Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

kaltinamasis A. B., vairuodamas transporto priemonę, pažeidė Kelių transporto eismo saugumo taisykles, dėl ko įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata, tai yra:

2017-10-16, apie 6.55 val., (duomenys neskelbtini), A. B., vairuodamas automobilį „Škoda Octavia“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) šešių eismo juostų kelyje su skiriamąja žaliąja juosta, kai jo važiavimo kryptimi buvo trys eismo juostos, važiuodamas pirma eismo juosta, nesilaikė saugaus eismo taisyklių, nesulėtino greičio, nesustojo prieš pėsčiųjų perėją, kai ta pačia važiavimo kryptimi antroje ir trečioje eismo juostose prieš pėsčiųjų perėją buvo sustojusios kitos transporto priemonės, neįsitikino, kad perėjoje nėra pėsčiojo, nepraleido per pėsčiųjų perėją jam iš kairės pusės ėjusio pėsčiojo J. J. ir jį partrenkė. Dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų J. J. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Tokiu būdu A. B. pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-12-11 nutarimu Nr. 1950 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016-11-02 nutarimo Nr. 1077 redakcija) patvirtintų Kelių eismo taisyklių 31 punkto (Jeigu prieš pėsčiųjų perėją sustojo transporto priemonė, ta pačia kryptimi važiuojantis vairuotojas privalo sustoti ir vėl pradėti važiuoti tik įsitikinęs, kad perėjoje nėra pėsčiojo, kuriam jis galėtų sutrukdyti arba sukelti pavojų) reikalavimus ir tai lėmė šio eismo įvykio kilimą.

Kaltinamasis A. B. kaltu prisipažino ir paaiškino, kad 2017-10-16, apie 7.00 val., (duomenys neskelbtini) automobiliu važiavo iš pietinės miesto dalies link miesto centro. Jis, kaltinamasis, vairavo automobilį „Škoda Octavia“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuris nuosavybės teise priklauso UAB „T.“, kurioje jis dirba. Šioje įmonėje dirba darbų vadovu, naudojasi minėtu automobiliu. Dirbti pradeda 7.30 val., gyvena (duomenys neskelbtini), įvykio metu važiavo į (duomenys neskelbtini), kur yra darbovietės buveinė. Kartu važiavo sutuoktinė R. B.. Iš pradžių važiavo antra eismo juosta, po to persirikiavo į pirmą eismo juostą. Persirikiavęs staiga pėsčiųjų perėjoje ties automobilio priekinio kairės pusės sparnu pastebėjo pėsčiąjį. Mano, kad rikiuojantis į pirmą juostą, žiūrėjo į dešinio vaizdo veidrodėlį, todėl jo nepastebėjo. Tuo metu važiavo leistinu 50km/h greičiu. Pamatęs nukentėjusįjį, staigiai stabdė, tačiau išvengti susidūrimo nepavyko, nukentėjusysis trenkėsi į priekinį automobilio stiklą. Po susidūrimo jis, kaltinamasis, sustojo ant pėsčiųjų perėjos, stabdymo žymių nepastebėjo. Kitose juostose važiuojantys automobiliai nebuvo sustoję. Sutuoktinė sėdėjo dešinėje pusėje keleivio sėdynėje, tačiau nukentėjusiojo taip pat nepastebėjo. Nukentėjusysis ėjo per pėsčiųjų perėją. Pripažįsta, kad nebuvo pakankamai atidus ir nukentėjusiojo nepastebėjo, jo nepraleido. Turi apie 40 metų vairavimo stažą, automobilį vairuoja nuo 1984 metų, anksčiau eismo įvykių nėra padaręs. Iš karto suteikė pagalbą nukentėjusiajam, iškvietė greitąją medicinos pagalbą, eismo įvykio liudytoja taip pat iškvietė medikus. Po 2-3 min. į įvykio vietą atvyko policijos pareigūnai. Praėjus savaitei, važiavo pas nukentėjusįjį į ligoninę, jo atsiprašė. Taip pat buvo nuvykęs pas nukentėjusįjį į namus. Žino, kad draudimo bendrovė nukentėjusiajam išmokėjo apie 650 Eur turtinės žalos ir apie 2500 Eur neturtinės žalos. Pats nukentėjusiajam nieko nemokėjo. Nesutinka su nukentėjusiojo byloje pareikštu ieškiniu, mano, kad jo prašoma atlyginti suma yra per didelė. Automobilis „Škoda Octavia“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) jam eksploatuoti paskirtas įmonės direktoriaus įsakymu. Įsakyme nėra išaiškinta automobilio naudojimo tvarka. Kartais iš darbo tenka grįžti 20.00 val. – 21.00 val. vakare, todėl automobilio įmonės aikštelėje nepalikdavo. Suprato, kad gali naudotis automobiliu, kuris jam priskirtas direktoriaus įsakymu, ir taip naudojosi automobiliu visada. Darbas prasideda 8.00 val., tačiau jis visada atvažiuoja apie 7.00 val.

Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas J. J. paaiškino, kad po eismo įvykio gydymo įstaigoje buvo gydomas 44 dienas. Jam atliktos trys operacijos, dvi kojos operacijos ir viena - veido. Koja buvo sugipsuota, gipsą nuėmė vasario mėnesio pradžioje. Dėl kojos kaule esančių varžtų jam sunku priminti koją. Ateityje bus atlikta dar viena, ketvirta operacija, bus išimti metaliniai varžtai iš kojos kaulo. Be to, būtina atlikti dantų implantacijos operaciją. Smūgio metu buvo sulaužytas keramikinis tiltas. Iki šiol kenčia didelius fizinius skausmus, nusilpo regėjimas. Iki šiol nėra darbingas, sunku judėti ir valgyti. Dirba UAB „K.“. Įvykio metu smūgis buvo toks stiprus, jog jis galva trenkėsi į automobilio priekinį stiklą ir jį išdaužė. Nuo smūgio pasikeitė akies padėtis, pasikeitė regėjimo laukas, šiuo metu nemato žiūrint į apačią, į dešinę pusę. Nedarbingas jau 7 mėnesius, nežino kaip jo sveikatai atsilieps operacijų metu gauta narkozė, jam yra 63 metai. Padarytą neturtinę žalą vertina 17500 Eur. Kadangi draudimo bendrovė jam atlygino 2500 Eur, prašo priteisti 15000 Eur neturtinę žalą. Kaltinamasis buvo atėjęs pas jį į ligoninę, atsiprašė, tačiau žalos jam asmeniškai neatlygino.

Liudytojas K. B. parodė, kad kaltinamasis A. B. yra jo tėvas. Prašo A. B. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, sutinka būti jo laiduotoju. Teigia, kad minėtas įvykis tėvą labai sukrėtė, jis labai gailisi nusikaltęs. Mano, kad jis ateityje naujų nusikalstamų veikų nedarys. Pasižada jam daryti teigiamą įtaką. Pats gyvena Kauno priemiestyje, Garliavoje, dirba (duomenys neskelbtini), be to, dirba (duomenys neskelbtini) mokslinio projekto vadovu. Yra neteistas. Su tėvu bendrauja dažnai. Du kartus per mėnesį važiuoja pas tėvą į Klaipėdą, aplanko per šventes, tėvas su sutuoktine taip pat dažnai pas jį atvyksta. Pasižada A. B. daryti teigiamą įtaką.

Civilinio atsakovo AAS „BTA Baltic Insurance Company“ įgaliotas atstovas J. K. parodė, kad eismo įvykio kaltininko transporto priemonės „Skoda Octavia“ valdytojo civilinė atsakomybe buvo AAS „BTA Baltic Insurance Company“, todėl gavus iš nukentėjusiojo pretenziją, buvo pradėtos žalos atlyginimo procedūros, pagal minėtą pretenziją J. J. buvo padaryta išmoka, kurią sudaro 337,38 Eur turtinės žalos atlyginimas, kompensacija už įvykio metu sugadintus daiktus (279,90 Eur), kelionės išlaidos 27,13 Eur bei išlaidos už medikamentų įsigijimą (30,35 Eur). Šis sprendimas dėl išmokos dydžio gali būti peržiūrėtas, kadangi šis įvykis pripažintas draudžiamuoju, nukentėjusiajam pateikus papildomus dokumentus, pagrindžiančius patirtą turtinę žalą. Taip pat buvo išmokėtas 2500 Eur neturtinės žalos atlyginimas. Toks sprendimas priimtas remiantis LR Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 str. 1 d. 3 p., kur numatyta maksimaliai galima 5000 Eur dydžio draudimo išmoka atlyginti neturtinei žalai, nepriklausomai kiek asmenų yra sužalojami. Kiekvieną kartą yra vertinama išmokos suma individualiai. Nurodė, kad maksimali įstatymo nustatyta suma pagrįstai nukentėjusiam gali būti išmokama asmeniui žuvus arba tais atvejais, kai sveikatos sutrikdymas yra su žymiais liekamaisiais potrauminiais reiškiniais, t y. kai įvykio metu patirti sužalojimai yra negrįžtami bei sukeliantys pasekmes visam likusiam gyvenimui, apribojantys asmens darbingumą bei galimybę gyventi visavertį gyvenimą. Mano, kad žalos dydžio įvertinimas pagal šiai dienai draudimo bendrovei suteiktą informaciją yra pagrįstas, objektyvus bei nepažeidžiantis nei LR Civiliniame kodekse numatytų teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principų, nei draudimo bendrovių veikią reglamentuojančiuose teisės aktuose įtvirtintų normų, todėl nukentėjusio reikalavimai išdėstyti civiliniam ieškinyje turi būti mažinami iki draudimo bendrovės apskaičiuoto dydžio. Pažymėjo, kad nukentėjusiajam pateikus papildomus medicininius dokumentus iš gydymosi eigos apie nedarbingumo trukmę, skirtą gydymą, liekamuosius potrauminius reiškinius, draudimo bendrovė yra pasirengusi peržvelgti priimto sprendimo pagrįstumą. Buvo patirtas nesunkus sveikatos sužalojimas. Pastebėtina, kad nebuvo pateikta jokios papildomos medicininės dokumentacijos, kuri patvirtintų šio įvykio ir sveikatos sutrikdymo pasekmes. Draudimo bendrovės sprendimas išmokėti tokio dydžio išmoką atitinka Lietuvos Aukščiausio Teismo suformuotą poziciją. Nagrinėjamo įvykio metu yra padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, turtinės žalos dydis gali būti skaičiuojamas nuo 579 eurų iki 2896 eurų. Pateikus papildomos medicininius dokumentus iš gydymosi eigos apie nukentėjusiojo nedarbingumo trukmę, skirtą gydymą, liekamuosius potrauminius reiškinius, yra pasirengę peržvelgti priimto sprendimo pagrįstumą. Kiek jam, J. K., žinoma iš bylos medžiagos, nukentėjęs asmuo vis dar gydomas ar jam vykdomos kažkokios procedūros, tai galutinis sprendimas dėl žalos atlyginimo nepriimtas, priimtas tik pagal šiai dienai esamus dokumentus, tačiau jeigu bus kažkokie liekamieji reiškiniai ar bus patirta dar kažkokia turtinė žala, tai, be abejonės, draudimo bendrovė pasiruošusi spręsti klausimą dėl išmokos dydžio peržiūrėjimo. Po išmokos išmokėjimo, iš nukentėjusio asmens jokių papildomų pretenzijų, prieštaravimų ar nesutikimų ir jokiu medicininių dokumentų negavo. Pažymi, kad remiantis BK 106 str. 2 d., civilinis atsakovas neturi teisinio pagrindo mokėti išmoką už nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti.

Civilinio atsakovo UAB „T.“ atstovė advokatė A. J. prašė nukentėjusiojo civilinį ieškinį atmesti, kadangi J. J. jau yra išmokėtas neturtinės žalos atlyginimas, papildomos žalos atlyginimas prieštarautų teisingumo, pareigingumo, sąžiningumo principams. Pagal bylos duomenis yra konstatuota, kad J. J. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas ir baudžiamosiose bylose tokiais atvejais atlyginamos žalos ribos yra nuo 579 eurų iki 2896 eurų, ką ir pažymėjo draudimo bendrovės atstovas. Mano, kad nukentėjusiojo prašomos 15000 eurų neturtinės žalos dydis yra neadekvatus, neproporcingas, atsižvelgiant į kitų įmonės darbuotojų interesus, į įmonės vykdomus įsipareigojimus bankams, todėl jis turi būti mažinamas. Mano, kad UAB „T.“ yra nepagrįstai įtraukta civiliniu atsakovu, t.y. įmonė nėra atsakinga už kaltinamojo veiksmus. Bylos duomenimis, ką patvirtina ir rašytiniai duomenys, kaltinamojo darbo laikas yra nustatytas nuo 8.00 val. ryte, eismo vykis įvyko 2017 m. spalio 16 d., 6.55 val. Dėl to nėra ryšio tarp darbo laiko pradžios ir kaltinamojo įvykdytos veikos. Pagal LR Darbo kodeksą, įsigaliojusį 2017-11-01, vykimas į darbo vietą neįeina į darbo laiką. Tas faktas, kad darbuotojas naudojo automobilį ne darbo metu, darbdavio nedaro didesniu pavojaus šaltinio valdytoju. A. B. įmonės automobilį naudojo po darbo valandų neteisėtai ir nepagrįstai, toks automobilio naudojimas pažeidžia ir darbo tvarkos taisykles, kurios pateiktos teismui. UAB „T.“ darbo tvarkos taisyklių 37.13 punkte nustatyta, kad darbuotojui draudžiama asmeniniais tikslais naudoti transporto priemonę. Atsižvelgiant į nustatytą, nėra pagrindo teigti, kad UAB „T.“ trauktina į bylą kaip didesnio pavojaus šaltinio valdytojas, nes eismo įvykis įvyko ne darbo metu. Po darbo valandų įmonės automobiliai turėjo būti paliekami darbovietės teritorijoje. Įmonė yra pradėjusi tyrimą dėl šio įvykio, tik š.m. kovo 19 dieną įmonė sužinojo apie visas įvykio aplinkybes. Spalio 16 d. įmonė apskritai nebuvo informuota apie tai, kad automobilis pateko į eismo įvykį. Kovo 19 d. įmonėje pradėtas vidinį patikrinimas, tyrimas, kuris iki šiol nebaigtas. Darytina išvada, kad darbo teisinių santykių eismo įvykio metu nebuvo. Darbuotojas nebuvo kontroliuojamas darbdavio, nebuvo pavaldus darbdaviui. Darbo laikas nebuvo prasidėjęs, iki darbo pradžios buvo virš valandos laiko.

Liudytoja E. V. Z. parodė, kad eina UAB „T.“ administracijos direktorės pareigas, A. B. dirba įmonėje UAB „T.“ vadovu energetikos srityje. Apie 2017-10-16 įvykį ji, E. V. Z., sužinojo tik gavusi šaukimą į teismą, detaliai apie tai nežinojo, kadangi visos įmonės transporto priemonės draudžiamos privalomuoju civiliniu draudimu ir KASKO draudimu, tai natūralu, kad apie kiekvieną įmonės transporto priemonę ir bet kokius įvykius, susijusius su žalos atlyginimu arba transporto priemonės sugadinimu, įmonėje nėra nagrinėjama ir detalizuojama. Apie nagrinėjamą įvykį informavo draudimo kompanija, nurodžiusi, kad žala bus atlyginta, automobilis bus remontuojamas. Papildomų detalių nežinojo. Įmonės ofisas ir būstinė yra (duomenys neskelbtini), patalpos yra nuomojamos, yra kiemas, kur laikomos įmonės transporto priemonės. Kaltinamasis A. B. yra projektų vadovas, jis turėjo tarnybinį automobilį, kuris naudojamas tik tarnybinėms funkcijoms atlikti, tik darbo metu. Įmonės automobiliai po darbo valandų nenaudojami. Įprasta tvarka visos transporto priemonės įmonėje yra naudojamos tik darbo metu ir paliekamos (duomenys neskelbtini), esančiame kieme. Kaltinamasis A. B. turėjo 8.00 val. būti darbe. Kovo pabaigoje įmonėje dėl šio įvykio pradėtas tyrimas, kuris iki šiol nėra baigtas. Įmonėje nėra nustatytos transporto priemonių naudojimo nedarbo metu tvarkos.

Kadangi kaltinamasis dėl pareikštų kaltinimų visiškai kaltu prisipažino, proceso dalyviams neprieštaraujant, teisme buvo atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas.

Be kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltę padarius inkriminuojamus nusikaltimus patvirtina šie įrodymai:

nukentėjusysis J. J., apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2017-10-16, apie 6.40 val., išėjo iš namų, esančių (duomenys neskelbtini), į darbą. Nešėsi sportinę rankinę su atšvaitais. Atšvaitų ar šviesą atspindinčių elementų ant rūbų nebuvo. Išėjęs iš namų, nuėjo (duomenys neskelbtini) kryptimi, nes ketino pereiti į kitą gatvės pusę. Tuo metu buvo tamsu, nelijo. Pradėjo lyti po eismo įvykio. Atėjęs prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos (duomenys neskelbtini), sustojo. Gatvė sudaryta iš 6 eismo juostų, kiekviena kryptimi skirta važiuoti po tris eismo juostas. Priešingų krypčių eismo juostos atskirtos skiriamąja eismo juosta. Įsitikinęs, kad nuo miesto centro pusės atvažiuojančių automobilių nėra, perėjo tris eismo juostas ir pateko ant skiriamosios juostos. Trečioje eismo juostoje sustojo du automobiliai, o antroje eismo juostoje sustojo vienas automobilis. Supratęs, kad transporto priemonių vairuotojai jį pastebėjo ir praleidžia, įžengė į pėsčiųjų perėją ir pradėjo greitu tempu eiti per gatvę. Pamatė, kad pirma eismo juosta pėsčiųjų perėjos kryptimi važiuoja automobilis. Kai pamatė automobilį, jis buvo apie 15 metrų atstumu iki pėsčiųjų perėjos. Manė, kad automobilis sustos, todėl tęsė judėjimą. Žengus žingsnį į pirmą eismo juostą staiga pajuto smūgį į dešinę koją, pakilo į orą ir nukrito ant gatvės. Sąmonės praradęs nebuvo. Nukrito ant pėsčiųjų perėjos pirmoje eismo juostoje. Kur sustojo automobilis, neįsidėmėjo. Pajautė skausmą dešinėje kojoje, ant veido tekėjo kraujas. Pribėgęs automobilio vairuotojas savo kaltę pripažino, norėjo padėti atsikelti, bet dėl sužalojimų jis atsikelti negalėjo, todėl liko sėdėti iki atvyks medikai. Buvo nugabentas į Klaipėdos universitetinę ligoninę, kur buvo nustatyti dešinės kojos kaulų lūžiai, atlikta operacija. Jam nustatė žandikaulio skilimą, galvos ir veido sumušimus. Eismo įvykio kaltininkas, automobilio vairuotojas, aplankė ligoninėje, atsiprašė. Pareiškė 15 000 eurų civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti (1 t., b. l. 36-39, 57-58).

Liudytoja S. D., apklausiama ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2017-10-16, apie 7.00 val., vairuodama automobilį „Audi A3“, valstybinis numerio ženklas (duomenys neskelbtini) važiavo (duomenys neskelbtini), miesto centro link. Tuo metu buvo tamsu, kritulių nebuvo. Kokia buvo kelio dangos būklė, neprisimena. Vietoje, kur įvyko eismo įvykis, (duomenys neskelbtini) sudarytas iš šešių eismo juostų, kai kiekviena kryptimi skirta važiuoti po tris eismo juostas, kurios atskirtos skiriamąja juosta. Važiuojant antra eismo juosta, miesto centro kryptimi, neprivažiavus (duomenys neskelbtini) gatvės, ties kairėje gatvės pusėje esančia teniso arena, pamatė, kaip priekyje antra eismo juosta važiavęs automobilis pradėjo stabdyti prieš šviesoforu nereguliuojamą pėsčiųjų perėją. Tuo metu trečia eismo juosta važiavęs automobilis taip pat pradėjo mažinti važiavimo greitį. Matydama, kad priekyje, ta pačia kryptimi, važiuojantys automobiliai prieš pėsčiųjų perėją mažina važiavimo greitį suprato, kad per perėją galimai eina ar ketina eiti pėsčiasis ar pėstieji. Pradėjo mažinti vairuojamo automobilio važiavimo greitį. Tuo metu, kai automobilis dar nebuvo visiškai sustojęs, pamatė, kaip pirma eismo juosta atvažiavo automobilis, kuris nesustojo prieš pėsčiųjų perėją, užvažiavo ant jos ir suko į dešiniau esantį kelio praplatėjimą. Tuo metu pamatė, kaip nuo to automobilio (vėliau pamatė, kad tai „Škoda“ markės automobilis) priekinės kairės pusės į viršų pakilo ir ant automobilio priekinio lango stiklo ir variklio dangčio užkrito žmogus, kuris po to nukrito ant kelio važiuojamosios dalies. Suprato, kad automobilis „Škoda“ partrenkė iš kairės pusės per pėsčiųjų perėją ėjusį pėsčiąjį. Prieš tai šio pėsčiojo nematė, nes vaizdą užstojo priekyje važiavę kiti automobiliai. Tikslios vietos, kur sustojo automobilis „Škoda“ po pėsčiojo partrenkimo, neįsidėmėjo, prisimena, kad buvo prie pėsčiųjų perėjos. Pėsčiasis nukrito ties automobilio priekiniu kairiuoju kampu. Sustojo netoliese esančioje autobusų stotelėje. Paskambinusi pagalbos telefonu pranešė apie įvykį. Atėjusi arčiau pamatė ant šaligatvio sėdintį partrenktą vyrą, kuris buvo rusakalbis. Pėsčiasis buvo sužalotas, jo galva buvo kruvina. Girdėjo, kaip pėsčiasis rusiškai pasakė, kad: „jis manęs nepraleido“. Šalia pėsčiojo buvo automobilio “Škoda“ vairuotojas, kuris buvo sutrikęs. Pirmi į įvykio vietą atvyko policijos pareigūnai, po to medikai. Policijos pareigūnui paprašius, savarankiškai surašė paaiškinimą apie įvykio aplinkybes (1 t., b. l. 72-73).

Iš eismo įvykio vietos apžiūros protokolo ir jo priedų nustatyta, kad eismo įvykis įvyko (duomenys neskelbtini), ties pastatu Nr. (duomenys neskelbtini). Kelio važiuojamoji dalis kryptimi (duomenys neskelbtini) gatvės link sudaryta iš trijų, tos pačios krypties, eismo juostų. Didžiausias leistinas greitis - 50 km/h, kelio danga - asfaltas, šlapias, oro sąlygos - apsiniaukę. Pėsčiųjų perėja pažymėta vertikaliu ir horizontaliu kelio ženklinimu. Automobilis „Škoda Octavia“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) yra dešinėje kelio pusėje, autobusų stotelėje, 9,2 m atstumu nuo pėsčiųjų perėjos. Automobilio „Škoda Octavia“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiavimo kryptis - (duomenys neskelbtini) gatvės link, pėsčiojo judėjimo kryptis per pėsčiųjų perėją - iš kairės į dešinę automobilio važiavimo krypties atžvilgiu (1 t., b. l. 10-15).

Iš automobilio „Škoda Octavia“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolo matyti, kad sugadintas automobilio priekinis stiklas (1 t., b. l. 16-19).

Iš Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos tyrėjo Ž. S. tarnybinio pranešimo matyti, kad 2017-10-16, 07.02 val., gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini), eismo įvykis su nukentėjusiaisiais. Nuvykus į įvykio vietą nustatyta, kad automobilio „Škoda Octavia“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas A. B., gim. (duomenys neskelbtini), važiuodamas (duomenys neskelbtini), nepraleido pėsčiojo išėjusio iš kairės pusės, tuo metu kai automobiliai važiavę antroje ir trečioje eismo juostose jį praleido. A. B. nustatytas 0,00 prom. girtumas (1 t., b. l. 20-22).

Iš pateikto Policijos alkotesteriu tikrinimų asmenų žurnalo kopijos matyti, kad 2017-10-16, 7.14 val., patikrinus alkotesteriu A. B. blaivumą, gautas rezultatas 0.00 prom. (1 t., b.l. 21).

Iš apžiūros protokolo ir fotolentelių matyti, kad automobilyje „Škoda Octavia“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) neaptikta gedimų, kurie galėjo įtakoti nagrinėjamo įvykio kilimą. Vairo pavara, stabdžių pavara, priekiniai žibintai, stiklo valytuvai ir lango apiplovimas veikia, gedimo požymių nėra (1 t., b. l. 24-29).

Iš specialisto išvados Nr. G 88/2018(03) matyti, kad J. J. nustatyti sužalojimai: galvos sumušimas, muštinė galvos žaizda, veido odos nubrozdinimai, kairės pusės skruostikaulio, viršutinio žandikaulio bei kitų veido kaulų lūžiai, kairės pusės 12-o šonkaulio lūžis, dešinės pėdos abiejų kulkšnių lūžiai ir pėdos išnirimas. Sužalojimai atitinka užduotyje nurodytą eismo įvykio laiką ir aplinkybes, padaryti automobiliui partrenkus pėsčiąjį (nuo automobilio smūgio, po to kūną užmetus ant automobilio ir nubloškus ant kelio dangos). J. J. padaryti sužalojimai vertinami kaip sukėlę nesunkų sveikatos sutrikdymą (1 t., b. l. 47-48).

Iš specialisto išvados Nr. T-A 11106/2017(01) matyti, kad J. J. kraujyje etilo alkoholio nerasta (1 t., b. l. 51).

Iš AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialo Lietuvoje 2018-02-15 rašto Nr. TD2399458 nustatyta, kad 2018-01-02 apskaičiuota draudimo išmoka 2837,38 Eur pervesta į J. J. banko sąskaitą. Draudimo išmoką sudaro: 279, 90 Eur už eismo įvykio metu sugadintus daiktus, 27,13 Eur už kuro sąnaudas, 2500 Eur neturtinei žalai atlyginti, 30,35 Eur už medikamentų įsigijimą. Gavus iš Klaipėdos teritorinės liginių kasos pretenziją dėl žalos atlyginimo 1846, 60 Eur buvo pervesta 2018-02-13 į nurodytą banko sąskaitos numerį (1 t., b. l. 83).

Iš UAB „T.“ direktoriaus R. V. 2016-12-27 įsakymo Nr. 161227/4-35 matyti, kad už automobilio „Skoda Octavia“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) eksploataciją, tarnybinių funkcijų vykdymui darbo metu, materialiai atsakingu asmeniu paskirtas automatikos ir elektrotechnikos departamento direktoriaus pavaduotojas elektros tinklams A. B. (2 t., b.l. 29, 30).

Pagal BK 281 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata. Kvalifikuojant veiką pagal šį straipsnį, būtina nustatyti ne tik pavojingą veiką (konstatuoti KET pažeidimą), bet ir padarinius (eismo įvykį ir nesunkų kito žmogaus sveikatos sutrikdymą) bei priežastinį ryšį tarp pažeidimo ir kilusių padarinių. Išvada apie priežastinio ryšio buvimą tokiais atvejais daroma nustačius, kuris eismo dalyvis pažeidė KET reikalavimus ir kurie jų pažeidimai buvo tiesioginė padarinių kilimo sąlyga.

Byloje nustatyta, kad kaltinamasis A. B., 2017-10-16, apie 6.55 val., (duomenys neskelbtini), ties pastatu Nr. (duomenys neskelbtini), Klaipėdos mieste, vairuodamas transporto priemonę, pažeidė Kelių transporto eismo saugumo taisykles, nesustojo prieš pėsčiųjų perėją, kai ta pačia važiavimo kryptimi antroje ir trečioje eismo juostose prieš pėsčiųjų perėją buvo sustojusios kitos transporto priemonės, nepraleido per pėsčiųjų perėją jam iš kairės pusės ėjusio pėsčiojo J. J. ir jį partrenkė, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta J. J. sveikata. Kaltinamasis A. B. kaltu prisipažino, parodė, kad įvykio metu tarnybiniu automobiliu važiavo į darbą. Prieš pėsčiųjų perėją rikiavosi iš antros eismo juostos į pirmą. Persirikiavęs staiga pėsčiųjų perėjoje ties automobilio priekinio kairės pusės sparnu pastebėjo pėsčiąjį. Staigiai stabdė, tačiau išvengti susidūrimo nepavyko, nukentėjusysis trenkėsi į priekinį automobilio stiklą. Be kaltinamojo visiško prisipažinimo jo kaltę patvirtina ir kiti bylos duomenys: nukentėjusiojo, liudytojų parodymai, specialisto išvada, eismo įvykio schema, apžiūros protokolai ir kt.

Nagrinėjamoje byloje nustatytas toks eismo įvykio mechanizmas: kaltinamasis A. B., vairuodamas automobilį šešių eismo juostų kelyje, kai jo važiavimo kryptimi buvo trys eismo juostos, važiuodamas pirmąja eismo juosta, kai ta pačia važiavimo kryptimi antroje ir trečioje eismo juostose prieš pėsčiųjų perėją buvo sustojusios kitos transporto priemonės, nesustojo ir partrenkė pėsčiųjų perėja per važiuojamąją dalį ėjusį J. J..

Kelių eismo taisyklių 31 punkte nustatyta, kad jeigu prieš pėsčiųjų perėją sustojo transporto priemonė, ta pačia kryptimi važiuojantis vairuotojas privalo sustoti ir vėl pradėti važiuoti tik įsitikinęs, kad perėjoje nėra pėsčiojo, kuriam jis galėtų sutrukdyti arba sukelti pavojų. Jeigu prieš pėsčiųjų perėją transporto priemonė sulėtino greitį, ta pačia kryptimi važiuojantis vairuotojas privalo sulėtinti greitį arba sustoti ir vėl pradėti važiuoti tik įsitikinęs, kad perėjoje nėra pėsčiojo, kuriam jis galėtų sutrukdyti arba sukelti pavojų. Nustatyta, kad nukentėjusysis J. J. nagrinėjamu atveju ėjo pėsčiųjų perėja, antroje ir trečioje eismo juostose buvo sustojusios kitos transporto priemonės, todėl A. B., būdamas nepakankamai atsargus, atidus ir nepraleidęs per perėją einančio J. J., pažeidė Kelių eismo taisyklių 31 punkto reikalavimus, partrenkė J. J., kuriam eismo įvykio metu buvo padaryti sužalojimai.