- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-08-30
- Bylos Nr.
- 2S-1203-324/2016
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Virginija Gudynienė
- Pareiškėjas
- J. N.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Virginija Gudynienė apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos J. N. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. kovo 8 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2YT-5385-924/2016 pagal pareiškėjos J. N. skundą dėl antstolio veiksmų, dalyvaujant suinteresuotiems asmenims antstoliui R. S., akcinei bendrovei Šiaulių bankui.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
Pareiškėja prašė panaikinti 2015 m. spalio 23 d. patvarkymą „Dėl areštuoto turto perkainojimo“ vykdomosiose bylose Nr. 0070/14/00372 ir Nr. 0070/14/00373; iš naujo įkainoti turtą, skiriant pakartotinę ekspertizę; atšaukti 2016 m. sausio 5 d. paskelbtas antrąsias turto varžytynes.Nurodė, kad 2015 m. spalio 23 d. antstolis perkainojo pareiškėjai priklausantį turtą, esantį (duomenys neskelbtini), tačiau ji ir jos atstovė nežinojo apie šį vertinimą, jokių antstolio pranešimų negavo, nebuvo pakviestos dalyvauti atliekant turto apžiūrą. Nesupranta, kodėl didelė turto vertės disproporcija pagal 2014 m. lapkričio 4 d. ir 2015 m. spalio 23 d. ekspertizių išvadas. Šiuo laikotarpiu nekilnojamojo turto kainos augo, o turtas nebuvo sugadintas ar nudėvėtas. UAB „Ober-Haus“ atlikta ekspertizė nėra tiksli, todėl, siekiant pašalinti dviejų ekspertų išvadų neaiškumus ir prieštaravimus, reikia atlikti pakartotinę ekspertizę.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Kauno apylinkės teismas 2016 m. kovo 8 d. nutartimi pareiškėjos skundą atmetė.Konstatavo, kad antstolio 2015 m. spalio 23 d. patvarkymo nuorašai skolininkei išsiųsti registruota pašto siunta, duomenų apie patvarkymo įteikimą skolininkei nėra. Vykdomosiose bylose nėra duomenų, jog pareiškėja, žinodama apie vykdymo procesą, būtų padėjusi antstoliui greitai ir tinkamai atlikti turto vertinimą (teikusi prašymus, raštus, nuomonę ir pan.). Apie 2015 m. lapkričio 20 d. patvarkymą dėl varžytynių paskelbimo antstolis pareiškėją informavo viešo paskelbimo būdu internetinėje svetainėje www.evarzytynes.lt. Nuo šio momento pareiškėja turėjo pareigą aktyviai domėtis vykdymo eiga, pareikšti prieštaravimus dėl turto įkainojimo. Šiomis teisėmis pareiškėja nesinaudojo. Prieštaravimų dėl turto įkainojimo antstolis negavo, jam nekilo abejonių dėl 2015 m. spalio 23 d. atliktos ekspertizės metu nustatytos turto vertės. Pareiškėja nenurodo teisiškai reikšmingų argumentų dėl 2015 m. spalio 23 d. patvarkymo panaikinimo. Vien aplinkybė, kad nustatyta turto vertė skiriasi nuo ankstesnės eksperto nustatytos turto vertės, nėra pagrindas panaikinti skundžiamą patvarkymą. Turto ekspertizės akte nurodyta, kad nebuvo galimybės apžiūrėti vertintą objektą iš vidaus. Pareiškėja nepateikė duomenų, jog kreipėsi į ekspertą ar antstolį, domėjosi, kada bus atliekama turto apžiūra ir tokios informacijos negavo. Pareiškėja nepateikė įrodymų apie kitokią areštuoto turto rinkos vertę. Bylos nagrinėjimo ribas apibrėžia 2016 m. sausio 7 d. pareiškėjos skundas, kuriuo ji prašo panaikinti 2015 m. spalio 23 d. antstolio patvarkymą. Antstolio patvarkymas atsisakyti skirti pakartotinę ekspertizę nėra skundžiamas, be to, įstatyme nustatyta išankstinė skundo dėl antstolių veiksmų nagrinėjimo tvarka. Tuo remiantis nutarė, kad argumentai, susiję su pakartotinės ekspertizės paskyrimu, neturi teisinės reikšmės, nėra šios bylos ginčo objektas, todėl dėl jų nepasisakė.Kauno apylinkės teismui 2016 m. vasario 2 d. nutartimi taikius laikinąsias apsaugos priemones – sustabdžius vykdymo veiksmus vykdomosiose bylose Nr. 0070/14/00372 ir Nr. 0070/14/00373 iki bus išnagrinėtas skundas dėl antstolio veiksmų ir priimtas sprendimas, antstolis 2016 m. vasario 4 d. patvarkymu atšaukė paskelbtas varžytynes.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
Atskiruoju skundu pareiškėja prašo panaikinti nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – pareiškėjos skundą tenkinti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:Teismas nepagrįstai nurodė, kad argumentai, susiję su pakartotinės ekspertizės paskyrimu, neturi teisinės reikšmės, kadangi antstolio patvarkymas atsisakyti skirti pakartotinę ekspertizę nėra skundžiamas. Bet kokius vykdymo proceso metu kylančius klausimus antstolis išsprendžia motyvuotu patvarkymu (CPK 613 straipsnis), o šis patvarkymas gali būti skundžiamas CPK 510 straipsnio nustatyta tvarka. Antstolio atsisakymas skirti pakartotinę ekspertizę formalus, nepateikta pagrįstų atsisakymo motyvų. Tokie antstolio veiksmai neatitinka antstolio sprendimų priėmimui keliamų reikalavimų, pažeidžia esminę teisėto vykdymo proceso sąlygą – tinkamą turto įkainojimą. Teismas nebuvo aktyvus, nepasinaudojo teise ir pareiga išsiaiškinti pakartotinės ekspertizės būtinumo klausimą, nepateikė analizės, kodėl nėra pagrindo skirti pakartotinę ekspertizę.Antstolis ignoravo aplinkybes dėl turto vertę pagrindžiančių įrodymų skirtingumo, nevykdė pareigos pašalinti objektyviai kilusias abejones dėl turto vertės, t. y. nepaskyrė pakartotinės turto vertės nustatymo ekspertizės. Tai, kad šalys nereiškė prieštaravimų dėl turto įkainojimo, nepanaikina antstolio pareigos, esant abejonėms, tinkamai įkainoti turtą. Ekspertizės aktas Nr. 1699 EKZ 2015 ALA VHAN nurodo 745 000 Eur turto rinkos vertę, kuri daugiau nei 35 procentais mažesnė už nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitoje Nr. DGV141022 nurodytą 1 158 480 Eur (4000000 Lt) vertę. Atsižvelgiant į tai, kad vertės nustatytos vienerių metų intervale, toks skirtumas turėjo kelti abejonių. Turtą sudaro visuma atskirų turtinių vienetų (nekilnojamųjų daiktų). Nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitoje yra nurodyta kiekvieno atskiro turtinio vieneto vertė, o ekspertizės akte – tik bendra visų turtinių vienetų vertė. Siekiant nustatyti tikrąją bendrą turto ir atskirų turtinių vienetų vertę, buvo būtina sulyginti kiekvienos sudėtinės dalies vertę. Antstolis tokių esminių aplinkybių neanalizavo ir nevertino. Antstolis neatsižvelgė, kad turtas nebuvo apžiūrėtas iš vidaus.Suinteresuotas asmuo AB Šiaulių bankas atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
Žemesnės instancijos teismas
8.1 Kauno apylinkės teismas 2015 m. birželio 11 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2- 16374-918/2015 netenkinto pareiškėjos prašymo dėl eksperto UAB „Ober-Haus“ vertintojos A. L. nušalinimo. Pareiškėjos reikalavimas skirti pakartotinę nekilnojamojo turto ekspertizę nepagrįstas, atmestini argumentai, neva turtas įkainotas per pigiai ir neatitinka rinkos kainų. Neatsiranda asmenų, pageidaujančių įsigyti turtą iš varžytynių už nustatytą kainą. Pareiškėja nepateikė įrodymų, kad jai yra žinomi asmenys, kurie pageidautų įsigyti areštuotą turtą.
8.2 Pareiškėja nevykdo pareigos sąžiningai naudotis įstatymo jai suteiktomis teisėmis. Praėjus trims metams nuo vykdomųjų dokumentų išdavimo, iki šiol išieškotojui skola nepadengta. Bankas negali realizuoti savo teisės dengti įsiskolinimus iš lėšų, gautų realizavus įkeistą turtą. Paskyrus pakartotinę ekspertizę, būtų pažeisti išieškotojo interesai, nes skolos išieškojimas būtų nepagrįstai vilkinamas. Pareiškėja su išieškotoju išieškojimo procese nebendradarbiauja, neieško optimaliausių skolos grąžinimo variantų, nėra suinteresuota tinkamu ir greitu vykdomųjų įrašų įvykdymu. Pareiškėja nesinaudoja galimybe parduoti turtą jos pasiūlytam pirkėjui.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Nagrinėjamoje byloje sprendžiama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nutarė dėl antstolio patvarkymo perkainoti areštuotą turtą pagrįstumo bei pripažino nereikšmingais pareiškėjos argumentus dėl pakartotinės ekspertizės turto vertei nustatyti paskyrimo. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis).
Dėl areštuoto turto perkainojimo
Vykdymo procesas yra imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, todėl visi šio proceso dalyviai privalo griežtai laikytis CPK bei jo pagrindu priimtų kitų teisės aktų nustatytos teismo sprendimų vykdymo tvarkos, kad nebūtų pažeidžiamos išieškotojo, skolininko ir trečiųjų asmenų teisės bei teisėti interesai. Teismų sprendimų vykdymo proceso taisyklės reikalauja iš antstolio, kaip viešosios teisės subjekto, veikti tik pagal jam suteiktus įgalinimus (kompetenciją) (intra vires), o bet koks ultra vires veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas. Vykdymo procesas yra grindžiamas bendraisiais teisiniais teisėtumo, interesų derinimo ir proporcingumo principais, kurie reiškia, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių išieškotojo interesams tinkamai apginti, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis). Taigi antstolio pareiga siekti kuo greitesnio ir realaus sprendimo įvykdymo turi būti atliekama, atsižvelgiant į tai, jog nebūtų pažeidžiami įstatymo reikalavimai ir vykdymo proceso dalyvių teisės ir teisėti interesai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. liepos 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-273/2012). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, kad areštuoto turto įkainojimas yra ypač svarbi parduodamo iš varžytynių turto proceso stadija. Teisingas, įstatymo reikalavimus atitinkantis skolininko turto įkainojimas – visų pirma antstolio pareiga, kurią vykdyti jis privalo nepaisant to, kaip vykdymo proceso šalys naudojasi savo procesinėmis teisėmis. Įstatymas antstoliui nustato pareigą ir suteikia galimybių taip įkainoti areštuotą turtą, kad įkainojimas atitiktų galimas realias rinkos kainas ir optimaliai tenkintų tiek išieškotojo, tiek skolininko interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gegužės 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Siccum“ v. antstolis L. G. ir kt., bylos Nr. 3K-3-211/2007; 2008 m. gruodžio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „JGK statyba“ v. AB „Lithun“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-604/2008; 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje bankrutuojanti Lietuvos–Rusijos UAB ,,Diulas“ v. S. K. ir kt., bylos Nr. 3K-3-430/2010). Apeliantė teisingai teigia, kad viena iš būtinųjų vykdymo proceso sąlygų yra tinkamas įkainojimas turto, į kurį nukreiptas išieškojimas, tačiau nepagrįstai nurodo, jog antstolis tinkamo įkainojimo reikalavimų nesilaikė. Iš vykdomųjų bylų Nr. 0070/14/00372, Nr. 0070/14/00373 medžiagos nustatyta, kad antstolis R. S. vykdo Kauno miesto 27-ojo notarų biuro vykdomuosius įrašus Nr. MČ-4762/2013-11-04 ir MČ-4763/2013-11-04 dėl 758 076,44 Eur skolos, 4,5 procentų dydžio sutartinių metinių palūkanų nuo negrąžintos kredito sumos, skaičiuojamos nuo 2013 m. spalio 4 d. iki visiško prievolės įvykdymo, 5 procentų dydžio procesinių metinių palūkanų už priteistą sumą, skaičiuojamos nuo 2013 m. spalio 4 d. iki visiško prievolės įvykdymo išieškojimo iš skolininkės J. N. (pareiškėjos) išieškotojo AB Šiaulių bankas naudai, priverstinai iš varžytynių parduodant įkeistą skolininkės turtą – 2,9798 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), poilsio kompleksą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), poilsio namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), poilsio namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), poilsio namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pirtį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini). 2014 m. kovo 25 d. patvarkymu antstolis iš varžytynių parduodamą turtą įkainojo 1 158 480 Eur (4000000 Lt). Pirmosios varžytynės paskelbtos 2014 m. kovo 31 d., pradinė turto pardavimo kaina 3 200 000 Lt (926784,06 Eur). Varžytynėse nedalyvavus nė vienam pirkėjui, varžytynės paskelbtos. Antrosios varžytynės paskelbtos 2014 m. birželio 23 d., pradinė turto pardavimo kaina 2 400 000 Lt (695 088,04 Eur). Šiose varžytynėse nedalyvavus nė vienam pirkėjui, antrosios varžytynės paskelbtos neįvykusiomis. Atsižvelgęs į nekilnojamojo turto rinkos pokyčius, skolos dydį, išieškotojo nuomonę, antstolis 2014 m. spalio 1 d. patvarkymu dėl areštuoto turto perkainojimo areštuoto turto vertę nustatė 3 000 000 Lt (868860,06 Eur). Pareiškėja pateikė patikslintą skundą dėl 2014 m. spalio 1 d. patvarkymo, kuriame prašė šį patvarkymą panaikinti ir iš naujo įkainoti turtą vadovaujantis pateikta turto vertinimo ataskaita Nr. DGV141022, arba turto vertei nustatyti skirti ekspertizę. Įvertinęs nekilnojamojo turto rinkos pokyčius, tai, kad sudėtinga nustatyti tikrąją areštuoto turto rinkos vertę, 2015 m. gegužės 28 d. patvarkymu antstolis paskyrė turto vertės nustatymo ekspertizę, ją pavedė atlikti UAB „OBER-HAUS“ vertintojai A. L.. 2015 m. birželio 2 d. pareiškimu pareiškėja prašė nušalinti ekspertę, antstolis 2015 m. birželio 3 d. patvarkymu atsisakė ją nušalinti. Kauno apylinkės teismas įsiteisėjusia 2015 m. birželio 11 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-16374-918/2015 atsisakė tenkinti pareiškėjos prašymą nušalinti šią ekspertę. Vadovaudamasis UAB „OBER-HAUS“ 2015 m. spalio 23 d. ekspertizės aktu Nr. 1699 EKZ_2015 ALA VHAN, tą pačią dieną antstolis priėmė patvarkymą dėl areštuoto turto perkainojimo, kuriuo areštuoto turto vertę nustatė 745 000 Eur. Patvarkyme nurodė skolininko teisę reikšti prieštaravimus dėl turto įkainojimo. Pirmosios varžytynės paskelbtos 2015 m. lapkričio 20 d., pradinė turto pardavimo kaina nustatyta 596 000 Eur. Varžytynėse nedalyvavus nė vienam pirkėjui, varžytynės paskelbtos neįvykusiomis. Antrosios varžytynės paskelbtos 2016 m. sausio 5 d., pradinė turto pardavimo kaina – 447 000 Eur.Pagal CPK 681 straipsnio 1 dalį, areštuodamas skolininko turtą, antstolis jį įkainoja rinkos kainomis, atsižvelgdamas į turto nusidėvėjimą bei į arešto metu dalyvaujančių išieškotojo ir skolininko nuomones. Jeigu skolininkas ar išieškotojas prieštarauja antstolio atliktam įkainojimui arba jei antstoliui kyla abejonių dėl turto vertės, antstolis turto vertei nustatyti skiria ekspertizę. Jeigu šiame straipsnyje nustatyta tvarka turto vertę nustatė ekspertas, tai areštuoto turto verte laikoma eksperto nustatyta turto vertė (CPK 681 straipsnio 4 dalis). Skolininko ar išieškotojo teisė prieštarauti dėl antstolio nustatytos turto vertės reglamentuota CPK 682 straipsnio 3 dalyje. Sistemiškai aiškinant CPK 681 straipsnio 4 dalies, 682 straipsnio 2 ir 3 dalių nuostatas darytina išvada, kad antstolio patvarkymai dėl turto įkainojimo ir perkainojimo sietini su nustatyta tvarka atliktais areštuoto turto įvertinimais. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė pareiškėjos argumentus dėl 2015 m. spalio 23 d. nustatyto turto įkainojimo, susijusius su jos neinformavimu apie turto vertinimą. Ekspertizės akte yra vertintojo pastaba, kad ekspertas neturėjo galimybės tinkamai apžiūrėti objekto iš vidaus, patikrinti inžinerinių tinklų funkcionavimo ir įvertinti visų pastato patalpų apdailos būklės, rėmėsi minimaliais pastato vidaus apžiūros duomenimis (pro pastato langus) (2.4. dalis). Vykdomojoje byloje nėra duomenų apie tai, ar antstolis pareiškėją informavo apie turto apžiūros datą, tačiau apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėja pažeidė CPK 644 straipsnio 4 dalyje numatytą pareigą aktyviai domėtis vykdymo eiga ir bendradarbiauti. Apeliantės teiktas nušalinimas antstolio paskirtam ekspertui patvirtina, jog apie paskirtą ekspertizę areštuoto turto vertei nustatyti pareiškėja žinojo. Vykdymo procese tiek išieškotojui, tiek skolininkui keliama pareiga būti aktyviems ir patiems domėtis vykdymo eiga ir sąžiningai naudotis įstatymo suteiktomis teisėmis bei pareigomis, skolininkas ar jo atstovas privalo bendradarbiauti su antstoliu ir aktyviai padėti jam greitai ir tinkamai įvykdyti sprendimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-297/2010). Tuo remiantis pirmosios instancijos teismas teisingai sprendė, kad pareiškėja nepateikė duomenų, patvirtinančių kreipimąsi į patvarkyme nurodytą ekspertą ar antstolį, domėjimąsi, kada bus atliekama turto apžiūra, atsisakymą jai tokią informaciją suteikti. Apeliantė nenurodė jokių duomenų, iš kurių būtų galima spręsti apie realią turto vertę, jei ji būtų nustatoma vertintojui jį apžiūrėjus, neįvardijo konkrečių nekilnojamojo turto ypatybių, kurios galėtų lemti turto įvertinimo neteisingumą.Apeliantė nepagrįstai nurodo, kad abejones dėl ekspertizės aktu nustatytos turto kainos antstoliui turėjo sukelti ženkliai mažesnė, nei nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitoje, turto vertė. Pagal CPK 681 straipsnio 4 dalį, jeigu turto vertę nustatė ekspertas, tai areštuoto turto verte laikoma eksperto nustatyta turto vertė. Taigi, antstolis privalo vadovautis eksperto nustatyta turto verte, o ne turto vertinimo ataskaita. Nei vienam pirkėjui nepareiškus noro įsigyti pareiškėjai priklausantį turtą, antstoliui pagrįstai nekilo abejonių, jog vėliau atsiras pirkėjų, norinčių tą patį turtą įsigyti už didesnę kainą.
Dėl pakartotinės ekspertizės skyrimo
Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nutarė, jog antstolio 2015 m. spalio 23 d. patvarkymo nuorašai išsiųsti pareiškėjai registruota pašto siunta. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad vykdomojoje byloje tokių duomenų nėra. Išvados apie patvarkymo išsiuntimą pirmosios instancijos nepagrindė vykdomosios bylos duomenimis. Iš 2015 m. spalio 23 d. patvarkyme esančios išsiuntimo žymos negalima nustatyti, kam jis buvo išsiųstas. Iš vykdomosios bylos medžiagos matyti, kad antstolis pareiškėjai 2015 m. spalio 23 d. patvarkymą išsiuntė 2016 m. sausio 4 d. elektroniniu paštu (vykdomosios bylos 330 lapas). Pažymėtina, jog byloje nebuvo nustatytos prieštaravimų dėl turto įkainojimo pareiškimo termino, numatyto CPK 681 straipsnio 3 dalyje, praleidimo ir antstolio veiksmų apskundimo termino praleidimo aplinkybės, pareiškėjai skundą pateikus 2016 m. sausio 8 d. (CPK 512, 604 straipsniai, 681 straipsnio 3 dalis).Skolininkas ar išieškotojas, prieštaraujantys dėl antstolio nustatytos turto vertės, turi teisę pareikšti motyvuotus prašymus dėl papildomos ar pakartotinės ekspertizės paskyrimo. Kitą tokių ekspertizių paskyrimo pagrindą sudaro paties antstolio abejonės dėl turto vertės (CPK 681 straipsnio 1 dalis, CPK 682 straipsnio 2, 3 dalys). Minėta, kad antstolis neturėjo akivaizdaus pagrindo papildomą ar pakartotinę ekspertizę paskirti savo iniciatyva, tačiau apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą apie antstolio atsisakymą paskirti papildomą ar pakartotinę ekspertizę, kurio pareiškėja CPK nustatyta tvarka neskundė. Pirmosios instancijos teismas neteisingai nurodė, kad pareiškėja 2016 m. sausio 7 d. skundu prašė panaikinti tik 2015 m. spalio 23 d. antstolio patvarkymą. Pareiškėja 2016 m. sausio 7 d. skundu dėl antstolio 2015 m. spalio 23 d. patvarkymo dėl areštuoto turto perkainojimo prašė panaikinti 2015 m. spalio 23 d. patvarkymą dėl areštuotino turto perkainojimo; iš naujo įkainoti turtą, skiriant pakartotinę ekspertizę, ją pavesti atlikti pigiausią kainą pasiūliusiam turto vertintojui, nurodė konkrečius turto vertintojus; atšaukti 2016 m. sausio 5 d. paskelbtas antrąsias pareiškėjai priklausančio turto varžytynes. Taigi, antstoliui ji pateikė tris reikalavimus. Jeigu išieškotojas ar skolininkas pareiškia motyvuotus prieštaravimus dėl ekspertizės išvados, jų prašymu antstolis patvarkymu gali skirti papildomą ar pakartotinę ekspertizę. Antstolio patvarkymas atsisakyti skirti papildomą ar pakartotinę ekspertizę turi būti motyvuotas ir gali būti skundžiamas teismui (CPK 682 straipsnio 2 dalis). Iš antstolio 2016 m. sausio 15 d. patvarkymo dėl pareiškėjos skundo turinio matyti, kad antstolis išsprendė pareiškėjos prašymą dėl 2015 m. spalio 23 d. patvarkymo dėl areštuotino turto perkainojimo panaikinimo, atsisakydamas prašymą patenkinti, tačiau šiuo patvarkymu jis neišsprendė pareiškėjos prašymo dėl pakartotinės ekspertizės paskyrimo pagal CPK 682 straipsnio 2 dalį. 2016 m. sausio 15 d. patvarkymu antstolis pareiškėjos skundą perdavė teismui. Antstolio patvarkymas, kuriuo nepatenkintas skundas persiunčiamas teismui, yra neskundžiamas (CPK 510 straipsnio 3 dalis). Iš vykdomosios bylos medžiagos matyti, kad atskiro patvarkymo pakartotinės ar papildomos ekspertizės klausimu antstolis irgi nepriėmė. Nesant tokio atsisakymo, negali būti vertinami pareiškėjos motyvai dėl būtinumo paskirti pakartotinę ekspertizę. Pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, kad pareiškėjos argumentai, susiję su pakartotinės ekspertizės paskyrimu, nėra bylos nagrinėjimo objektas, tačiau nepagrįstai nutarė, jog jie neturi teisinės reikšmės priimtinam procesiniam sprendimui. Minimi argumentai rodo, kad antstolis, šio klausimo neišsprendęs CPK 682 straipsnyje nustatyta tvarka, pareiškėjos prašymą dėl pakartotinės ekspertizės persiuntė teismui. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjos antrąjį reikalavimą atmetė neįvertinęs fakto, jog šio reikalavimo neišsprendė antstolis.
Apeliacinės instancijos teismo išvados
Pirmosios instancijos teismas teisingai sprendė, kad antstolio atlikti vykdymo veiksmai perkainojus areštuotą pareiškėjos turtą nepažeidė vykdymo procesą reglamentuojančių teisės normų, tačiau netinkamai pritaikė procesines teisės normas, reglamentuojančias pakartotinės ekspertizės skyrimą. Tuo vadovaujantis, apeliacine tvarka peržiūrėta nutartis pakeistina (CPK 329 straipsnio 1 dalis). Tenkinti pareiškėjos atskirąjį skundą išsprendžiant klausimą iš esmės nėra procesinio pagrindo dėl šios nutarties 21 punkte nurodytų aplinkybių, todėl paliktina galioti pirmosios instancijos teismo nutarties dalis, kuria atmestas pareiškėjos skundas dėl 2015 m. spalio 23 d. patvarkymo, nutartį papildant pavedimu antstoliui išspręsti pakartotinės ekspertizės paskyrimo klausimą (CPK 337 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Dėl pareiškėjo skundo trečiojo reikalavimo ginčo nėra.
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 4 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 30 d. nutartį pakeisti, jos rezoliucinę dalį išdėstant taip:
„Atmesti pareiškėjos J. N. skundą panaikinti antstolio R. S. 2015 m. spalio 23 d. patvarkymą dėl areštuoto turto perkainojimo vykdomosiose bylose Nr. 0070/14/00372 ir Nr. 0070/14/00373.
Pareiškėjos prašymą iš naujo įkainoti turtą skiriant pakartotinę ekspertizę perduoti spręsti antstoliui R. S.“.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.