško vairavimo gali prarasti teisę vairuoti.

Dėl Institucijos apeliacinio skundo

Institucija apeliaciniame skunde nesutinka su priimta Kauno apylinkės teismo 2017 m. vasario 9 d. nutartimi, kuria R. S. pritaikytos ATPK 30¹ straipsnio nuostatos ir specialios teisės atėmimo terminas sutrumpintas nuo 15 iki 6 mėnesių.Bendrosios administracinių nuobaudų už padarytus administracinius teisės pažeidimus skyrimo taisyklės yra įtvirtintos ATPK 30 straipsnyje, remiantis kuriuo, nuobauda už administracinį teisės pažeidimą skiriama norminio akto, numatančio atsakomybę už padarytą teisės pažeidimą, nustatytose ribose, tiksliai laikantis šio kodekso ir kitų aktų dėl administracinių teisės pažeidimų. Skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Pagal ATPK 30² straipsnio 1 dalį, skiriamos baudos dydis nustatomas pagal baudos dydžio sankcijoje minimumo ir maksimumo vidurkį, atsižvelgiant į atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes. Jeigu yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, baudos dydis mažinamas nuo vidurkio iki minimumo, o esant atsakomybę sunkinančių aplinkybių, baudos dydis didinamas nuo vidurkio iki maksimumo.Šiame kontekste pažymėtina, kad Lietuvos teisėje yra įtvirtintas teisingumo principas. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 41 straipsnio 2 dalies 5 punkte nurodyta, kad vienas iš bausmės tikslų yra teisingumo principo įgyvendinimas. Kadangi administracinių teisės pažeidimų teisė savo paskirtimi labai artima baudžiamajai teisei, jai keliami tie patys tikslai. Administracinių teisės pažeidimų kodekso prasme teisingumo principas reikalauja, kad administracinė nuobauda savo griežtumu ir dydžiu atitiktų padaryto administracinio teisės pažeidimo pavojingumą. Pažymėtina, kad ir Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra ne kartą konstatavęs, jog konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti. Individualizuodami pažeidėjams skiriamas nuobaudas teismai turi nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis teisės pažeidimas. Tais atvejais, kai padaryto administracinio teisės pažeidimo ir jį padariusio asmens pavojingumas neatitinka įstatymo sankcijoje numatytos nuobaudos griežtumo ir dydžio, turi būti skiriamos švelnesnės nuobaudos.Tokią galimybę numato ATPK 30¹ straipsnis, kurio 1 dalyje, inter alia, nustatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinės teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas ATPK 30 straipsnio 2 dalyje, taip pat į 31 straipsnyje nustatytas bei kitas įstatymų nenurodytas atsakomybę lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Tačiau, net ir esant tokiai galimybei, visgi akcentuotina, kad administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinius teisės pažeidimus padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat, kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų. Tokiu būdu, įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimu siekiant užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, o ne asmens, padariusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių ar nepatogumų, susijusių su padarytu pažeidimu, todėl, teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog administracinė nuobauda, vadovaujantis ATPK 30¹ straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, visgi gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai.Nagrinėjamu atveju, apylinkės teismas pritaikydamas ATPK 30¹ straipsnio nuostatas konstatavo, kad R. S. elgesys, jo atliktas manevras apsukant automobilį aplink savo ašį stovėjimo aikštelėje, nenustačius aikštelėje kitų eismo dalyvių, esant vėlyvam lapkričio 28 d. vakarui, nebuvo itin pavojingas. Teismas taip pat vertino tai, kad R. S. prisipažino ir gailėjosi dėl padaryto pažeidimo, dirba, nuomoja savo automobilį pagal nuomos sutartį bei pats dirba tuo automobiliu, atsižvelgė į tai, kad automobilis „BMW 316“, kuriuo buvo padarytas pažeidimas parduotas, kad pagrindinis jo pragyvenimo šaltinis yra vairavimas, teisės vairuoti atėmimas ilgesniam laikui pablogintų jo esamą padėtį, R. S. nėra linkęs sistemingai pažeidinėti Kelių eismo taisykles.Aukštesnės instancijos teismas nepritaria Kauno apylinkės teismo nutarties motyvams ir laiko juos nepagrįstais. Visų pirma pažymėtina, kad aplinkybės, jog automobilis, su kuriuo buvo padarytas pažeidimas yra parduotas, kad automobilį, kurį šiuo metu vairuoja atlikdamas savo darbines funkcijas, yra gavęs iš tėvo neterminuotai ir neatlygintinai naudotis ir jį nuomoja savo darbo bendrovei – visiškai jokios įtakos sprendimui negali turėti. Pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens darbinė padėtis nesuteikia jokio esminio prioriteto svarstant klausimą dėl teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino sutrumpinimo (šiuo atveju ATPK 30¹ straipsnio nuostatų pritaikymo sutrumpinant R. S. skirtą terminą), o pažeidimą padariusio asmens gyvenime kilę kiti neigiami padariniai, susiję su atitinkamos sankcijos – teisės vairuoti transporto priemones praradimu, nelaikytini aplinkybe, dėl kurios reikėtų trumpinti paskirtos nuobaudos terminą. Kaip teisingai pažymėjo ir apylinkės teismas nutartyje, šiuo atveju įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, o ne asmens, padariusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su pažeidimo padarymu.Be to, atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog nors R. S. prisipažino dėl pažeidimo ir nuoširdžiai gailėjosi, kas pripažinta jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, vis dėl to Institucija, priimdama nutarimą konstatavo ir jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę – pakartotinai per metus padarytas tos pačios rūšies pažeidimas, už kurį asmeniui jau buvo paskirta administracinė nuobauda. Atsižvelgiant į byloje esančius administracinių nusižengimo registro išrašus, aukštesnysis teismas vertina, jog R. S. už pažeidimus baustas jau 10 kartų, 4 jų, įskaitant ir nagrinėjamą, padaryti 2016 metais, kas visgi paneigia pirmosios instancijos teismo argumentą, jog R. S. nėra linkęs sistemingai daryti pažeidimus. Apygardos teismas taip pat pažymi tai, jog pirmosios instancijos teismo nutartyje pažeidėjo veiksmų pavojingumas vertintas neatsižvelgiant į teismų praktiką tokio pobūdžio bylose. Nors tiek nutartyje, tiek apelianto R. S. skunde nurodoma, jog jo važiavimas aikštelėje niekam nekėlė grėsmės, tačiau pažymėtina, kad esant pavojingam manevravimui, automobiliui slystant, grėsmė kyla ne tik aplinkui esantiems eismo dalyviams, jų turtui ar kitiems objektams, tačiau ir pačiam vairuotojui bei jo keleiviui (nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-229-382/2016).Atsižvelgiant į visus išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog o pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino bylos aplinkybes, medžiagą, charakterizuojančią pažeidėją, dėl ko nepagrįstai pritaikė nuobaudą švelninančio įstatymo nuostatas, todėl atmetant R. S. skundą ir tenkinant Institucijos skundą, Kauno apylinkės teismo 2017 m. vasario 9 d. nutartis naikintina ir priimtina nauja, kuria R. S. skundas dėl Institucijos nutarimo atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 5 punktu, 302¹³ straipsniu,

nutarė:

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus apeliacinį skundą tenkinti.

Panaikinti Kauno apylinkės teismo 2017 m. vasario 9 d. nutartį ir priimti naują nutartį: R. S. skundą dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus 2016 m. gruodžio 15 d. nutarimo atmesti.

R. S. apeliacinio skundo netenkinti.

Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.