Vilniaus regiono apylinkės teismo nutartis

2018-08-16 · Civilinė byla Nr. 2YT-7947-617/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-08-16
Bylos Nr.
2YT-7947-617/2018
Teisminio proceso Nr.
2-45-3-00554-2018-9
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Anatolij Januševskij
Pareiškėjas
D. T.
Civilinė byla Nr. 2YT-7947-617/2018Teisminio proceso Nr. 2-45-3-00554-2018-9Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 3.2.7.2.; 3.4.5.11.
VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2018 m. rugpjūčio 16 d.Švenčionys
Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų teisėjas Anatolij Januševskij,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo D. T. skundą dėl antstolės Svetlanos Kastanauskienės veiksmų.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas D. T. 2018-04-12 skundu prašo grąžinti 41,52 € iš LR Teisingumo ministerijos pervestos 61,85 € sumos, o likusius 20,33 € palikti skolos padengimui bei vykdomąją bylą Nr. 0056/15/00451 užbaigti. Nurodo, kad draudžiama nukreipti išieškojimą į 1 minimalų mėnesio atlyginimą ( 1 MMA ) ir nesutinka su antstolės apskaičiuotomis vykdymo išlaidomis, kadangi antstolis turi teisę neatlygintinai gauti iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigų, kadastrų ir registrų bei kitų fizinių ir juridinių asmenų, tarp jų iš bankų ir kitų kredito bei finansų įstaigų, reikalingus duomenis, nepaisant jų pateikimo formos ir būdo, taip pat dokumentų nuorašus, kompiuterinių laikmenų duomenis ar jų kopijas apie skolininko turtą, lėšas, pajamas, išlaidas ir veiklą bei kitus duomenis, reikalingus antstolio funkcijoms atlikti. Nurodo, kad apie įsiskolinimą jis sužinojo tik gavęs 2018-03-13 patvarkymą dėl skolininko lėšų ir/ar turtinių teisių, esančių pas trečiuosius asmenis, arešto, jeigu apie įsiskolinimą jis būtų tinkamai informuotas, šią skolą jis galimai būtų padengęs pats ir todėl nereikėtų apmokėti antstolės vykdymo išlaidų. 2018-05-09 skundu prašo atnaujinti jo 2018-04-12 skundo padavimo terminą, kadangi skundo padavimo terminas nebuvo suėjęs, nes skundas gali būti paduotas ne vėliau kaip per 90 dienų nuo skundžiamo veiksmo atlikimo. Teigia, kad skundo dėl antstolės veiksmų nepateikė per 20 dienų, nes antstolės 2018-03-13 patvarkymą dėl skolininko lėšų ir/ar turtinių teisių, esančių pas trečiuosius asmenis, arešto, apskundė LR Teisingumo ministerijai ir laukė jų atsakymo.

Antstolė Svetlana Kastanauskienė 2018-06-07 patvarkymu Nr. 0056/15/00451-(BDR-54847)(S-57259) skolininko skundo netenkino. Nurodė, kad pagal Kauno apygardos teismo 2014-12-29 vykdomąjį raštą Nr. 1-85-582/2013 vykdo priverstinį 20,33 € skolos išieškojimą iš skolininko D. T. išieškotojo Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos ( toliau –VMI ) naudai. Skolininkui nesumokėjus skolos savarankiškai, antstolė vykdymo procese 2018-03-13 priėmė patvarkymą dėl skolininko lėšų ir/ar turtinių teisių, esančių pas trečiuosius asmenis, arešto, kurį išsiuntė į LR Teisingumo ministeriją. 2018-04-06 LR Teisingumo ministerija į antstolės kontoros depozitinę sąskaitą pervedė 61,85 €. Skolininko 2018-04-13 skundą antstolė 2018-04-27 grąžino skolininkui, kadangi skolininkas praleido CPK 512 straipsnyje nustatytą 20 dienų skundo padavimo terminą bei neprašė šio termino atnaujinti. Skolininkas 2018-05-11 skundu, prašė atnaujinti 2018-04-13 skundo padavimo terminą, kadangi skundo padavimo terminas nebuvo suėjęs, nes skundas gali būti paduotas ne vėliau kaip per 90 dienų nuo skundžiamo veiksmo atlikimo. Pagal CPK 668 straipsnio 1 dalį, vykdant išieškojimą iš fizinių asmenų, išieškojimas negali būti nukreipiamas į buities, ūkio, darbo, mokymosi reikmenis ir kitą turtą, kurie būtini skolininko ar jo šeimos pragyvenimui, darbui pagal jo profesiją ar mokymuisi. Šio turto sąrašas nustatytas Sprendimų vykdymo instrukcijoje. Be to, išieškojimas negali būti nukreipiamas į pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytos vienos minimaliosios mėnesinės algos ( MMA ), visus būtinus vaikų ir neįgaliųjų reikmenis. 2018-06-04 LR Teisingumo ministerija pateikė 2018-03-15 raštą Nr. (1.34)7R- 848, iš kurio nustatyta, jog Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017-12-20 sprendimu administracinėje byloje Nr. A-l858-415/2017, D. T. naudai iš Lietuvos Respublikos priteista 1024 € neturtinei žalai atlyginti. Šiuo metu Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytas 400 € minimalus mėnesinis atlyginimas, todėl darytina išvada, jog iš likusios 624 € sumos išieškojimas gali būti nukreiptas visa apimtimi. Darytina išvada, kad 61,85 € išieškota ne iš 1 MMA, o iš 624 € sumos, todėl skolininkui grąžinti prašomą 41,52 € sumą, kadangi išieškojimo negalima nukreipti į 1 MMA, nėra pagrindo. Antstolė vykdo Kauno apygardos teismo 2014 m. gruodžio 29 d. vykdomąjį raštą Nr. 1-85-582/2013 dėl 20,33 € skolos išieškojimo, todėl pagal Sprendimų vykdymo instrukcijos 1 lentelę nuo išieškotinos 20,33 € sumos turi būti paskaičiuota 20 € būtinųjų vykdymo išlaidų bei 40 € atlygio antstolei. Papildomų vykdymo išlaidų suma negali viršyti 20 €. Vykdomojoje byloje apskaičiuotos 87,43 € dydžio vykdymo išlaidos, kurias sudaro 20 € būtinųjų vykdymo išlaidų, 20 € papildomų vykdymo išlaidų, 40 € atlygio antstolei, 7,02 € pašto išlaidų bei 0,41 € banko pavedimo. Pašto išlaidos vykdomojoje byloje paskaičiuotos pagal faktiškai turimas išlaidas, t. y. 6 registruotos pašto siuntos po 1,17 €, kurios susideda iš: 2015-02-20 skolininkui išsiųsto patvarkymo priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti su reikalavimu pateikti informaciją – 1 pašto siunta; 2018-03-13 skolininkui bei išieškotojui išsiųstų patvarkymo dėl skolininko lėšų ir/ar turtinių teisių, esančių pas trečiuosius asmenis, arešto, nuorašų – 2 pašto siuntos; bei paskaičiuotų 3 pašto siuntų, kurios bus išsiųstos vykdomąjį dokumentą išdavusiais institucijai, skolininkui bei išieškotojui, priėmus patvarkymą dėl vykdomosios bylos užbaigimo ir vykdomojo dokumento grąžinimo. Kauno apygardos teismo 2014-12-29 vykdomasis raštas Nr. 1-85-582/2013 išduotas 2014-12-08 įsiteisėjusio Kauno apygardos teismo 2013-10-30 nuosprendžio Nr. 1-85-582/2013 pagrindu, todėl darytina išvada, jog apie priteistus 20,33 € skolininkas buvo informuotas, tačiau šios sumos nesumokėjo. Be to, 2015-04-13 skolininkas registruotu paštu atsiuntė prašymą pateikti informaciją apie užvestą vykdomąją bylą, todėl darytina išvada, jog skolininkas nepagrįstai nurodo, jog apie įsiskolinimą sužinojo tik gavęs 2018-03-13 patvarkymą dėl skolininko lėšų ir/ar turtinių teisių, esančių pas trečiuosius asmenis, arešto bei šį įsiskolinimą būtų sumokėjęs savarankiškai be antstolės vykdymo išlaidų.

Žemesnės instancijos teismas

Skundas netenkinamas.

Vykdomųjų dokumentų vykdymo funkcijas valstybė suteikė antstoliui, kurio reikalavimai vykdyti sprendimus privalomi visiems asmenims ( Antstolių įstatymo 2 straipsnio 1 dalis, CPK 585 straipsnio 1 dalis ). Antstolis turi veikti taip, kad vykdymo veiksmai būtų teisėti ir atliekami ne tik formaliai laikantis įstatymo, bet realiai užtikrintų vykdymo proceso dalyvių teisių ir teisėtų interesų apsaugą ( Antstolių įstatymo 3 straipsnis ). Antstolio procesinę veiklą kontroliuoja apylinkės teismo, kurio veiklos teritorijoje yra antstolio kontoros buveinė, teisėjas. Šios kontrolės metu patikrinami ir patvirtinami vykdymo procese antstolio surašyti vykdymo proceso dokumentai ( CPK 594 straipsnio 1 dalis ). CPK 587 straipsnio 1 dalies 1 punktas numato, jog vykdomieji dokumentai yra vykdomieji raštai, išduoti teismo sprendimų, nuosprendžių, nutarimų, nutarčių, taip pat arbitražo sprendimų ir nutarčių pagrindu, taip pat teismo įsakymai ir notaro vykdomieji įrašai.

Nustatyta, kad antstolė Svetlana Kastanauskienė vykdomojoje byloje Nr. 0056/15/00451 vykdo priverstinį 20,33 € dydžio skolos išieškojimą pagal Kauno apygardos teismo 2014-12-29 išduotą vykdomąjį raštą Nr. 1-85-582/2013 iš skolininko D. T. išieškotojo VMI naudai. Antstolė, nenustačiusi akivaizdžių kliūčių vykdomajam dokumentui priimti, 2015-02-20 patvarkymu priėmė vykdomąjį dokumentą vykdyti ( vykdomosios bylos l. 4 ). Vykdymo procese antstolė 2018-03-13 priėmė patvarkymą dėl skolininko lėšų ir/ar turtinių teisių, esančių pas trečiuosius asmenis, arešto ( vykdomosios bylos l. 12, 11 ), patvarkymą dėl vykdymo išlaidų išieškojimo ( vykdomosios bylos l. 10 ) ir apskaičiavo vykdymo išlaidas ( vykdomosios bylos l. 9 ). Skolininkas 2018-04-12 teikia skundą ( vykdomosios bylos l. 15, 14), kuriuo skundžia antstolės 2018-03-13 patvarkymą dėl vykdymo išlaidų išieškojimo. Antstolė 2018-04-27 patvarkymu ( vykdomosios bylos l. 17-16 ) skolininko 2018-04-12 skundą grąžina nenagrinėtu, praleidus CPK 512 straipsnyje nustatytą 20 dienų skundo padavimo terminą bei skolininkui neprašant atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą. Skolininkas 2018-05-09 teikia skundą, kuriuo prašo atnaujinti praleistą 2018-04-12 skundo padavimo terminą, nurodo, kad nepraleido 90 dienų skundo padavimo termino, prijungti šį jo skundą prie 2018-04-12 skundo ir skundą tenkinti jame nurodytais pagrindais. 2018-06-07 patvarkymu ( vykdomosios bylos l. 23-22 ) antstolė skolininko skundo netenkino ir persiuntė skolininko skundus ir vykdomąją bylą nagrinėti teismui.

Skolininkas nurodo, kad skundą padavė per įstatyme nustatytą 90 dienų terminą, todėl nepraleido terminą skundui paduoti.

Motyvuojamoji dalis

CPK 512 straipsnis nustato, kad skundas dėl antstolio veiksmų gali būti paduodamas ne vėliau kaip per dvidešimt dienų nuo tos dienos, kurią skundą pateikiantis asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti apie skundžiamo veiksmo atlikimą arba atsisakymą jį atlikti, bet ne vėliau kaip per devyniasdešimt dienų nuo skundžiamo veiksmo atlikimo. Šis devyniasdešimt dienų naikinamasis terminas įstatyme nustatytas kaip pakankamas aktyviai ir sąžiningai veikiantiems vykdymo proceso dalyviams sužinoti apie galimus savo teisių pažeidimus ir imtis priemonių šias teises ginti, t.y. per 90 dienų, nuo skundžiamo veiksmo atlikimo ar atsisakymo procesinius veiksmus atlikti paduoti motyvuotą prašymą atnaujinti skundo padavimo terminą.

Antstolė, skolininko 2018-05-09 skundą, kuriuo jis prašė atnaujinti praleistą 20 dienų antstolės 2018-03-13 patvarkymo apskundimo terminą, priėmė, t.y. pripažino skolininko nurodytą priežastį ( laukė atsakymo iš Teisingumo ministerijos ), dėl kurios buvo praleistas skundo padavimo terminas, svarbia, ir 2018-06-07 patvarkymu ( vykdomosios bylos l. 23-22 ) atsisakė tenkinti skolininko skundą, todėl teismas plačiau nepasisako dėl skolininko praleisto skundo padavimo termino.

Skolininkas nurodo, kad nebuvo tinkamai, t. y. pasirašytinai informuotas, apie skolos išieškojimą, kad apie skolą sužinojęs tik gavęs antstolės 2018-03-13 patvarkymą.

CPK 661 straipsnyje nustatyti atvejai kada raginimas įvykdyti sprendimą skolininkui nesiunčiamas. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad raginimas nesiunčiamas skubaus vykdymo bylose, bylose dėl turto konfiskavimo ir mažesnių negu vienas šimtas eurų piniginių sumų išieškojimo. Vykdomojoje byloje Nr. 0056/15/00451 iš skolininko D. T. išieškoma 20,33 € dydžio skola, t. y. akivaizdžiai mažesnė nei vieno šimto eurų skola, todėl antstolė, priėmusi vykdomąjį dokumentą vykdyti, neturėjo pareigos skolininkui siųsti raginimo įvykdyti sprendimą. Patvarkymą priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti ir reikalavimą pateikti informaciją, antstolė siuntė skolininkui jo gyvenamosios vietos adresu. CPK nenustato pareigos dokumentus siųsti registruotu paštu įteikiant pasirašytinai ( CPK 604 straipsnis ). 2014-12-29 vykdomasis raštas Nr. 1-85-582/2013 išduotas Kauno apygardos teismo nuosprendžio baudžiamojoje byloje, įsiteisėjusio 2014-12-08, pagrindu, kurioje D. T. pripažintas kaltu nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalyje padarymu, ir kuriuo iš D. T. priteistos 20,33 € ( 70,20 Lt ) dydžio proceso išlaidos, todėl teismas sprendžia, kad D. T. buvo žinoma apie iš jo nuosprendžiu priteistas proceso išlaidas ir jų dydį. Be to, D. T. 2015-04-09 prašymu ( vykdomosios bylos l. 8 ), siųstu registruota pašto siunta ( vykdomosios bylos l. 7 ), kreipėsi į antstolę su prašymu pateikti informaciją apie vykdomąją bylą, todėl teismas sprendžia, kad skolininko teiginiai, jog apie skolą jis sužinojo tik gavęs 2018-03-13 antstolės patvarkymą yra atmestini kaip nepagrįsti.

Skolininkas nurodo, kad negalimas išieškojimas iš pinigų sumos, neviršijančios vieno minimalaus mėnesio atlyginimo ( 1 MMA ) ir prašo įpareigoti antstolę iš antstolei Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos pervestų 61,85 € gražinti jam 41,52 €, o likusią 20,33 € palikti skolos padengimui bei vykdomąją bylą užbaigti.

Bendrosios išieškojimo iš skolininko turto taisyklės yra įtvirtintos CPK XLVII skyriuje. Šio skyriaus 668 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad, vykdant išieškojimą iš fizinių asmenų, išieškojimas negali būti nukreipiamas į buities, ūkio, darbo, mokymosi reikmenis ir kitą turtą, kurie būtini skolininko ar jo šeimos pragyvenimui, darbui pagal jo profesiją ar mokymuisi. Šio turto sąrašas nustatytas Sprendimų vykdymo instrukcijoje; be to, išieškojimas negali būti nukreipiamas į pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytos vienos minimaliosios mėnesinės algos.

Išieškojimo iš skolininko darbo užmokesčio ar kitų pajamų tvarką reglamentuoja CPK LI skyriaus normos. CPK 739 straipsnyje nustatyta, kad negalima išieškoti iš sumų, kurios priklauso skolininkui kaip 1) kompensacinės išmokos už darbuotojui priklausančių įrankių nusidėvėjimą ir kaip kitos kompensacijos, kurios mokamos, kai dirbama nukrypstant nuo normalių darbo sąlygų; 2) sumos, mokamos darbuotojui, vykstančiam į tarnybinę komandiruotę, perkeliamam, priimamam į darbą ir pasiųstam dirbti į kitas vietoves; 3) motinystės, tėvystės ir vaiko priežiūros išmokos; 4) išmokos vaikams, mokamos pagal Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymą; 5) laidojimo pašalpa; 6) išmokos, mokamos pagal Šalpos pensijų įstatymą ir Lietuvos Respublikos tikslinių kompensacijų įstatymą, ir kitos tikslinės socialinės išmokos, pašalpos ir kompensacijos iš valstybės ir savivaldybių biudžetų nepasiturinčių gyventojų socialinei paramai; 7) valstybinė socialinio draudimo našlaičių pensija, mokama pagal Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo pensijų įstatymą, valstybinė našlaičių pensija, mokama pagal Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymą, pareigūnų ir karių valstybinė našlaičių pensija, mokama pagal Lietuvos Respublikos pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymą, valstybinė signataro našlaičių renta, Respublikos Prezidento našlaičių valstybinė renta; 8) išeitinės išmokos.

Neturtinės žalos atlyginimas nėra įtrauktas į sumų, iš kurių draudžiamas išieškojimas, sąrašą. Šis sąrašas yra baigtinis. Išieškojimas gali būti nukreipiamas į skolininko pinigų sumas ir kitokį turtą, esančius pas kitus asmenis, taip pat į pinigų sumas ir kitokį turtą, priklausančius skolininkui iš kitų asmenų ( CPK 688 straipsnio 1 dalis ).

Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, antstolis privalo imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus, kartu nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų. Vykdymo proceso tikslas yra kuo greičiau ir ekonomiškiau įstatymų nustatyta tvarka įvykdyti sprendimą. Nagrinėjamu atveju antstolė nukreipė išieškojimą į skolininko pinigų sumas ir kitokį turtą, esantį pas kitus asmenis ( CPK 688 straipsnio 1 dalis ), t. y. į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017-12-20 sprendimu administracinėje byloje Nr. A-1858-415/2017 skolininkui iš Lietuvos Respublikos priteistą 1024 € dydžio neturtinės žalos, atlyginimą. Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2018-03-15 rašto ( vykdomosios bylos l. 20 ) duomenimis, D. T. naudai priteistas 1024 € dydžio neturtinės žalos atlyginimas. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017-10-11 nutarimu Nr. 814 patvirtintas minimalus mėnesinės algos dydis nuo 2018-01-01 – 400 €. Antstolė patvarkymu dėl skolininko lėšų ir/ar turtinių teisių, esančių pas trečiuosius asmenis, areštu ( vykdomosios bylos l. 12, 11 ) nukreipė išieškojimą į skolininkui priklausančias lėšas – į 624 € ( 1024 € - 400 € ), todėl skolininko reikalavimas grąžinti 41,52 € atmestinas kaip nepagrįstas.

Skolininkas nesutinka su vykdymo išlaidų apskaičiavimu, nurodo, kad antstolis turi teisę neatlygintinai gauti iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigų, kadastrų ir registrų bei kitų fizinių ir juridinių asmenų, tarp jų iš bankų ir kitų kredito bei finansų įstaigų, reikalingus duomenis, nepaisant jų pateikimo formos ir būdo, taip pat dokumentų nuorašus, kompiuterinių laikmenų duomenis ar jų kopijas apie skolininko turtą, lėšas, pajamas, išlaidas ir veiklą bei kitus duomenis, reikalingus antstolio funkcijoms atlikti.

Vykdymo išlaidų išieškojimo tvarką reglamentuoja Lietuvos Respublikos CPK XLI skyriaus normos, įtvirtinančios bendrąsias vykdymo veiksmų atlikimo taisykles, ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2005-10-27 įsakymu Nr. 1R-352 patvirtinta Sprendimų vykdymo instrukcija. CPK 609 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad vykdymo išlaidas sudaro: 1) vykdomosios bylos administravimo išlaidos, kurios būtinos kiekvienoje vykdomojoje byloje privalomiems veiksmams atlikti; 2) vykdomosios bylos administravimo papildomos išlaidos, patiriamos atliekant atskirus veiksmus konkrečioje vykdomojoje byloje; 3) atlygis antstoliui už įstatymų nustatytų vykdomųjų dokumentų vykdymą, faktinių aplinkybių konstatavimą teismo pavedimu, dokumentų perdavimą ir įteikimą teismo pavedimu. Pagal šio straipsnio 2 dalį, vykdymo išlaidų dydį, apskaičiavimo ir apmokėjimo tvarką nustato Sprendimų vykdymo instrukcija.

Sprendimų vykdymo instrukcijos 41 punktas nustato, jog jeigu skolininkas vykdymo išlaidų neapmoka per raginime įvykdyti sprendimą nustatytą terminą, taip pat tais atvejais, kai raginimas įvykdyti sprendimą skolininkui nesiunčiamas, vykdymo išlaidos išieškomos priverstinai. Vykdymo išlaidos išieškomos toje pačioje vykdomojoje byloje, kurią vykdant jos buvo apskaičiuotos Vykdymo išlaidos iš skolininko išieškomos antstolio Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos patvarkymu ir pervedamos į antstolio depozitinę sąskaitą ( CPK 611 straipsnio 2 dalis ). Vykdymo išlaidas sudaro būtinos vykdymo išlaidos, papildomos išlaidos, susijusios su atskirų vykdymo veiksmų atlikimu, bei atlyginimas antstoliui už vykdymo dokumento įvykdymą ( CPK 690 straipsnis, Sprendimų vykdymo instrukcijos 43 punktas ). Į būtinas vykdymo išlaidas įskaitomos patvarkymo priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti parengimo, vykdomosios bylos užvedimo, vykdymo išlaidų apskaičiavimo, patvarkymo dėl vykdomosios bylos užbaigimo parengimo, vykdomosios bylos archyvavimo, saugojimo ir sunaikinimo išlaidos. Papildomos vykdymo išlaidos už šių dokumentų parengimą ir nurodytų veiksmų atlikimą neskaičiuojamos ( Sprendimų vykdymo instrukcijos 48 punktas ).

Sprendimų vykdymo instrukcijos 47 punkte nustatyta, kad būtinos vykdymo išlaidos mokamos atsižvelgiant į vykdomajame dokumente nurodytą išieškotiną sumą. Atlygis antstoliui apskaičiuojamas atsižvelgiant į Sprendimų vykdymo instrukcijos 1 lentelėje nurodytas išieškotinas sumas ( Sprendimų vykdymo instrukcijos 51 punktas 1 lentelė ), kurioje nustatyta, kad kai išieškotina suma yra nuo 14,48 € iki 57,92 € būtinos vykdymo išlaidos yra 20 €, atlygis antstoliui už vykdomojo dokumento įvykdymą – 40 €. Pagal šios instrukcijos 43 punkto 1 dalį < ... > išieškojimuose, kuriuose išieškotiną suma yra nuo 14,48 iki 57,92 € papildomos vykdymo išlaidos negali viršyti 20 € < ... >. Šiame punkte nurodyti apribojimai netaikomi skaičiuojant pašto ( kurjerių ) ir banko paslaugų už išieškotų lėšų pervedimą išlaidas. Vykdomojoje byloje Nr. 0056/15/00451 antstolė vykdo priverstinį 20,33 € skolos išieškojimą iš skolininko D. T., todėl pagrįstai apskaičiavo ( vykdomosios bylos l. 9 ) 20 € dydžio būtinąsias vykdymo išlaidas, 40 € dydžio atlygį antstolei ir 20 € papildomų vykdymo išlaidų, kurios pagrįstos vykdomosios bylos medžiaga bei turėjo 7,43 € dydžio kitas išlaidas ( pašto išlaidos ir banko pavedimas ). Antstolė vykdymo išlaidas apskaičiavo nepažeisdama sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytų dydžių, pašto ir banko paslaugų išlaidas apskaičiavo pagal faktiškai turimas išlaidas, todėl skolininko skundas šioje dalyje atmestinas kaip nepagrįstas.

Esant tokioms aplinkybėms, teismas mano, kad antstolės Svetlanos Kastanauskienės priverstinio vykdymo veiksmai atlikti laikantis jų atlikimo eiliškumo, nepažeidžiant CPK bei Sprendimų vykdymo instrukcijos reikalavimų, todėl antstolės veiksmams esant teisėtiems ir nenustačius skolininko teisių pažeidimo vykdymo procese pareiškėjo skundas negali būti patenkintas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 510, 513 straipsniais, teismas

nutarė:

Pareiškėjo D. T. skundo netenkinti.

Nutartis per 7 dienas nuo jos kopijos įteikimo dienos atskiruoju skundu gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmus.

Teisėjas Anatolij Januševskij