Kauno apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuotų asmenų L. K. ir R. K. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. balandžio 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. eA2-378-214/2017 pagal suinteresuotų asmenų L. K. ir R. K. prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. e2-27483-947/2015 pagal pareiškėjų V. K. ir A. K., po kurio mirties jo teisių ir pareigų perėmėjai A. Z. ir D. K., pareiškimą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutarimu.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Kauno apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 2 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr.e2-27483-214/2015, tarp V. K. ir A. K. sudaryta santuoka nutraukta abiejų sutuoktinių bendru sutikimu ir patvirtinta santuokos nutraukimo pasekmių sutartis. Suinteresuoti asmenys L. K. ir R. K. kreipėsi į teismą su prašymu atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. e2-27483-947/2015; panaikinti Kauno apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 2 d. sprendimą, priimtą civilinėje byloje ir CK 3.53 straipsnio 4 dalies pagrindu netvirtinti sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių, o šią civilinę bylą sustabdyti kol bus pateikta nauja sutartis. Nurodė, kad 2015 m. spalio 2 d. apie 16.30 val. A. K. (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį „Toyota Corolla“ išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą ir susidūrė su automobiliu „Fiat Bravo“, dėl patirtų šiame eismo įvykyje sužalojimų automobilio „Fiat Bravo“ vairuotoja S. K. mirė, keleivei L. K. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Dėl šio įvykio Utenos apskrities VPK vyksta ikiteisminis tyrimas. 2016 m. balandžio mėnesį, susipažįstant su ikiteisminio tyrimo medžiaga paaiškėjo, kad pareikštų ieškinių užtikrinimui buvo laikinai apribotas A. K. vardu registruotas turtas. Buvo pateiktas prašymas apriboti nuosavybės teises ir tam turtui, kuris buvo įgytas A. K. santuokos metu kaip bendroji jungtinė nuosavybė. Kauno apylinkės teismas 2015 m. gruodžio 2 d. , priimtu civilinėje byloje Nr. e2-27483-947/2015, buvo nutraukta pareiškėjų V. K. ir A. K. santuoka ir visas bendrosios jungtinės nuosavybės teise valdomas turtas atiteko V. K.. Suinteresuotų asmenys įrodinėjo, kad eismo įvykis įvyko 2015 m. spalio 2 d., todėl V. K. ir A. K. buvo žinoma, kad L. K. patyrė sužalojimus, o dukra S. K. šio eismo įvykio metu žuvo, todėl jų santuoka buvo nutraukta skubotai, siekiant nuslėpti turtą į kurį gali būti nukreiptas išieškojimas. Pareikšti ikiteisminio tyrimo byloje ieškiniai dalyje dėl neturtinės žalos atlyginimo ženkliai viršija sumas, kurias atlygina vairuotojų civilinės atsakomybės draudikas, todėl reikalavimai pareikšti ne tik draudikui, bet ir A. K., kuris nuo Kauno apylinkės teismo, nagrinėjusio santuokos nutraukimo bylą, nuslėpė žalos padarymo faktą, neįtraukė byloje L. K. ir R. K.. A. K. (duomenys neskelbtini) mirus, suinteresuoti asmenys pateikė patikslintą prašymą priimti naują sprendimą, kuriuo atsisakyti tvirtinti sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Kauno apylinkės teismas 2017 m. balandžio 4 d. nutartimi suinteresuotų asmenų prašymą priimti naują teismo sprendimą, kuriuo atsisakyti tvirtinti sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių atmetė, paskirstė bylinėjimosi išlaidas. Teismas sprendė, kad naujai nagrinėjant bylą, teismo vertinimu, nėra pagrindo pakeisti Kauno apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 2 d. sprendimo ir atsisakyti tvirtinti sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kadangi sprendimas dėl santuokos nutraukimo įsiteisėjęs, A. K. mirė po šio sprendimo įsiteisėjimo, tai yra esant teismo sprendimu nutrauktai santuokai ir tuo pačiu sprendimu patvirtintai sutarčiai dėl santuokos nutraukimo pasekmių. A. K. teisių ir pareigų perėmimas santuokos nutraukimo bylos dalyje negalimas.Teismas nustatė, kad K., nutraukdami santuoką, nekilnojamąjį turtą pasidalino pagal VĮ Registrų centro nustatytas vertes atitinkamai lygiomis dalimis, iš esmės nenukrypdami nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo. Šalių pateiktoje teismui sutartyje nebuvo nurodytas kilnojamasis turtas, todėl teismui jo vertė ir apimtis nebuvo žinoma, kreditoriai taip pat jokių įrodymų apie jo vertę ir apimtį nepateikė, tokių duomenų nereikalavo. Sutartyje taip pat nebuvo aptartas ir sutuoktinių santaupų pasidalinimo klausimas, tačiau teismas nustatė, kad be kito turto, taip pat vienoje iš K. priklaususios Akademinės kredito unijos sąskaitų yra 1 904,84 Eur, o kitoje 28,96 Eur. Teismas taip pat nurodė, kad byloje nėra pateikta neginčijamų turto pasidalinto santuokos nutraukimo pasekmių sutartimi vertes paneigiančių įrodymų. Santuokos nutraukimo sutartyje turto vertės iš esmės atitinka VĮ Registrų centro duomenyse nurodytas turto vertes. Teismas laikė, kad šios įstaigos duomenys laikytini oficialiais rašytiniais įrodymais, kurie turi didesnę įrodomąją galią prieš kitus byloje pateiktus duomenis apie kitų butų esančių Kęstučio g., Kaune pardavimo kainas. Teismas taip pat sprendė, kad byloje pateikti skelbimai apie butų pardavimo kainas negali būti sutuoktinių pasidalinto santuokos nutraukimo metu ginčo buto vertę nustatančiais duomenimis, nes nepagrindžia jo vertės nei K. santuokos nutraukimo metu, nei šių duomenų pateikimo į bylą metu. Tuo tarpu automobilio vertės kreditoriai neginčijo. Teismas padarė išvadą, kad kreditoriai neįrodė, kad turtas tarp K. buvo padalintas pažeidžiant jų interesus.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Atskiruoju skundu suinteresuoti asmenys L. K. ir R. K. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2017 m. balandžio 4 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – atsisakyti tvirtinti sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:Vien ta aplinkybė, kad santuoka yra nutraukta, o vienas iš sutuoktinių po proceso atnaujinimo yra miręs negali suponuoti išvados, jog tokiu atveju negalima ir sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių revizija. Sutuoktiniams turint kreditorių, jų laisvas apsisprendimas dėl bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise valdomo turto padalinimo yra ribojamas draudimu pažeisti kreditorių teises.Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai bendro turto dalių lygybės principą sutapatino su bendro turto verčių principu. Be to, patvirtintoje sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių buvo nurodyta nepagrįstai maža ginčo buto vertė, o turtas natūra buvo padalintas taip, kad K. tektų mažesnė vertingesnio turto dalis. Pirmosios instancijos teismas neteisingai paskirstė įrodinėjimo naštą, t. y. be jokio teisinio pagrindo pareiškėjų kaip sutuoktinių turimo turto masės ir vertės įrodinėjimo naštą neteisėtai perkėlė kreditoriams, nors tokias aplinkybes turėjo įrodyti pareiškėjai (buvę sutuoktiniai). Santuokos nutraukimo pasekmių sutartimi buvo patvirtintas neteisingas, kreditorių teises pažeidžiantis turto balansas, t. y. į dalintino turto sąrašą nebuvo įtrauktas joks pareiškėjų turimas kilnojamasis turtas, santaupos, vertybiniai popieriai ir turtinės teisės.Sutuoktiniai negali išspręsti tarpusavio kompensacinių klausimų tol, kol nesibaigia jų prievoliniai santykiai su kreditoriais. Nepagrįstai pirmenybės teisė buvo suteikta V. K., kaip kreditorei, t. y. dėl eismo įvykio metu sudaužyto automobilio ji neturėjo jokios pirmenybės teisės gauti kompensaciją. Pirmosios instancijos teismas neteisingai paskirstė bylinėjimosi išlaidas, kadangi prašymas dėl proceso atnaujinimo buvo tenkintas, todėl atitinkamai turėjo būti paskirstytos ir bylinėjimosi išlaidos. Atsiliepimu į suinteresuotų asmenų L. K. ir R. K. atskirąjį skundą suinteresuoti asmenys A. Z. ir D. K. prašo jį atmesti ir Kauno apylinkės teismo 2017 m. balandžio 4 d. nutartį palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:Vien ta aplinkybė, kad kreditoriai nebuvo įtraukti tuo metu, kai turtas buvo pasidalintas teisingai, nepažeidžiant kreditorių interesų, nėra pagrindas naikinti teismo sprendimo dėl santuokos nutraukimo ir sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių tvirtinimo. Abiem sutuoktiniams atiteko dalis nekilnojamojo turto, tiek pagal sutartyje nurodytas turto vertes, tiek pagal antstolio apyraše esančias turto vertes, turtas buvo padalintas lygiai (K. atitekusi dalis buvo šiek tiek didesnės vertės už jam priklausančią turto dalį iš bendro turto), todėl kreditorių interesai, padalinus turtą, nebuvo ir niekaip negalėjo būti pažeisti. Vien tai, kad asmenys nusprendė nutraukti santuoką, nereiškia, kad buvo pažeisti kreditorių interesai. Byloje yra pateikti oficialūs rašytiniai įrodymai, patvirtinantys ginčo konkretaus buto kainą, todėl nėra jokio teisinio pagrindo remtis suinteresuotų asmenų pateiktais būtų skelbimais, kurie niekaip realiai nepatvirtina ginčo buto kainos. Vertinant ginčo buto kainą, turi būti vadovaujamasi byloje esančiais įrodymais, t. y. VĮ Registrų centro išrašu ir antstolio sudarytu paveldimo turto apyrašu, o ne pateiktais skelbimais. Kitų rašytinių įrodymų, kurie paneigtų byloje esančiais oficialiais rašytiniais įrodymais patvirtintą ginčo buto vertę, suinteresuotų asmenys nėra pateikę. Abejodami nustatytomis vertėmis, jie patys turėjo teisę pasinaudoti savo procesinėmis teisėmis ir prašyti paskirti ekspertizę, ar kitu būdu rinkti byloje įrodymus. Atsiliepimu į L. K. ir R. K. atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo V. K. prašo jį atmesti ir Kauno apylinkės teismo 2017 m. balandžio 4 d. nutartį palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodė iš esmės analogiškus argumentus nurodytiems suinteresuotų asmenų A. Z. ir D. K. atsiliepime į atskirąjį skundą, todėl apeliacinės instancijos teismas jų nekartoja.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskirojo skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 ir 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria, atnaujinus procesą santuokos nutraukimo byloje, atmestas prašymas priimti naują teismo sprendimą – atsisakyti tvirtinti sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, teisėtumo ir pagrįstumo.Santuokos nutraukimą supaprastinto proceso tvarka abiejų sutuoktinių bendru sutikimu reglamentuoja CK trečiosios knygos IV skyriaus antrojo skirsnio ir CPK XXXV skyriaus teisės normos. CPK 381 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad prašymas dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu (CK 3.51 straipsnis) arba vieno sutuoktinio pareiškimas dėl santuokos nutraukimo (CK 3.55 straipsnis) nagrinėjamas ypatingąja teisena. Pagal įstatymą leidžiama sutuoktiniams nutraukti santuoką abiejų jų bendru sutikimu tik tuo atveju, jeigu įvykdomos visos CK 3.51 straipsnio sąlygos. Viena iš tokių būtinųjų santuokos nutraukimo bendru sutuoktinių sutikimu sąlygų – tai reikalavimas, kad kartu su prašymu nutraukti santuoką būtų pateikta sutuoktinių sutartis dėl santuokos nutraukimo padarinių (CK 3.51 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 3.52 straipsnio 2 dalis). Taigi sutuoktiniai, sutardami, kad jų santuoka iširo, ir norėdami pasinaudoti supaprastinta CK trečiosios knygos II dalies IV skyriaus antrajame skirsnyje ir atitinkamai CPK V dalies XXXV skyriuje nustatyta santuokos nutraukimo tvarka, privalo susitarti ir dėl teisinių jos nutraukimo padarinių. Jeigu sutuoktiniai sutaria, kad jų santuoka iširo, bet nesutaria dėl santuokos nutraukimo teisinių padarinių, santuokos nutraukimas nurodyta tvarka negalimas. Sutartyje dėl santuokos nutraukimo padarinių, kuriai pakanka rašytinės formos, sutuoktiniai turi aptarti savo nepilnamečių vaikų ir vienas kito išlaikymo, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo ir dalyvavimo juos auklėjant klausimus bei kitas savo turtines teises bei pareigas, tame tarpe ir turto padalijimo klausimus (CK 3.51 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 3.53 straipsnio 3 dalis, 3.72, 3.116, 3.169, 3.170 straipsniai). Tam, kad, sutuoktiniams dalijantis turtą, nebūtų pažeidžiamos jų kreditorių teisės ir teisėti interesai, sutuoktiniams ar bet kuriam iš jų, inicijavusiems santuokos nutraukimo bylą bei pareiškusiems ieškinį dėl turto padalijimo, įstatyme nustatytas įpareigojimas ieškinio pareiškime nurodyti žinomus bendrus sutuoktinių ar vieno iš jų kreditorius ir pranešti jiems apie bylos iškėlimą, nusiunčiant ieškinio pareiškimo kopiją. Nurodyti reikalavimai, susiję su sutuoktinių kreditorių teisių apsauga, privalomi visais santuokos nutraukimo atvejais, nepaisant to, byla nagrinėjama ginčo ar ypatingosios teisenos tvarka (CK 3.126 straipsnio 2 dalis, CPK 381 straipsnio 4 dalies 4 punktas, 3 dalies 4 punktas). Taigi sutuoktiniai nutraukti santuoką supaprastinto proceso tvarka gali tik tuo atveju, jeigu prašymas nutraukti santuoką ir sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių atitinka CK ir CPK normų reikalavimus, t. y. neprieštarauja viešajai tvarkai ir nepažeidžia sutuoktinių, jų nepilnamečių vaikų, vieno arba abiejų sutuoktinių kreditorių teisėtų interesų. Sutuoktiniai savo turtinių santykių negali spręsti trečiųjų asmenų – kreditorių sąskaita, todėl sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių sutuoktiniams pasidalijant turtą turi būti pasirinktas toks padalijimo būdas ir nustatytos tokios sutuoktinių dalys, kad nepažeistų kreditorių teisėtų interesų (CK1.5 straipsnis, 1.137 straipsnis).Pažymėtina, kad įstatyme nustatytas įpareigojimas nutraukiant santuoką išspręsti visus santuokos nutraukimo padarinių klausimus, tarp jų – dėl žinomų ir (ar) numanomų vieno (abiejų) sutuoktinių kreditorių reikalavimų sutuoktiniams, atsižvelgiant į CK reguliavimą, įtvirtinantį sutuoktinių turto teisinio režimo rūšis (bendroji jungtinė nuosavybė, asmeninė sutuoktinių nuosavybė, šeimos turtas; CK 3.81–3.108 straipsniai) ir sutuoktinių civilinės atsakomybės pagal turtines prievoles formas (asmeninė, solidarioji, dalinė; CK 3.109–3.115 straipsniai), ne tik sudaro galimybę užtikrinti sutuoktinių teisių bei pareigų pusiausvyrą dalijant turtą ir paskirstant turtines teises bei pareigas, bet ir geriausiai apsaugo sutuoktinių kreditorių turtinius interesus, nes leidžia tinkamai nustatyti sutuoktinių turto teisinį režimą, sutuoktinių civilinės atsakomybės kreditoriams apimtis ir patenkinti kreditorių reikalavimus iš sutuoktinių turto.Bylos duomenimis nustatyta, kad Kauno apylinkės teismas 2015 m. gruodžio 2 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-27483-947/2015 pareiškėjų santuoką bendru sutarimu nutraukė ir patvirtino pateiktą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Vienas iš tokių padarinių – padalytas santuokoje įgytas turtas, nustatyta, kad šalys neturi skolų kreditoriams ir niekas jiems nėra skolingi. Dėl šio teismo sprendimo Kauno apylinkės teismo 2016 m. birželio 7 d. nutartimi buvo atnaujintas procesas CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu dėl to, kad santuokos nutraukimo byloje nebuvo įtraukti suinteresuotais asmenimis pareiškėjų kreditoriai L. K., R. K. ir D. P., kuriems pareiškėjas A. K. buvo padaręs žalą, 2015 m. spalio 2 d. sukeldamas eismo įvykį dėl kurio buvo pripažintas kaltu. A. K. (duomenys neskelbtini) mirė, todėl Kauno apylinkės teismo nutartimi byloje suinteresuotais asmenimis įtraukti mirusiojo teisių perėmėjai A. Z. ir D. K.. 2017 m. vasario 1 d. pareiškėjų kreditoriai pateikė teismui pastiklintą prašymą, prašydami priimti naują teismo sprendimą ir atsisakyti tvirtinti sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kuris skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartimi buvo atmestas.Kasacinio teismo jurisprudencijoje pažymėta, kad, kreditoriui pareiškus pareiškimą dėl proceso atnaujinimo ir teismui priėmus nutartį atnaujinti procesą, byla atnaujinama tik dėl su kreditoriaus reikalavimu susijusios bendro turto padalijimo dalies. (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarimą, priimtą civilinėje byloje R. A. v. A. A., byla Nr. 3K-P-186/2010). Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad esant ginčui dėl santuokos metu įgyto turto padalinimo, į sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių neįtraukus pareiškėjų kreditorių, nenurodžius kaip bus tenkinami jų reikalavimai, ir dėl to pirmosios instancijos teismui atnaujinus civilinės bylos procesą, ginčo atveju spręstina tik dėl santuokos nutraukimo pasekmių sutarties sąlygų atitikties kreditorių interesams. Apeliantai (pareiškėjų kreditoriai), nesutikdami su skundžiama nutartimi, atskiruoju skundu, ginčija teismo patvirtintą ginčo sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kaip neatitinkančią ir pažeidžiančią jų teises ir interesus, o būtent dėl ginčo sutarties sąlygų dėl turto padalijimo, t. y. apeliantai nesutinka su ginčo sutartyje nurodyta turto verte, turto tarp sutuoktinių padalinimo būdu, įrodinėja, kad nebuvo nurodytas visas bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise valdomas turtas, A. K. teko mažesnės vertės turtas ir tokiu būdu kreditoriams buvo apribota galimybė maksimaliai išsiieškoti žalą iš A. K. turto. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad nutraukti santuoką abiejų sutuoktinių sutikimu supaprastinto proceso tvarka galima tik tada, kai ginčų dėl santuokos metu įgyto turto padalijimo būdo nekyla ne tik tarp pačių sutuoktinių, bet ir tarp sutuoktinių bei jų kreditorių, kadangi nagrinėjant bylą supaprastinto proceso tvarka nei bylą nagrinėjantis teismas, nei sutuoktinių ar vieno iš jų kreditoriai negali įtakoti sutuoktinių pateiktos teismui tvirtinti sutarties turinio, o kreditorių teisės pasinaudoti CK numatytais jų teisių gynybos būdais yra apribotos. Turto pasidalijimas, nustatant kam ir kuri dalis sutuoktinių turto atitenka, kuomet santuoka nutraukiama ypatingosios teisenos tvarka, yra išimtinai sutuoktinių diskrecijoje. Nei CK 3.117 straipsnyje įtvirtinto sutuoktinių turto lygių dalių principo, nei CK 3.123 straipsnyje numatytų kriterijų, leidžiančių nukrypti nuo šio principo, teismas, esant sutuoktinių sutarčiai, savarankiškai negali taikyti. Teismas gali įtakoti sutarties sąlygas vieninteliu būdu: arba tokią sutartį visa apimtimi patvirtindamas, jeigu ji atitinka įstatymo nuostatas (CPK 541 straipsnio 2 dalis), arba jos nepatvirtindamas, t. y. sutuoktinių prašymą atmesdamas. Egzistuoja ir trečia procesinė galimybė – kai tokio turinio sutartis, kuri yra sudaryta, negali būti patvirtinta, sutuoktiniai pagal CK 3.53 straipsnio 4 dalį yra įpareigojami sudaryti naują sutartį, o byla dėl santuokos nutraukimo sustabdoma (Žr. pvz.: Vilniaus apygardos teismo 2010 m. vasario 18 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2A-138-464/2010, Vilniaus apygardos teismo 2008 m. sausio 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2A-48-58/2008).Kita vertus pažymėtina ir tai, kad sutuoktiniams per CK 3.53 straipsnio 4 dalyje nustatyta terminą neįvykdžius teismo nurodymų dėl sutarties turinio, teismas prašymą palieka nenagrinėtą. Tokį procesinį sprendimą teismas gali priimti, nustatęs, kad sutuoktiniai be įstatyminio pagrindo bendras turtines teises ir pareigas pasidalija nepalankiu kreditoriams būdu, kai dėl to nukenčia kreditorių teisėti interesai. Iš esmės tokiu pasidalijimu išvengiama prievolių kreditoriams vykdymo, todėl sutuoktinių pasirinktas būdas gali būti pripažįstamas prieštaraujančiu viešajai tvarkai. Nagrinėjamoje byloje susiklostė tokia situacija, kad ginčas dėl santuokos metu įgyto turto padalijimo iškilo tarp sutuoktinių ir kreditorių, pastariesiems ginčijant sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių sąlygas, susijusias su turto padalijimu, jo verte ir kompensacijos dydžiu, t. y. jiems iš esmės įrodinėjant, kad sutuoktiniams nutraukus santuoką ir turtą pasidalinus bendru sutarimu, buvo nuslėptas faktas dėl egzistuojančių kreditorių, o turtas pasidalintas tokiu būdu, kad kreditoriams apribotos galimybės nukreipti savo reikalavimo patenkinimą A. K. atitekusio turto dalį. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, į sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių sąlygas nesant įtrauktiems pareiškėjų kreditoriams, neišsprendus jiems skolos grąžinimo klausimo, tačiau priešingai, ginčo sutartyje pareiškėjams patvirtinus, kad sutuoktiniai neturi skolų kreditoriams, nors pareiškimo dėl santuokos nutraukimo bendru sutarimu pateikimo metu egzistavo deliktinė prievolė (dėl santuokos nutraukimo kreipėsi iškart po autoįvykio, kurio metu buvo padaryta turtinė ir neturtinė žala), o taip pat patiems kreditoriams nesutikus dėl sutartimi nustatyto nekilnojamojo turto padalinimo būdu, įrodinėjant, kad susitarimas pažeidžia jų teises ir interesus, nes A. K. teko mažesnės vertės turtas, t. y. iškilus ginčui dėl turto vertės, pripažintina, kad Kauno apylinkės teismas nepagrįstai sprendė, kad tarp A. K. ir V. K. patvirtinta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių nepažeidžia kreditorių interesų, ir dėl to šioje dalyje nepagrįstai atmetė prašymą dėl teismo sprendimo dalies panaikinimo, kuria buvo patvirtinta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių.Minėta, kai tokio turinio sutartis, kuri yra sudaryta, negali būti patvirtinta, sutuoktiniai pagal CK 3.53 straipsnio 4 dalį yra įpareigojami sudaryti naują sutartį, o byla dėl santuokos nutraukimo sustabdoma. Nagrinėjamojoje byloje, sprendžiant klausimą dėl santuokos nutraukimo pasekmių tvirtinimo, t. y. atnaujinus procesą, pareiškėjas A. K. mirė. Kadangi teismas negali pakeisti sutuoktinių sudarytos sutarties sąlygų, turto pasidalijimo sutarties sąlygų sudarymas yra išimtinai sutuoktinių diskrecijos teisė, todėl esant ginčui dėl sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių sulygtų sąlygų, susijusių su turto padalinimu, nagrinėjamo atveju nėra galimybės taikyti CK 3.53 straipsnio 4 dalyje nustatytas pasekmes, suteikiant pareiškėjams galimybę patikslinti ginčo sutarties sąlygas dėl turto padalinimo.Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pasisakyta, kad vien ta aplinkybė, kad vienas iš pareiškėjų, pateikusių teismui bendrą sutartį dėl santuokos nutraukimo padarinių, yra miręs (A. K. (duomenys neskelbtini) mirė) savaime nėra kliūtis, užkertanti kelią asmeniui, kurio teisės CPK 266 straipsnio apsektu yra pažeistos, pasinaudoti teisių pažeidimo pašalinimo galimybe taikant proceso atnaujinimo institutą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011 m. spalio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-421/2011). Tačiau pastaroji aplinkybė – A. K. mirtis – suponuoja situaciją, kai neatitinkanti CK 3.53 straipsnio 4 dalies reikalavimų sutuoktinių sutartis dėl santuokos nutraukimo padarinių objektyviai negali būti pakeista į įstatymo reikalavimus atitinkančią sutartį. Taigi tokiems reikalavimams (iš esmės turto padalijimo klausimais) taikomi CK 3.53 straipsnio 4 dalyje nustatyti procesiniai padariniai, t. y. teismas palieka nenagrinėtą ginčijamą ir įstatymo reikalavimų neatitinkančią prašymo dalį (CPK 296 straipsnio 1 dalies 12 punktas, CK 3.53 straipsnio 4 dalis). Tokiais procesiniais veiksmais sudaroma galimybė kreditoriui ateityje imtis teisėtų priemonių, kuriomis siekiama patenkinti pagrįstus ir teisėtus reikalavimus. Nurodytais motyvais apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kuri buvo patvirtinta teismo sprendimu, sąlygos neatitinka CK normomis nustatyto teisinio reglamentavimo, prieštarauja teismų praktikai, įtvirtinančiai kreditorių interesų apsaugą, todėl toks susitarimas (sutartis) negalėjo būti patvirtintas, dėl nurodyto pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina ir klausimas išspręstinas iš esmės – Kauno apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 2 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-27483-947/2015 dalis, kuria patvirtintos pareiškėjų sudarytos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių sąlygos dėl pareiškėjų V. K. ir A. K. bendro turto padalijimo (Sutarties 3 punktas) bei dėl prievolių, vykdytinų ir bendro sutuoktinių turto (sutarties 4 punktas) naikintina, o pareiškėjų V. K. ir A. K. prašymo dalis, kuria buvo prašoma patvirtinti santuokos nutraukimo pasekmių sutarties sąlygas dėl pareiškėjų bendro turto padalinimo (Sutarties 3 punktas) bei dėl prievolių, vykdytinų ir bendro sutuoktinių turto (Sutarties 4 punktas) paliktina nenagrinėta (CK 3.53 straipsnio 4 dalis, CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas, CPK 371 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

Apeliacinės instancijos teismui panaikinus pirmosios instancijos teismo nutartį ir klausimą išsprendus iš esmės – suinteresuotų asmenų prašymą tenkinus, t. y. panaikinus ginčijamas sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių sąlygas, perskirstytinas pirmosios instancijos teisme šalių turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimas (CPK 93 straipsnio 5 dalis).CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. L. K. ir R. K. pirmosios instancijos teisme pateikė prašymą jiems priteisti 540,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudarė 260,00 Eur prašymo atnaujinti bylos nagrinėjimą paruošimas, 50,00 Eur papildomų paaiškinimų parengimas, 230,00 Eur atstovavimas teismo posėdžiuose, o taip pat pateikė šias išlaidas pagrindžiančius įrodymus. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, prašomos priteisti teisinės pagalbos išlaidos neviršija Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, todėl šios išlaidos L. K. naudai (apmokėjusiai teisinės pagalbos išlaidas) priteistinos iš V. K., A. Z. ir D. K. lygiomis dalimis, t. y. iš kiekvieno po 180,00 Eur. Tenkinus L. K. ir R. K. atskirąjį skundą, jie taip pat įgyja teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, turėtų apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 3 dalis), tačiau apeliantams nepateikus bylinėjimosi išlaidas pagrindžiančių įrodymų, apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl to nepasisako. Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) apeliacinės instancijos teisme išlaidos sudaro 5,46 Eur, kurias priteisiant iš kiekvienos šalies lygiomis dalimis, sudarytų mažesnę nei 3 Eur sumą, todėl pagal CPK 92 straipsnį ir 96 straipsnio 6 dalį bei teisingumo ministro ir finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymą Nr. 1R-298/1K-290, valstybei šios bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.

Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 338-339 straipsniu, 371 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2017 m. balandžio 4 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės.

Kauno apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 2 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-27483-947/2015 dalį, kuria patvirtintos pareiškėjų sudarytos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių sąlygos dėl pareiškėjų V. K. ir A. K. bendro turto padalijimo (Sutarties 3 punktas) bei dėl prievolių, vykdytinų ir bendro sutuoktinių turto (sutarties 4 punktas) panaikinti ir pareiškėjų V. K. ir A. K. prašymo dalį, kuria jie prašė patvirtinti santuokos nutraukimo pasekmių sutarties sąlygas dėl pareiškėjų bendro turto padalinimo (Sutarties 3 punktas) bei dėl prievolių, vykdytinų ir bendro sutuoktinių turto (Sutarties 4 punktas) palikti nenagrinėta.

L. K., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai iš V. K., a. k. (duomenys neskelbtini) A. Z., a. k. (duomenys neskelbtini) ir D. K., a. k. (duomenys neskelbtini) priteisti po 180,00 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.