Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Zigmas Pocius, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens D. B. apeliacinį skundą dėl Šilalės rajono apylinkės teismo 2016 m. kovo 4 d. nutarties,

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. B. Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šilalės rajono policijos komisariato 2016 m. sausio 15 d. nutarimu nubaustas už tai, kad 2016 m. sausio 3 d. 18.35 val. vairuodamas automobilį „Volkswagen Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) mokyklos automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje D. Poškos g. 24, Šilalėje, iš chuliganiškų paskatų kitų žmonių akivaizdoje pavojingai manevravo, t. y. važiavo taip, kad automobilis slystų šonu, tokius savo veiksmus atliko keletą kartų, keldamas grėsmę eismo saugumui, ir taip pažeidė Kelių eismo taisyklių 5 p., 9 p. reikalavimus. D. B. už Lietuvos Respublikos administracinių tesės pažeidimų kodekso (toliau ATPK) 124² str. 2 d. numatytą pažeidimą skirta keturių šimtų trisdešimt penkių eurų bauda atimant teisę vairuoti transporto priemones 1 metams ir 6 mėnesiams.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs byloje surinktų įrodymų vertinimą, sutinka su išvada, kad D. B. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 124² str. 2 d.

Vertinant įrodymus turi būti laikomasi ATPK 257 str. nuostatų, t. y. daromos išvados turi būti pagrįstos visapusišku, išsamiu ir objektyviu visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu ir jų viseto įvertinimu vadovaujantis įstatymu ir teisine sąmone. Apygardos teismas neturi pagrindo konstatuoti, kad pirmosios instancijos teismas įrodymus vertino neišsamiai išnagrinėjęs bylos aplinkybes. Šio teismo priimtame sprendime visi bylos nagrinėjimo metu ištirti duomenys yra išanalizuoti, visi įrodymai aptarti ir įvertinti.

Apeliaciniame skunde D. B. ginčydamas chuliganiško vairavimo faktą kaip svarų argumentą nurodo tai, kad vaizdo registratoriumi užfiksuotas vaizdo įrašas nėra vientisas, todėl juo negalėjo būti grindžiama jo kaltė, tačiau apeliacinės instancijos teismo vertinimu, viename iš vaizdo įrašų yra aiškiai užfiksuotas daromas pažeidimas, todėl vien tai, kad pateikti keli vaizdo įrašai, nesudaro pagrindo policijos automobilio vaizdo registratoriumi užfiksuotus duomenis laikyti netinkamais įrodymais byloje. Skunde taip pat akcentuojama, kad nebuvo sulygintas padangų protektoriaus raštas su likusiomis žymėmis, tačiau tai nesudaro pagrindo manyti, kad žymės paliktos ne administracinėn atsakomybėn patraukto asmens automobiliu. Be to, skirtingai nei nurodoma skunde, nuotraukose užfiksuotos automobilio vėžės atitinka automobilio judėjimo trajektoriją.

Skunde nesutinkama ir su apylinkės teismo pozicija vertinant liudytojų parodymus. Apelianto nuomone, teismas nepagrįstai vadovavosi prieštaringais policijos pareigūnų parodymais ir atmetė K. R. parodymus. Apeliacinės instancijos teismas negali sutikti su šiais apeliacinio skundo teiginiais, nes pirmosios instancijos teismas priimdamas skundžiamą nutartį, K. R. parodymus įvertino kritiškai ne tik dėl to, jog ji administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens draugė, tačiau ir dėl tos priežasties, kad jie neatitiko byloje nustatytų faktinių aplinkybių. K. R. teismo posėdžio metu nurodė, jog automobilis apsisuko tik kartą, o byloje esantis vaizdo įrašas, kitų liudytojų parodymai patvirtina, kad automobilis sukosi daugiau nei vieną kartą. D. B. parodymai proceso metu nebuvo nuoseklūs, tuo tarpu policijos pareigūnų parodymai, skirtingai nei nurodoma skunde, nebuvo prieštaringi. Skundo argumentai, kad žiemos metu policijos automobilio langai negalėjo būti atidaryti, todėl jie negalėjo girdėti pažeidėjo automobilio variklio garso, vertintini ne tik kaip nelogiški, tačiau kaip ir nepagrįstos prielaidos.

Nors apeliantas kategoriškai neigia tyčia privertęs automobilį slysti šonu, tačiau tai paneigia byloje surinktų įrodymų visuma. Vaizdo įraše aiškiai matyti, kad automobilis keletą kartų sukasi ratu.

Pagal ATPK 124² str. 2 d. administracinę atsakomybę užtraukia chuliganiškas vairavimas, tai yra Kelių eismo taisyklių pažeidimas dėl chuliganiškų paskatų, keliantis pavojų eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui. Apeliantas teigia, kad jo važiavimas aikštelėje niekam nekėlė grėsmės, tačiau kaip teisingai pažymėjo apylinkės teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, D. B. sukėlė pavojų savo ir keleivės K. R. saugumui, be jokios realios priežasties dėl pagarbaus, dėmesingo vairuotojo požiūriu nepateisinamos ir logiškai nepaaiškinamos dingsties, todėl toks jo elgesys pripažįstamas kaip chuliganiškas vairavimas. ATPK 124² str. 2 d. numatyto pažeidimo sudėtis yra formali, t. y. nereikalaujanti padarinių, todėl vien tai, kad aikštelėje tuo metu nebuvo kitų transporto priemonių, žmonių ir niekas nenukentėjo, nesudaro pagrindo veiką vertinti kaip nepavojingą.

Atsižvelgdamas į visas nurodytas aplinkybes, apygardos teismas daro išvadą, kad Šilalės rajono apylinkės teismo 2016 m. kovo 4 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, skunde nurodytais motyvais nekeistina ir nenaikintina.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

D. B. apeliacinio skundo netenkinti ir Šilalės rajono apylinkės teismo 2016 m. kovo 4 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.