Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Audronės Jarackaitės (pirmininkė ir pranešėja), Danguolės Martinavičienės ir Danutės Milašienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovo I. V. (I. V.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. spalio 26 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-516-258/2011 pagal nurodyto ieškovo ieškinį atsakovui G. C. dėl nepagrįsto praturtėjimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Pirmosios instancijos teismas pažeidė ieškovo teisę į teisminę gynybą bei CPK 135 straipsnio nuostatas, konstatavęs, jog ieškovas jo pažeistas teises turėjo ginti pagal sutarčių teisės normas, tačiau jų nepritaikė ir atmetė ieškovo ieškinį.Teismas neištyrė ir neįvertino ieškovo argumentų, susijusių su Preliminariosios sutarties ir Patalpų pirkimo – pardavimo sutarties šalių nesutapimu, šių sandorių ryšiu bei jų nuostatomis, skundžiamą teismo sprendimą pagrindęs išimtinai atsakovo atsiliepimo į ieškinį argumentais, taip pažeisdamas CPK 270 straipsnio 4 dalies nuostatas.Teismas neįvertino aplinkybės, kad skiriasi Preliminariosios sutarties ir Patalpų pirkimo – pardavimo sutarties šalys: Preliminarioji sutartis buvo sudaryta tarp ieškovo, kaip fizinio asmens, kuris iš savo asmeninių lėšų ir asmeninės sąskaitos sumokėjo atsakovui 100 000 Lt, o Patalpų pirkimo – pardavimo sutartis buvo sudaryta tarp UAB „JULINNA“, kurią atstovavo ir įmonės vardu veikė direktorius (ieškovas), bei atsakovo. Ieškovas, atlikdamas mokėjimus iš savo asmeninių lėšų pagal Preliminariąją sutartį, neveikė kaip įmonės direktorius, o atsakovas, pasirašydamas Patalpų pirkimo – pardavimo sutartį, patvirtino, kad suprato, jog sandoris sudaromas tarp jo ir UAB „JULINNA“, bet ne tarp atsakovo ir ieškovo. Teismo išvada, kad atsakovas teisėtai įskaitė ieškovo pagal Preliminariąją sutartį sumokėtas lėšas į Patalpų pirkimo – pardavimo sutartį, neatitinka protingumo bei teisingumo principų ir prieštarauja CK 2.50 straipsnio nuostatoms. Be to, teismas neįvertino aplinkybės, kad Patalpų rinkos kaina buvo 530 000 Lt, t. y. beveik atitiko Patalpų pirkimo – pardavimo sutartyje numatytai jų kainai. Teismas netinkamai įvertino ryšį tarp Preliminariosios sutarties ir Patalpų pirkimo – pardavimo sutarties, be pagrindo konstatuodamas, kad šios sutartys yra tęstinės. Ieškovas, sudarydamas Preliminariąją sutartį, siekė įgyti Patalpas ne įmonės, bet savo asmeninėn nuosavybėn, o pagal Patalpų pirkimo – pardavimo sutartį šios patalpos perėjo UAB „JULINNA“ nuosavybėn, be to, Patalpų pirkimo – pardavimo sutartyje nėra numatyta, jog Patalpų kaina mažinama, remiantis įskaitymu pagal anksčiau sudarytą Preliminariąją sutartį, be to, byloje nėra įrodymų, kad Patalpų rinkos kaina buvo 620 000 Lt, o atsakovas, pasirašydamas Patalpų pirkimo – pardavimo sutartį, patvirtino, jog ankstesni šalių susitarimai netenka galios ir jam yra žinomos sutarties pasirašymo pasekmės. Atsakovas nesilaikė Preliminariosios sutarties nutraukimo tvarkos, t. y. raštu neinformavo ieškovo apie Preliminariosios sutarties nutraukimą, todėl jis neturi teisės pasilikti ieškovo sumokėtų 100 000 Lt (Preliminariosios sutarties 5, 15 p.).

Lietuvos apeliaciniam teismui 2013 m. balandžio 9 d. nutartimi atidėjus civilinės bylos Nr. 2A-351/2013 nagrinėjimą tikslu visapusiškai išnagrinėti bylą ir išaiškinti Preliminarios bei 2007 m. rugsėjo 7 d. Patalpų pirkimo – pardavimo sutarčių sąlygas, Apeliaciniame teisme buvo gauti atsakovo G. C. rašytiniai paaiškinimai ir notarų biuro 2007 m. rugsėjo 7 d. Patalpų pirkimo – pardavimo sutarties rengimo bei sudarymo medžiagos kopija, kurie prijungtini prie nagrinėjamos civilinės bylos (104-105, 110-112, 115-185, 189-191 b. l.; CPK 314 str.).

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, kurias sudaro faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas, t. y. apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas (CPK 320 str. 1 d., 263 str. 1 d.). Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 str. 2, 3 d.).

Pagal CPK 2 straipsnio nuostatas, teismas, nagrinėdamas civilinę bylą bei priimdamas sprendimą, privalo tinkamai taikyti, aiškinti įstatymus tam, kad tarp ginčo šalių atkurta teisinė taika atitiktų įstatymų reikalavimus, būtų teisinga. CPK 176 straipsnio nuostatomis, įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad egzistuoja arba neegzistuoja tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku. Pagal CPK 12 ir 178 straipsnius, šalys privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis (faktais), kurių nereikia įrodinėti (CPK 182 str.). CPK 185 straipsnis nustato, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais.

Be to, pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje įrodymų vertinimas grindžiamas vadinamąja tikėtinumo taisykle, kurios esmė – galimybė padaryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia teigti, kad labiau tikėtina, jog atitinkamas faktas buvo, nei, kad jo nebuvo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-277/2011, 2011 m. balandžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-100/2011).

Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas nepažeidė paminėtų ir kitų civilinio proceso taisyklių, teisingai nustatė esmines faktines bylos aplinkybes, padarė pagrįstas išvadas, susijusias su ieškovo reikalavimo (ne)pagrįstumu, bei tinkamai pritaikė materialinės teisės normas.

CK 6.165 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad preliminarioji sutartis – šalių susitarimas, pagal kurį jame aptartomis sąlygomis šalys įsipareigoja ateityje sudaryti kitą – pagrindinę – sutartį; šio straipsnio 3 dalyje sutarties šalys įpareigojamos preliminariojoje sutartyje nurodyti terminą pagrindinei sutarčiai sudaryti. CK 6.165 straipsnio 4 dalies nuostatomis, jeigu preliminariąją sutartį sudariusi šalis nepagrįstai vengia ar atsisako sudaryti pagrindinę sutartį, ji privalo atlyginti kitai šaliai padarytus nuostolius, o jeigu šalys per preliminariojoje sutartyje nustatytą terminą nesudaro pagrindinės sutarties, tai prievolė sudaryti šią sutartį pasibaigia (CK 6.165 str. 5 d.).

Neįgyvendinus preliminariosios sutarties, t. y. nesudarius pagrindinės sutarties, civilinė atsakomybė taikoma tada, kai nustatoma, jog nepagrįstai vengta ar nepagrįstai atsisakyta sudaryti pagrindinę sutartį, ir ši atsakomybė taikoma tai šaliai, kuri kalta dėl atsisakymo ją sudaryti (CK 6.165 str. 4 d.; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-279/2010, 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006). Be to, pažymėtina, kad pinigai pagal preliminariąją sutartį perduodami tam tikram tikslui; jeigu šio tikslo nepasiekiama, t. y. nesudaroma pagrindinė sutartis, pripažįstama, jog pinigai perduoti (gauti) be įstatyme ar sutartyje nustatyto pagrindo, taigi jų gali būti reikalaujama pagal CK 6.237 straipsnį, išskyrus tuos atvejus, kai nustatomas pagrindas įskaityti kitos šalies priešpriešinį vienarūšį reikalavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-129/2011, 2007 m. liepos 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-308/2007, 2007 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2007).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pagal ieškovo I. V. ir atsakovo G. C. 2007 m. gegužės 30 d. sudarytą Preliminariąją sutartį, jos šalys įsipareigojo iki 2007 m. liepos 31 d. sudaryti Pagrindinę sutartį, pagal kurią atsakovas parduotų, o ieškovas už 620 000 Lt įsigytų atsakovui nuosavybės teise priklausančias Patalpas (Preliminariosios sutarties 1, 4, 7 p.; 10 b. l.); vykdydamas Preliminariąją sutartį, ieškovas 2007 m. birželio 6 d. sumokėjo atsakovui 30 000 Lt (Preliminariosios sutarties 5 p.; 9-10 b. l.), tačiau iki 2007 m. liepos 31 d. nebuvo sudaryta Pagrindinė sutartis. Iš bylos duomenų (tarp jų ieškovo laiškų, siųstų elektroniniu paštu atsakovui, bei procesinių dokumentų) matyti, jog Pagrindinė sutartis nebuvo sudaryta Preliminariojoje sutartyje nustatytu terminu, dėl to, kad ieškovas neturėjo galimybės 2007 m. liepos 31 d. įvykdyti šios sutarties 5 punkte numatytos sąlygos – Pagrindinės sutarties sudarymo metu sumokėti likusią 590 000 Lt sumą už parduodamą turtą (24-27, 47-55, 110-112 b. l.). Tai patvirtina ir aplinkybė, jog, pasibaigus Preliminarioje sutartyje numatytam Pagrindinės sutarties sudarymo terminui (kuris pasibaigė 2007 m. liepos 31 d.), ieškovas, savo iniciatyva, 2007 m. rugpjūčio 16 d. mokėjimo nurodymu Nr. 1 pervedė atsakovui tik 70 000 Lt, pasak jo, norėdamas pratęsti Preliminariosios sutarties galiojimą, „žodinio susitarimo pagrindu <...>avansu“ (2-3, 9-10 b. l.).

Be to, bylos duomenimis, 2007 m. rugsėjo 7 d. tarp atsakovo ir UAB „JULINNA“ (kurios vienintelis akcininkas ir direktorius tuo metu buvo ieškovas) buvo sudaryta Patalpų pirkimo – pardavimo sutartis, kurią už UAB „JULINNA“ pasirašė ieškovas, ir pagal kurią atsakovas pardavė, o UAB „JULINNA“ (atstovaujama ieškovo) nuosavybės teise už 520 000 Lt įsigijo paminėtas patalpas (28-35, 154-156 b. l.). Pažymėtina, kad iš 2007 m. liepos 24 d. AB „SAMPO“ banko rašto Nr. vil0708758 „Dėl įkeisto turto pardavimo“ atsakovui ir notarų biurui matyti, jog dar nepasibaigus Preliminariosios sutarties galiojimo terminui, nurodytas bankas sutiko, kad atsakovas nurodytas patalpas parduotų ne ieškovui, bet jo vadovaujamai įmonei – UAB „JULINNA“ (145 b. l.), o ieškovas, atstovaudamas UAB „JULINNA“, sudarant 2007 m. rugsėjo 7 d. Patalpų pirkimo – pardavimo sutartį, ir pasirašydamas šią sutartį nurodytos įmonės vardu, žinojo (sutiko), jog Patalpos parduodamos ne ieškovui, bet UAB „JULINNA“ (kurios vienintelis akcininkas – ieškovas); be to, 2007 m. rugsėjo 10 d. ieškovas savo vardu sumokėjo 100 000 Lt AB „SAMPO“ bankui pagal šią sutartį (28-35, 57 b. l.). Byloje nėra įrodymų, jog ieškovas būtų prieštaravęs dėl paminėtos sutarties sudarymo, o ieškinį nagrinėjamoje byloje pareiškė, praėjus daugiau nei 2,5 metų nuo minėtos Patalpų pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo, ir į bylą nepateikė įrodymų, kad iki kreipimosi į teismą ieškovas būtų pareiškęs pretenziją atsakovui dėl 100 000 Lt grąžinimo (2-4 b. l.; CPK 12, 178, 185 str.). Priešingai, iš į bylą atsakovo pateiktų ieškovo laiškų (siųstų elektroniniu paštu atsakovui) matyti, jog laikotarpiu nuo 2007 m. rugsėjo 26 d. iki 2007 m. gruodžio 13 d. ieškovas toliau asmeniškai bendravo su atsakovu dėl atsiskaitymo pagal 2007 m. rugsėjo 7 d. Patalpų pirkimo – pardavimo sutartį, prašydamas atsakovo nenutraukti šios sutarties ir palaukti apmokėjimo už nupirktą turtą, o visa suma, numatyta šioje sutartyje, pagal 2008 m. vasario 25 d. pakvitavimo duomenimis, buvo sumokėta tik 2008 m. vasario 25 d., kurios dalį 2007 m. rugsėjo 10 d. sumokėjo asmeniškai ieškovas, nors pagal paminėtos sutarties 2.1. punktą, UAB „JULINNA“ visą sumą turėjo sumokėti per 2 darbo dienas nuo šios sutarties pasirašymo, t. y. iki 2007 m. rugsėjo 12 d. (51-54, 57-58 b. l.).

Dėl aukščiau nurodytų ir kitų apygardos teismo nustatytų aplinkybių bei vadovaujantis teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principais, sprendžiama, jog nagrinėjamu atveju labiau tikėtina, kad po Preliminariosios sutarties sudarymo ieškovas ir atsakovas žodžiu susitarė, jog Pagrindinė, t. y. Patalpų pirkimo pardavimo sutartis bus sudaryta ne tarp ieškovo ir atsakovo, bet tarp atsakovo ir ieškovo įmonės UAB „JULINNA“, ieškovui neturint finansinių galimybių įvykdyti Preliminariąja sutartimi prisiimtų įsipareigojimų, t. y. iki 2007 m. liepos 31 d. sumokėti atsakovui 590 000 Lt už perkamą turtą (CPK 176-178, 183, 185, 302 str.). Todėl apeliantas be pagrindo teigia, kad teismas netinkamai įvertino bylos faktines aplinkybes ir įrodymus, susijusius su sutarčių šalių pasikeitimu bei ieškovo ir atsakovo santykių tęstinumu.

Be to, pirmosios instancijos teismas, išsamiai ištyręs ir tinkamai įvertinęs visus byloje esančius įrodymus, nagrinėjamu atveju turėjo pagrindo, remdamasis įrodymų tikėtinumo taisykle, teigti, kad ieškovo atsakovui sumokėti 100 000 Lt (pagal Preliminariąją sutartį - 30 000 Lt, bei po joje nurodyto pagrindinės sutarties sudarymo termino – 70 000 Lt) buvo įskaityti į Patalpų kainą, o sudarant 2007 m. rugsėjo 7 d. Patalpų pirkimo – pardavimo sutartį, buvo nurodyta tik nesumokėta Patalpų kaina (CPK 183, 185, 260 str.).

Pagal bylos duomenis, Preliminariosios sutarties 4 punkte nustatyta, jog ieškovas su atsakovu susitarė, kad ginčo patalpų kaina – 620 000 Lt (5-7, 10 b. l.), iki 2007 m. rugsėjo 7 d. Patalpų pirkimo – pardavimo sutarties pasirašymo ieškovas sumokėjo atsakovui iš viso 100 000 Lt (30 000 Lt pervedė 2007 m. birželio 6 d. mokėjimo nurodymu Nr. 01, 70 000 Lt – 2007 m. rugpjūčio 16 d. mokėjimo nurodymu Nr. 1; 9-10 b. l.), o 2007 m. rugsėjo 7 d. Patalpų pirkimo – pardavimo sutarties 2.1 punkte nurodyta, jog ginčo patalpų kaina – 520 000 Lt, t. y. 100 000 Lt mažesnė nei šių patalpų kaina, numatyta Preliminariojoje sutartyje (28-35 b. l.). Juolab kad apeliantas į bylą nepateikė CPK įrodymų leistinumo reikalavimus atitinkančių rašytinių dokumentų (tarp jų turto vertinimo ataskaitos, atliktos pagal Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo reikalavimus), kurie pagrįstų jo apeliacinio skundo argumentą, jog 2007 m. rugsėjo 7 d. Patalpų pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo metu Patalpų rinkos vertė atitiko šioje sutartyje nurodytą jų kainą (CPK 176-177 str., 314 str.).

Dėl nurodyto pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai konstatavo, jog atsakovas neatliko neteisėtų veiksmų ieškovo atžvilgiu, jog nėra pagrindo patenkinti ieškovo ieškinio dėl 100 000 Lt priteisimo iš atsakovo ieškovo naudai ieškinyje nurodytu pagrindu (CK 6.165 str. 4 d., 6.237 str.; CPK 185, 260, 263 str.). Juolab kad labiau tikėtina, jog Preliminarioje sutartyje nustatytu laiku Pirkimo pardavimo sutartis nebuvo sudaryta dėl ieškovo kaltės.

Beje, nagrinėjamu atveju, apeliacinės instancijos teismui atidėjus civilinės bylos nagrinėjimą ir pasiūlius byloje dalyvaujantiems asmenims papildomai pateikti įrodymus ar kitus duomenis bei paaiškinimus dėl nurodytų Preliminarios bei 2007 m. rugsėjo 7 d. Patalpų pirkimo – pardavimo sutarčių aiškinimo, tokius duomenis pateikė tik atsakovas, o apeliantas ( ir po pertraukos) nepateikė nei rašytinio paaiškinimo, nei naujų įrodymų ir nepaneigė aukščiau nurodytų apygardos teismo išvadų bei argumentų (104-105, 184-185 b. l.; CPK 12, 178, 314 str.).

Dėl pasakyto nėra pagrindo apeliacinio skundo argumentais panaikinti ar pakeisti teisėto bei pagrįsto apygardos teismo sprendimo (CPK 263 str., 329 - 330 str.).

Teisėjų kolegija nepasisako dėl kitų argumentų, nurodytų ieškovo apeliaciniame skunde ir atsakovo atsiliepime į jį, kurie neturi reikšmės teisingam nagrinėjamos bylos išsprendimui.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Palikti nepakeistą Vilniaus apygardos teismo 2011 m. spalio 26 d. sprendimą.